Monika Kasnikovskytė

Norintiems patekti pas bene dažniausiai lankomus medicinos specialistus pacientams eilėse dažnai tenka laukti ir ilgiau nei mėnesį. Būtent tokios eilės gegužę fiksuotos pas ginekologus, kardiologus ir chirurgus. Vis tik ilgiausiai – net 360 dienų – eilėje tenka laukti vaikams pas odontologus.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su partijos „Tvarka ir teisingumu“ pirmininku R. Žemaitaičiu. Derybose dėl valdančiosios koalicijos dalyvaujantis Seimo narys po susitikimo sakė suprantantis, kad „tvarkiečiai“ Finansų ministerijos gali ir negauti. Valdančiąją koaliciją formuojantys „tvarkiečiai“ sieks vadovauti Finansų ministerijai, „socialdarbiečiai“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, valstiečiai savo prioritetų kol kas neatskleidžia.

Kai visuomenę krečia jautrios rezonansinės istorijos, kaip keturmečio Matuko nužudymas, smurtas prieš septyniolikmetę jurbarkietę ar Kručinskų šeimos drama, politikai stengiasi nelikti nuošalyje. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai svarsto, kiek toks įsitraukimas nuoširdus ir naudingas, o kiek tai – lazda, politikui smogsianti kitu galu. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę aplankė Kauno klinikose gydomą žiauriai sumuštą merginą iš Jurbarko.

Termometro stulpeliui sparčiai kylant aukštyn, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai prailginus mokslo metus, Naujosios Akmenės moksleiviai vienijasi ir reikalauja per karščius trumpinti pamokas. Ministerija ne tik neprieštarauja tokiam žingsniui, bet ir jį skatina. Praėję mokslo metai buvo dešimčia mokslo dienų ilgesni nei užpernai, 2018–2019 mokslo metais pridėtos dar penkios papildomos mokymosi dienos.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateitis užimame poste, panašu, pakibo ant plauko. Nors opozicinės frakcijos pasitarė nedalyvauti galimame V. Pranckiečio atstatydinimo klausime, valdančiosioms partijoms turėtų pavykti surinkti pakankamą balsų skaičių, kad Seimo pirmininkas būtų pakeistas.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda valdančiojoje koalicijoje tikisi stabilumo, bet ne stagnacijos. Jo teigimu, Vyriausybė turėtų bandyti išvengti darbų sąstingio, nes rinkėjai turi daug lūkesčių.  „Mano, kaip prezidento, uždavinys yra, kad būtų stabilumas, darbų tęstinumas. Tačiau žodis stabilumas dažnai painiojamas su žodžiu stagnacija.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu aptarti naujosios valdančiosios koalicijos. Pastarojo teigimu, su G.Nausėda neaptartas ministrų kabineto bei Viktoro Pranckiečio likimas. Po susitikimo su išrinktuoju prezidentu R. Karbauskis žurnalistams teigė su juo kalbėjęs apie stabilumą valstybėje ir derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki kitų metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite kiek daugiau nei metus.

Po pokalbio su premjeru Sauliumi Skverneliu išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad kalbėti apie tikslias pavardes Vyriausybėje dar anksti. Tačiau jis žada aktyviai įsitraukti į Vyriausybės formavimą. G. Nausėda penktadienį susitiko su S. Skverneliu aptarti ketvirtadienį trijų partijų lyderių pasirašytą memorandumą dėl valdančiosios koalicijos ateities bei aptarti S. Skvernelio galimybes toliau vadovauti Vyriausybei.

Valstiečių, socdarbiečių ir tvarkiečių lyderiai ketvirtadienį Vyriausybėje aptarė būsimą valdančiąją koaliciją. Po susitikimo partijos kartu su premjeru pasirašė memorandumą, o netrukus ketina pasirašyti ir koalicijos sutartį. Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį sustabdė beveik metus galiojusį koalicinį susitarimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kad pradėtų derybas dėl naujosios valdančiosios koalicijos.

Seime prasidėjus deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, keturios besiderančios frakcijos apie konkrečių postų dalybas vis dar kalba nedrąsiai. Tačiau tarp visų žiniasklaidoje minimų prašymų ryškėja vienas – socdarbiečiai savo atstovą norėtų matyti Seimo pirmininko kėdėje.

Netrukus Lietuvos valdantiesiems reiks apsispręsti, kas Europos Komisijoje pakeis Vytenį Povilą Andriukaitį. Neoficialiai Vyriausybės koridoriuose skamba net kelios galimų kandidatų pavardės. Vienas jų – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Dviejų nesusijusių portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Vyriausybei sprendžiant, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos eurokomisaru, premjeras Saulius Skvernelis mini teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pavardę.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti parlamentarų pataisą didiesiems prekybos tinklams drausti dirbti kai kurių švenčių dienomis. Komitetas norėtų, kad pataisą įvertintų ir Trišalė taryba, tačiau kol kas nesulaukė tarybos atsakymo.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ateitis valdančiojoje koalicijoje išlieka miglota. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsisako detaliau atskleisti savo planus apie jėgų perstumdymą tarp valdančiųjų, o dar daugiau nežinios įneša premjeras Saulius Skvernelis, dar rinkimų naktį pareiškęs, kad savo ateitį sieja nebūtinai su valstiečiais.

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su išrinktuoju šalies vadovu ekonomistu Gitanu Nausėda. Anot D. Grybauskaitės, susitikimo metu jiedu aptarė svarbiausius būsimus darbus ir iššūkius išrinktajam prezidentui. „Radome labai daug bendro supratimo apie valstybę, apie tai, ką ir kaip reikės daryti. Labai tikiuosi, kad toks didžiulis žmonių pasitikėjimas, koks buvo parodytas prezidentui, išties bus pateisintas. Tai bus ir pasitikėjimas, ir didžiulė atsakomybė.

Jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paliks valdančiąją koaliciją, konservatoriai neatmeta galimybės formuoti mažumos vyriausybę iki kitų Seimo rinkimų. Jei konservatoriams per rinkimus nusišypsos sėkmė, Gabrielius Landsbergis Ingridą Šimonytę mato būsima premjere. Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkusi 18,6 proc. balsų ir gavusi tris mandatus Europos Parlamente.

Prezidento rinkimus pralaimėjusi Ingrida Šimonytė juokiasi, kad rinkimais gyvenimas nesibaigia, ir teigia, kad iš rinkimų kovos gavo progos pasimokyti. Vis tik Seimo narė neskuba pritarti manantiems, kad kitas žingsnis jos karjeroje – premjero kėdė. Nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Dideliu skirtumu rinkimuose triumfavęs išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo Ingridos Šimonytės ir jos komandos klaidas, galimai pakišusias jai koją rinkimuose. Nepriklausomas ekonomistas G. Nausėda sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Atvirai paramą prezidento posto siekiančiai Ingridai Šimonytei išsakantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra tikras, kad nepaisant to, kas laimės prezidento rinkimus, Lietuva jau laimėjo. „Bet kokiu atveju, šiandien, man atrodo, rami diena. Aš matau, kad žmonės žino, jog turės gerą prezidentą arba prezidentę ir tikrai išrinksime geriausią. Savo nuostatas esu išsakęs ir natūralu, kad to ir tikėčiausi, bet aš manau, kad bet kokiu atveju Lietuva jau laimėjo“, – tv3.lt sakė R. Šimašius.

Taip jau yra: kada du dalyvauja, laimi tik vienas, pripažindama pralaimėjimą prezidento rinkimuose savo štabe sakė Ingrida Šimonytė, prieš kiek daugiau nei valandą skambučiu pasveikinusi Gitaną Nausėdą su pergale. „Skaičius pažįstu ir galiu suprasti, kada stebuklų būna, kada nebūna.

Šiemet lietuviai turėjo progos išvysti retą įvykį – trejas rinkimų kampanijas per vienerius metus. Tačiau politikų ūžesys ir reklamų gaudesys visai nepadarė įspūdžio nei politologams, nei komunikacijos specialistams, vieningai visas kampanijas vainikuojantiems vieninteliu žodžiu – „nuobodybė“. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Studentų mokslinė draugija antradienį surengė mokslinę konferenciją, kurios diskusijoje „Patirtis, reklama, pažadai: kuo rinkėją patraukia politikas?“ ...

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant juos su praėjusiais metais, išaugo visų rūšių alkoholio pardavimas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Alkoholinių gėrimų pramonės atstovai šiuos pokyčius priskiria šį kovą stipriesiems gėrimams padidintiems akcizams bei rekordiškai šiltam balandžiui. Ženkliausiai, lyginant pirmus šių metų keturis mėnesius su praėjusių metų sausiu-balandžiu, bendrai augo spiritinių gėrimų pardavimas, ūgtelėjęs beveik 64 proc.

Komentavimas viešojoje erdvėje – ne visada dėkingas dalykas. Po kelerių metų žiniasklaidos paviešintos citatos gali atrodyti juokingai ar net sukelti aršias diskusijas. Taip pat senos citatos gali kišti koją arba kaip tik pagelbėti siekiant prezidento posto. Portalas tv3.lt pateikia vienus spalvingiausių kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos pasisakymų viešojoje erdvėje ir jų „Facebook“ paskyrose.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija trečiadienį susitiko su prezidento posto siekiančiu Gitanu Nausėda atvirame frakcijos posėdyje. Kandidatas frakcijai atsakė į 11 iškeltų klausimų, susijusių su šiuo metu valstiečių vykdomais darbais ir galimu jų tęstinumu. Į posėdį kviesta ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė, tačiau ji dalyvauti atsisakė, kadangi yra ne Vilniuje, o savo atsakymus valstiečiams išplatino viešai.

Rinkėjas Žilvinas, Šlapaberžėje bandydamas balsuoti pirmajame prezidento rinkimų ture, liko nemaloniai nustebintas – vietiniai rinkimų komisijos nariai, nežinia kaip pastebėję, kaip vyras balsuoja, uždraudė jam į balsadėžę mesti tuščius biuletenius. „Pasirašiau už biuletenius ir nusprendžiau jų neužpildyti. Komisija pradėjo mane keikti, kolioti, siūlė pusbrolį iš Seimo išsikviesti, keiktis rusiškai. Tai buvo kosmosas.

Paklausti, ką geriausiai atsimena apie kandidatus į prezidentus, daugelis rinkėjų veikiausiai neminėtų jų užsienio ir saugumo politikos vizijos, o vardintų solidų tembrą, gerą laikyseną, tvirtą akių kontaktą ir įtikinamu tonu skambėjusius argumentus. Taip yra todėl, kad rinkėjams kur kas didesnį įspūdį daro ir priimant lemtingą sprendimą vaidina ne tai, ką kandidatai sako, o tai, kaip sako.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija praėjusią savaitę palaimino lyderio Ramūno Karbauskio planą trauktis iš valdžios rinkimų pralaimėjimo atveju. Vieneri rinkimai jau pralaimėti, tačiau Seime dirbantys valstiečiai neskuba patvirtinti paliksiantys valdančiąją daugumą.

Seimas nepareiškė nepasitikėjimo Lietuvos banko (LB) vadovu Vitu Vasiliausku. Tačiau nepasitikėjimą V. Vasiliausku antradienio rytą pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Nepasitikiu dėl to, kad pritariu tiems argumentams, kurie buvo išsakyti Stasio Jakeliūno“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras.

Pirmojo prezidentų rinkimų turo laimėtojams padėjo jų asmeninės savybės, o ne ideologinės nuostatos, o Saulius Skvernelis pats pakišo sau koją kritikuodamas valdžią, kurios dalimi yra, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Tiems, kas balsavo už I. Šimonytę, svarbiau jos autentiškumas, tiems – kas už Nausėdą, jo reprezentatyvumas, bet ne tai, kaip jie save pristato ideologine prasme.

Prezidento posto siekęs premjeras Saulius Skvernelis neatsisako savo pažado postą palikti liepos 12 dieną, kai prisieks naujasis šalies prezidentas. Jis nesileidžia į kalbas, ar sutiktų likti premjero poste, jei to paprašytų naujasis prezidentas. Prezidento posto siekęs premjeras Saulius Skvernelis sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose nepateko į antrąjį rinkimų turą ir surinko 19,72 proc. balsų.

Jei į antrąjį rinkimų turą iškopusiam kandidatui Gitanui Nausėdai pavyktų laimėti prezidento rinkimus, jis neskubėtų Sauliui Skverneliui ieškoti pamainos premjero poste. Po dviejų savaičių prezidento rinkimų antrajame ture varžysis Seimo narė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Suskaičiavus visų šalies apylinkių rezultatus, 2647 balsais pirmauja I. Šimonytė. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų.

Antrajame prezidento rinkimų ture kartu su ekonomistu Gitanu Nausėda susitiksianti parlamentarė Ingrida Šimonytė tikisi įvairių politinių partijų palaikymo. Jei pavyktų laimėti prezidento postą, I. Šimonytė neatmeta galimybės bendradarbiauti ir su Sauliumi Skverneliu. Suskaičiavus visų šalies apylinkių rezultatus, 2647 balsais pirmauja I. Šimonytė. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų.

Antrajame prezidento rinkimų ture susitiks Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, tai paaiškėjo po sekmadienį vykusio pirmojo prezidento rinkimų turo. Suskaičiavus visų 1972 apylinkių balsus, I. Šimonytė surinko 31,13 proc. rinkėjų balsų, o G. Nausėda liko antras (30,95 proc.). I. Šimonytė pelnė 438 754 tūkst. balsų , G. Nausėda – 436 107 balsus. Už borto liko daugiau kaip 277 tūkst. balsų (19,72 proc.) surinkęs Saulius Skvernelis. Papildyta 8.31 val.

Išankstiniai rinkimų duomenys rodo, kad kol kas pirmauja Gitanas Nausėda, o Saulius Skvernelis kartu su Ingrida Šimonyte eina koja kojon. Sumažėjusio balsų skirtumo pati I. Šimonytė per daug nesureikšmina. „Atrodo, kad ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė, kaip planą chuliganą, kad antrajame ture gali susitikti su dešiniųjų kandidatai – tai panašu, kad juoktis nereikėjo“, – žurnalistams juokaudama sakė I. Šimonytė.

Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 603 tūkst. gyventojų. Jei Seimui per metus vidutiniškai skiriamas išlaidas padalintume visiems pensininkams, kiekvienas iš jų per mėnesį prie pensijos galėtų prisidurti po 4 eurus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kiek uždirba ir kiek per metus bei per visą Seimo kadenciją valstybės biudžetui „kainuoja“ Seimo nariai. 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai iš valstybės biudžeto skirta 31 823 000 eurų.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Rinkimų problemos neaplenkia ir svetur gyvenančių tautiečių. Netoli Australijos esančioje salų valstybėje Ramiajame vandenyne, Vanuatu, gyvenanti lietuvė Silvija „Facebook“ dalinasi savo ir dar dviejų lietuvių problema, bandant balsuoti Lietuvos rinkimuose iš užsienio. „Trys lietuviai, gyvenantys Vanuatu, užsiregistravome balsavimui iš Japonijos ambasados ir daugiau nei mėnesį laukiame nesulaukiame savo rinkėjo kortelių“, – savo paskyroje rašė moteris.

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės išplėtimo bei Seimo narių skaičiaus mažinimo. Rinkėjai turi teisę dalyvauti visuose balsavimuose arba ignoruoti pasirinktus. Tačiau rinkėjams Anykščiuose pasirinkimo laisvė, pasirodo, nepalikta dėl paprastos klaidos. Per šiuos rinkimus bei referendumus rinkėjai pirmą kartą turi daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas nuo pirmadienio iki penktadienio.

Prezidento posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį žiniasklaidai pristatė savo Gerovės valstybės kūrimo planą, kurį vykdytų, jei pavyktų laimėti prezidento rinkimus. Jame daugiausiai dėmesio skiriama socialinės ir regionų atskirties mažinimui bei šveitimo kokybės Lietuvoje gerinimui. „Manome, kad orientacija į eksportą, ekonomiką yra svarbi, bet to nepakanka.

Skrupulingai kiekvieną centą aštuonerius metus skaičiavęs būsto šeimininkas savo nuomininkei po daugiau nei metų priminė apie tariamą skolą už nesumokėtus mokesčius. Moteris pasimetusi – ji teigia skolą sumokėjusi, bet tai įrodančio dokumento neturi.

Po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantis europarlamentaras Rolandas Paksas teigė įsitikinęs, kad niekas nebegali sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) atidarymo, tačiau galima sukurti elektrinę stebinčių ekspertų grupę. Šią savaitę europarlamentaras Rolandas Paksas Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka. Susitikimo metu Baltarusijos prezidentas paragino Lietuvą palaikyti dialogą su Baltarusija.