Monika Kasnikovskytė

Seimui trečiadienį patvirtinus 2019 metų valstybės biudžetą, premjeras negaili liaupsių biudžeto projektui ir laiko jį geriausiu šioje Seimo kadencijoje. Tuo metu konservatorius Gabrielius Landsbergis teigia, kad biudžetas slepia daug bėdų ir nesprendžia esminių problemų. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Vilniaus apygardos teismas po kelių savaičių pertraukos vėl atsivertė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Liudyti prieš teismą stojo buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. Kiek anksčiau teismas jau apklausė D. Bradausko tėvą, buvusį Seimo narį Bronių Bradauską. Į teismą D. Bradauskas iškviestas dėl jo susitikimų su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Jau kitąmet tėvai sulauks didesnių išmokų už vaikus, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms išmokos auga dar labiau – tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai palaimino Seimas. Šiuo metu vadinamieji vaiko pinigai kiekvienai šeimai siekia 30 eurų. Nuo Naujųjų metų ši suma didėja iki 50 eurų už vaiką. Taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siekia sumažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymui 10 proc. didinti akcizus stipriajam alkoholiui. Įsigaliojus šiam sprendimui, brangtų ne tik degtinė, bet ir kiti stiprieji gėrimai. Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, 0,5 litro stipraus alkoholio brangtų apie 0,39 euro. Akcizus didinti siūloma nuo 2019 m. kovo 1 d. Tam, kad Akcizų įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Po pateikimo 52 Seimo nariai balsavo už, 7 – prieš, 8 susilaikė.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Atstatydindamas iš karto tris ministrus, premjeras Saulius Skvernelis pavojingai arti priartėjo prie ribos, kai netrukus gali tekti keisti visą ministrų kabinetą. Politologai tokią premjero rokiruotę Vyriausybėje vadina S. Skvernelio mestu gelbėjimosi ratu, klausimas – kiek laiko premjerui pavyks išsilaikyti vandens paviršiuje.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė atleidžiantis tris ministrus – švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytė-Jonsson bei aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Ministrai, komentuodami šį sprendimą, neslėpė esantys priblokšti. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas. Yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Jau kelerius metus legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje stabiliai mažėja, tačiau pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad lietuviai vis mieliau renkasi stiprųjį alkoholį. Dėl to nerimauja ne tik aludariai, bet ir finansų analitikai, tokią tendenciją prognozuojantys dar bent pusmečiui. Valdantieji šią problemą ketina spręsti dar labiau didindami stipriojo alkoholio kainas. Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

Atsivertę savo elektroninio dienyno pranešimus moksleiviai regi ekstrasenso paslaugų žinutę, reklamuojančią galimybę pasikelti pažymius. Ir ją platina ne pats ekstrasensas, o moksleivis – pirmūnas, olimpiadų nugalėtojas. Pasirodo, kad ši ekstrasenso reklaminė akcija – ne kas kita, o moksleivių bandymas „patrolinti“ internetinio dienyno kūrėjus. Šie savo ruožtu patikino, kad tokie incidentai nebepasikartos.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų, prekybininkai kaip ir kasmet vilioja pirkėjus akcijomis – tai tęsiasi jau ne vieną dešimtį metų. Bet lygiai taip pat mažiausiai du dešimtmečius Lietuvos prekybininkai neatsisako ir apgaulingų akcijų, dėl kurių savo skundais vartotojai užverčia atsakingas institucijas. „Iki Kalėdų liko dar mėnuo, tačiau prekybininkai jau dabar klientus vilioja įvairiomis nuolaidomis. Prekę dabar galima įsigyti vos už trečdalį ankstesnės kainos.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Seimas imasi lopyti neblaivius vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės gelbėjusią įstatymo spragą. Jei parlamentarai pritars, blaivumą tikrinti atsisakiusiems vairuotojams grės baudžiamoji atsakomybė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios užtrauktų baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę blaivumą nesutikusiems pasitikrinti vairuotojams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Metai bėga, pasiūlymų drausti plastikinę alkoholio tarą vis daugėja, o Seimo kova su ja – vis dar bevaisė. Po paskutinio ribojimo, kai uždrausta alų pilstyti į didesnę nei 2 l tarą, Seimas iš vietos taip ir nepasistūmėjo, bet ir neslepia, kad taros ribojimo nebelaiko prioritetu. Aludariai savo ruožtu įspėja, kad papildomas apynasris jiems atsilieptų ir alkoholio kainoms.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Daugumos pasaulio šalių susitarimas dėl migracijos kelia šurmulį Vakaruose. Iš pradžių pasitraukus JAV, tuomet Vengrijai ir Austrijai, aršios diskusijos dėl susitarimo kyla ir Vokietijoje. Tuo metu Lietuva paktą palaiko, o Užsienio reikalų ministerija ramina, kad tai mums nekainuos nei teisės formuoti šalies migracijos politiką, nei papildomų išlaidų.

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Nors premjeras Saulius Skvernelis dar nepaskelbė savo sprendimo dėl prezidento rinkimų, žiniasklaidoje sklandantis scenarijus, kad jam iškėlus kandidatūrą griūtų Vyriausybė – laužtas iš piršto, pažymi ir Konstitucijos specialistas, ir premjero komandos nariai. Tiesa, yra vienas atvejis, kuriuo Vyriausybės griūtis neišvengiama. Prieš kelias dienas startavo oficiali prezidento rinkimų kampanija, tačiau kandidatams registruotis dar nevėlu.

Lietuvą 2009–2010 metais apėmusią ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė ilgametį SEB banko ekonomistą Gitaną Nausėdą. Jo teigimu, ekonomistai apie galimą krizę politikus įspėjo dar 2006 metais, tačiau į šiuos perspėjimus niekas neįsiklausė. G. Nausėda 2000–2018 m. ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.

Seimas po pertraukos grįžta prie alkoholio apribojimų, šįkart nusitaikydamas į alkoholio tarą, darbuotojų blaivumą darbo vietoje bei į alkoholį panašius žaislus. Tiesa, verslas prieš draudimus piestu nestoja, bet mano, kad ras būdą prisitaikyti. Seimas ketvirtadienio posėdyje svarstys 4 skirtingų parlamentarų siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Kad įstatymo pasikeitimai įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iškvietė pirmuosius liudytojus – buvusį Seimo narį socialdemokratą Bronių Bradauską ir televizijos pardavimų vadovą Tomą Bartininką.  Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausomas uždarame teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iškvietė pirmuosius liudytojus – buvusį Seimo narį socialdemokratą Bronių Bradauską ir televizijos pardavimų vadovą Tomą Bartininką. Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausimas uždarame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija prašymą atmetė.

Sugriežtinta vaiko teisių apsauga iššaukė dalies visuomenės pasipiktinimą, protestą prie Seimo ir, panašu, permainas iš abiejų barikadų pusių. Dalis seimūnų siekia švelninti ką tik sugriežtintą įstatymą, o ministerija nori tobulinti sistemą ir jos darbuotojus, bet atšaukti reformos neketina.

„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas tęsia byloje esančių vaizdo įrašų peržiūrą. Šįkart dėmesio centre – Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis ir Vytautas Gapšys. Viename teismo peržiūrėtų vaizdo įrašų – garsioji krata E. Masiulio automobilyje, kurios metu pareigūnai ir aptiko R. Kurlianskio jam perduotą alkoholio dėžutę su 90 tūkst. eurų grynais.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneš vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji galės ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Prekę internete išsirinkęs, bet parduotuvėje nusipirkęs lietuvis liko priblokštas – parduotuvėje jis buvo paprašytas sumokėti 5 eurais daugiau. Vis tik, bandydamas parduotuvę apskųsti dėl tariamo aferizmo, pirkėjas taip pat turėjo nusivilti – pasirodė, kad teisybė pardavėjo pusėje. Lietuvis Mindaugas aferistus viešinančioje „Facebook“ grupėje pasidalino savo nesėkmingo apsipirkimo istorija.

Vasarą sugriežtinta vaiko teisių apsauga audrina dalį visuomenės – visai neseniai žmonės su plakatais Kaune reikalavo porai grąžinti už galimą smurtą atimtus mažamečius, netrukus po to prie Seimo surengtas mitingas dėl iš šeimų atimamų vaikų. Dėl naujos tvarkos susirūpinę tėvai tarpusavyje dalinasi vaikų priežiūros mitais, bet specialistai skuba juos paneigti. Paaiškėjus, kad per du mėnesius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) iš šeimų paėmė per 1 tūkst.

Dauguma prekybos tinklų jau patvirtino per Kalėdas ir Naujuosius metus nedirbsiantys arba dirbsiantys trumpiau. Tačiau parlamentarai mano, kad toks prekybininkų gestas negalėtų būti laikomas kompromisu norimam įteisinti draudimui dirbti per valstybines šventes ir paskutiniais mėnesio sekmadieniais. Jau keturi prekybos tinklai pranešė nedirbsiantys per gražiausias metų šventes. „Norfa“ ir „Lidl“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Teismui perduota rezonansinė baudžiamoji byla dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos. Trims asmenims pareikšti kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privačių asmenų gyvenimą rinkimo. Taip pat kaltinimai pateikti dėl šios informacijos atskleidimo ar panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis bei dėl turto prievartavimo.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Didžiulė raudona vėliava su užrašu „Vilnius 2035“ – tokį vaizdą ant Gedimino bokšto savaitgalį išvydo vilniečiai ir sostinės svečiai. Vis tik pasirodo, kad didžiuliam plakatui, reklamavusiam Artūro Zuoko konferenciją bokšte, leidimas negautas.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Kitąmet tėvai gali sulaukti didesnių išmokų už vaikus, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms išmokos augtų dar labiau – toks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas nugulė kitų metų valstybės biudžete. Nors Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą su šiuo siūlymu patvirtino, jį dar turi palaiminti Seimas.

Kaune besirutuliojant dar vienai istorijai, kai iš šeimos dėl įtarimo smurtu atimti vaikai, į priešakines fronto linijas netruko stoti ir politikai: šeimos pašonėje – parlamentarai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. Vienam jų pretenduojant į prezidento postą politologai neabejoja – politikų dalyvavimas šioje istorijoje – rinkiminė kampanija.

Inspektoriams prabilus apie perpildytas grupes ir galimai sveikatos nepasitikrinusius darbuotojus Vilniaus valstybiniuose ir privačiuose darželiuose, pastarieji tokių pažeidimų galimybės neatmeta, bet tikina inicijuojantys pokyčius. Šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) Vilniuje pirmą kartą atlieka tokio didelio masto privačių ir valstybinių darželių patikrinimus.