Monika Kasnikovskytė

Inspektoriams ėmus krėsti Vilniaus valstybinius ir privačius darželius, paaiškėjo pažeidimai – tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai viršija vaikų grupių normas bei kuria nelegalių darželių tinklą. Maža to, darželių auklėtojai į darbą vaikšto nepasitikrinę sveikatos ir galimai platina itin pavojingas ligas. Šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) Vilniuje pirmą kartą atlieka tokio didelio masto privačių ir valstybinių darželių patikrinimus.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Seimas pasiryžęs papildomai apmokestinti spausdintuvus ir skaitytuvus – Seime po dviejų balsavimų kelią skinasi naujas mokestis. Rugsėjo pabaigoje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo pritaikyti papildomą mokestį spausdintuvams ir skaitytuvams. Mokestis, kintantis nuo prietaisų pajėgumo, būtų priskaičiuojamas prie galutinės pirkinio kainos (tarifas nuo 0,6 iki 3 proc.

Nepaisant to, kad per dvidešimt metų savižudybių statistika Lietuvoje kito reikšmingai, o pokyčiai pozityvūs, vis dar esame labiausiai besižudanti tauta Europos Sąjungoje. Specialistai pažymi, kad greičiausiai taip ir nesužinosime tikrosios savižudybių statistikos, ji dažnai lieka paslėpta. Kas per du dešimtmečius labiausiai paskatino savižudybių mastą mažėti ir kaip kito prevencija? Kasmet pasaulyje nusižudo beveik 800 tūkst.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Vienas kaltinamųjų „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje atsisakius savo advokato ir gavus valstybės skirtą advokatą, kiti gynėjai piktinasi, kad šis neprašo pertraukos susipažinti su bylos medžiaga ir „imituoja gynybą“. Ketvirtadienio posėdyje Šarūnas Gustainis pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Jam paskirtas valstybės advokatas Aleksandras Doroševas. Advokatai pasipiktino Per dieną Š. Gustainiui paskirtas valstybės advokatas nustebino koncerną „MG Baltic“ ginantį Liną Belevičių.

Teismas tęsia „MG Baltic“ bylos kaltinamųjų slaptų pokalbių įrašų klausimą. Tačiau nepradėjus klausyti slaptų įrašų, vienas kaltinamųjų – Šarūnas Gustainis – pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Praėjusią savaitę pradėjus klausyti slaptai įrašytus kaltinamųjų pokalbius, tiek kaltinamieji, tiek jų advokatai piktinosi itin prasta įrašų kokybe ir stebėjosi negalintys suprasti net savo žodžių. Teismas spėjo perklausyti jau keturi pokalbių įrašus.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Kaune girtam tėvui suspardžius savo keturių mėnesių kūdikį, Seimas dar kartą ėmė ieškoti vaiko teisių apsaugos sistemos spragų, norint užtikrinti, kad ši ir panašios istorijos Lietuvoje nebesikartotų. Tačiau net ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pripažįsta, kad užkirsti kelią visiems tokiems smurto atvejams Lietuvoje nepavyks.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos centrų užmojai – daržovės sparčiai brango dėl įmantrių pakuočių. Per metus daugelio populiariausių lietuviškų daržovių kainos kaip reikiant šoktelėjo į viršų, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas. Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi.

Kad ir kaip gerai išmanote kelių eismo taisykles, kad ir koks geras vairuotojas bebūtumėte, Lietuvoje, pasirodo, esama vietų, kur norint nepatekti į avarinę situaciją prireiktų net super galių. Viena tokių vietų – po eismo ženklu paslėptas šviesoforas Kaune. Ši vieta – Savanorių prospekto gale, vadinamojoje Muravos sankryžoje, tačiau jų esama ir keliose vietose Partizanų gatvėje, Raudondvario plente.

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų reklama. Ir nors alus ar vynas be alkoholio tapo jau kasdieniu reginiu, matyti prekybą džinu be alkoholio, o dar ir už beveik 30 eurų – kiek neįprasta. „Nežinau, kas čia per cirkai, bet pamačiau, kad Lietuvoje parduodama nealkoholinė degtinė.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Seime kelią skinantis siūlymui kai kuriems kaliniams taikyti amnestiją, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ramina – šie asmenys kontrolės neišvengtų, juos prižiūrėtų probacijos tarnybų pareigūnai, galėtų būti skirtos ir apykojės. Vis dėlto tiek pareigūnai, tiek apykojų nešiotojai įspėja – šie prietaisai veikia nekokybiškai.

„Sveiki, mano vardas Lukas, esu 28 metų verslininkas ir mano gyvenimą sugriovė gydytojai psichiatrai ir jų išrašomi vaistai“, – taip savo laišką portalui tv3.lt pradėjo skaitytojas. Vyras skundžiasi, kad medikai jo sutrikimus nusprendė gydyti vaistais. Tuo metu psichiatrai pastebi, kad Lietuvoje vaistų vartojame ne per daug, tačiau trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos.

Seimo posėdyje ketvirtadienį kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai pamėgino pademonstruoti dar neregėtą cinizmą. Prie Finansų ministerijos pasiūlymo Lietuvai įgyvendinti įsipareigojimą NATO dėl šalies gynybos Agnė Širinskienė pridėjo savo siūlymą skirti biudžeto lėšų finansuoti naujas parlamentines partijas, šiuo atveju – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl šio klausimo balsuojant antradienį, daliai opozicionierių pareiškus, jog naujoji partijų finansavimo tvarka – grėsmė demokratijai ir paskata partijoms skaldytis.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.

Seimas pritarė tirti politinę korupciją buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu. Kol valdantieji tikina, kad toks tyrimas padės išaiškinti neskaidrius aukšto rango politikus, opozicija piktinasi, kad tyrimas neapims Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpio. 67 Seimo nariai balsavo už, 28 – prieš, 3 susilaikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas Seime stojo ginti savo vadovaujamą parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Parlamentaras tyrimą gina sakydamas, kad šis nukreiptas ne prieš konkrečius krizės kaltininkus, juo esą siekiama pasimokyti iš krizės klaidų. Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys profesorius Liudas Mažylis pareiškė ketinantis dalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. „Europos Sąjunga susiduria su vienais didžiausių iššūkių. Svarbu, kaip Europos konservatoriai bus pasirengę rinkimams, kokias idėjas jie bus pasirengę pristatyti, kaip pristatys save. Mano supratimu, konservatoriai turi nešti labai aiškią vieningos Europos žinią.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė nutraukė tylą ir žengė žingsnį arčiau prezidento rinkimų – Seimo narė ketina dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose rinkimuose, renkant kandidatą į Lietuvos prezidentus. Tačiau į ją panašių kandidatų – net ne vienas, o du. Kuris iš jų prezidento rinkimuose sulauktų didesnio palaikymo? Apie norą siekti konservatorių paramos pirmadienį paskelbė ir Vygaudas Ušackas.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.

Metų pradžioje iškeltas abejones dėl LRT skaidrumo naujoji administracija, panašu, imasi tvarkyti. Tačiau taip pat aiškėja, kad senoji nacionalinio transliuotojo administracija po kilimu buvo sušlavusi ne vieną problemą nuo neaiškių darbuotojų atlyginimų iki milžiniškų nuomininkų skolų.

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. Tačiau dalis Seimo narių piktinasi, kad ministerija neišgrynino konkretaus prasčiausių šalies mokyklų sąrašo ir neišskyrė priežasčių, kas šioms mokyklos trukdo tobulėti.

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui pažaboti nevaldomą antstolių ir notarų apetitą. Parlamentarai vieningai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis ketinama sumažinti antstolių ir notarų įkainius. Po pateikimo už įstatymų pataisas dėl notarų įkainių 83 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 7 susilaikė, o dėl antstolių įkainių – 86 Seimo nariai balsavo už, 7 susilaikė. Kad pataisos įsigaliotų, Seimo nariai balsuos dar du kartus. Prie šių klausimų Seimas grįš spalio 16 dieną.

Didžiausią tautos palaikymą kol kas susižeria du apie ketinimą pretenduoti į šalies prezidentus paskelbę kandidatai – Gitanas Nausėda ir Vygaudas Ušackas. Tačiau rinkėjų palaikymas nėra vienintelis kandidatus vienijantis vardiklis – panašumas jaučiamas jų kalbose, vertybėse ir net prisistatyme visuomenei. Kuriam kandidatui rinkimuose seksis geriau? G. Nausėda ir V. Ušackas – visuomenės nuomonės lyderiai, kalbant apie oficialiai apsiskelbusius kandidatus į Lietuvos prezidentus.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Grynųjų bankomate sumanęs išsiimti vyras liko nemato nustebintas – didžiulė pinigų suma ne tik įstrigo bankomate, bet ir liks ten 10 dienų. Su portalu tv3.lt susiekė nemalonią situaciją su vienu Vilniaus bankomatu patyręs vilnietis – vyro pinigai paprasčiausiai įstrigo prekybos centre „Panorama“ esančiame „Swedbank“ bankomate. „Sugalvojau išsigryninti nemažą sumą – 500 eurų.

Skaitmeninės svarstyklės ir kasos aparatai, galimybė atsiskaityti banko kortele, vėdinamos modernios patalpos, gausybė šaldytuvų – apie tokį lietuviško turgaus portretą prieš du dešimtmečius galėjome tik pasvajoti. Ir jei prieš 20 metų higienistai piktinosi itin prasta turgaus produkcijos kokybe ir plintančiomis ligomis, dabar specialistai ramina – galite čia apsipirkti drąsiai.

Praėjusio dešimtmečio ekonominės krizės aplinkybes analizuosianti parlamentinė komisija liudyti kvies ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Tačiau politologai tokį valdančiųjų suformuotos komisijos žingsnį vertina per artėjančių prezidento rinkimų prizmę – juk tai puikus būdas susidoroti su galimu politiniu oponentu.

Teisingumo ministerijai inicijuojant pokyčius kalėjimų sistemoje, auga nuteistųjų skundų skaičius dėl perteklinės prievartos ir kratų. Tačiau teisingumo viceministras mano, kad nuteistųjų skundai įsižiebė būtent dėl to, kad naujoji kalėjimų valdžia siekia pakirsti įsigalėjusią kalėjimo hierarchiją ir panaikinti kalėjime platinamus nelegalius daiktus. Žmogaus teisių komitetas trečiadienį tęsė domėjimąsi padėtimi Lietuvos įkalinimo įstaigose.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė prisipažino nenusišalinusi nuo lemiamų sprendimų, kai jos vyro vadovaujama įmonė dalyvavo ministerijai pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimuose. Tačiau ministerija taip pat tikina, kad neseka jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų ir juose neturi jokios įtakos.

    Dar pavasarį pradėtas svarstyti naujas partijų finansavimo modelis Seime antradienį įžiebė aršias diskusijas. Opozicija įstatymo pataisas išvadino kyšiu „socdarbiečiams“ už valstiečių paramą bei akivaizdžia politine korupcija. Po svarstymo 62 Seimo nariai balsavo už, 40 – prieš, 7 susilaikė. Seimas dar balsuos dėl įstatymo priėmimo.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Pirma be darbo, o tada dar ir su sergančia žmona bei kūdikiu, praradęs galimybę ne tik mokytis, bet ir pusmetį ieškoti darbo, o dar ir skolingas 3 tūkst. eurų. Būtent taip netikėtai susiklostė mažeikiškio, bandžiusio atidėti savo mokslus dėl artimųjų ligos, gyvenimas.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.