Monika Kasnikovskytė

Plungės rajono savivaldybė savo apylinkėse ieško meno kolektyvų, norinčių dalyvauti tarptautiniame meno festivalyje „Novyj mir“. Toks neįprastas kvietimas nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Rusija paskelbė nebeįsileisianti „Misija Sibiras“ dalyvių, papiktino žurnalistus ir apžvalgininkus.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausiais duomenimis, iš 60 Lietuvos merų – aštuoni yra milijonieriai. Tiesa, savo turtus jie susikrovė dar prieš sėsdami į mero kėdę. Kol vieni skaičiuoja milijonus, kiti nė neturi ką deklaruoti ir rėžia: „Aš turtingas savo vidumi“. Visą 60 savivaldybių merų suskaičiuotą turtą rasite straipsnio apačioje esančioje lentelėje.  Iš verslininko kėdės į mero kėdę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiemet už 2017 metus iš viso deklaravo 10,5 mln. eurų.

Ne visi Lietuvos deleguoti politikai į Europos parlamentą gali pasidžiaugti dideliais turtais. Iš 11 europarlamentarų tik dviejų turtas yra milijoninis, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.  Turtingiausias europarlamentaras – multimilijonierius Antanas Guoga. Kartu su žmona Aiste A. Guoga 2017 m. deklaravo turto už daugiau nei 31,7 mln. eurų, 4,04 mln. eurų jų sudaro skolos, o daugiausiai turto A. Guoga turi akcijose – 24 mln. eurų. Per metus šeimos turtas išaugo 3 mln.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka ir uždrausta reklama, idėjos apriboti rūkymo vietas, drausti vaikišką šampaną, vaistinių reklamą – per dvejus metus valdžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo idėjomis įžiebė ne vieną aršią diskusiją visuomenėje ir žiniasklaidoje. Nepaisant „draudikų“ etiketės, partija užsitikrino nemažos dalies rinkėjų palaikymą.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Kai dar net neturėjo vietos, valstybinis ženklas Vytis, ironiška, priešino Vilniaus ir Kauno gyventojus. Skulptūrą nusprendus įkurdinti prie Kauno pilies, ji net neatidengta ėmė kelti dar didesnes kalbas ir pasipiktinimą – pasirodo, dalis gyventojų nusivylė tuo, kaip pavaizduotas Lietuvos karžygys. Nors Kauno ir Vilniaus merai į kalbas apie estetinį skulptūros vaizdą nesileidžia, viešųjų ryšių specialistai ramina – toks dėl skulptūros kilęs ažiotažas – puiki reklama laikinajai sostinei.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Visokiausios grožio procedūros nuo nagų priauginimo iki įdegio injekcijų užkariauja internetą ir socialinius tinklus. Įvairaus plauko „specialistai“ reklamuoja savo grožio paslaugas, masindami klientus sutaupyti atliekant vieną ar kitą procedūrą. Tačiau specialistai įspėja saugotis ir nerizikuoti savo sveikata ir grožiu, atsiduodant į šarlatanų rankas. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta įspėjimas nesusigundyti dantų balinimo lazeriu grožio procedūra.

Sprendimą dėl apkaltos pradėjimo socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui Seimas planuoja priimti šeštadienį. Penktadienį parlamentarai apsvarstė apkaltos komisijos išvadas, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos proceso. Po šios stadijos joms pritarė 55 politikai, prieš buvo 14, 11 susilaikė. Galutiniam sprendimui reikalingas dar vienas balsavimas.   Pagrindo pradėti apkaltą nemato Tyrimo komisija tyrė tris A. Skardžiui suformuluotus klausimus. Komisija nemato pagrindo A. Skardžiui kelti apkaltą.

Iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ neseniai išmestas Seimo narys Petras Gražulis tėškė antausį šios partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Parlamentaras įregistravo rezoliuciją, kurią reiškia susirūpinimą dėl partijos vadovo ir tikina, kad jis turi slaptų ryšių su šalies prezidente Dalia Grybauskaite bei konservatoriais.

Daugumai Seimo narių pritarus mokesčių ir pensijų reformoms, valdantieji gali lengviau atsikvėpti – jaudintis dėl palaikymo balsuojant nebereikės. Vis tik ši dilema grįš Seimo rudens sesijoje priimant valstybės biudžetą. Tačiau panašu, kad šįkart valdantieji turi planą B – jų gretas papildyti ketina „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Prašymą perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje ir Vilniuje jam pastatyti paminklą parlamentarai įgyvendins savaip. Daugumos sprendimu – pirmiausiai sostinėje turėtų išdygti paminklas A. Smetonai, o tik tada galima pradėti derybas su jo artimaisiais dėl palaikų pargabenimo į Lietuvą. Asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją, prašydami perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Kadangi Kultūros ministerijos siūlomas žiniasklaidos rėmimo modelis neįtiko, Seimo Kultūros komitetas projektą imsis kurti pats. Darbą atlikti pavesta 18 asmenų, trys iš jų – parlamentarai. Kultūros ministerijoje parengtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir kurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, komitete anksčiau atmestos kaip nesvarstytinos.

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pasiūlymų.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona amžinojo poilsio atgulė ne gimtojoje Lietuvoje, o už Atlanto esančiame Klivlende, JAV. Nepaisant artimiausio A. Smetonos giminaičio nepritarimo perlaidoti prezidentą gimtinėje, Seimas sulaukė visuomenininkų prašymo imtis šio klausimo. Istorikai iniciatyvą vertina pozityviai, primindami, kad ant A. Smetonos nuopelnų stovi šiandieninė Lietuva.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Palangiškės Birutės Navickaitės paviešinta žinia apie nesantuokinę nuo Seimo nario Petro Gražulio susilauktą dukrą prikaustė visuomenės dėmesį. Bet tuo pačiu ši netipiška, netgi politiniu sekso skandalu pavadinta, istorija atkreipia dėmesį į nesantuokinių vaikų ir vienišų tėvų statistiką bei padėtį Lietuvoje. Ketvirtadienį žiniasklaidoje nusirito naujiena apie parlamentaro P. Gražulio ir palangiškės B. Navickaitės nesantuokinę dukrelę.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tris kartus atidėjęs trečiadienį pagaliau ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomus pokyčius pensijų kaupimui. Vis dėlto reforma ir toliau stringa Seimo komiteto rankose – šįkart ginčus sukėlė automatinis gyventojų įtraukimas į privačius pensijų fondus. Trečiadienį žalią šviesą pensijų reformai uždegė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Apkaltos komisija dėl apkaltos socdarbiečiui Artūrui Skardžiui priėmė parlamentarui palankų sprendimą ir nusprendė, kad Seimo narys apkaltos nenusipelnė. Komisija beveik vieningai, susilaikius tik liberalui Eugenijui Gentvilui, nutarė, kad kaltinimui A. Skardžiui – nepagrįsti. Pats Artūras Skardžius džiaugiasi sulaukęs sau palankių išvadų. „Išvados yra tokios, kokios jos turėjo būti, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir tiek.

Seime toliau narstomas klausimas dėl Vilniuje ir Kaune plėtojamų kogeneracinių jėgainių projektų, kuriuos kiek anksčiau premjeras Saulius Skvernelis pavadino korupciniais. Parlamentiniame tyrime liudijęs buvęs energetikos ministras pabrėžė, kad pokyčiai Lietuvos šilumos ūkyje buvo būtini, o informacijos apie galimą korupciją, įgyvendinant projektus, jis neturėjo.

Dalies parlamentarų nepasitenkinimas aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbu pasiekė apogėjų – Seime surengtas balsavimas dėl interpeliacijos. Parlamentinių frakcijų atstovai tik iš antro karto pritarė ministro atsakymams į jam iškeltus klausimus. K. Navickas lieka vadovauti ministerijai. Seimas antradienį balsavo dėl opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui K. Navickui.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Nepaisant to, kad parašu patvirtino suprantantys, už ką yra kaltinami, „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos dalyviai penktadienį teisme piktinosi, kad kaltinimai jiems neaiškūs ir primena „pasakų jūrą“ ar „tikrais faktais paremtą romaną“. Vis dėlto teismas trijų kaltinamųjų prašymo grąžinti bylą prokuratūrai nepaisė.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Paneigti, kad kaltinamąjį politinės korupcijos byloje Raimondą Kurlianskį ir prokurorą Justą Laucių sieja ne pati maloniausia praeitis – neįmanoma. Kartu jie teismų slenksčius mina ne pirmą kartą ir būtent šio prokuroro prašymu verslininkas atsidūrė už grotų. R. Kurlianskis siekia J. Laucių nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos, tačiau ankstesni judviejų nesutarimai rodo, kad tam – mažai šansų.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

„Sodros“ įmokų lubų idėją trečiadienį atmetė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo, ir Biudžeto ir finansų komitetai. Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti taikos susitarimo tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ sudarymo aplinkybes. Pirmojo posėdžio metu dėl istorijos detalių susiginčijo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir komisijos narys Algirdas Butkevičius.

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir nesuprasti, kam skirtos jos kritikos strėlės, o tai politologai taip pat laiko nemenku pranešimo trūkumu.

Seimo, Vyriausybės ir dalies politinių partijų vadovus nustebo neįprastai optimistiškas prezidentės Dalios Grybauskaitės tonas jos metiniame pranešime. Politikai teigia pasigedę tipiško prezidentės griežtumo. D. Grybauskaitė Seime antradienį skaitė savo priešpaskutinį, devintąjį, metinį pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skyrė verslo įsigalėjimui Lietuvoje ir jo įtakai šalies politikai, kovai su korupcija, politinių partijų rietenoms ir Lietuvos piliečių galimybe visai tai pakeisti.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo Seime klausėsi ir prezidentas Valdas Adamkus. Tiesa, buvęs šalies vadovas nedaugžodžiavo apie prezidentės pranešimą ir teigė, kad jį įvertins istorija. „Aš su dideliu dėmesiu išklausiau. Manau, kad buvo paliesta labai daug klausimų išspręstų ir neišspręstų, išreikštų vilčių. Aš galvoju, kad man galbūt ir nelabai tiktų vertinti. Galvoju, kad istorija įvertins šitą prezidentės metinį pranešimą.

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo metu žiūrint į Lietuvą ją apima prieštaringas jausmas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė savo priešpaskutinį, devintąjį, metinį pranešimą.

Koncerno „MG Baltic“ čiuptuvai ant daugelio Lietuvos politikų, prezidentės laiškai parlamentarui, nesibaigiantys kazusai Seime ir Vyriausybėje, skambiai išreklamuotos reformos – tik dalis temų, galinčių atsidurti antradienį vyksiančiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. Politikos apžvalgininkai imasi spėti, kurie šiųmečiai įvykiai nuskambės prezidentės kalboje. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Kūno kalba – tarsi atversta knyga atskleidžia tikrąsias žmogaus emocijas. Teisme pradėjus nagrinėti „MG Baltic“ bylą, keturi kaltinamieji nusispalvino skirtingomis emocijomis ir stebėtojui iš šalies tapo įdomiu reginiu. Kūno kalbos specialistė portalui tv3.lt išanalizavo, kaip jautėsi ir kaip vienas su kitu bendravo politinės korupcijos bylos dalyviai.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai apie apeliaciją visiems konservatoriams, naują paslaptingą narį frakcijoje ir papildomus tyrimus dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės bei konservatorių veiksmų ima perpildyti bendrapartiečio Justo Džiugelio kantrybės taurę. Seimo narys neatmeta galimybės palikti frakciją, jei šios lyderis nepakeis savo veiklos metodų.

Dešimt su puse metų – tiek laiko nuo pirmųjų kratų iki neskundžiamos teismo nutarties truko Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. Amžiaus bylos pavadinimą įgavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla teismą pasiekė tik ketvirtadienį, bet jau pirmasis posėdis nukeltas dėl nepasirodžiusio kaltinamojo. Teisininkai nesutaria, ar bylos svarstymas užtruks ištisą dešimtmetį, bet pripažįsta, kad verdikto teks ilgokai palaukti.

Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu bene didžiausioje politinės korupcijos byloje Lietuvoje kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys tokius kaltinimas kategoriškai atmeta. Jis tikina, kad Darbo partija su koncernu „MG Baltic“ jokių susitarimų neturėjo, o jo bendravimas su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu – ne nusikaltimas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atsiverčia didžiausios politinės korupcijos bylą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Joje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams asmenims ir trims juridiniams. Tačiau posėdį teko nukelti į penktadienį, mat vienas kaltinamųjų nepasirodė.

Parlamentinį tyrimą atlikusiam komitetui liudijęs eksministras Eligijus Masiulis neslepia, kad eidamas ministro pareigas jautė verslo grupių interesus, tačiau tai esą nepaveikė jo sprendimų. Vis dėlto saugumo medžiaga byloja ką kita. 2008 m., VSD teigimu, koncerno „MG Baltic“ įkurto Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis užėmė Susisiekimo ministro postą.

Vilniečių ir sostinės svečių džiaugsmui, daug nerimo kėlusio Gedimino kalno pirmasis tvarkymo darbų etapas baigtas, praneša Kultūros viceministras. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį žurnalistams pristatė Gedimino kalno situaciją ir informavo apie atliktus darbus. Baigė pirmąjį etapą Pirmasis Gedimino kalno tvarkymo darbų etapas sėkmingai baigtas. Jo metu, kaip ir planuota iš pradžių, pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė.

Tai, kad „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų ir parlamentarą Gediminą Kirkilą sieja meilė tenisui – menka paslaptis. Tačiau saugumo medžiaga ir paties G. Kirkilo liudijimas parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui atskleidžia, kad, naudodamasis bendra aistra, D. Mockus G. Kirkilą spaudė priimti koncernui naudingus sprendimus. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aptariamas koncerno „MG Baltic“ bandymas spausti Ūkio ministeriją priimti įmonei naudingus sprendimus.