Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dar prieš prisiekdamas ginti ir saugoti šalies Konstituciją, Donaldas Trumpas savo rinkėjams davė pažadą.
„Pirmą dieną pradėsiu didžiausią nusikaltėlių deportacijos programą Amerikos istorijoje“, – teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vieną svarbiausių jam pergalę rinkimuose atnešusių pažadų D. Trumpas ėmė vykdyti taip, kaip mažai kas tikėjosi. Tokių nelegalių ir legalių imigrantų – nebūtinai nusikaltėlių – areštų ir deportacijų Amerika išties nematė. Tai tapo savotišku visos D. Trumpo politikos atspindžiu.
„Tai beprecedentės pastangos įvykdyti šimtus tūkstančių, jei ne milijonus deportacijų per metus“, – sako JAV imigracijos tarybos ekspertas Aaronas Reichlin-Melnickas.
ICE agentai nužudė du žmones
D. Trumpo galios demonstravimas imigrantų šalyje, kaip ir tikėtasi, sukėlė pasipriešinimą. Pernai vasarą tai ryškiai pasimatė Los Andžele, kur vietos demokratų valdžiai kritikuojant, o gyventojams protestuojant prieš imigracijos agentų reidus, D. Trumpas į miestą pasiuntė Nacionalinę gvardiją. Iš esmės parodydamas, kad valstija, jos teismai ir piliečiai privalo jam paklusti.
O šio mėnesio įvykiai Mineapolyje D. Trumpo imigracijos politiką nudažė Amerikos piliečių krauju.
Sausio 7 d. imigracijos pareigūnas paleido tris šūvius į galvą 37-erių JAV pilietei Renee Nicole Good, kai ši, rodos, bandydama važiuoti šalin nuo jos automobilį supančių agentų, kliudė pareigūną.
O kiek vėliau sausį 10 kulkų skriejo ir į kitą JAV pilietį – 37-erių Alexą Pretti, nors būrys pareigūnų jį buvo pargriovę ant žemės, tramdė smūgiais ir dar prieš mirtinus šūvius paėmė jo legaliai nešiojamą pistoletą, kurio šis nebuvo išsitraukęs.
Kad situaciją buvo galima išspręsti be šūvių, rodo ir tas pats A. Pretti susistumdymas su pareigūnais prieš porą savaičių. Pareigūnai tuomet taip pat tramdė A. Pretti, akivaizdžiai matėsi, kad jis ginkluotas, bet dėl to jo niekas nenušovė.
„Taip nutinka ne kasdien, bet nutinka JAV, kai civilį nužudo pareigūnai. Tuomet vyksta procesas, kuris užtrunka – peržiūrėti visus įrašus, apklausti liudininkus, kad suprastume, kas įvyko. Bet mūsų politika to neleidžia. Vietoje to yra greita reakcija“, – sako JAV Hudsono instituto profesorius Paulas Sracicas.
Respublikonai situaciją apipynė melu
O reakcija į abi Amerikos piliečių krauju suteptas tragedijas persipynė su akivaizdžiu melu. Žmonės matė viena, o administracija kalbėjo visai kita.
„Ji bandė suvažinėti pareigūną. Tai panašu į bandymą nužudyti ar sužaloti agentus, į vidaus terorizmo aktą“, – teigė JAV vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem.
Vietoje tragedijų tyrimo D. Trumpo administracija suskubo demonizuoti aukas. O pareigūnus paskatino – pareiškė, kad jie nebus persekiojami.
„Yra agitatoriai, o mes visada ginsime ICE, pasieniečius ir pareigūnus“, – sakė D. Trumpas.
A. Pretti atveju retorika, rodos, visai atitrūko nuo realybės. JAV vidaus saugumo sekretorė K. Noem teigė, neva A. Pretti „norėjo sukelti žalą pareigūnams, mojuodamas ginklu ir trukdydamas jų darbą“. Ginklą teisėtai paslėptai nešiojusį vyrą aukščiausi pareigūnai prilygino masiniam žudikui.
„Tai panašu į situaciją, kai individas norėjo sukelti maksimalią žalą ir žudyti pareigūnus“, – komentavo JAV pasienio apsaugos vadas Gregory Bovino.
JAV administraciją padarė klaidą?
Ir to, panašu, buvo per daug. JAV Hudsono instituto ekspertas TV3 Žinioms sako, kad administracija padarė didelę klaidą.
„Tai klaida, jei išeini ir taip elgiesi – nes visa diskusija pasisuka ne apie tai, kas nutiko, o apie tai, ką pasakei, kad melavai“, – teigia P. Sracicas.
Dar prieš antrą tragediją apklausos rodė, kad beveik du trečdaliai amerikiečių mano, jog imigracijos agentai peržengia ribas. Ir taip galvoja ne tik dauguma demokratų, bet ir penktadalis respublikonų.
„Apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių nepritaria nelegaliai imigracijai ir mano, kad žmones reikia deportuoti, jei jie šalyje neteisėtai. Iš kitos pusės – niekas nenori matyti to, kas vyksta Minesotos gatvėse. Ir dauguma mato tai kaip federalinės valdžios ribų peržengimą“, – sako JAV Hudsono instituto profesorius P. Sracicas.
Stiprėjant respublikonų kritikos balsams Kongrese, kuris kaip tik šiomis dienomis balsuoja dėl ICE pareigūnų finansavimo, D. Trumpas ėmė mažinti įtampą. Pradėjo kalbėtis su Mineapolio valdžia, išsiuntė iš miesto imigracijos reidų veidu tapusį agentų vadą G. Bovino, kurį dalis kritikų net lygino su gestapo karininku.
Į miestą atsiuntė pasienio caru vadinamą Tomą Homaną, kuris užsimojo atkurti ramybę. D. Trumpas pažadėjo atlikti tragedijos tyrimą ir net ėmė jautriau kalbėti.
„Esmė ta, kad tai buvo siaubinga. Abu atvejai siaubingi. Kitas atvejis taip pat siaubingas“, – sakė D. Trumpas.
Juk nuo imigracijos politikos sėkmės priklausys ir lapkritį vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai. Respublikonai dėl to susirūpinę. Administracija srebia privirtą košę, bet imigracijos politika iš esmės, anot ekspertų, nesikeičia.
„Dauguma šių dalykų kyla iš fakto, kad nėra bendradarbiavimo su valstijos ir vietos teisėsauga“, – sakė JAV viceprezidentas JD Vance’as.
Demokratų valdomos valstijos atsisako bendradarbiauti
Bendradarbiavimo tarp D. Trumpo siųstų agentų ir demokratų valstijų ar miestų išties nėra. Mat pastarieji gina savo imigrantų prieglobsčio politiką, o ne D. Trumpo deportacijas.
O respublikonų valstijose apie 60 proc. ICE areštų įvyksta kalėjimuose ir areštinėse – paprastai tariant, vietos pareigūnai suteikia visą informaciją arba perduoda imigrantus federaliniams agentams. O demokratų tvirtovėse bendradarbiavimo nėra. ICE apie 70 proc. areštų įvykdo rengdami kaukėtus reidus bendruomenėse.
„Ir, manau, pastaruosius kelis mėnesius matėme daug atvejų, kai imigracijos pareigūnai naudojo nepagrįstą, neproporcingą jėgą“, – sako A. Reichlin-Melnickas.
O vietos bendruomenės Vašingtono siųstiems agentams priešinasi – taip pat ir organizuotu būdu.
„Važinėju per savo rajoną, stebiu teritoriją ir žiūriu, ar nėra ICE ar pasieniečių automobilių“, – pasakoja bendruomenės organizacijos narys Jamie Schwesnedlas.
Buriasi į grupes, susirašinėja, o susekę agentus skuba į įvykio vietą, švilpia perspėdami kaimynus imigrantus neiti iš namų. Sako, taip ginantys savo kaimynus.
„Jei juos filmuoja daugiau žmonių, mažiau tikėtina, kad jie pažeis konstitucines teises. Ar bent jau to tikimės“, – sako bendruomenės organizacijos narė Paty O‘Keefe.
JAV gyvenanti Živilė palaiko kovotojus prieš ICE
Vietinių kovą prieš D. Trumpo agentų reidus palaiko ir Mineapolyje gyvenanti lietuvė.
„Mano nuomone, kas vyksta – iš mano perspektyvos – tai yra, kad mano valstijos žmonės gina mano teisę čia gyventi“, – pasakoja Mineapolyje gyvenanti lietuvė Živilė Norvilaitė-Petersen.
Jau 20 metų Amerikoje gyvenanti Ž. Norvilaitė-Petersen sako, kad protestuotojai gina amerikietiškas vertybes. Jiems ir nelegalūs imigrantai yra bendruomenės dalis.
„Žūsta Amerikos piliečiai, gindami nelegaliai čia esančius žmones – legaliai ir nelegaliai čia atvykusius žmones. Tai kaip jaustis? Man neįtikėtina, kokie jie yra drąsūs ir laisvi viduje“, – sako Mineapolyje gyvenanti lietuvė Ž. Norvilaitė-Petersen.
Įvykiai Mineapolyje ryškiai parodė, kaip smarkiai susiskaldžiusi yra JAV visuomenė ir kaip žmogiškos tragedijos tampa politiniais įrankiais. D. Trumpas, anot ekspertų, ir toliau tęs savo imigracijos politiką – tik artimiausiu metu galimai darys tai kiek atsargiau.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
