Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pastaruosius kelerius metus Kinija buvo pagrindinė Venesuelos naftos pirkėja – jai atitekdavo apie 80 procentų Venesueloje pagaminamos žaliavos. Ir nors pačioje Kinijoje sunki venesuelietiška nafta sudarė vos kelis procentus viso importo, žinia, kad nuo šiol ši nafta atiteks Amerikai, Pekinui tapo skaudžiu antausiu.
„Susitinku su naftos kompanijomis. Žinote, dėl ko? Reikia išgręžti daug naftos!“ – savo socialiniame tinkle komentuoja D. Trumpas.
Donaldas Trumpas skelbia susitaręs su Karakasu, kad šis perduos Jungtinėms Valstijoms nuo 30 iki 50 milijonų barelių naftos, kurių vertė siekia apie 2 milijardus dolerių. Ši nafta turėjo atitekti Kinijai.
„Ši nafta bus parduota rinkos kaina, o tas lėšas kontroliuosiu aš – JAV prezidentas, kad užtikrinčiau, jog jos būtų panaudotos Venesuelos žmonių ir Amerikos labui“, – teigia D. Trumpas.
Kinija smerkia JAV veiksmus
Venesuela turi milijonus barelių naftos tanklaiviuose ir saugyklose, kurių negalėjo eksportuoti dėl nuo gruodžio vidurio JAV vykdytos blokados.
Tačiau Kinija praranda ne tik tiekėją, bet ir svarbų sąjungininką Amerikos pašonėje, kuriam per pastaruosius kelis dešimtmečius paskolino apie 60 milijardų dolerių.
„Kinija smerkia šiuos veiksmus. Noriu pabrėžti, kad teisėti Kinijos ir kitų šalių interesai Venesueloje turi būti apsaugoti“, – teigia Pekino atstovė Mao Ming.
Kitos šalys, apie kurias užsimena Pekinas, taip pat priskiriamos vadinamajai blogio ašiai. Pavyzdžiui, Maskva, skelbiama, net pasiuntė povandeninį laivą, kad šis padėtų į Rusiją pasprukti amerikiečių gaudomam sankcionuotam tanklaiviui „Marinera“, kuris Venesueloje bandė pasikrauti naftos, tačiau pakliuvo buvo sulaikytas JAV pajėgų.
Skelbiama, kad Venesuela neseniai Amerikai ar jos sąjungininkams perdavė dalį karinės technikos – tarp jų ir S-300, „Pancyr“ bei „Buk-M2“ sistemas. Šalyje taip pat liko daug rusiškų tankų.
Rusija dabar ne tik netenka prieigos prie Venesuelos naftos sektoriaus – ji ilgus metus milijardais maitino Nicolas’o Maduro režimą.
Maskva baiminasi, kad amerikiečiai gali gauti prieigą prie Venesuelai parduotos, įskaitant ir naujausią, rusiškos ginkluotės, kuri neapsaugojo diktatoriaus.
„Kai beveik 200 mūsų geriausių amerikiečių leidosi į Karakaso centrą, panašu, kad tos rusiškos oro gynybos sistemos nelabai suveikė, ar ne?“ – klausia JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.
Venesuelai palaikymą pareiškė vadinamoji blogio ašis
Po operacijos Karakase nepasitenkinimą reiškia ir Iranas.
„Kitų šalių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis“, – sako Irano užsienio reikalų ministras Esmaeilis Baghaei.
Tačiau Teheranui labiau rūpi ne tarptautinė teisė, o verslas – pastaraisiais metais Iranas rūpinosi Venesuelos naftos gamyklomis ir padėjo Karakasui apeiti tarptautines sankcijas.
Prieš Hugo Chávezo režimą kovojęs buvęs Venesuelos kontradmirolas sako, kad Vašingtonas sistemingai veja iš šalies Kiniją, Rusiją ir Iraną.
„Iranas ir Rusija naudojosi nafta, apeidami sankcijas. O dabar D. Trumpas aiškiai pasakė tai moteriai, kuri nelegaliai valdo Venesuelą – Delcy Rodriguez: daugiau jokių santykių su Kinija, Iranu ir Rusija. Ir tai geros naujienos, nes, būdami lietuviais, žinote, kad kuo labiau bus spaudžiama Rusija, tuo tai bus naudinga Europai“, – komentuoja buvęs Venesuelos kontradmirolas Carlosas Molina Tamayo.
Dabartinis Venesuelos režimas – nestabilus ir pavojingas
Venesuelą vis dar valdantis „čavistų“ režimas, anot agentūros „Reuters“, tėra pereinamasis laikotarpis šaliai. Kol situacija nestabili, opozicijai grįžti į Venesuelą pavojinga.
„Čia nėra karo, nes mes nekariaujame. Esame taikios šalies žmonės, kurie buvo užpulti“, – teigia laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez.
„Financial Times“ skelbia, kad geranorišku apsimetantis režimas šiomis dienomis pradėjo plataus masto represijas: sulaikomi žurnalistai, tikrinami civilių telefonai, ieškoma tariamų išdavikų.
JAV jau perspėjo Venesuelos saugumo vadą, kad jo laukia toks pats likimas kaip ir N. Maduro, jei jis trukdys pokyčiams.
Vašingtonas toliau spaudimą didina ir Grenlandijos atžvilgiu. Baltieji rūmai teigia, kad Donaldas Trumpas svarsto įvairius salos perėmimo variantus, įskaitant ir karinį. Tačiau, anot JAV žiniasklaidos, valstybės sekretorius kongresmenams pranešė, jog Vašingtonas pirmiausia norėtų Grenlandiją nupirkti iš Danijos, o grasinimai esą yra derybų taktika.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Atidėtas Putino metinis pranešimas parlamentui nutolsta dar toliau, nes reikia sugalvoti, ką pasakyti. Gi tyla po Venesuelos rodo, kad nesigalvoja. Ne kas.
O kadangi rusų reikalas yra pritarti Putino veiklai, tai jie tą ir darys. Nesvarbu, kad kainos nuo sausio 1 d. ten kyla.
