Monika Kasnikovskytė

Lietuvos socialdemokratų partija laiko save savivaldos rinkimų laimėtojais, nes partija iškovojo net 15 merų mandatų. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad tai lėmė partijos atsinaujinimas. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasirodymą savivaldos rinkimuose partijos lyderis Gabrielius Landsbergis vis dar laiko kuklia pergale, bet pabrėžia, kad šiuose rinkimuose pirmiausiai triumfavo opozicinės partijos. Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Dėl Klaipėdos miesto mero posto varžosi du visiškai skirtingi kandidatai – dabartinis uostamiesčio meras, užkietėjęs džiazmenas Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos uosto direktorius Arvydas Vaitkus. Ir nors merų ambicijos ir planai Klaipėdai itin skirtingos, juodu sieja bendra intriga – net politologai negali nuspėti šių rinkimų baigties. Pirmajame savivaldos rinkimų ture V. Grubliauskas surinko 31,15 proc. rinkėjų balsų, o A. Vaitkus – 22,82 proc. balsų.

Tirpstant laikui iki prezidento rinkimų, ryškėja neigiama visuomenės nuomonė apie kai kuriuos kandidatus. Bent jau šiuo metu daugiausiai kritikos strėlių tenka premjerui Sauliui Skverneliui. Nors ekspertai pabrėžia, kad laiko situacijai pasikeisti dar apstu, jie taip pat pripažįsta, kad premjerui bus gana sunku per rinkimus užkariauti rinkėjų širdis. Prezidentinių reitingų trejetuke esančiu premjeru Sauliumi Skverneliu dalis rinkėjų labiau nepasitiki, nei pasitiki. Politiku nepasitiki 12,4 proc.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo Seimo narė, buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė buvo 2013–2016 m. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc.

Rinkimuose reta tokių intrigų, kokia laukia Vilniaus miesto gyventojų antrajame savivaldos rinkimų ture. Čia į mero postą pretenduoja dabartinis meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Kadangi abu kandidatai aktyviai vykdo savo rinkimines kampanijas gerokai sutirštindami spalvas ar pagražindami savo Vilniuje nuveiktus darbus, portalas tv3.lt kviečia susipažinti su didžiausiais abiejų kandidatų pasiekimais ir klaidomis.

Rinkimai nauji, o dalis kai kurių ilgamečių savivaldybių vadovų – valdantys ne pirmą kadenciją, pavyzdžiui, ir visus 25 metus. Tiesa, kol kas tik trys ilgamečiai merai užtikrintai tęs savo vadovavimą savivaldybėms, kitiems trims dėl savo vietos teks pakovoti antrajame rinkimų ture. Į valdžią dešimtmečius grįžtančių, kartais ir teisėsaugos akį patraukusių, merų fenomeną politologai aiškina tuo, kad gyventojai bijo pokyčių.

Nors politologai šiųmečius savivaldos rinkimus vadina rinkimais be nugalėtojo, laimėtojais save laiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nacionaliniuose reitinguose nežibanti partija pagal savivaldos rinkimų rezultatus pelnė trečią vietą. Tuo metu nuo LSDP atskilusių „socdarbiečių“ nežiba ne tik reitingai, bet ir pasiekimai rinkimuose.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tiki savo galimybe laimėti antrąjį rinkimų turą ir dar ketveriems metams pratęsti savo vadovavimą Vilniui. Vis dėlto R. Šimašius nemano, kad pergalės atveju formuotų koaliciją taryboje kartu su Artūru Zuoku. R. Šimašius surinko 37,33 proc. sostinės gyventojų balsų, o A. Zuokas – 22,7 proc.

Per savivaldos rinkimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos patirtą fiasko partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas aiškina laiko ir lėšų trūkumu bei politinių oponentų trukdžiais. Nepaisant to, G. Kirkilas mano, kad tai buvo neblogas partijos debiutas. Nuo socialdemokratų atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija surinko 1,67 proc. balsų. Partija įsikūrė 2018 m. balandį po to, kai dalis Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvių atskilo.

Nors savivaldos rinkimuose Darbo partija pasirodė silpnai, partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tikisi sėkmės kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Darbo partija per šiuos rinkimus gavo 5,1 proc. balsų. Planuoja patekti į Seimą Nepaisant silpno partijos pasirodymo rinkimuose, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas mano, kad partijai pavyks sėkmingai pasirodyti 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija vis dar turi didelį rinkėjų palaikymą, tačiau teks stipriau pasidarbuoti didmiesčiuose, pažymi partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Be to, anot pirmininko, šie rinkimai parodo, kad socialdemokratai nei skilo, nei išsivaikščiojo, kaip teigė skeptikai. Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus balsavo 13,26 proc. rinkėjų. Parama partijai krito, per 2015 m. rinkimus LSDP gavo 20 proc. balsų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savivaldos rinkimuose iškovotus mandatus laiko „kuklia“ pergale ir džiaugiasi, kad šįkart partijai pavyko įsitvirtinti mažesniuose miestuose ir tapti „žmonių partija“. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriai surinko 16,02 proc. balsų. Panašus rezultatas fiksuotas ir per praėjusius rinkimus – 15 proc. balsų.

Visai neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis užtikrintai kalbėjo, kad partijai pavyks laimėti visus trejus artėjančius rinkimus. Vis dėlto valstiečiai savivaldos rinkimuose liko ketvirti, bet partijos pirmininkas to nelaiko pralaimėjimu. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,15 proc. balsų. Parama partijai išaugo – 2015 m. LVŽS surinko 7 proc. balsų.

Atrodo, kad per du dešimtmečius gyventojų požiūris į „beržinę košę“ pasikeitė reikšmingai – jei anksčiau gyventojai apie smurtaujančius tėvus pranešdavo gana pasyviai, 2017-aisiais tokių pranešimų skaičius perkopė 5 tūkst. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti, kaip per 20 metų Lietuvoje keitėsi šeimų požiūris į vaikų „auklėjimą“ diržu. Kas antras vaikas Lietuvoje baudžiamas fizinėmis bausmėmis, parodė prieš du dešimtmečius atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Išgirdus žodžius „sovietinė psichiatrija“, daugeliui prieš akis turbūt išnyra prievartos, represijos, kankinimų vaizdiniai. Nors dažnas mano, kad sovietmečiu psichiatrinės ligoninės buvo valdžios įrankis susidoroti su „nepatogiais“ asmenimis, esama žmonių, kurie psichiatrinę ligoninę laikė prieglobsčiu nuo įvairių sovietinių negandų. Būtent tokį kelią jaunystėje pasirinko rašytojas Herkus Kunčius.

Nesvarbu, rinkimai artėja ar iki jų liko pora metų, visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos atlieka rinkėjų apklausas apie jų numylėtinius politikoje, o žurnalistai kartu su politologais vis bando nuspėti rinkimų baigtį.

Skirtingai nei mano dalis tautiečių, darbas aukštuose valdžios postuose anaiptol negarantuoja aukso aruodų. Štai šalies savivaldybių merų atlyginimai kartais tarpusavyje skiriasi visu tūkstančiu euru, o didžiausius atlyginimus gauna anaiptol ne didmiesčių vadovai. Portalas tv3.lt išrikiavo visas Lietuvos savivaldybes pagal merų gaunamų atlyginimų dydį nuo didžiausios iki mažiausios (2018 m. IV ketvirčio duomenys). Atlyginimas pateikiamas neatskaičiavus mokesčių.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Garsus plastikos chirurgas Darius Radzevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino reklama, kur, prisidengiant jo vardu, bandoma parduoti „odą jauninančius“ kremus. Reklamoje prisidengiama ne tik plastikos chirurgo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu. Ir ministerija, ir D. Radzevičius nuo reklamos atsiriboja.

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei savaitei, dauguma kandidatų į Vilniaus merus stojo kartu debatuoti apie svarbiausias sostinės problemas: darželių trūkumą, viešąjį transportą, spūstis, miesto viziją ir kt. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su svarbiausiais kandidatų planais Vilniui.

Ne visi kandidatai savivaldos rinkimuose į valdžią žengti bando pilnais kraičiais turto. Vienų kišenės tokios kiauros, kad jose žiojėja ir 2 mln. eurų skolos. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų penkiasdešimtuką, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir deklaracijas. Labiausiai įsiskolinusių kandidatų penkiasdešimtukas sudarytas pagal asmenų pajamų ir turto deklaracijoje nurodytas lėšas – iš turimo turto atimant paskolas.

Prezidento posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pristatė savo rinkimų programos nuostatas. Jei pavyktų laimėti prezidento rinkimus, G. Nausėda daugiausiai dėmesio skirtų nacionaliniams susitarimams dėl krašto apsaugos bei atlyginimų, Lietuvos saugumo stiprinimui ir glaudesniems santykiams su Lenkija.

Ketvirtadienį turint paaiškėti, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teisėsaugos prašymu neteks teisinės neliečiamybės, politikas neigė jam metamus įtarimus ir pažėrė pavardes asmenų, kurie esą veikė prieš patį R. Malinauską. Tarp jų minimas ir Seimo narys Vitalijus Gailius.

Teisėsaugai dėl įtarimų kyšiais ir korupcija sulaikius aštuonis teisėjus ir penkis advokatus, šalies teisėjai nerimauja, kaip tai atsilieps visuomenės pasitikėjimui teismo sistema. Teisėsauga trečiadienį pranešė, kad dėl įtarimų korupcija sulaikyti aštuoni teisėjai ir penki advokatai. Šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.

Teisėsauga atlieka kelis ikiteisminius tyrimus dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė panaikino aštuonių teisėjų imunitetą dėl įtarimų korupcija.

Tarp daugiau nei 13 tūkst. kandidatų šiemet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose netrūksta milijonierių. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių kandidatų penkiasdešimtuką, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir deklaracijas. Turtingiausių kandidatų penkiasdešimtukas sudarytas sudedant visą asmens deklaruotą turtą (nekilnojamąjį turtą, kelių transporto priemones, meno ir juvelyrinius dirbinius, vertybinius popierius ir kt.

Po daugiau nei metų svarstymo, kas sieks prezidento posto, pirmadienį paaiškėjo galutinis kandidatų sąrašas, jame net 15 pavardžių. Portalas tv3.lt kviečia trumpai susipažinti su visais kandidatais ir jų veikla. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra penkiolika.

Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimą, siūlantį įteisinti mokymosi šeimoje sąvoką ir įtvirtinti, kad toks mokymas galimas pasirašius sutartį su mokykla. Ir nors tėvai tvirtai palaiko tokią idėją, edukologai įspėja, kad ne visi tėvai gali suteikti savo vaikams išsilavinimą, o nelankydami mokyklos vaikai nepramoks socializuotis. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.

Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada, tačiau tai nereiškia, kad žymūs politikai nekėlė tokios idėjos. Tiesa, prieš 20 metų sumanius, kad derėtų Lietuvoje kurti viceprezidento pareigybę, ši idėja palaikymo nesulaukė. O ar sulauktų dabar? Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada.

Nors Lietuvos politikai labai didžiuojasi šalyje sugrąžinę universalias išmokas vaikams, Lietuva nėra vienintelė ar geriausias išmokas šeimoms siūlanti valstybė. Visos Lietuvos kaimynės turi savotiškas vaiko pinigų sistemas ir visos yra itin skirtingos. Vaiko pinigų išmokos Lietuvoje po pertraukos pradėtos mokėti 2018 m. pradžioje.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Didžiausios šiuo metu Lietuvai ir Europai kylančios grėsmės, anot kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika bei karas Sirijoje, didinantis imigracijos į Europą bangą. Nepaisant to, kandidatas kategoriškai pasisako prieš idėją didinti Lietuvos išlaidas gynybai. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Į prezidentus kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio palaikomas europarlamentaras Petras Auštrevičius ketvirtadienį visuomenei pristatė savo rinkimų programą bei politinę komandą. Savo programą P. Auštrevičius pasirinko pristatyti knygų apsuptyje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, teigdamas, kad šią aplinką pasirinko, nes A. Mickevičius laikomas Europos laisvės šaukliu bei vienu žymiausių lietuvių.

„Šaltasis karas“ – taip premjeras Saulius Skvernelis apibūdina savo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius. Prezidentei dar kartą atmetus S. Skvernelio siūlomą kandidatą į ministrus, premjeras pasipiktino, kad ministro nebeieškos išvis. Kol šalies vadovai plūstasi, politologai atkreipia dėmesį, jog ginčus dėl ministrų S. Skvernelis išnaudoja prezidento rinkimams.

Po poros dienų pertraukos pasitarusi teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teisme nusprendė nenušalinti prokuroro Justo Lauciaus nuo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Pareiškimo dėl nušalinimo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje palaikantis valstybinį kaltimą, sulaukė po pirmadienį vykusio teismo posėdžio, kuomet atskleidė asmeninius kaltinamųjų duomenis.

Nepaisant jau kelerius metus iš eilės augančios Lietuvos ekonomikos, skurstančių žmonių skaičiaus šalyje suvaldyti taip ir nesugebėjome. Jei 1999 m. skurdo 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai po dviejų dešimtmečių – 50 tūkst. daugiau. Kokių žingsnių spręsti šią problemą imasi valdantieji ir kokių žingsnių būtinai reikia imtis? Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.

Lietuvos žvalgyba mato, kad Rusija Lietuvoje ieško sau palankių asmenų, kurie galėtų daryti įtaką šalies visuomeniniam ir politiniam gyvenimui. Be to, neatmetama galimybė, kad Rusija kišis į net ketverius per dvejus metus Lietuvoje įvyksiančius rinkimus. Lietuvos žvalgybos institucijos antradienį Seime pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą žvalgybos institucijos skelbia nuo 2015-ųjų.

Nesibaigiantis antilietuviškos propagandos Lietuvoje ir Rusijoje srautas, Kaliningrado srityje auganti ginkluotė, galima įtaka rinkimams Lietuvoje ir dar bent kurį laiką stabiliu išliksiantis Kremliaus režimas – tokias pagrindines Lietuvai Rusijos keliamas grėsmes pernai pastebėjo Lietuvos žvalgyba. Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Be jau ne vienerius metus įžvelgiamo Rusijos Lietuvai keliamo pavojaus, Lietuvos žvalgyba 2018 m. perspėja, kad palaipsniui auga ir nauja grėsmė – Kinija. Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Vilniaus apygardos teisme „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, valstybės kaltimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius teismui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio sudarytą sandorį dėl 10 tūkst. eurų paskolos. 2018 m. gruodžio 12 d. E. Masiulis į sąskaitą „Luminor“ gavo 10 tūkst. eurų iš R. Kurlianskio. Mokėjimo detalės: „Paskola“. „Ši operacija traktuojama kaip įtartina. Už šiuos pinigus E. Masiulis apmokėjo advokato paslaugas (4 tūkst.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje prieš teismą liudyti pirmadienį stojo buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jo liudijimas susijęs su svarstymais dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos.  Teisme R. Šimašius paprašytas papasakoti apie paminklą Jonui Basanavičiui – klausimą, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba ne kartą aptarė savo posėdžiuose.

Kaltinimai pasinaudojus prostitučių paslaugomis, dėl alkoholizmo prarastas postas ar sparnuota frazė, kad į Sibirą „lietuvius trėmė lietuviai“ – būtent tokiais „žygdarbiais“ pagarsėjo kai kurie mažesnių savivaldybių merų kėdes norintys užimti politikai. Portalas tv3.lt kviečiai susipažinti su įdomiomis kai kurių didžiųjų politinių partijų kandidatų biografijos detalėmis. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudyti stojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas. E. Gentvilas sakė R. Kurlianskį pažįstantis nuo 2001 m., kai meravo Klaipėdos miestui. Seimo narys sakė negalintis apibrėžti R. Kurlianskio pareigų, tačiau žinojo, kad jis dirbo su vienu didžiausių koncernų „MG Baltic“. „Vėliau su R. Kurlianskiu esu ranką paspaudęs 2012 m. spalio mėnesį „Neringos“ restorane.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį liudyti stojo buvęs Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc.

Praėjus metams po to, kai Lietuvoje imti mokėti vadinamieji vaiko pinigai, aiškėja tendencija, kad šias išmokas šalyje dažniausiai gauna šeimos, kuriose suaugę augina su vaikus, kiek mažiau – šeimos, kur auga viena atžala, trečioje vietoje – daugiavaikės šeimos.

Vilkaviškiečiai sujudo – savivaldybės pažadas, kad naujos autobusų stoties statybos miestiečiams nekainuos, pasirodo, nuėjo niekais. Savivaldybė statyboms skirs 450 tūkst. eurų. Maža to, stoties statybas vykdys bendrovė, kurios akcininku yra Vilkaviškio vicemeras. Šiai įmonei vicemeras ilgus metus vadovavo pats, o šiuo metu jo sūnus ten vadovauja statyboms.