Vaida Girčė

Kol vieni tėvai sutinka vaikus testuoti ir taip užtikrinti jų mokymąsi mokykloje, kiti ir toliau rengia protesto akcijas. Antradienį Kaune į piketą vėl susirinko apie pusantro šimto nepatenkintų tėvų. Vos pravėrus Senamiesčio progimnazijos duris pasitinka plaktas: „Nosytės kutenimo diena“. Jis skelbia, kad šiandien vaikams atliekami tyrimai kaupinių metodu. Prižiūrimi specialistų, pagaliuku mėginį iš nosies landos vaikai paima patys.

Pagalbos prireikė sužeistam, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytam vištvanagiui. Kaip paaiškėjo apžiūros metu, jis dar ir dresuotas, ruoštas medžioklei, mat ant kojų turėjo specialias odines kilpas.  Apžiūra plėšriajam paukščiui ne itin patiko. Tad teko prisimatuoti specialią kepurėlę, kad aplinkos nematytų ir patirtų mažiau streso. „Tai vištvanagis, vištvanagio patinas, jaunas paukštis, išsiritęs praėjusiais metais“, – sakė ornitologas Saulius Rumbutis.

Planuojant poligonų plėtrą, vis labiau bruzda gyventojai. Jonavos rajone kariškių žinion pateko net unikalus gamtos darinys – žemyninė kopa. Pamėgtą vietą siekiantys išsaugoti gyventojai rengia protestus, peticijas ir raštais atakuoja institucijas. Tad Krašto apsaugos ministerija jau švelnina toną ir garantuoja, kad kopa bus saugoma. Tik kada panorėję joje vaikštinėti žmonės negalės. Gyva grandine apie du šimtus žmonių apjuosia Dumsių kopą Jonavos rajone.

Atvėrę tarpukarinį bankininkams priklausiusį seifą, jame aptiko keliasdešimt ypač senų, įmantriaI įrištų ir net paauksuotų, antrą šimtmetį skaičiuojančių knygų. Kas ir kodėl čia jas saugojo – mįslė ir patiems bibliotekininkams. Kas glūdi už mažų durelių – visada žadino smalsumą, bet raktų nebuvo, tad ilgus dešimtmečius nieks vidun ir nežvilgtelėjo.

Šiąnakt aplinkosaugininkams įkliuvo du brakonieriai. Tinklus Kauno mariose užmetę pažeidėjai tikėjosi papildyti savo kišenę, bet užsidirbo tūkstantines baudas. Aplinkosaugininkai brakonierius su visu grobiu parplukdo į krantą. Suskaičiavus paaiškėja, kad į tinklus išties pakliuvo gerokai daugiau žuvų . Beveik pušimtis žuvų – toks brakonierių laimikis nukloja Kauno marių pakrantę.

Ant kauniečių stalų metų metais galėjo keliauti pasenę maisto produktai. Policijos ir maisto veterinarijos tarnybos pareigūnai Kaune rado sandėlį, kuriame gulėjo 7 tonos maisto, viso jo galiojimas buvo pasibaigęs. Verslininkas klastojo datas ir pardavinėjo produktus kaip tinkamus vartoti. Beveik 7 tonos įvairiausių fasuotų produktų guli sandėlyje Kaune.

Itin jautrioje byloje, atrodo, jau padėtas taškas. Teismas nusprendė, kad autistą vaiką bandžiusi nužudyti motina kalta dėl sunkaus nusikaltimo, bet už grotų jos nepasiuntė. O prie teismo rūmų piketą surengusios neįgalius vaikus auginančios mamos sako, kad ši byla tik patvirtino institucijų abejingumą, su kuriuos jos susiduria nuolat. Į Kauno apygardos teismą išklausyti verdikto ateina savo autistą sūnų bandžiusi nužudyti alytiškė.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį priėmė galutinį nuosprendį su vaiku ant rankų nusižudyti bandžiusios alytiškės byloje. Teismas sprendė, ar autizmu sergančio mažylio mama yra žudikė, ar valstybės pagalbos nesulaukusi aplinkybių auka. Moterį teismas pripažino kalta. Prieš porą metų šalį šokiravo kraupus įvykis – pranešta, kad Alytuje nuo tilto kartu su dvejų metų mažyliu nušoko moteris.

Nors jų medžioklės sezono pradžia netoli – jau gegužės 1-ąją, piktadariai jos nelaukia ir siaučia dabar, apsiginklavę net draudžiama įranga. Brakonieriams gresia tūkstantinės baudos, prietaisų ir net automobilio konfiskacija. Įspėjame, kai kurie vaizdai gali būti nemalonūs jautresniems žiūrovams. Pakaunėje vidurnaktį įtartiną automobilį sustabdę patrulių rinktinės pareigūnai viduje išvydo vyrus su užtaisytais ginklais, o bagažinėje negyvą raguotį.

Visuomenei pristatyta pagal autentišką nuotrauką sukurta bronzinė partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago skulptūra. Joje ypatingas simbolis – ant peties tupintis vanagas. Skulptūra vėliau bus pastatyta Dzūkijoje, Merkinėje, kur ilgus metus kovojo Adolfas Ramanauskas. Skambant pokario partizaninėms dainoms pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra. Ji sukurta pagal originalią nuotrauką, darytą 1947-  aisiais Bingelių kaime netoli Merkinės.

Pandemija ir skleidžiami mitai apie koronavirusą paskatino įvairaus plauko provokatorių pasireiškimą. Nors kai kurių veikla jau seniai domisi teisėsauga, tai jiems netrukdo socialiniuose tinkluose rinkti šimtatūkstantines peržiūras ir krautis populiarumo taškus, taip gal net prasibraunant į politikos areną. Deja, žmonės dažnai patiki internete politikuojančiais veikėjais, nežinodami, kad jie yra teisti ar teisiami nusikaltėliai.

Tragiškoje avarijoje dukters netekusi šeima po beveik septynių metų kankynės teismuose pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Prokurorai dėl mirtinos avarijos kaltino mamą – dabar ji išteisinta – taip paskelbė jau antras teismas. Prokuratūra neatskleidžia, ar pasinaudos paskutine galimybe ir žūtbūt bandys įrodyti mamos kaltę. O šeima ir jos advokatai viliasi, kad pagaliau bus nubaustas tikrasis kaltininkas.

Į Nemuną plūstantys naftos produktai ant kojų sukėlė specialiąsias tarnybas. Teršalų tekėjimą po kelių valandų pavyko sustabdyti. Tačiau gamtai gali būti padaryta milžiniška žala, mat naftos produktai nutekėjo upe tolyn. Teritorijoje, kurioje daug gamyklių, automobilių remonto dirbtuvių, garažų masyvų aplinkosaugininkai ieško teršėjų. Temstant dėl galimos ekologinės nelaimės didžiulis sujudimas prie Nemuno.

Milijoninį bunų projektą pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija sako, kad greit nuo Kauno iki Kuršių marių keleiviniai laivai ir krovininės baržos galės plaukti be trikdžių. O atsigaunant laivybai Kauno valdžia iš archyvų traukia ir užmirštą šliuzo ties hidroelektrine projektą. Vos prasidėjus laivybos navigacijos sezonui – Nemune ties Žalgirio arena sujudimas. Pluša žemsiurbė ir jai padedantys laivai – tvarkoma Nemuno salos akvatorija.

Kumščiais griaunamą istorinę vilą Kauno žaliakalnyje bandęs apsaugoti architektas, šiandien su apstumdytu statybos darbų vadovu susitiko teisme. Architektą palaikyti prie teismo su burbulais ir balionais surengė neabėjingi mietsiečiai. Teismai vis dar sprendžia ir tąkart pusiau nugriautos tarpukarinės vilos likimą, mat sklypo savininkas visus reikalavimus ją atstatyti skundžia.

Adrenalino ištroškę pažeidėjai ne tik išdarko miško keliukus, bet ir suniokoja žaliuosius plotus. Žūsta augalija ir gyvūnija. Pažeidėjai jaučiasi nebaudžiami, šėlsta miškuose ir nestoja nė vIenai tarnybai. Tad Seime jau griežtinami įstatymai. Aplinkosaugininkai, miškininkai ir saugomų teritorijų specialistai pajuda į reidą „Keturračių kontrolė“, vykstantį visoje Lietuvoje, prisijungia ir policija.

Šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, į gamtą traukia ir metalo ieškikliais apsiginklavę tautiečiai. Tokia situacija itin nerimą kelia paveldosaugininkams, mat naują pramogą atradę žmonės kartais netyčia suardo unikalias teritorijas, o kai kurie kaip juodieji archeologai specialiai ieško vertybių ir iš to bando pasipelnyti. Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Kauno pakraštyje po prekinio traukinio bėgiais žuvo jaunas vyras. Kaip Kauno pakrašty nutiko nelaimė, aiškinasi policijos pareigūnai. Kasmet geležinkelio teritorijoje įvyksta apie dvidešimt mirtinų nelaimių, dar bent keliolika žmonių sužalojami sunkiai. Policijos pareigūnai pranešimo, kad Kauno pakraštyje ties Amaliais ant geležinkelio bėgių įvyko tragiška nelaimė, sulaukė pavakare. Neseniai rekonstruotame geležinkelio ruože prekinis traukinys partrenkė bėgiais ėjusį vyrą.

Elektrėnuose akibrokštas – keičiant vamzdynus trečdalis miesto keliems mėnesiams arba net visai vasarai liks be karšto vandens. Žmonės sunerimę, kaip prausis ar plauti indus. Vieni tikisi giminaičių ir draugų malonės, kiti puolė ieškoti boilerių ir viliasi kompensacijų, bet įmonė jų nežada. O Elektrėnų valdžia sako gyventojams organizuos maudynes sporto centro dušinėse.

Ramų pakaunės miestelį sukrėtė žiaurus sūnaus poelgis. Nuo alkoholio apsvaigęs vyriškis kirviu užkapojo tėvo mylėtą augintinę. Vyras atsidūrė areštinėje. Devintą dešimtį bebaigiantis senolis graudinasi rodydamas vietą, kur rado kraujo klane gulinčią numylėtą kalytę. Ją nudaigojo sūnus. „Dyrst, kad nejuda, pridėjau ranką prie jos, kad nekvėpuoja, dar nepastebėjau, kad galvutė sukruvinta.. Baisiai, negalėjau, visą naktį nemiegojęs aš.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Kauno pareigūnų budrumą vėl tikrina ne kartą pasižymėjęs kelių erelis. Į policijos akiratį dviprasmiškais numeriais paženklintas mašinas mėgstantis jaunuolis pateko prieš penkerius metus. Ne kartą sprukęs nuo pareigūnų, baustas, ir galiausiai prie geležinkelio bėgių siaubingoje avarijoje „Mercedes-Benz“ automobilį sudaužęs kaunietis, kurį laiką buvo nurimęs. Naktiniame Kaune vos ką nors nusivijus policijai, paskui ją Varnių gatve visu greičiu pasileidžia ir kitas automobilis.

Valdžia sunerimusi, mat kasmet vis sunkiau surasti, kas sugautų ir pasirūpintų išmestais gyvūnais ar surinktų žuvusiųjų gaišenas. Esą reikalavimus atitinkančios prieglaudos tokių paslaugų kratosi, o mažesnieji konkurse dalyvauti nepajėgia. O Vilniaus savivaldybė pasirinkusi kitą kelią – tokias paslaugas patikėjo savai įmonei. Vos išgirdę Genovaitę kalbant prie įprastos šėrimo vietos iki tol slėpęsi katinai kaip mat išlenda. Aplink meiliai glaustosi baikštus ūsuotis, vardu Balvonas.

Planai tarp daugiabučių namų Kaune įsprausti dar kelis devynaukščius supykdė aplinkinius gyventojus. Miestelėnai sako, kad jie užstos saulę ir nebus, kur statyti automobilių, o leidus tokias statybas namai ims dygti visuose laisvuose plotuose. Savivaldybės urbanistai kol kas projektą atmetė, bet verslininkai namų statybos neatsisako, nors gyventojams turi kitokį pasiūlymą.

Žolininkai sako, kad medžių ir krūmų pumpuruose sukaupta tokia gausybė naudingų medžiagų, kad tikrai pažadina po žiemos apsnūdusį žmogaus organizmą ir suteikia energijos. O kur dar pumpurų gydomosios savybės. O kauniečiai tikina, apie jų naudą žino, bet patys vartoti dažniausiai nedrįsta. Žolininkas Marius Lasinskas žvalgosi po sodą, o uogakrūmiai jau krauna pumpurus – jie tikra energijos bomba.

Pakaunėje nugriaudėjus galingam sprogimui suniokotas dviejų aukštų mūrinis namas, išdužo langai ir išlakstė durys. Tik per laimingą atsitiktinumą nežuvo viduje buvęs garbaus amžiaus namo savininkas. Jis apdegė veidą ir rankas. Galingas sprogimas pakaunėje, Ringauduose, driokstelėjo pavakare, dviejų aukštų mūriniame name. „Mačiau, kaip buvo.. Garsas didelis, išgirdau ir žiūriu – skrenda. Langas, durys ir liepsna per langą didelė“, – sako kaimynas Antanas.

Noras padėti į nelaimę patekusiam vairuotojui baigėsi tragedija. Išvydę, kad greitkeliu važiavusi mašina nulėkė į pakėlę, jam pagelbėti stojo trijų automobilių ekipažai. Tačiau į juos rėžėsi vilkikas. Vienas vyras žuvo, dar penki žmonės sužeisti ir išvežti į ligoninę. Tarp jų ir vos trejų metukų mergytė. Automagistrale nuo Klaipėdos link Kauno važiavęs  „Volkswagen Passat" nuo kelio nuskriejo netoli Babtų.

Velykų naktį jaunuolių pasivažinėjimai Raseiniuose baigėsi susidūrimu ir automobilių skrydžiu po policijos langais. Mašinos vertėsi, išlaužė medžius, vėliavų stiebus ir vos neįlėkė komisariato vidun. Jaunimo kelionė dviem automobiliais naktinėmis Raseinių gatvėmis baigėsi avarija vidurnaktį.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės elektronikos įmonės jau dvejoja dėl spartesnės plėtros. Mat trūksta kvalifikuotų inžinerijos specialistų. Nors aukštosios mokyklos gali paruošti reikalingus inžinierius, deja, moksleiviai tokias specialybes renkasi labai nenoriai. Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.

Švęsdami jau antras Velykas namuose, vis daugiau žmonių renkasi ypatingas vaišes. Restoranai sako, kad tiek išaugo velykinio stalo patiekalų užsakymų, kad vos spėja suktis, o žmonės renkasi ir tradicinę senovinę virtuvę, ir gurmaniškus patiekalus.  Kol dalis šeimininkių dar tik planuoja, ką dės ant velykinio vaišių stalo, kai kuriuose restoranuose darbuotojos pluša išsijuosę.

Artėjant Velykoms, vis pilnesni lėktuvai emigrantų skrenda į Lietuvą. Nors būtent prieš pat šventes parskridę  tautiečiai vardija įvairiausias parvykimo priežastis ir tikina tikrai grįžta ne švęsti. Dalis žada sąžiningai izoliuotis, o štai kiti bus su šeimomis ir giminaičiais. Kauno oro uoste popiet leidžiasi „Raynair“ lėktuvas. Juo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą parvyksta emigrantai. Šiuo lėktuvu atvyko pusšimtis keleivių. Lietuviai grįžta į gimtinę švęsti Velykų.

Žmonės pyksta, kad bus kertami medžiai, niokojamas kraštovaizdis ir teršiama aplinka. O verslininkai sako, tokio brangaus karjero miške mielai atsisakys, jei tik pavyks surasti žvyro klodų atviroje vietoje. Virpant smuiko stygoms pakaunės gyventojai renkasi į improvizuotas Pakarklės miško pakasynas. Laidotuvių apeigomis jie protestuoja prieš žvyrą miške suplanavusius kasti verslininkus.

Pakaunėje įspūdingas reginys – pasipildyti kuro tūpė 7 amerikiečių kariuomenės sraigtasparniai „Juodieji vanagai“. Būtent panašius sraigtasparnius perka ir Lietuva, sutartis jau pasirašyta. Už 4 „Juoduosius vanagus“ atseikės 180 milijonų eurų. Vienas po kito pakaunėje leidžiasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sraigtasparniai, geriau žinomi tiesiog kaip „Juodieji vanagai“. Deja, dėl tvyrančio rūko šiuo įspūdingu vaizdu danguje retas tegalėjo pasigrožėti.

Vos nutirpo sniegas Kėdainių ūkininkai suskubo sodinti bulves. Lyderių pozicijų šioje srityje kėdainiškiai užleisti neketina, nors ankstyviausių buvių sodinimo kaštai labai dideli, reikia daug rankų darbo ir didelių investicijų derliaus apsaugai.  Kėdainių pašonėje intensyvus darbymetis – kėdainiškiai ūkininkai tradiciškai patys pirmieji jau sodina ankstyviausias bulves, jos į dirvą keliauja jau sudaigintos.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Kaune šį šeštadienį laimė sklido netikėčiausiose vietose –  renginiai vyko ant stogų, gatvėse, net savivaldybės pastatą buvo okupavę muzikantai. Šurmulio buvo pilnas miestas, o išsiilgę kultūrinių erdvių gyventojai traukė  į pagaliau duris atvėrusius muziejus.

Į Lietuvą grįžtant vis gausesniam pulkui sparnuočių pats metas dar suskubti ir iškelti inkilus, kad paukščiai turėtų, kur įsikurti ir perėti. O specialistai sako, kad paukščiai visiškai neišrankūs – jiems patinka paprasčiausi nameliai su tinkama landa. Tik štai švara viduje reta kuris pasirūpina pats. Tad kasmet inkilus būtina iškuopti. Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų. Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Nors kasdien ledas ant ežerų plonėja, žvejams tai nė motais. Jie rizikuodami gyvybe skuba pasimėgauti paskutinėmis poledinės žūklės akimirkomis. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad dabar ledo danga itin apgaulinga ir nebetvirta, tad rytą išėjus laimikio, įdienojus jau gali tekti kviesti pagalbą. Ant Kauno marių ledo įsitaisęs Vytas daugiausia traukia mažus žuveliokus ir sako paukščiams ar lapėms paliks. Vos viena kita didesnė žuvis keliaus į keptuvę. „Pagrinde pūgžliai eina.

Gyventojai sako, kad nors šiemet upių tėvas iš ledo gniaužtų vaduojasi ramiai, tačiau besigrūdantys ledai kiek gąsdina. Nemune ties Birštonu prasideda ledonešis, šio reginio gyventojai sako itin laukę ir visi skuba į upės pakrantę pasigrožėti kerinčiais vaizdais: „Specialiai ėjau prieš dvi valandas ir dar nieks nėjo, buvo lygiai pusė dvylikos ir dar nieks nebuvo pajudėję.“ „Aš kaip birštonietė tai labai labai grožiuosi Birštono gamta.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Statybos – džiaugsmas verslui ir galvos skausmas miesto tvarkdariams. Mat iš statybviečių moliu aplipusiais ratais išriedančios sunkiasvorės užteršia aplinkines gatves. Dėl to gyventojai pyksta ir rašo skundus. Kauniečiai jau rengia reidus ir žada bausti tvarkos neprižiūrinčius statytojus, o kokios baudos purvinais ratais važiuojančios sunkiasvorės vairuotojai gali sulaukti? Iš statybvietės išsukanti sunkiasvorė paskui save palieka purvyno šleifą.

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimų auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tyrimo jau tenka laukti ir savaitę.  Šiauliečiai skuba į laboratoriją atlikti antikūnų tyrimo. „Darbovietei svarbu irgi, ar esam sirgę, ar nesam. Turim tų antikūnų.

Kilo skandalas dėl auklėtojos smurto prieš mažametę mergaitę Kazlų Rūdos švietimo įstaigoje. Tėvai paviešino sukrečiantį įrašą, kaip mažą garsiai raudančią mergaitę auklėtoja tampo ir velka grindimis. Auklėtoja jau atleista, meras paragino trauktis ir įstaigos direktorę. Ši nesutinka.  Darželinukei Suvalkijoje teko išgyventi daug siaubo  – garsiai raudančią ir tik apatiniais drabužiais vilkinčią mergaitę auklėtoja už rankos velka grindimis, o vėliau pakelia už plaukų.

Dar viena graži iniciatyva šį kartą iš pakaunės. Tarp dviejų svarbių mūsų valstybei datų – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Kauno rajone gimę kūdikiai sulauks jaukių dovanų – kojinaičių su tautine simbolika. Prie šių rankdarbių plušo gausybė moterų. Jolantos rankose akis po akies gimsta dar vienos kojinaitės su trIspalve.

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

Šiemet lietuvius stipriai iškamavo pandemija, karantinas ir šalta žiema. Tad daugelio tautiečių organizmai nusilpę, trūksta vitaminų, o dažną ir niūri nuotaika ar stresas kamuoja. O tam daržovininkai turi natūralių priešnuodžių – stresą malšinti siūlo tamsiai žaliomis daržovėmis, o organizmą stiprinti kuo spalvingesniu asortimentu.