Monika Kasnikovskytė

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Kandidatai į Vilniaus mero postą rinkėjų balsus bando pavilioti kartodami žodį „nemokamas“, šįkart siūlydami nemokamą viešąjį transportą. Tačiau liaudies išmintis byloja, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose, todėl skubėti aklai tikėti politikų pažadais neverta. Portalas tv3.lt kviečia pažvelgti, kiek Vilniui kainuotų nemokamas viešasis transportas ir kaip tai pasiteisino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienkartinis iš vairuotojo pirktas bilietas šiuo metu Vilniuje kainuoja 1 eurą.

Dėl uostamiesčio mero posto rungiasi gausus būrys margų kandidatų, kurių biografijoje – ir meilė džiazui, ir „misės“ titulas, ir skandalinga istorija apie Lietuvos partizanų vardo šmeižtą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Klaipėdos miesto merus. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. Džiazo aistruolis Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bando pratęsti savo meravimą uostamiestyje.

Prie liudytojų tribūnos „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme turėjo stoti europarlamentaras, buvęs Liberalų sąjūdžio narys Antanas Guoga, tačiau posėdis netikėtai atidėtas iki kovo 8 dienos. Eksliberalas 2016 m. gegužę penkioms dienoms tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis.

Į sostinės mero kėdę šiemet pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų iš didesnių ir mažesnių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų – kai kurie jų žinomi kaip partijų vadovai, Seimo nariai ar buvę Vilniaus merai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Vilniaus merus ir prisiminti kai kurių nuodėmes.  Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. „Feisbuko merui“ – premjero kritika Pratęsti vadovavimą Vilniui siekia dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius.

Kauno globos namai ketina skųsti teismo sprendimą porai iš Naujosios Zelandijos neleisti įsivaikinti devynmetės kaunietės. Tai portalui tv3.lt patvirtino laikinai Kauno globos namų direktoriaus pareigas einantis Gintaras Bagdžiūnas. „Taip, skųsime. Daug komentuoti negaliu. Mes matome ten nutartyje tam tikrų aspektų, dėl kurių galime skųsti ir viskas“, – teigė. G. Bagdžiūnas.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

Pinigai už mieste gimusius kūdikius, apmokėti vairavimo kursai ir net butai – šitaip kai kurios Lietuvos savivaldybės teigia globojančios savo gyventojus, o, politologų manymu, taip jos tiesiog ruošiasi rinkimams. Ar rinkėjai užkibs ant politikų mesto kabliuko? Iki kovo 3 dieną vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Nenumaldomai artėjant rinkimams, kai kurie miestai ir miesteliai suskubo savo gyventojus apipilti įvairiomis dovanomis.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvausiančios partijos ir rinkimų komitetai jau sužinojo rinkimų numerius, kurie bus įrašomi rinkimų biuletenyje. Numeriai paaiškėjo per penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Seimo rūmuose surengtą burtų traukimo ceremoniją. Penktadienį numeriu traukė tik 15 partijų. Likę 8 numeriai atiteks savivaldybėms, kurios penktadienį organizuoja komitetų numerių traukimą. Pirmoji biuleteniuose bus įrašyta partija Tvarka ir teisingumas.

Ketvirtadienį nuskambėjęs premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose jo politinių konkurentų nenustebino, jų teigimu – premjeras jau ilgai ir sistemingai elgėsi tarsi ruoštųsi kandidatuoti. Vienintelis konkurentams kylantis klausimas – kaip tai atsilieps Vyriausybės darbui. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Į Seimo langus skriejantys kiaušiniai, akmenys ir net batai, dešimtys sužeistų ir sulaikytų, šimtai braukiantys ašarą nuo ašarinių dujų – taip audringai prieš dešimtmetį į mokesčių reformas sureagavo lietuviai.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priėmė galutinį sprendimą devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją byloje. Tačiau, kadangi posėdis uždaras, visuomenei lieka paslaptimi, kokį sprendimą priėmė teismas. Pirmą kartą mergaitė su pora iš Naujosios Zelandijos susitiko prieš dvi savaites Kaune. Iki šiol devynmetė su pora bendravo ir nuotraukomis keitėsi elektroniniu paštu.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos. Naujausias politinės kampanijos dalyvis – Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą. Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.

Seimo dauguma palaikė valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pateiktas pataisas dėl vaiko teisių apsaugos sistemos. Jomis numatoma, kad vaikas iš šeimos būtų paimamas tik kraštutiniu atveju, o už melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus skiriamos baudos iki 2 tūkst. eurų. 54 Seimo nariai balsavo už, 29 – prieš, 11 susilaikė. Tam, kad pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Vilniui kasmet pamažu plečiantis, architektai lipdo jo veidą, kurdami naujus pastatus ir rajonus. Tačiau ne visus Vilniaus kampelius gyventojai myli vienodai – esama vietų, kurios sulaukia kritikos rykščių už neapgalvotus sprendimus, užgriozdintas erdves ir infrastruktūros trūkumą. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad dalį sostinės trūkumų pataisyti gali ir turi patys gyventojai.

Blaivumą tikrinti atsisakiusiems vairuotojams grės baudžiamoji atsakomybė. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Seimas, ėmęsis lopyti neblaivius vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės gelbėjusią įstatymo spragą. Penktadienio posėdyje parlamentarai palaimino Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurio užtrauks baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę blaivumo nesutikusiems pasitikrinti vairuotojams.

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pakvietė liudyti buvusį Vilniaus merą, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką Jis teismui pasakojo apie jam žinomą buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio įtaką politikai.

Nors iki paaiškės visi kandidatai į prezidentus laiko dar sočiai, kova dėl Daukanto aikštės ima įsibėgėti – politinės kampanijos dalyviai jau renka nemažas aukas iš juos palaikančių rinkėjų. Kol kas aiškūs tik aštuoni pretendentai į kandidatus į prezidentus – Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikinė ir Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis, Alfonsas Butė bei Vitas Gudiškis.

Teismo posėdyje dėl smurto prieš mažametį byloje mažylio motina Eglė Kručinskienė sako neapsirodžiusi, nes nei ji, nei šeimos advokatas nesulaukė teismo šaukimo. Kauno apylinkės teisme antradienį buvo numatytas pirmasis posėdis E. Kručinskienės smurto prieš mažametį byloje. Tačiau bylos nagrinėjimas neprasidėjo, nes nei moteris, nei jos gynėjai į teismą neatvyko. Prokurorės prašymus E. Kručinskienė į kitą teismo posėdį bus atvesdinta.

Seimo nario Ramūno Karbauskio bandymas koreguoti vaiko teisių apsaugos sistemą susilaukė kritikos. Parlamentarė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad pataisomis ieškoma kompromiso ten, kur jo būti neturėtų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis primena, kad Seime kelią jau skinasi Vyriausybės pataisos. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Sulaukusi skundų dėl prastos maisto kokybės darželiuose, mokyklose bei ligoninėse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pristato naujus šių įstaigų valgiaraščius. Nauja vaikų maitinimo tvarka įsigaliojo rugsėjį, tačiau ji sulaukė daug kritikos mokyklose ir darželiuose, jog vaikai maisto nevalgo, nes jis neskanus. Kritikuotas ir ligoninėse tiekiamas maistas. Todėl virtuvės šefų parengti nemokami ir viešai prienami receptai nuo šio pirmadienio bus prienami SAM interneto svetainėje.

Daliai visuomenės jautriai sureagavus į vaiko teisių įstatymo pakeitimus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Premjeras Saulius Skvernelis neketina viešai paneigti savo apie Andrių Tapiną Seime išsakytų žodžių, patvirtino premjero atstovas. Savo ruožtu A. Tapinas ketina ieškoti teisybės teisiniu keliu. Ketvirtadienį žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje viešai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, reikalaudamas atsiprašymo. Ministrui pirmininkui sąlygos neįvykdžius, žurnalistas paskelbė, kad ketina kreiptis į teismą.

Pedagogus po streiko grįžti į darbą paskatino laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einančio Roko Masiulio raštas, kuriame esą žadama, kad pedagogams už streiko metu negautus atlyginimus bus atlyginta iš biudžeto lėšų. Būtent tokia informacija penktadienį pasklido viešojoje erdvėje, tačiau tiek Rokas Masiulis, tiek premjero komanda teigia, kad informacija apie raštą – iškreipta.

Praėjo lygiai metai po to, kai daugiau nei tūkstantis žmonių į mitingą Vilniuje susirinko palaikyti jaunųjų medikų, prašančių didesnių algų ir socialinių garantijų. Bet net ir po metų rezidentų atlyginimas jiems vis dar kelia juoką ir jie vis dar pripažįsta galvojantys apie emigraciją. Tiesa, nuo sausio 1 d. jaunųjų medikų apmokėjimas keičiasi iš esmės.

Nors į Naująją Zelandiją ketinamos įvaikinti 9-metės kaunietės brolis pareiškė norintis tapti jos globėju, vien jo noro nepakanka, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministro teigimu, vyras pirmiausiai turi atitikti įvaikinimui reikalingus kriterijus, o norą tapti jo globotine turi pareikšti ir pati mergaitė. Vis tik galutinį žodį tars teismas.

Į Naująją Zelandiją bandomos įvaikinti devynmetės kaunietės brolis bando stabdyti įvaikinimo procedūrą ir mergaitės globos teises gauti pats. Vyras jau kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti įvaikinimo procedūrą. Žiniasklaidoje plačiai aprašyta devynmetės lietuvaitės, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, istorija.

Nuo Naujųjų metų sujungti darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – Valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka darbuotojas. Todėl darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas auga 1,289 karto. Vis dėlto darbdavys laisvas nuspręsti, kaip ir ar informuoti darbuotojus apie jų pasikeitusius atlyginimus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo tai įteisinančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Planuoti namų, automobilio remontą ar savo atžaloms samdyti auklę nuo Naujųjų bus pigiau. Nuo 2019-ųjų už savo įsigytus pirkinius ar paslaugas galite atgauti iki 400 eurų vienam asmeniui. Nuo 2019 metų įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata būsto (išskyrus daugiabučių namų modernizavimą) ir lengvųjų automobilių remonto darbams bei auklių paslaugoms nepilnamečiams vaikams. Atgausite iki 400 eurų Iki 2 tūkst. eurų mokesčio lengvata nustatyta vienam gyventojui.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojantys sveikatos apsaugos pokyčiai palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Nuo sausio 1-osios atsirado galimybė ne tik būtiniausių preparatų nusipirkti parduotuvėse ar degalinėse, bet ir gauti pigesnių vaistų nuo širdies ligų. Be to, netrukus registracija pas gydytoją bus paprastesnė, o Lietuvą pasieks tik saugūs ir tikri vaistai.

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Jei gražiausių metų švenčių proga savo artimiesiems nusprendėte dovanoti itin brangias dovanas, geriau tai suskubkite daryti šiemet, o ne kitąmet, mat nuo Naujųjų metu už jas teks mokėti brangiau. Svarbu žinoti, kad dalis Lietuvoje dovanojamų dovanų gali būti apmokestinamos priklausomai nuo dovanos dydžio ir to, kas dovaną dovanoja.

Kaip byloja Lietuvos Seimo rinkimų istorija, nuo 1996-ųjų rinkimų į parlamentą nugalėtojai rikiuojasi tarsi pagal nerašytą taisyklę – konservatoriai – socialdemokratai – „tautos gelbėtojai“. Ir tada kas kadenciją viskas kartojasi iš naujo. Jei šioje „taisyklėje“ yra bent krislas tiesos, o ne tik sutapimų virtinė, 2020-ųjų Seimo rinkimuose triumfuojant išvysime būtent konservatorius.

Lietuvos kaimynystėje sparčiai dygsta Astravo atominė elektrinė, kurios veiklos startas planuojamas jau kitąmet. Kadangi Lietuvos ir užsienio ekspertai vieningai kartoja, kad ši elektrinė nėra saugi, o Lietuvai stabdyti elektrinės darbus sekasi sunkiai, gyventojai turėtų žinoti, kokios grėsmės laukia avarijos elektrinėje atveju ir kaip reikėtų gelbėtis. 50 km nuo Vilniaus statomos Astravo AE pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti jau 2019 metų pabaigoje, antrasis – 2020-ųjų viduryje.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų laikas sparčiai tirpsta, o premjeras Saulius Skvernelis taip ir nesiteikia atsakyti, ar nusprendė pretenduoti į Daukanto aikštės rezidencijos šeimininkus. Tačiau politologai ir sociologai mano, kad galbūt premjerui prabilti jau nebeverta, mat žemi jo populiarumo reitingai ir nepalankiai Vyriausybėje susiklosčiusi situacija pagalbos rankos laimėti rinkimus netiesia. Galutinį sprendimą dėl kandidatūros ministras pirmininkas gali priimti iki 2019 m. kovo 8 dienos.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Su užsienio valstybių šnipais kovojančios Lietuvos saugumo institucijos stiprios tiek, kiek mes norime, kad jos būtų stiprios, pabrėžia Seimo narys Vytautas Bakas. Parlamentarai tvirtina, kad jau porą mėnesių suimtas Algirdas Paleckis nėra vienintelis Rusijos šnipas, o grėsmės Lietuvai ties jo sulaikymu nesibaigia.

Teisėsauga trečiadienį pareiškė apie šiemet pradėtą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtariamas ir šiuo metu sulaikytas buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina mano, kad vieno šnipo sulaikymas „absoliučiai nieko nereiškia“ kovoje su šnipinėjimu, o A. Paleckio ateitis – miglota. Įtarimai dėl galimo šnipinėjimo pareikšti neįvardytam asmenų tinklui, vienas jų – A. Paleckis.

Gedimino kalno nuošliaužos laikinai stabilizuotos. Pasirūpinta, kad kalnas saugiai „peržiemotų“, tačiau kitąmet laukia dar nemažai darbų. Kultūros ministerija rekomenduoja naikinti dalį ant kalno atkurtos gynybinės sienos. Tuo metu specialistai piktinasi, kad tvarkant kalną trūko išsamių tyrimų, todėl po dešimtmečio kalną gali tekti tvarkyti iš naujo. Tačiau, anot ministerijos, kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaite išlieka didžiausios rizikos susiformuoti nuošliaužoms.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

Viešojoje erdvėje paprastai linksniuojamos tik kelios galimų ar populiariausių pretendentų į Lietuvos prezidentus pavardės. Tačiau visai neseniai oficialių politinės kampanijos dalyvių gretas papildė dar dvi pavardės, kurios gali būti mažiau žinomos rinkėjams. Kas šie paslaptingi kandidatai? Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais kandidatais į prezidentus yra užsiregistravę septyni asmenys.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje liudyti prieš teismą penktadienį stojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis teismui papasakojo apie tris savo susitikimus su Raimondu Kurlianskiu.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.