Vytautas Dovydaitis

Čekijoje – šimtatūkstantinis protestas prieš Maskvai simpatizuojančio Andrejaus Babišo vyriausybę. Protestuotojai pyksta ant valdžios už tai, kad ši užsimojo labiau kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, ir jau kurpia prieš visą žiniasklaidą nutaikytą užsienio agentų įstatymą. Be to, A. Babišas ne tik nutraukė paramą Ukrainai, o ir mažina pačios Čekijos gynybos biudžetą. Čekai bijo, kad šalis pasuks Vengrijos ir Slovakijos keliu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Likus keturioms savaitėms iki visai Europos Sąjungai itin svarbių rinkimų, praėjusį savaitgalį Vengrijoje – per Budapeštą nuvilnijo milžiniški protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į dvi eisenas – dabartinio premjero Viktoro Orbano ir opozicijos lyderio Peterio Magyaro. Pastarojo partija apklausose maždaug dviženkliu skaičiumi lenkia ilgalaikį Vengrijos premjerą. Artėjantys rinkimai ryškiai rodo, kaip smarkiai susiskaldžiusi vengrų visuomenė.

Baigiantis antrai karo Irane savaitei – ne tik naujos amerikiečių, bet ir Europos karių aukos. Iranas „Shahed“ dronu atakavo prancūzų bazę Irake, pražudydamas vieną karį. O Amerikos oro pajėgų operacijos metu sudužo degalų papildymo lėktuvas – susidūrė su kitu tokiu pačiu lėktuvu. Avarijos metu žuvo mažiausiai keturi amerikiečiai. Dar viena Teherano režimo raketa skriejo į Turkijos pusę, o Izraelis taip pat patyrė didelę ataką, kurios metu net pusšimtis žmonių sužeisti.

Irano režimas neleidžia atnaujinti eismo per Hormūzo sąsiaurį – Teheranas smūgiavo keliems krovininiams laivams šalia sąsiaurio ir, skelbiama, jau pradėjo jo minavimą. Tad amerikiečiai surengė didelę Irano minavimo laivų naikinimo operaciją – jos metu susprogdino 16 laivų. O Tarptautinė energetikos agentūra, bandydama pristabdyti degalų kainų augimą, skelbia apie didžiausią istorijoje naftos rezervų išlaisvinimą.

Irano režimas neleidžia atnaujinti eismo per Hormūzą – Teheranas smūgiavo keliems krovininiams laivams šalia sąsiaurio ir, skelbiama, jau pradėjo jo minavimą. Tad amerikiečiai surengė didelę Irano minavimo laivų naikinimo operaciją – jos metu susprogdino 16 laivų. O štai gintis amerikiečiams regione, panašu, sekasi ne taip gerai, kaip girtis smūgiais – skelbiama, kad Jungtinės valstijos į regioną jau permeta Patriot oro gynybos sistemas iš Pietų Korėjos.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

Vengrijos ir Ukrainos konfliktas dėl Rusijos subombarduoto „Družbos“ dujotiekio pasiekė naujas aukštumas – vengrų pareigūnai sulaikė du Ukrainos banko inkasatorių automobilius su dešimtimis milijonų dolerių, eurų ir aukso luitais. Budapeštas oficialiai skelbia, neva pinigai gali būti susiję su mafija. O Ukraina tikina, kad tai pagrobimas. Visa tai vyksta netrukus po to, kai Vladimiro Putino draugas Viktoras Orbanas pagrasino jėga priversti Ukrainą atsukti „Družbos“ vamzdį.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prancūzija Irano kryptimi siunčia vienintelį savo lėktuvnešį su naikintuvais, taip pat laivą į Kiprą, kurio gynybą jau skuba stiprinti ir Graikijos laivai. O Amerikos prezidentas atvirai priekaištauja kitoms Europos šalims, kad šios per mažai padeda Amerikos operacijai. Priimdamas Vokietijos kanclerį, Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir ėmė kritikuoti Britaniją, nesuteikusią savo bazių puolamajam smūgiui Irane.

Pasauliui su nerimu stebint karą Irane patys amerikiečiai bando suvokti, ką gi daro jų prezidentas, ar Trumpas neįtrauks Amerikos į dar vieną ilgą karą Artimuosiuose Rytuose? Naujausios apklausos rodo, kad smūgius Iranui palaiko mažiau tik trečdalis amerikiečių. O ir pati administracija jau keičia retoriką – pirma kalbėjusi apie Irano režimo pakeitimą, šį tikslą viešai stumia į šoną. Ir aiškina, kad operaciją pradėjo todėl, kad smūgiuoti Iranui jau planavo Izraelis.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis ryte pradėjo didelę karinę operaciją Irane. Smogė svarbiausiems islamistinio režimo vadams ir karinėms bazėms, su žeme sulygino vyriausybinius pastatus. Po pirmųjų smūgių JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad jo tikslas – ne tik sunaikinti branduolinį potencialą ir raketų programą, bet nuversti patį teroristinį režimą – kviečia iraniečius versti represinę valdžią.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas – surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio.

Praėjo lygiai ketveri metai, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją Europoje užpuldamas Ukrainą. Rusijos diktatorius planavo greitai palaužti ukrainiečius ir dar tais pačiais metais Kyjive surengti propagandinį gegužės 9-osios paradą, tačiau maskoliai iki šiol užstrigę Donbase. Karo metinių proga Volodymyras Zelenskis Kyjive priima Europos lyderius ir tikisi, kad čia apsilankys ir Donaldas Trumpas.

Ketvirtų Rusijos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse – Volodymyras Zelenskis sako, esą Vladimiras Putinas de facto pradėjo trečiąjį pasaulinį karą. Klausimas tik, kaip jį sustabdyti. O šiuo klausimu vienybės Europoje vis dar stinga. Štai į pagalbą V. Putinui vėl skuba Vengrijos premjeras. Invazijos metinių išvakarėse Europos Sąjungai sprendžiant dėl jau 20-ojo sankcijų Maskvai paketo – Vengrija pareiškė, kad sprendimą blokuos tol, kol Kyjivas jiems atsuks rusiškos naftos kranelį.

Kol pasaulio dėmesį kausto Džefrio Epsteino bylos failai ir neregėto masto Rusijos energetinis teroras Ukrainoje, be didelio triukšmo sparčiai prastėja situacija Kuboje. Jungtinėms Valstijoms blokuojant naftos tiekimą šiai komunistinei šaliai, ne tik ištuštėjo degalinių rezervuarai, bet nuo šios savaitės Kuboje degalų nebegali pasipildyti ir tarptautiniai lėktuvai. Kanada stabdo skrydžius į Kubą.

Lietuvoje ūžė didžiulė stintų šventė, o Estijoje, spaudžiant šalčiui, vyko saunų maratonas. Įvairiais kostiumais pasipuošę pasikaitinimo pirtyse mėgėjai šiemet stengėsi kuo greičiau aplankyti net 21 pirtį. Spalvingi kostiumai ir šilti chalatai, skrybėlės, šlepetės ir, žinoma, greitis – neįprasto maratono dalyviai skuba kuo greičiau pasišildyti pirtyse, juk lauke tvyro panašus šaltis kaip ir Lietuvoje. Tai vaizdai iš kasmetinio Europos saunų maratono Otepėje, Pietų Estijoje.

Vašingtonas nori, kad Ukraina ir Rusija iki vasaros užbaigtų karą. Amerikos derybininkai spaudžia Ukrainą, kad ši pavasarį suorganizuotų referendumą dėl taikos sąlygų, nors apklausos ir dabar rodo, kad ukrainiečiai neketina atiduoti Rusijai per ketverius metus neužkariautų teritorijų.

JAV imigracijos pareigūnams Mineapolyje per sausį nušovus du jaunus amerikiečius, atrodo, lyg kulka būtų kliudžiusi ir Donaldo Trumpo imigracijos politiką – vieną svarbiausių temų, kuri padėjo jam laimėti Amerikos prezidento rinkimus. Po administracijos pareigūnų pareiškimų, nesutampančių su realybe, ir kylančio pavojaus Respublikonų partijos reitingams, D. Trumpas žengia žingsnį atgal. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pietų Europą nusiaubė virtinė niokojančių audrų. Per Portugaliją didesniu nei 150 kilometrų per valandą greičiu praūžė audra – pražudydama mažiausiai 5 žmonės ir daugiau nei 800 tūkst. šeimų palikdama be elektros. Madride ši audra virto sniego pūga. Audros neaplenkė ir Italijos. Ten stichijos padaryta žala vertinama maždaug milijardu eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Viena didžiausių pastarųjų metų sniego audrų užklupo Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Stichija palietė beveik pusę šalies gyventojų, vien be elektros liko 800 tūkst. šeimų, oro linijos atšaukė daugiau nei 10 tūkst. skrydžių. Deja, nepavyko išvengti ir aukų – sniego pūga pražudė mažiausiai 17 žmones. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Tai ir įspūdinga, ir baisu“, – Niujorko gyventojas filmuoja, kaip stiprus vėjas į orą kelia sniego sūkurį.

Kvapą gniaužianti tradicija viename Ispanijos mieste. Ten gyvūnų sergėtojo Šventojo Antano dienos proga vietiniai savo žirgais šokinėja per grįstose gatvelėse degamus laužus. Šimtmečius menanti tradicija, manoma, apsaugo žirgus visiems ateinantiems metams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Madrido šiaurėje esančiame San Bartolome de Pinares mieste – į naktinį dangų kilo dūmų stulpai. O gatvėse liepsnojo didžiuliai laužai.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

Danijos ir Grenlandijos ministrams nepavyko atkalbėti Donaldo Trumpo administracijos nuo siekio pasigviešti salą. Tačiau įtemptas susitikimas Vašingtone nesibaigė ir katastrofa, kokia galėjo baigtis. Šalys pripažįsta, kad jų nuomonės visiškai nesutampa, bet susitarė tęsti diskusijas. O kol jos tęsiasi – Danija ir jos sąjungininkai jau siunčia papildomus karius į Arkties salą. Berlynas sako, kad karinė misija skirta atgrasyti Rusiją ir Kiniją. O Maskva dėl to jau širsta.

Grenlandijos ir Danijos ministrai jau netrukus Baltuosiuose rūmuose susitiks su Amerikos viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi. Esama nuomonių, kad tai gali būti svarbiausias susitikimas šiuolaikinėje Grenlandijos istorijoje, o Vašingtonas gali pateikti Danijai ir jos salai ultimatumą. Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

Amerikiečiai išplatino vaizdus, kaip vijosi Rusijos šešėlinį laivą ir nušluostė nosį Maskvai, kuri bandė apsaugoti tanklaivį nupiešdama ant jo Rusijos vėliavą ir net siųsdama jam į palydą savo karinį laivyną. Kremlius liko be žodžių, o Vašingtonas žada ir toliau siekti savo interesų. Taip pat ir Venesuelos viduje – kur kol kas valdžią išlaiko tas pats režimas, plėsdamas represijas prieš gyventojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iš Venesuelos į Kiniją iki šiol plaukusi nafta nuo šiol keliaus į Jungtines Valstijas. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas skelbia pasiekęs susitarimą su Venesuelos režimu dėl 2 milijardų dolerių vertės naftos perdavimo. O iš šio eksporto uždirbtas lėšas D. Trumpas žada kontroliuoti pats. Kinija jau lieja tulžį dėl Vašingtono veiksmų. Sąjungininko netenka ir milijardus į Venesuelą suinvestavusi Rusija.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Suimtas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro Niujorko teisme aiškino esantis nekaltas ir padorus žmogus. Tačiau Venesuelos opozicijos lyderė pareiškė, kad Donaldas Trumpas pasielgė teisingai suimdamas N. Maduro. Ji ragina Venesueloje surengti sąžiningus rinkimus ir žada paversti šalį Amerikos energetikos centru.

Tikras stebuklas iš Peru – ten medikams pavyko atskirti dvi mažyles Siamo dvynes – mergaitės buvo suaugusios apatine stuburo dalimi. Limos medikai kelias valandas trukusią operaciją vadina tikru stebuklu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jauna mama Marleni nerimastingai bendravo su savo dviem mažylėmis – ruošėsi nelengvam išbandymui. Netrukus jos dukrytės keliavo į operacinę.   Spalį gimusios ankstukės Ailani ir Alif pasaulį išvydo kitaip nei dauguma įprastų dvynių.

Pasigrožėkite įspūdingais vieno aktyviausių Europoje – Etnos ugnikalnio vaizdais. Kaip tik šiomis dienomis ugnikalnis bunda, spjaudosi vulkaniniais pelenais ir lieja lavos upes. O turistai skuba pasigrožėti šiuo vaizdu iš arti – naudodamiesi šventiniu laikotarpiu ant Etnos šlaitų ropščiasi slidininkai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pripažino pavojingą narkotiką fentanilį – masinio naikinimo ginklu, tad teisėsauga ir kariuomenė prieš jo platintojus naudos didesnę jėgą. Daugiau jėgos Donaldas Trumpas demonstruoja ir Venesueloje. D. Trumpas grasina netrukus pradėti smūgius su narkotikų kontrabanda susijusiems taikiniams Venesuelos teritorijoje. O ginti Venesuelos diktatoriaus stojo Aliaksandras Lukašenka.

Dalis pasaulio Kalėdų laukia ant vandens ir po vandeniu. Floridoje vietos Kalėdų senelis bičiuliaujasi ne su elniais, o žuvimis – įspūdingame koralų barjeriniame rife. O Europoje Kalėdų seneliai plaukioja gondolomis, rengia valčių lenktynes Venecijoje, ir irklenčių mėgėjų Kalėdinį pasiplaukiojimą Graikijos Salonikuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Nei roges tempiančių elnių ir nei sniego pusnių ten nepamatysi.

Europos šalių vadovai po ilgas valandas užtrukusių derybų paryčiais paskelbė, kad vis dėlto susitarė dėl Ukrainos finansavimo artimiausius dvejus metus. Tiesa, bendrijai pritrūko ryžto jau dabar panaudoti įšaldytus Rusijos milijardus Ukrainai. Nusprendė paskolą ukrainiečiams garantuoti Europos Sąjungos lėšomis, o Maskvos turtą galimai panaudos vėliau.

Į Estijos teritoriją neteisėtai įžengė trys Rusijos pasieniečiai ir pasivaikščioję lyg niekur nieko pasišalino. Galima provokacija arba maskolių neapdairumas įvyko viename iš Narvos upės molų. Prie jo valtimi su oro pagalve atplaukusius ir išsilaipinusius rusus nufilmavo Estų pasienio stebėjimo kameros. Talinas dėl to iškvietė pasiaiškinti Rusijos atstovą. Taip pat įvyko ir abiejų šalių pasieniečių susitikimas. Rusai nepripažįsta kirtę Estijos sienos.

Sukrečiančios šaudynės garsiame Australijos Bondajaus paplūdimyje. Medžiokliniais šautuvais ginkluoti, tamsiai apsirengę vyrai šaudė į pakrantėje ūžusią žydišką Chanukos šventę. Pranešama apie mažiausiai 12 žuvusiųjų, tarp kurių ir pareigūnų nušautas vienas iš žudikų. Australai sukrėsti – tai buvo didžiausios šaudynės šalyje per pastaruosius tris dešimtmečius. Šūviai aidėjo ir Jungtinėse Valstijose – ten mažiausiai du žmonės žuvo prestižinio Brauno universiteto studentų miestelyje.

Aliaksandro Lukašenkos režimas Donaldo Trumpo pasiuntiniui pažadėjo, pasistengti, kad į Lietuvą daugiau neskrietų kontrabandiniai balionai. Tačiau kaip bus iš tiesų – parodys laikas. Tuo metu Baltarusios opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina Vakarus neatšaukti sankcijų A. Lukašenkos režimui, kuris mainais į 123 išlaisvintus politinius kalinius atsikratė Amerikietiškų sankcijų kalio trąšoms. Lietuvos valdžia sako savo sankcijų atšaukti neketinanti.

Kol Donaldas Trumpas švelnina sankcijas Vladimiro Putino karo sąjungininkui Aliaksandrui Lukašenkai – Europa atvirkščiai – susitarė neribotam laikui įšaldyti bendrijoje esantį Rusijos turtą. Tai – svarbus žingsnis norint apeiti Vengrijos ir Slovakijos veto ir siekiant panaudoti Rusijos milijardus Ukrainos paramai. Šį savaitgalį Berlyne tęsiasi ir Europos lyderių ir Zelenskio derybos su Amerikos prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl taikos plano.

Netrukus turi prasidėti Donaldo Trumpo pasiuntinio Stevo Witkoffo susitikimas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Kartu su S. Witkoffu pas V. Putiną atvyko ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Rusijos prezidentas susitikimo su D. Trumpo pasiuntiniais išvakarėse dar pabandė sustiprinti Maskvos pozicijas – ėmė skelbti apie neva galutinai užimtą Pokrovską.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Panašu, kad į Europą jau sliūkina žiema. Mūsuose šį rytą dažnam teko grandyti automobilių langus ir saugotis plikledžio – o štai centrinėje Vokietijoje – visai pridrėbė sniego ir artimiausiomis dienomis temperatūra gali nusileisti iki 10 laipsnių žemiau nulio. Pirmas sniegas gražiai laukus ir miestus nuklojo ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vėjo jėgainės Šiaurės Airijoje, rodos, tiesiai nuo debesų pjauna sniego gabalėlius ir gena juos per laukus.

Amerikos žiniasklaida skelbia, kad Pentagonas dar praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą raketų „Tomahawk“ perdavimui Ukrainai – Amerikos atsargoms tai esą nepakenks. Tačiau reikia Donaldo Trumpo politinio sprendimo. O amerikietiškų raketų laukiantys ukrainiečiai laiko nešvaisto – šią naktį neveikė dalis Rusijos oro uostų, pamaskvėje dingo elektra, o Ukrainos žvalgyba skelbia susprogdinusi svarbų okupantų armijos naftotiekį netoli Maskvos.

Pasauliui susitelkus į Rusijos provokacijas Europoje ir karus Ukrainoje bei Gazoje – Kinija rado būdą paveikti Vakarus. Pekinas paskelbė apribojimus retųjų elementų eksportui, kurie būtini vakarietiškų ginklų gamyboje, nors vėliau šią savaitę pavyko susitarti, kad Kinija elektronikos, automobilių ir gynybos gamyboje reikalingų retųjų metalų tiekimą JAV pratęstų metams. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas sugalvojo naują būdą sekti visus savo piliečius. Kremlius apribojo rusų prieigą prie tokių susirašinėjimo programėlių kaip „Telegram“ ir „WhatsApp“, o vietoje to visus verčia turėti rusišką pavadinimu „МАХ“. Tik štai įdiegus šią programėlę, ji gauna prieigą prie visų rusų duomenų – nuo asmeninių susirašinėjimų iki banko sąskaitų.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy keliauja į kalėjimą, kur sėdės 5 metus. Teismas pripažino politiką kaltu už tai, kad šis savo rinkimų kampaniją finansavo Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio pinigais. Tad dabar 70-mečio N. Sarkozy laukia 10 kvadratinių metrų kamera ir reti vieniši pasivaikščiojimai kalėjimo kieme. Nuo pat ryto šimtai paryžiečių būriuojasi prie buvusio Prancūzijos prezidento N. Sarkozy namų.

Kinai bando pakartoti pasaulį sužavėjusių bjauriai-mielų lėlyčių „Labubu“ sėkmę. Dabar ir pavieniai šalies žaislų kūrėjai, ir didelės dizaino kompanijos bando sukurti kažką panašaus, kas pakartotų „Labubu“, mat šie žaisliukai šiemet kūrėjams uždirbo šimtus milijonų eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  24-erių žaislų kūrėjas Runyu demonstruoja lėles, su kuriomis norėtų užkariauti pasaulį. Nedidelė figūrėlė primena ašarą spaudžiantį piktą mažą vaiką.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.