Vytautas Dovydaitis

Holivudo veiksmo filmo ar kompiuterinio žaidimo scenarijaus verta istorija. Kaimyninėje Lenkijoje pilietiškas vyras nusprendė sustabdyti akivaizdžiai apsvaigusį vairuotoją: bandydamas ištraukti jo automobilio raktelius, jis dideliu greičiu čiuožė gatve, įsikibęs į važiuojantį automobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Automobilio vaizdo registratorius užfiksavo, kaip pro nedidelio mėlyno „Renault“ langą įlindęs vyras bando sustabdyti pastarojo vairuotoją.

Šiaurės Korėjos diktatorius nusprendė leisti savo piliečiams šiek tiek daugiau pasilinksminti. Pastaraisiais metais izoliuotoje šalyje dygsta viešbučiai, pramogų parkai ir prekybos centrai su prabangiais pasaulio prekių ženklais. O diktatorius Kim Jong Unas nesibodi fotografuotis ir reklamuoti pramogas. Visas šis prabangos antplūdis, žinoma, suteptas krauju. Režimas turtėja iš pagalbos Rusijai kare. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusofašistai Ukrainos ir Lenkijos pasienyje smūgiavo keleiviniam traukiniui – galimai taikėsi į sąstatą, kuriuo riedėjo buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas, buvęs Amerikos žvalgybos vadas ir kiti buvę aukšti Europos lyderiai. Aiškėja, kad lyderių traukinys iš stoties pajudėjo anksčiau grafiko, o dronas smogė tuoj po jų keliavusiam sąstatui. Varšuva Rusijos smūgį pasienyje vadina didele eskalacija ir perspėja, kad iš Rusijos artimiausiu metu galima tikėtis dar daugiau.

Per Vokietiją ir Europą toliau ritasi šokas po rinkimų, kuriuose laimėjo partija Alternatyva Vokietijai (AfD). Lenkijos premjeras pareiškė, kad AfD pergale gali džiaugtis tik Lenkijos išdavikai arba idiotai. O patys vokiečiai bando susivokti. Berlyne į protestą susirinkę žmonės piktinosi kanclerio Friedricho Merzo nuo paprastų žmonių nutolusia politika, esą ji iš dalies ir nulėmė AfD pergalę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirmą kartą Vokietijos pokarinėje istorijoje – į valdžią vienoje iš šalies žemių gali ateiti kraštutinė dešinė partija. Alternatyva Vokietijai surinko beveik 44 proc. balsų sutriuškindama kanclerio Friedricho Merzo konservatorius Saksonijoje-Anhalte. Tačiau jai dar trūksta trijų mandatų, kad suformuotų daugumą. Todėl Alternatyva Vokietijai kviečia kitas partijas ir parlamentarus – atsisakyti dešimtmečius galiojusio principo nebendradarbiauti su kraštutinės dešinės jėgomis.

Kaip diena, taip sabotažas – Vokietija skelbia apie bandymą padegti gynybos pramonės įmonių pastatą Miunchene. Policija dėl to sulaikė du Bulgarijos piliečius. Išpuoliai, lyg sutapimas, staiga suaktyvėjo Vokietijai oficialiai apkaltinus Rusiją dėl dronų atakos Leipcige. Atsiranda ir daugiau detalių apie pastarąjį sabotažą: vienas iš įtariamųjų, anot žiniasklaidos, siejamas su Lietuva. Tuo metu hibridinį karą vykdantis Vladimiras Putinas svaidosi naujais grasinimais.

Europoje netylant kalboms apie Maskvos ketinimus eskaluoti karą NATO teritorijoje, Vladimiras Putinas susitiko su Kinijos prezidentu ir kitais Centrinės Azijos lyderiais, kurie padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Susitikime Kinijos diktatorius Xi Jinpingas pareiškė, kad jo šalies santykiai su Rusija tik stiprės. Rusija pasistengė sugadinti rugsėjo 1-ąją mažiesiems ukrainiečiams – ir naktį, ir jau įsidienojus atatakavo Kyjivą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl sabotažo Leipcigo oro uoste prieš mėnesį. Ir pareiškė, kad Vokietija ir toliau bus Rusijos hibridinių atakų taikinys. Sutapimas ar ne, bet Berlynui dėstant kaltinimus Maskvai Vokietijos įvyko dar keli įtariami sabotažai. Nežinomi asmenys savadarbėmis raketomis ir kitomis priemonėmis bandė sugadinti elektros pastotes Brandenburge ir Bergheime. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Staigaus potvynio nusiaubtame Nepale – sparčiai auga ne tik aukų, bet ir be žinios dingusių žmonių skaičius – pastarasis jau kone pasiekė 3 tūkstančius. O tarp jų ne tik lietuvė, bet ir kelios dešimtys keliautojų iš mūsų kaimyninės Latvijos. Nepale tęsiantis gelbėjimo operacijai ryškėja ne tik baisus katastrofos mastas, bet ir tai, kad pavyzdžiui Kinijoje žmonės apie stichiją žino kur kas mažiau – režimo režimas cenzūruoja vaizdo įrašus, riboja informaciją.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išskubėjo į Maskvą pas Vladimirą Putiną planuoti tolesnio karo Ukrainoje, ir galimai veiksmų nukreiptų prieš Europą. Jo vizitas vyksta netrukus po Amerikos žvalgybos vado vizito Maskvoje, kurio metu šis, manoma, ragino Kremlių stabdyti karą ir perspėjo neeskaluoti jo NATO šalyse. O Kremlius noro sustoti nedemonstruoja – atvirkščiai – jau kelias dienas iš eilės talžo Ukrainos sostinę naujais reaktyviniais dronais.

Amerikos žvalgybos vadovas Maskvoje išbuvo kelias valandas ir jo vizitas siejamas ne tik su galimais perspėjimais Rusijai nedrįsti testuoti NATO ryžtą. Esą CŽA vadas galėjo perspėti Maskvą apie planuojamas Ukrainos operacijas su Amerikos pagalba, kurios pakirstų Rusijos strateginį potencialą arba prašė nutraukti paramą Iranui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Maskva atvirai grasina šalims, kurios padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos. Putino karo diplomatijos vadas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakaruose naikins viską, kas padeda Ukrainai priešintis. Kremliaus pareiškimai skamba tuo metu, kai Europos šalyse pastarosiomis dienomis mažiausiai dviejose ginklų gamyklose tiekiančiose amuniciją Ukrainai nugriaudėjo sprogimai. O prieš daugiau nei savaitę dronai bandė susprogdinti Ukrainos lėktuvą Vokietijoje.

Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta, kad pastaroji Rusijos raketos ataka Liublino vaivadijoje galėjo būti viena iš provokacijų, apie kurias Vyriausybė perspėjo dar mėnesio pradžioje. Pareigūnai ragina neturėti iliuzijų – tokių incidentų gali tik daugėti. Ekspertai sutaria: Vladimiras Putinas sąmoningai tikrina NATO ribas ir pratina Vakarus prie vis įžūlesnių veiksmų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šią naktį į Lenkijos teritoriją – per 80 km – įskriejo Rusijos sparnuotoji raketa. Tai įvyko masinės atakos prieš Ukrainą metu. Raketa sprogo Liublino apylinkėse. Viskas įvyko neilgai trukus po to, kai Liubline viešėjo Zelenskis ir susitiko ten su Lenkijos premjeru. Kol kas tai rimčiausias nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios NATO oro erdvės pažeidimas.

Dar viena Putino gėda. Karinio laivyno šventė – be karinių laivų ir be parado. Į Sankt Peterburgą nuvykęs Rusijos diktatorius, pasislėpęs karinėje būstinėje pasakojo apie savo laivyno didybę. Nors Rusija jau neteko trečdalio Juodosios jūros laivyno. Skelbiama, kad Kyjivas su Vašingtonu svarsto pasiūlyti Putinui oro smūgių paliaubas, bet Kremlius kol kas tokias kalbas atmeta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kai oras įkaitęs iki beveik 30-ies, geriausia atgaiva kūnui – maudynės. O čia – gražioje Kroatijos pakrantėje netoli Trogiro – maudynės gaivina ne tik kūną, bet ir sielą. Mat panėrus galima ir tikrą Kryžiaus kelią įveikti. „Tai vienintelis povandeninis muziejus Kroatijoje ir vienintelis povandeninis Kryžiaus kelias visame pasaulyje. Jame yra 52 statulos ir 15 Kryžiaus kelio stočių“, – sako povandeninio muziejaus šeimininkas Alenas Kunacas. Dauguma skulptūrų yra 3,5–4 metrų gylyje.

Rusijoje – sprogimai ir iki debesų kylantys dūmų stulpai. Ukraina dronais galingai atakavo rusofašistų logistikos centrus Maskvos pašonėje ir Tambovo srityje. Kyjivas skelbia, kad siuntų centrai užtikrino Rusijos dronų ir navigacijos įrenginių gamybą sankcionuotais komponentais. Ukraina šiandien smogė ir rusų naftos bazei pamaskvėje. Tuo metu pačioje Ukrainoje tęsiasi politinė ir karinė drama dėl populiaraus gynybos ministro pasitraukimo.

Ukrainoje – dideli protestai ir politinė sumaištis. Volodymyrui Zelenskiui nusprendus perkrauti vyriausybę ir patraukti iš posto populiarų gynybos ministrą Mychailo Fiodorovą – kilo visuotinis pasipiktinimas, mat būtent vadovaujant M. Fiordorovui Ukraina demonstruoja technologinį pranašumą kare. Pats buvęs ministras nusprendė netylėti – papasakojo apie nesutarimus su kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu.

Prancūzijai švenčiant nacionalinę Bastilijos paėmimo dieną – karinio parado pompastikos fone užgimsta nauja Europos ir Ukrainos priešraketinė koalicija. Kyjivas ne tik kartu su europiečiais konstruos oro gynybos sistemą, bet nuo šiol galės gaminti ir prancūziškas bombas bei raketas. Pirmą kartą istorijoje Bastilijos dienos parade žygiavo ir Ukrainos kariai, ir skriejo Ukrainos lakūnai.

Ukraina per savaitę smogė daugiau nei šimtui Rusijos šešėlinių laivų Azovo jūroje, o šią naktį ne tik taikė į laivus, bet ir vėl sprogdino rusų naftos bazes. Rusijos degalų krizė virsta nuolatinėmis muštynėmis degalinėse, rusai ten mojuoja kumščiais ir skundžiasi, kad vietomis benzinas jau kainuoja 4 eurus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Volodymyras Zelenskis skelbia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas išjungė retransliatorius Ukrainos pasienyje, kuriuos Rusija naudojo savo dronų atakoms. V. Zelenskis dėl jų buvo iškėlęs ultimatumą A. Lukašenkai. Tad panašu, kad Minskas kartu su Maskva arba nusprendė nerizikuoti, arba tik trumpam sustabdė jų darbą. A. Lukašenka, kaip įprasta, sako nenorintis karo ir pasakoja, kad Minske lankėsi V. Zelenskio atstovai, per kuriuos jis perdavė žinutę Kyjivui.

Volodymyras Zelenskis skelbia 40 dienų operaciją, kurios tikslas – priversti Kremlių stabdyti karą. Netrukus po jo pareiškimo okupuoto Krymo valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, o rusai jau skuba sprukti iš okupuoto pusiasalio ir skundžiasi, kad išvažiavime iš Krymo susidarė net 20 kilometrų ilgio spūstis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tuo pat metu pačioje Rusijoje vėl pasigirdo raginimų žygiuoti į Maskvą – milijonus peržiūrų renka buvęs okupantas, pagrasinęs apsukti ginklus į Kremlių.

Lenkijos ir Ukrainos istorinės nuoskaudos, pakurstytos politikų Lenkijoje ir virtusios tikru skandalu tarp Varšuvos ir Kyjivo – pasiekė piką. Reaguodamas į tai, kad vienam kariniam daliniui Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos sukilėlių armijos vardą – Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė prieš trejus metus V. Zelenskiui įteiktą Baltojo erelio ordiną. Ukrainiečiai nesupranta, kodėl staiga tapo Varšuvos taikiniu.

Viename Anglijos zoologijos sode trisdešimtmetis vyras įmetė svetimą vaiką – trimetį berniuką – į krokodilų aptvarą. Vaikas išgyveno, bet patyrė sunkių sužalojimų. O policija įtariamojo net negalėjo apklausti dėl jo sveikatos būklės, pranešama, kad įtariamasis neįgalus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Tikras košmaras nutiko nedideliame šeimos zoologijos sode Anglijos Kembridžšyre.

Po sėkmingų ukrainiečių smūgių svarbiausiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai šios darbas visiškai sustojo. O internete pasirodė vaizdo įrašų, rodančių, kad rusai, nepataikę į ukrainiečių dronus, patys susprogdino naftos rezervuarą, kuris virto tikru interneto folkloro ir pajuokos objektu. Kremlius šiandien ragina rusus nežiūrėti į degančios Maskvos vaizdus, esą rusai verčiau turėtų žiūrėti kaip dega Ukrainos miestai ir pažadėjo tęsti terorą Ukrainoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukraina dronais sėkmingai atakavo didelę Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, kuri aprūpina maždaug penktadalį Rusijos sostinės naftos poreikio. Ukrainos prezidentas sako, kad tai yra atsakas už maskolių ataką į istorinius ir religinius Ukrainos objektus dieną prieš. Volodymyras Zelenskis Prancūzijoje susitiko su Donaldu Trumpu ir kitais Didžiojo septyneto lyderiais. Amerikos prezidentas po pokalbio su V. Zelenskiu, paragino Rusiją baigti karą.

Ispanijoje – įspūdinga Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos naujo bokšto atidarymo ceremonija. Jėzaus Kristaus bokštą pašventino popiežius Leonas XIV. Daugiau nei šimtą septyniasdešimt metrų į dangų besistiebiančio bokšto viršuje sužibo įspūdingas keramikos ir stiklo kryžius. O danguje sušvito ir didingo statinio kūrėjo – architekto Antonijaus Gaudžio atvaizdas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Nepaisant beprecedenčio Maskvos spaudimo, importo apribojimų, bauginimų nepakeliamomis dujų kainomis ir pranešimų apie rusiškus pasus turinčių rinkėjų masinį vežimą, Armėnijos rinkimus laimėjo dabartinis premjeras Nikolas Pašinianas, stiprinantis ryšius su Europa. Jo partija iškovojo daugiau nei pusę vietų parlamente. Kremlius piktinasi ir tvirtina, kad rinkimuose būta daug pažeidimų, o armėnai sako balsavę už savarankiškumą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugiau nei prieš savaitę Vladimiras Putinas beveik tuo pat metu ne tik smogė Ukrainai branduolinį užtaisą galinčia nešti raketa Orešnik, bet ir mūsų pašonėje esančioje Baltarusijoje surengė pirmas branduolinių pajėgų pratybas – atvirai pareikšdamas, kad tai yra signalas Vakarams. NATO stengiasi Rusijos manevrų nesureikšminti. Tačiau TV3 kalbinti ekspertai sako, kad pavojus auga – V. Putinas jau ne vienerius metus ruošia Baltarusiją tiesioginei agresijai prieš NATO šalis.

Neeilinė gelbėjimo operacija Amerikos Teksaso valstijoje. Ten trisdešimties metrų aukštyje užstrigo atrakciono kabina, ir ja važiavę pramogautojai patyrė kur kas daugiau adrenalino nei planavo. Pavojinga gelbėjimo operacija truko ne vieną valandą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ispanijos tarnybos skelbia pavojaus perspėjimus, nes beveik visoje šalyje termometrų stulpeliai stiebiasi iki kone 40-ies laipsnių karščio. Sinoptikai prognozuoja Ispanijai karštą vasaros sezoną. Pietų metas Sevilijoje – termometras rodo 37 laipsnių karščio. Ir saulė čia išties smarkiai svilina. Vietiniai ir turistai traukia skėčius ir stengiasi vartoti daugiau skysčių. Plačiau – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. O Latviją jis kaltina neva suteikiant oro erdvę Ukrainos dronams. O štai savo paties atakos drono skrydį į Rumuniją V. Putinas neigia – reikalauja įrodymų.

Į Rumuniją įskriejęs Rusijos dronas rėžėsi į daugiabučio stogą, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du gyventojus. Rumunijos kariuomenė aiškina, kad nebuvo galimybės saugiai numušti drono, nors buvo pakelti naikintuvai. Bukareštas skelbia, kad tai rimčiausias incidentas šalyje nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir ragina NATO Aljansą imtis veiksmų. Nemalonus dronų birbimas Rumunijos pasienio miesto Galačio gyventojus pažadino po vidurnakčio. Deja, vien birbimu viskas nesibaigė.

Vaizdo įraše užfiksuota neįtikėtinai pavojinga, bet laimingai pasibaigusi istorija iš Austrijos Alpių. Ten saulėtą popietę į dangumi sklendžiantį parasparnį įskriejo nedidelis lėktuvas. Parasparnio lakūnė kaip akmuo krito žemyn, tačiau sugebėjo laiku išskleisti atsarginį parašiutą. 44-erių parasparnio skraidytoja užkabino lėktuvą „Cessna 172 F182Q“ tiesiai virš Pinzgauerio Hütte, Piesendorfe. Pramoga per akimirką virto košmaru.

Rusijoje ir Baltarusijoje baigėsi vienos didžiausių branduolinių pratybų – jų metu diktatoriai išbandė įvairias raketas be branduolino užtaiso. Lukašenka giriasi, kad dabar turi ne vieną sistemą, kuri gali iššauti raketas su branduoliniu užtaisu pusės tūkstančio kilometrų atstumu. Pasak ekspertų, Rusijos branduolinis šantažas skirtas pirmiausia Vakarams, Putinas nori įbauginti šalis, kad šios neremtų Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rusija skelbia į Baltarusiją pratyboms atvežusi branduolinės amunicijos ir platina mūsų kaimynystėje vykstančių taktinių branduolinių mokymų vaizdus. Ukraina jau ne pirmą savaitę tikina, kad Vladimiras Putinas bando įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą ir galimai planuoja naujus veiksmus Ukrainos šiaurėje ar net Baltijos šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Putino režimą sauganti oro gynyba jau nebeapsaugo Maskvos ir jos apylinkių – savaitgalinė Ukrainos dronų ataka Pamaskvėje buvo didžiausia nuo karo pradžios, o maskviečiai turbūt ir dabar jaučia naftos objektų ir karo pramonės gamyklos degėsio kvapą. Zelenskis sako, kad šiame kare keičiasi jėgų balansas. Savo ruožtu Putinas, jausdamas didėjantį spaudimą, griebiasi atominio vėzdo – skelbia apie branduolines pratybas su Baltarusija.

Maskvoje planuojamas propagandinis paradas virsta tikra gėda – renginio transliacija bus pavėlinta, kad prireikus galima būtų ją išjungti; dalis užsienio žiniasklaidos neteko leidimo filmuoti, o ir savo pačių paliaubų, kurios turėjo prasidėti, maskoliai nesilaiko. Ukrainos prezidentas nerekomenduoja kitų valstybių vadovams dalyvauti Putino propagandinėje šventėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Beprotybė Rusijoje jau, panašu, prasidėjo.

Maskvoje zuja sustiprinta apsauga ir kovos su dronais daliniai. O Kremlius oficialiais pareiškimais ir per propagandą platina grasinimus smogti Kyjivui bei ragina iš jo evakuotis užsienio diplomatus. Europos Sąjunga šiandien pareiškė, kad Maskvos rekomendacijomis nesivadovaus. O Kyjivas, panašu, nesilaikys ir Vladimiro Putino vienašališkų paliaubų, nes rusai antrą dieną iš eilės laužo Volodymyro Zelenskio siūlymą paliaubas skelbti anksčiau.

Rusija, kaip ir tikėtasi, pažeidė Volodymyro Zelenskio pasiūlytas paliaubas – per naktį ir jau išaušus atakavo Ukrainos miestus. Kyjivas žada atsakyti tuo pačiu, o ukrainiečiai sako, kad rusai nusipelno dronų virš galvų per gegužės 9-osios paradą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dviejų „shahedų“ smūgis darželiui Sumuose – taip  Kremlius šį rytą atsakė į Kyjivo siūlymą pradėti paliaubas jau šiandien, o ne tik per propagandinį gegužės 9-osios paradą Maskvoje.

Rusijos diktatorius, veikiausiai bijodamas apsigėdinti per gegužės 9-osios paradą – paskelbė tą dieną paliaubas. O Kyjivas demonstruoja, kad okupantų šventę gali išties sugadinti. Ukraina raketomis ir dronais smogė rusų karinei gamyklai už tūkstančio kilometrų. Zelenskis Putino siūlomas paliaubas per propagandinę šventę vadina cinizmu, todėl siūlo ugnį nutraukti ir išties apsaugoti gyvybes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiemet Vladimiro Putino propagandiniame gegužės 9-osios parade nebus nei tankų, nei šarvuočių, nei kitos karinės technikos kolonos. Išriedės tik fronte nenaudojamos strateginės raketos ir pražygiuos kariai. Panašu, kad visa technika fronte, kur Maskva, praėjus ketveriems karo metams vis dar bando užgrobti visą Donbasą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pusantros valandos kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris D. Trumpui skundėsi Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos pramonės objektus. Ir V. Putinas, ir D. Trumpas sako pasiūlę skelbti paliaubas gegužės 9-ąją, kai rusai švęs propagandinę pergalės dieną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Apie naują pokalbį su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas papasakojo Baltuosiuose rūmuose priimdamas Mėnulį apskriejusius astronautus.

Pasaulį sukrėtęs įvykis Vašingtone – ginkluotas vyras bandė įsiveržti į iškilmingą žurnalistų renginį, kuriame dalyvavo ir Donaldas Trumpas ir kiti aukščiausi Amerikos pareigūnai. Užpuolikas beveik prasibrovė į pokylių salę, kurioje buvo daugiau nei 2000 žmonių – jį sustabdė paskutiniame patikros punkte šalia salės buvę pareigūnai. Vyras spėjo iššauti į slaptosios tarnybos agentą. Donaldas Trumpas po tragedija vos nevirtusio įvykio užpuoliką pavadino ligotu žmogumi.

Vengrijoje baigiasi 16 metų trukusi Viktoro Orbano era. Iškovojęs didelę pergalę ir užsitikrinęs konstitucinę daugumą parlamente, opozicijos lyderis Peteris Magyaras žada vėl paversti Vengriją patikima Europos Sąjungos ir NATO partnere. O patys vengrai pergalę šventė taip, kaip Budapeštas dar nėra matęs: skambėjo dainos, sproginėjo fejerverkai, metro žmonės šaukė „rusai lauk“, o tikėtinas kandidatas ateityje užimti sveikatos ministro kėdę visą pasaulį sužavėjo savo šokio judesiais.

Šią naktį NASA erdvėlaivis „Orion“, įsibėgėjęs iki 40 tūkstančių kilometrų per valandą ištrūko iš Žemės orbitos ir pasileido į Mėnulį. O juo skriejantys astronautai vaizdo ryšiu siunčia linkėjimus visiems mums likusiems Žemėje. Astronautė Christina Koch juokauja, kad išdidžiai gali vadintis „kosmoso santechnike“ po to, kai sutvarkė užsikirtusį erdvėlaivio klozeto variklį.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjus mėnesiui nuo karo Irane pradžios, kylant degalų kainoms ir krentant jo reitingams, Donaldas Trumpas kreipėsi į tautą. D. Trumpas gina savo veiksmus Irane ir ramina pažadais greitai baigti operaciją. Tačiau kalbėdamas apie greitą karo pabaigą jis grasina sustiprinti operaciją, smogti režimo elektrinėms ir grąžinti Iraną į akmens amžių.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vengrijos užsienio reikalų ministras ne tik raportuoja Kremliui iš uždarų Europos Sąjungos posėdžių, bet ir vykdo Rusijos bei jos oligarchų nuleistas užduotis. Apie tai byloja paviešintas vengrų ministro pokalbis su Sergejumi Lavrovu – jame abu tariasi, kaip panaikinti sankcijas vieno oligarcho dukrai. Skandalas dėl galimo šnipinėjimo ir vadinamųjų „zadanijų“ vykdymo krečia Vengrijos vyriausybę prieš svarbius parlamento rinkimus.

Amerikos prezidentas pareiškė, kad labiausiai norėtų perimti Irano naftą. Jis pripažino svarstantis galimybę užimti Chargo salą, per kurią režimas eksportuoja savo žaliavą. Po naujausių Donaldo Trumpo pareiškimų ir savaitgalį prie konflikto prisijungusių Jemeno husių naftos kaina pakilo iki 116 dolerių už barelį.