Monika Kasnikovskytė

Romantiškas svajoklis, kurį gyvenime lydėjo garsi meilė muzikai, tyli meilė mielai bendraklasei, o reikšminga paauglystės svajonė buvo užsiauginti ilgus garbanotus plaukus – taip save pristato Klaipėdoje gimęs ir augęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda. Portalas tv3.lt tęsia (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Lietuvoje šiuo metu yra bent 123 Gitanai. 1964 metais gimė trys, jūs – vienas iš jų.

Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį žiniasklaidai pristatė savo konkrečius įsipareigojimus, jei laimėtų prezidento rinkimus. Savo įsipareigojimus S. Skvernelis vadina „Planu Tėvynei“, šis planas apima tris nacionalines reformas – pensijų, vaiko pinigų ir regionų skatinimo. „Dėčiau visas pastangas ir užtikrinčiau šios Vyriausybės pradėtų darbų įgyvendinimą. Viena svarbiausių reformų – teisimų reforma.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Didesnė kainų kontrolė, aukštesnės pensijos ir minimalūs atlyginimai, didesnis visuomenės įsitraukimas į teismų sistemą, glaudesni santykiai su Lenkija ir palankesnis bendradarbiavimas su Rusija – tokią Lietuvą, jei pavyks laimėti prezidento rinkimus, mato Naglis Puteikis. Portalas tv3.lt tęsia interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Šįkart savo nuomonę svarbiausias šalies klausimais pristato prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos užsienio politiką prezidento posto siekiantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis vadina „klaidžiojimu rūke“ ir atkreipia dėmesį, kad šalies politikai reikia pokyčių. Pora kandidato pasiūlymų – atviresnis užsienio politikos formavimas bei glaudesnis bendradarbiavimas su ES svarbiausiais klausimais. Kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis penktadienį Rytų Europos studijų centre pristatė savo užsienio ir saugumo politikos vizijas Lietuvai.

Ilgiau galiojantis vairuotojo pažymėjimas, paprastesnis mokymasis vairuoti, paspirtukų klasifikavimas pagal greitį, vieningas Transporto priemonių registras – tokias ir dar daugiau naujovių Kelių eismo taisyklėse numato naujas Vidaus reikalų ministerijos parengtas įstatymas. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misūnas ir viceministras Darius Urbonas žiniasklaidai ketvirtadienį pristatė naują Saugaus eismo įstatymą.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Draudimas rūkyti namų balkonuose, viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimų aikštelėse bei vietose, kur vyksta sporto renginiai – tokį grupės Seimo narių pasiūlymą nagrinėja parlamentarai. Tačiau policija atkreipia dėmesį, kad būtent rūkymo balkonuose užkardyti nepavyktų, nes daugiabučių Lietuvoje vis daugiau, o prie kiekvieno po pareigūną nepastatysi.

„Atlikite tam tikrą veiksmą iki savaitės galo ir atsiimkite savo 6 tūkst. eurų“, – tokius laiškus valstybinėmis institucijomis ir komerciniais bankais prisidengę sukčiai masiškai siunčia Lietuvos gyventojams.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Romantiškame ir išskirtinai mišriame Sostinės Žvėryno rajone prabėgusi vaikystė, meilė trims bendraklasėms, į arbūzus iškeista karo technika ir į Seimo nario kėdę iškeista paminklosaugininko karjera – taip vienu sakiniu galima apibūdinti kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį. Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Turite gana retą vardą – Naglis. Kodėl tėvai nusprendė jums duoti būtent tokį vardą? Nes Naglio kalnas Nidoje – senovės lietuvių padavimas.

Viename Vilniaus kelių tamsų vakarą vandeniu apsemtos duobės nepamatęs vilnietis ne tik liko be sveiko rato, bet ir kaltas dėl nesėkmingo incidento. Kelius Vilniuje prižiūrinti įmonė atsisako padengti vaikino patirtą žalą. Teisininkas pataria vairuotojams, kaip elgtis, kai nukenčiate ar apgadinate mašiną dėl kelio nelygumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis skaitytojas Lukas, kuris vieną vakarą viename sostinės kelių nepamatė vandeniu apsemtos duobės ir prakirto savo automobilio padangą.

Penktadienį koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme prie liudininkų pakylos stojo buvusi „darbietė“ Seimo pirmininkė, dabar jau iš politikos pasitraukusi Loreta Graužinienė. Buvusi parlamentarė teismui sakė gerai pažįstanti visus byloje kaltinamus Seimo narius, o buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį žino tik iš žiniasklaidos, gyvai bendrauti neteko.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme pirmadienį prie liudytojų pakylos stojo Seimo narė Irena Degutienė. Teismui parlamentarė pasakojo apie iš savo padėjėjo Lauryno Kasčiūno gautą siūlymą susitikti su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės įgyvendinamos reformos švietimo bei sveikatos apsaugos srityje. „Noriu pabrėžti, kad tai nėra ministro pirmininko veiklos ataskaita, tai Vyriausybės darbai, kuriuos įgyvendinome kartu su Seimu“, – pradėdamas ataskaitą sakė S. Skvernelis.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, kurie sukurti po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų. Už pataisas balsavo 71 Seimo narys. Opozicija nebalsavo. Įstatymo pataisos įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Pataisų priėmimas buvo blokuotas kovo pabaigoje, kai opozicija suardė kvorumą – valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas savaitei atidėjo kontroversiškai visuomenėje įvertintų valstiečio Dainiaus Kepenio siūlytų „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“ priėmimą. Jose numatomos įvairios sveikatos priežiūros ir skatinimo priemonės, pavyzdžiui, Sveikatos pasas.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stojo kandidatai į prezidentus ekonomistas GitanasNausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jie aptarė Lietuvos santykius su Rusija, Astravo atominės elektrinės klausimą...  Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Balandžio pradžioje Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir dalyje Vilniaus fiksuojamas didesnis nei normalus kietųjų dalelių kiekis ore per parą. Šių miestų gyventojams patariama praleisti mažiau laiko gryname ore. Kietosios dalelės – ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Lietuvoje tebesitęsiant tymų protrūkiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro gydytojai atsako į dažniausius visuomenės klausimus apie tymus, pataria, kaip atpažinti ligą bei, kaip elgtis susirgus. Šiųmetinių susirgimų tymais skaičius išaugo iki 397, tai yra šimtu atvejų daugiau, nei praėjusią savaitę. Galite net nežinoti, kad sergate Tymai yra labai laki infekcija, kuriai būdingas labai didelis užkrečiamumas, pažymi ULAC direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.

Nors per metus kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje nežymiai sumažėjo, jie tampa sudėtingesni. Krašto apsaugos ministerija gyventojus įspėja apie nesaugius jų naudojamus išmaniuosius įrenginius, Lietuvoje pavėžėjimo paslaugas teikiančią „Yandex. Taxi“ ir naujas nusikaltėlių sukčiavimo schemas. Lietuvoje per 2018 m. užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Šis skaičius nežymiai mažesnis nei 2017 m., tačiau pastebimai, 41 proc.

2009–2010 metų krizės Lietuvoje aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją trečią kartą patikrinti britų finansų startuolį „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Anot tyrimui vadovaujančio valstiečio Stasio Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

Aštrus ir tvirtas žodis bei griežta pozicija svarbiausiais šalies klausimais – turbūt už tokius prezidentavimo bruožus lietuviai prisimins pirmąją moterį Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Per 10 metų prezidentavimo šalies vadovė ne tik nevengė pastatyti į vietą prisidirbusių politikų, bet ir buvo kategoriškai nusiteikusi Lietuvai priešiškų valstybių atžvilgiu. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiausiomis D. Grybauskaitės citatomis.

Stasio Jakeliūno antradienį išplatinta informacija apie galimai netinkamą Lietuvos banko vykdytą komercinių bankų priežiūrą krizės metu trečiadienį pasieks ir ministrų kabinetą. Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės dėl šio klausimo kreiptis ir į Lietuvos banką, ir į Generalinę prokuratūrą.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni – tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais. Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rekordininkė I. Šimonytė Absoliučiai daugiausiai parašų surinko Seimo narė Ingrida Šimonytė, pralenkusi net prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Petras Gražulis nusprendė nebesiekti nei prezidento posto, nei vietos Europos Parlamente. Pagrindinis jo argumentas – per vėlai pradėta rinkimų kampanija. „Visa tai buvo nuspręsta paskutinė valandą, net ne dieną. Elektroniniu būdu parašų daug negavau. Kadangi jau pavėlavau į tą traukinį, struktūros jau nėra, nebeįmanoma surinkti tų parašų. Reikėjo ruoštis bent pusmetį. Tai truputėlį buvo avantiūra“, – tv3.lt kalbėjo P. Gražulis.

Dvejus metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos gretose pradirbęs, o tada frakciją palikęs Seimo narys Justas Džiugelis pasitraukia į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją. Tai Seimo narys pranešė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Nori stabdyti „valstiečių buldozerį“ „Prisijungiu prie TS-LKD frakcijos. Kaip žinia, rudenį pasitraukiau iš valdančiosios LVŽS frakcijos.

Kova su korupcija, teismų sistemos reforma, glaudesni santykiai su JAV, NATO ir Izraeliu, nemokamos studijos ir „dviejų Lietuvų“ problemos sprendimas – tokius prioritetus savo rinkimų programoje iškėlė prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvoje tebesiaučiant tymų protrūkiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pateikė priemones, kuriomis galima įveikti plintančią ligą. Be to, ministerija išskyrė užkratui labiausiai pažeidžiamas amžiaus grupes, tarp jų – ir suaugusieji. Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su SAM atstovais trečiadienį diskutavo, kaip galima įveikti šiuo metu šalyje siaučiančius tymus.

Teisėjų kolegija antradienį paskelbė verdiktą didelio visuomenės dėmesio susilaukusioje kaunietės mergaitės įvaikinimo byloje, tačiau sprendimas nėra viešas. Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo dar kovo 7 dieną. Portalo tv3.lt žiniomis, mergaitę nuspręsta leisti įvaikinti į Naująją Zelandiją. Sprendimas neskelbiamas viešai siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo taikyti draudimus ir apribojimus nuo tymų neskiepytiems vaikams ir jų tėvams. Tarp siūlomų priemonių – ir draudimas neskiepytiems vaikams lankyti valstybinius darželius. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokias priemones vertina skeptiškai ir mano, kad jos gali iššaukti atvirkštinę reakciją.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo buvęs konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas. Už santykius su koncernu M. Adomėnas pernai pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o iš partijos frakcijos Seime pasitraukė netrukus po to.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui antradienį pateikė Probacijos įstatymo pakeitimo paketą, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą. Taip pat norima įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones. 89 Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisas, 0 – prieš, 6 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Susitikimus su politikais dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Remigijus Šimašius ketina pradėti jau antradienį. Tartis dėl galimos koalicijos meras ketina su visais išskyrus Artūro Zuoko vadovaujamą judėjimą. Pirmadienį 15 val. kviečiame žiūrėti tiesiogiai transliuojamą pokalbį su perrinktu Vilniaus meru R. Šimašiumi. Vilniaus miesto meru sekmadienį per antrąjį turą perrinktas Remigijus Šimašius, jis gavo kiek daugiau nei 60 proc.