Tauras Jurgutis

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Mokslo metams prasidėjus Vilnius sparčiai keičiasi: pagrindinės gatvės baigiamos atnaujinti, o spūstis gatvėse, žadama, padės spręsti moderni, dirbtiniu intelektu valdoma šviesoforų sistema. Ar spūstis sostinėje galėsime pamiršti? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Greitoji mada užtvindė rinką pigiais drabužiais, o mažos dėvėtų parduotuvės vis dažniau neatlaiko konkurencijos. Ką slepia greitosios mados perteklius ir ar įmanoma dar rasti tikrų perlų padėvėtose parduotuvėse? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos klimato pakto ambasadore, žiedinės drabužių platformos „Giver Tag" įkūrėja Karolina Barišauskienė.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Lietuva, susidurdama su darbo jėgos trūkumu vėžėjų sektoriuje, žvalgosi į Filipinus ir Zimbabvę, kur darbuotojų atlyginimai gerokai mažesni nei Lietuvoje. Kokį atlyginimą siūlo? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandr Izgorodin ir nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas.

Ar šiandien paprastam žmogui būstas Lietuvoje dar įperkamas, ar vis dėlto augančios kainos verčia ieškoti alternatyvų? Ką tai reiškia Lietuvos NT rinkai ir jos ateičiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Krepšinį žiūrime nemokamai, tačiau jo transliacijos kainuoja milijonus. Lygiai taip pat žiniasklaida atrodo nemokama, bet iš tiesų jai reikia milžiniškų investicijų – nuo licencijų iki reklamos rinkos, kuri Lietuvoje siekia beveik pusę milijardo eurų per metus.

Vilniuje rusų kalbos daugėja – sudėtinga susikalbėti su pavežėjais, kavinėse, o mieste vis dažniau skamba rusiška muzika. Ar kažką galime dėl to daryti, ar turime susitaikyti? Apie tai, diskusijų festivalyje „Būtent!“, diskutavo politikas, nacionalinio saugumo ekspertas Laurynas Kasčiūnas, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas ir Seimo narys, Socialdemokratas Ruslanas Baranovas.

Lietuvos transporto sektoriuje degalų pirkimas Lenkijoje ir akcizų skirtumai tarp šalių kelia daug klausimų. Ar vežėjai ir gyventojai toliau ieškos pigesnių degalų užsienyje, ar situacija pasikeis Lietuvoje? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandr Izgorodin ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas.

Kaip jauniems žmonėms, pirmą kartą atvykusiems į didesnį miestą, išvengti eismo klaidų ir prisitaikyti prie intensyvaus miesto ritmo? Kokius naujus įgūdžius reikėtų įgyti, kad saugiai judėtumėte miesto gatvėmis? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas. Rugsėjo pirmoji, mokinukai, mokykla, tam tikras dėmesys turbūt policijos, papildomas, dar kažkas.

Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos gali padėti šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais – nuo mokyklinio krepšelio iki nemokamo maitinimo ar būrelių kompensacijų. Vis dėlto daugelis tėvų apie šią paramą nežino arba nedrįsta kreiptis. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Mokyklinės uniformos šeimoms neretai tampa finansiniu iššūkiu. Nors jos suvienodina vaikų išvaizdą, bet ar tikrai sprendžia opią nelygybės problemą? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Vladimiras Putinas vis dar bando įrodyti, kad teritorijas galima užimti jėga, o Volodymyras Zelenskis laikosi nuostatos, jog nepriklausomybės kaina – nepasiduoti.

Statybininkai Lietuvoje šiandien uždirba tiek, kad emigruoti į užsienį nebeapsimoka, o pajūryje butai kai kur kainuoja brangiau nei Ispanijoje. Tai ar dar galime sakyti, kad Lietuva – tik pigios darbo jėgos šalis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Nuomonės formuotojai arba influenceriai, jau seniai nebėra tik turinio kūrėjai – jie ir jų veikla tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi. Čia yra realūs pinigų srautai, formuojasi nauji verslo modeliai, keičiasi vartojimo įpročiai. Kaip atrodo nuomonės formuotojo diena ir darbas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, geriau žinomas Paul de Miko vardu, ir marketingo agentūros „Influenceriai.

Artėjant rugpjūčio pabaigai, Lietuvoje įsitvirtina vėsesni orai – savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje laukia trumpi lietūs, stipresni vėjo gūsiai ir dienomis vos 14–20 laipsnių šilumos. Naktys bus gaivesnės, o šiltesnių, vasariškų dienų dar teks palaukti. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje kalba sinoptikas Paulius Starkus. Šios savaitės antrojoje pusėje dienos tapo kiek vėsesnės, ypatingai rytai.

Būsto pasiūla Lietuvoje auga, kartu auga ir kainos – kas lemia šią kainų pasiutpolkę? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos Lietuvoje kyla – kodėl jos kyla? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti žiūrovams? A. Avulis: Čia yra kelios tokios aplinkybės, kurios tiesiog stumia tas kainas į viršų. Pirmas dalykas – tai paklausa, ji didėja.

Po susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai, atsargiai pozityvios nuotaikos išlieka, tačiau tikslios Ukrainos saugumo garantijos dar neaiškios.

Paauglių žiaurumo atvejai Lietuvoje kelia vis didesnį nerimą – pastarasis penkiolikmečio nužudymas Vilniuje sukrėtė visą šalį. Ekspertai pabrėžia, kad šalia smurto priežasčių būtina kalbėti ir apie „streamerius“, kurie socialiniuose tinkluose garsina patyčias bei agresiją, formuodami pavojingą jaunimo elgesio modelį.

Po visą Lietuvą sukrėtusio suplanuoto 15-mečio nužudymo Vilniuje, advokatė pabrėžia, kad nepilnamečiams taikoma baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje egzistuoja ir už sunkiausius nusikaltimus gali būti taikoma nuo 14 metų, tačiau kartu siekiama ir jų reabilitacijos. Kokia maksimali laisvės atėmimo bausmė? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja advokatų kontoros „Glimstedt" advokatė dr. Dovilė Murauskienė.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusi nauja metodika ženkliai pakeis eismo saugumo situaciją Lietuvos keliuose. Kokie sprendimai laukia vairuotojų ir kaip jie paveiks kasdienes keliones? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Via Lietuva" vadovas Martynas Gedaminskas.

Vilniuje priimtas pirmasis istorinis sprendimas – teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę ir suteikė joms šeimos statusą. Ar tai taps lūžio tašku keičiant teisinį ir socialinį požiūrį į šeimą Lietuvoje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narė Agnė Širinskienė. Vytautai, pradėkime nuo jūsų ir pradėkime nuo šito sprendimo reikšmės.

Kodėl tik keturi iš dešimties lietuvių save laiko elitu, o kiti abejoja viduriniosios klasės ateitimi? Ar Lietuvoje elito ir viduriniosios klasės įvaizdis – tik fasadas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Klausytojas sako: „Buvau valstybės tarnautojas, tada priskyriau save prie viduriniosios klasės.

Vasaros pabaigoje ir rudenį erkės Lietuvoje tampa dar aktyvesnės, o kartu išauga rizika užsikrėsti erkinio encefalito ar Laimo liga. Šios pavojingos ligos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus erkei. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje kalbėtasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Milda Žygutiene.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas toliau laikosi agresyvios tarptautinės prekybos politikos ir taiko didžiulius muitus. Kaip Europa ir Lietuva atlaikys? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nauja apklausa atskleidė, kad 55 proc. Lietuvos gyventojų save laiko vidurinei klasei priklausančiais – tai keturiais procentiniais punktais daugiau nei pernai. Ar galite save priskirti viduriniosios klasės atstovams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 55 proc. gyventojų save priskiria vidurinei klasei. Kokios tai grupės sudaro šiuos 55 proc.

Branduolinių atliekų saugojimo klausimas JAV iškilo 1942 metais, kai buvo sukurtas pirmasis branduolinis reaktorius. Nuo tada, nepaisant įvairių bandymų ir projektų, išlieka iššūkis rasti ilgalaikius ir saugius sprendimus šiai problemai – ar kada rasime galutinį atsakymą? Esminis klausimas, ką daryti su branduolinėmis atliekomis, iškilo 1942 metų gruodį, kai branduolinius ginklus kūrę mokslininkai Skvošo salėje, po Čikagos universiteto stadiono tribūnomis, pagamino pirmąjį branduolinį reak...

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, oficialiai prisaikdintas Parlamente, pristatė radikalias pozicijas, įskaitant prieštaravimą Ukrainos siekiui tapti NATO nare ir ketinimus sustiprinti sienos kontrolę su Vokietija. Ar šios nuostatos turės įtakos santykiams su Lietuva? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr.

Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Aliaskoje kelia klausimų dėl jo tikslų bei galimos įtakos karo Ukrainoje eigai. Ekspertai svarsto apie teritorijų mainų scenarijus, tarptautinį spaudimą ir galimus šio susitikimo padarinius. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Artėjantis Trumpo ir Putino susitikimas Aliaskoje žadina klausimus dėl galimų slaptų susitarimų ir spaudimo Ukrainai. Politinėje darbotvarkėje gali atsirasti ne tik karo, bet ir branduolinės ginkluotės bei verslo projektų temos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Gėlės profilio nuotraukoje, „Audi“ fone ir nulis tikros veiklos – kaip atrodo šiuolaikinis dezinformacijos skleidėjas? Netikros paskyros masiškai veikia komentarų skiltyse, darydamos įtaką mūsų nuomonei ir saugumo jausmui.

Skelbiama, kad Trumpo ir Putino susitikimas penktadienį įvyks Aliaskoje ir kalbama apie taikos sąlygas, Ukrainos teritorijų atidavimą. Kaip viskas baigsis? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Suaktyvėję bepiločių orlaivių skrydžiai virš Lietuvos kelia klausimų – ar tai atsitiktinumas, ar iš anksto suplanuotas testas mūsų gynybos sistemoms? Ekspertai analizuoja atvirų šaltinių duomenis ir įspėja – artėjant karinėms pratyboms, tokių incidentų gali daugėti.

Nuo ano pirmadienio ieškotą į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį penktadienį kariškiai rado savo panosėje – Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų poligone. Tikėtina, kad tai rusų „Gerbera“, kuri, kaip praneša Karo policija, į Lietuvą įskrido numatyta, tiesia trajektorija, kas reiškia, kad ji, išgąsdinusi Vilnių, poligone atsidūrę ne šiaip sau.

Kai atstumas nuo sienos iki sostinės tesiekia kelis dešimtis kilometrų, sprendimams lieka vos minutės. Lietuva susiduria su naujais iššūkiais – bepiločių orlaivių grėsmių aptikimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu išbandymu visai gynybos sistemai.

Lietuvoje vis intensyvėja diskusijos apie rusų kalbos pamokų mažinimą mokyklose. Politikai ir švietimo ekspertai svarsto, kokie iššūkiai kyla keičiant kalbos mokymosi programas, tačiau teigia, kad greita pertvarka šioje srityje nėra įmanoma dėl didelių mokytojų ir metodinių priemonių trūkumų.

Nežinomi dronai virš Lietuvos rodo pavojingas oro gynybos spragas ir politinį vangumą. Ar lauksime pirmos tragedijos, kad imtumėmės veiksmų? Vis tik kartu primenama, kad itin svarbu, kad Lietuva yra NATO dalis, o tai reiškia ir kolektyvinį atgrasymą ir gynybą. Kalbant apie oro erdvės saugumą pateikiamas ir Izraelio pavyzdys.

Lietuvos švietimo sistema svarsto galimybę bendradarbiauti su „Duolingo“, kad mokiniai galėtų savarankiškai mokytis įvairių kalbų, įskaitant lietuvių kalbą. Ar tai gali tapti nauju įrankiu kalbų mokymui Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.

Dėl didėjančio susidomėjimo ispanų kalba, Lietuvos mokyklose vis dažniau siūlomos šios kalbos pamokos. Ar ispanų kalbos mokymas taps naujuoju pasirinkimu, keičiant rusų kalbos pamokas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas. Noriu jūsų, ponas Liutaurai, paklausti, gal jūs žinosite.

Rusų kalbos mokytojai Lietuvoje gali susidurti su rimtais iššūkiais, nes švietimo sistema planuoja pereiti prie kitų Europos kalbų, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Rusų kalbos atsisakymas kaip antros užsienio kalbos lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip.

Policijos pareigūnai pranešė, kad pirmadienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos vėl įskrido nenustatyto tipo bepilotis orlaivis. Aiškėja, kad pirmųjų gyventojų pranešimų dėl pastebėto drono sulaukta prieš 5 val. ryto. Ar esame pavojuje? Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Į Lietuvą iš Baltarusijos patekęs nežinomas dronas išryškino grėsmes šalies oro erdvės saugumui. Ekspertai įspėja – be aiškios gynybos strategijos ore Lietuva lieka pažeidžiama naujo tipo grėsmėms. Ar tikrai esame pasiruošę apsiginti? Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Kodėl kai kurie ką tik suremontuoti keliai jau po metų vėl pilni vėžių ir duobių? Ar tikrai pakanka užlieti naują asfalto sluoksnį, ar reikia kasti giliau – ir ar Lietuvoje dar atsiras atsakomybė už nekokybišką remontą? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Rusiškas dronas, be leidimo įskridęs į Lietuvos oro erdvę, parodė, kad mūsų dangus nėra toks saugus, kaip norėtume tikėti. Kas iš tikrųjų atsakingas už tokių bepiločių fiksavimą ir neutralizavimą – ir ar Lietuva pasirengusi veikti prieš galimą pavojų, kol dar nevėlu? Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs rusiškas bepilotis „Gerbera“ didesnio pavojaus nesukėlė, bet dabar paaiškėjo, kad jis apnuogino rimtą problemą.

Vietos bendruomenės piktinasi – sprendimus siunčia valdininkai iš Vilniaus, o gyventojams atrodo, kad realybės jie nė nesupranta. Kodėl auga įtampa net dėl karjerų, veikiančių daugiau nei 80 metų, ir ar įmanoma rasti bendrą kalbą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuojama su aplinkos ministru Povilu Poderskiu.

Nuo 2026 metų žadama esminė reforma – jau įkūrus valstybinį Kelių fondą bus įvesta nauja elektroninė rinkliava, kuri leistų surinkti papildomų lėšų keliams. Tiesa, planuojama, kad ją mokės komercinis transportas. Ar tai padės išspręsti daugybe metų besitęsiančią problemą? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Lietuvos pagrindinės magistralės vietomis primena rajoninius kelius – vėžės, įlūžimai, kelio danga lyg skalda. Ar tikrai normalu, kad greičiausiuose šalies keliuose kasdien kratytis tenka tarsi važiuojant per seną geležinkelį ir kada tai pagaliau bus sutvarkyta? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.