Mantas Stankevičius

„Tik po apdovanojimų ceremonijos supratau, ką padariau... Kovojau dėl medalio kaip žvėris. Buvo, ką veikti. Dirbau išsijuosęs“, – emocingai kalbėjo kultūristas Rolandas Žeimys, pasaulio jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionate iškovojęs bronzos medalį“. 44-erių klasikinio kultūrizmo atstovas prisipažino, kad atostogaus neilgai – grįžęs iš Rumunijos pailsės mėnesį ir pradės pasiruošimą pavasarį vyksiančiam Europos čempionatui. „Apetitas kyla. Dabar noriu sudrebinti Europą, – teigė atletas.

„Mėčiausi tarp kovinio sporto ir „štanginės“, bet dabar esu šimtu procentų atsidavęs ringui, treniruojuosi du kartus per dieną. Myliu šitą sportą, jaučiu, kad čia galiu palikti žymę“, - prisistato 21-erių Arnoldas Misiūnas, jau ne vieną kartą gerbėjų bei draugų apdovanotas „Lietuviškojo Conoro McGregoro“ etikete. Mažeikiuose augęs Arnoldas puikiai pamena dienas sukarintoje mokykloje. „Vieną diena atėjo naujas instruktorius Gintas Dudėnas – du metrai į aukštį ir metras per pečius.

„Dar prieš varžybų sezoną esu sakęs, kad pirmą vietą turiu laimėti aš arba jis. Kitas negali. Kitaip tiesiog negali būti“, - nusijuokė šių metų absoliutus Lietuvos „Men‘s Physique“ kategorijos čempionas Lukas Galdikas pasaulio čempionato išvakarėse. Nusijuokė ir šalia jo sėdintis komandos draugas Linas Petraitis. „Esame draugai jau tris metus, - patikino jis. – Pats įdomiausias dalykas, kai draugai turi konkuruoti scenoje. Tačiau mes vienas kitą skatiname tobulėti.

Apie svajas kalbėti su Monika Pundziūte-Monique gali būti pavojinga, nes mergina tiesiog nespėja skaičiuoti jau išsipildžiusių savo svajonių. „X Faktoriaus“ laimėtoja, pristačiusi savo debiutinį albumą „Sun&Moon”, atvira: nesvajosi – negyvensi. „Svajonės nedūžta – tik planai gali pasikeisti“, - nusišypso Monique. - Yra labai gerai visiems žinomas posakis: „Mes planuojame, o Dievas juokiasi“. Kiek kartų, tavo manymu, spėjo likimas pasijuokti iš tavo planų? – paklausiau Monikos.

„Būdavo laikų, kai neturėdavau, ką valgyti, bet likimui esu dėkingas už tai... Esu dėkingas likimui, kuris mane užaugino“, - savo vargingą gyvenimą dabar prisimena vienas geriausių Lietuvos kovotojų Henrikas Vikšraitis, šiandien švenčiantis savo 25-ą gimtadienį. Šįkart Henrikas sutiko pasidalinti savo prisiminimais ir keliomis ganėtinai intriguojančiomis nuotraukomis. Visą akistatą su savo praeitimi pamatysite vaizdo siužete!  „Basankės“. O, pažiūrėk, koks gražuolis, merginų siaubas.

„Į virtuvę įslinkau po truputį, stebėdavau, kaip tėtis kepa omletus, mama – pyragus, kartu su broliu gamindavome keptus sumuštinius, kai kurie gaudovosi skanūs, apie kai kuriuos tiesiog niekam ir nesakydavom“, - apie pirmuosius savo eksperimentus virtuvėje kalba šou „Svajonių šefas“ blizgantis septyniolikmetis Mantvydas Riškus. Nepavykęs eksperimentas nė karto nėra atgrasęs bandyti dar kartą. „Vis dažniau žengdavau į virtuvę, - nusijuokia Mantvydas.

Mokykloje marijampolietis Edgaras žavėjosi lengvąja atletika: ne vieną aukso medalį jis iškovojo 1000 metrų bėgimo rungtyje. Kiek vėliau jis susidomėjo regbiu, tačiau iki šiol vaikinas pamena tikslią datą, kada pirmą kartą apsilankė treniruoklių salėje. „Su regbio treniruotėmis atsisveikinau, nes niekaip nepavykdavo suderinti treniruočių, teko rinktis: regbis arba sporto salė, - pasakojo Lietuvos prieš savaitę Lietuvos kultūrizmo taurės laimėtoju tapęs Edgaras Gladas. – Apsisprendžiau.

„Aš labai noriu cepelinų, balandėlių ir kibinų“, - apie savo trumpų atostogų Lietuvoje planus prabilo Ani Galečian, tik nulipusi nuo scenos. Jos galvą puošė čempionės karūna, o rankose žvilgėjo taurė, bylojanti, kad armėniško kraujo lietuvaitė tapo šalies „Wellness“ kategorijos čempione. Ani buvo vos trejų, kai jos tėveliai iš Armėnijos persikėlė gyventi į Vilnių. Prieš septynerius metus Ani, baigusi mokslus, išvyko gyventi į Angliją.

Pirmąsias savo varžybas marijampolietė Indrė Balevičiūtė prisimena lyg per miglą. „Pamenu tik stipriai spiginančią šviesą ir užplūdusią keistą laimę, kai viskas baigėsi, - šypsojosi kūno fitneso atstovė. – Tada ir supratau, kad noriu dar kartą sugrįžti į sceną“. Tai įvyko prieš keturis metus. „Tiesą pasakius, nejaučiau jokio noro varžytis. Tai padaryti mane pastūmėjo pirmoji mano trenerė Greta Malinauskienė, - pasakojo Indrė.

„Galimybės buvo labai mažos, tačiau jos užaugo, - prisipažino grupės „Cosmic Apple“ nariai. – Prieš du metus mes turėjome seną sintezatorių, vieną būgnų komplektą. Tačiau mes žinojome, kad mums reikia naujų garsų, programų ir gerų kompiuterių, jei norime tobulėti“. Grupei prireikė gerų metų, kol jie pagaliau sugebėjo suskambėti. „Tačiau netrukus viskas bus dar geriau“, - teigė grupės būgnininkas Aleksandras Rogoža. Rugsėjo 10 dieną „Cosmic Apple“ pristatė savo dainos „Laiptai“ vaizdo klipą.

„Arba sportas, arba medikai – toks buvo man siūlomas pasirinkimas po to, kai lūžo mano dubens kaulas, - prisiminė kultūristas Rolandas Žeimys. – Pinigų aš neturėjau, todėl teko eiti į sporto klubą ir pradėti savo „karjerą“. Tačiau Rolandas puikiai prisimena, kad 1992-aisiais, prieš žengdamas į „štanginę“ buvo nusiteikęs skeptiškai. „Buvau nusiteikęs prieš šį sportą, man visada patikdavo kovinės sporto šakos, prieš traumą lankiau karatė, - pasakojo 44-erių Rolandas Žeimys.

„Niekada nepamiršiu dienos, kai žengiau į sporto salę, - teigia vienas „Men‘s Physique“ kategorijos lyderių šalyje Linas Petraitis. – Tai buvo paprasta, rūsyje įrengta „olschoolinė“ salė. Pamačiau labai daug didelių „bičių“. Tai buvo „Vau“. Supratau, kad noriu būti toks pats didelis ir tvirtas“. Tada Linui buvo trylika. „Žinoma, žiūrėjau filmus ir vaizdo siužetus su Arnoldu Švarcnegeriu, Silvestru Stalone.

„Aš net neabejoju, kad pasaulį keisti galima ir netgi reikia tai daryti. Tačiau sunku net įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti tas tobulas pasaulis, - teigia „TV3 Žinių“ žurnalistė Justė Petkevičiūtė. - Gerokai svarbiau už galutinį tikslą yra procesas ir sugebėjimas aplink save suburti kuo didesnį ratą bendraminčių.

Irkluotojas, tinklininkas, sporto meistras, o vienu metu netgi „nėsčias pingvinas“ – kokių tik etikečių per savo gyvenimą nėra turėjęs atletiškasis Aleksandras Kočetkovas, kuris dabar drąsiai prisipažįsta „susirgęs“ triatlonu ir metė sau iššūkį – įveikti 100 „Ironman“ distancijų. „Aš visą gyvenimą profesionaliai sportavau, - prisistato Aleksandras.

„Kiekvieną rytą veidrodyje matau laimingą žmogų, kuris atrado savo vietą gyvenime, - teigia bikinio kategorijos atletė Diana Stankejeva. - Galiu drąsiai teigti, kad veidrodyje matau savo kūrybos rezultatą, kuris mane beveik tenkina. Kodėl beveik? Nes tobulėjimui nėra ribų“. 28-erių klaipėdietė prisimena, kad visada buvo sportiška, mėgo aktyviai leisti laiką. „Tačiau mano gyvenime niekada nebuvo tvarkos, režimo, tokio atsakomybės jausmo, kokį jaučiu dabar, - tikina Diana.

Arogantiškas, pasikėlęs, šmikis, tas iš „Eurovizijos“, dainorėlis, tas su „džinsovke“, o dar ir akiplėša – tai yra žodžiai, tapę etiketėmis, kurias nuolat bandoma priklijuoti dainininkui Vaidui Baumilai, kuris tik plačiai nusišypso tai išgirdęs, atsidūsta ir patraukia pečiais. Kiekvieną kartą susitikus su Vaidu apima keistas jausmas. Turime savo interviu vietą Vilniaus senamiestyje.

„Gydytojai man neleido sportuoti, o ypač su svoriais, - apie išgirstą diagnozę prabilo asmeniniu treneriu dirbantis Remigijus Viršila. – Tačiau žinojau, kad vis tiek sportuosiu, nes sportas man - tarsi narkotikas“. Skausmas žiebė tarsi elektra, kai vienos treniruotės metu Remigijus norėjo parodyti savo klientui pratimą ant skersinio. „Net nesuvokiau, kas atsitiko, nes visada prieš treniruotes labai gerai apšylu, - pasakojo R. Viršila. – Kelias dienas buvo netgi sunku pakilti iš lovos.

„Aš per daug galvojau apie kitus, - rėžė Lietuvos nacionalinės ledo ritulio rinktinės bei Rygos „Dinamo“ vartininkas Mantas Armalis, prisiminęs nesėkmingą sezoną už Atlanto – Tačiau dabar puikiai suprantu, kad gyvenime reikia atskirti draugus nuo ledo ritulio“. Prieš pusantrų metų visi ledo ritulio gerbėjai džiaugėsi pranešimu apie istorinę akimirką Lietuvai: vartininkas Mantas Armalis pasirašė sutartį su Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) komanda „Sharks“. San Chozė „ryklių“ vasaros stovyklo...

„Šešis metus lankiau dailųjį čiuožimą. Ko gero, dėl to ir esu apdovanota savo kojytėmis, - nusijuokia dvidešimtmetė klaipėdietė Dainora Dvarionaitė. - Būdama dar visai maža stebėdavau dailiojo čiuožimo pasirodymus ir mane tai drebindavo iš vidaus, norėdavau ir aš taip pat viską daryti: visus šuoliukus, suktukus!“ Dainora puikiai prisimena, kaip vaikystėje žiemą eidavo su sesėmis ant prūdo. „Man neleisdavo čiuožti, nes būdavau per maža.

Fotografija, piešimas, filmų scenarijų rašymas - kur tik savęs nebandė ieškoti Sofija Eitutytė. „Tačiau labiausiai mano širdis linko prie muzikos, - prisipažino „X Faktoriaus“ atrankose sužibusi aštuoniolikmetė. – Kai dainuoju, kuriu muziką, atrodo lyg būčiau ten, kur turiu būti“. Su muzika Sofija susipažino dar būdama mamos pilve. „Kai abu tėvai dainuodavo man įvairias dainas, - šypsojosi mergina.

„Per labai trumpą laiką sužinojau daug dalykų, kurių nežinojau. Turėjau apie juos sužinoti, kai man buvo aštuoniolika? Dvidešimt? Nemanau. Tada man tokie dalykai nerūpėjo”, - prisėdome su aktoriumi Ainiu Storpirščiu pasikalbėti. Sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį teatre, aktorius atsitraukė nuo teatro bendruomenės, draugų... „Atvirai? Atsirado daug vienatvės. Kartais, susitikęs su žmonėmis, jaučiuosi labai svetimas, - prisipažino Ainis.

„Pradinėse klasėse buvau viena stipriausių tarp mergaičių ir berniukų, - nusijuokia bikinio kategorijos atletė Greta Jakaitytė, savaitgalį šventusi pergalę Raudondvario taurės varžybose. - Nuo pat mažens buvau aktyvi. Lankiau lengvąją atletiką, karatė, aerobiką, jogą, kalanetiką, o prieš šešis metus pradėjau auginti raumenis sporto salėje“. Greta teigia dariusi ne vieną pertrauką santykiuose su sportu - dėl sveikatos ar mokslų.

„Tos kelios minutės ant scenos, grimo kvapas… Juk galėčiau to ir nedaryti, bet jau nebegaliu, - prisipažino ilgesnės pertraukos į kultūrizmo varžybų sceną sugrįžęs Tomas Dubauskas, šeštadienio triumfavęs Raudondvario taurės varžybose. Anksčiau klasikinio kultūrizmo kategorijoje besivaržęs kaunietis į sceną grįžo kur kas sunkesnis.

„Ką reiškia keturiasdešimt? Dukart dvidešimt... Skaičiai nieko nereiškia. Absoliučiai nieko, - pokalbio temos nepabūgo savo keturiasdešimtą gimtadienį švenčiantis Saulius Prūsaitis. - Išgyvenau. Smagu. Nejaučiu, kad per tuos metus kažko pasiekiau. Tik matau, kad turiu panele virstančią dukrą – tai man leidžia suprasti, kad man yra keturiasdešimt“. Muzikantas, „X Faktoriaus“ teisėjas tikina, jog rimtėti dar nesiruošia ir visiškai nemato prasmės to daryti.

„Aš labai neėmiau į galvą, kad esu antrasis lietuvis, žaidžiantis Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL). Nemačiau prasmės labai džiaugtis, juk visą gyvenimą to siekiau, viskas yra natūralu“, – kalbėjo Rygos „Dinamo“ bei Lietuvos nacionalinės ledo ritulio rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas.

 „Pirmoji mano mišrių kovos menų (MMA) kova įvyko prieš keturis metus. Tai buvo mano vienintelė pergalė, todėl triumfas „MMA Bushido“ turnyre man labai daug reiškia“, – sulaukusi klausimo apie besikaupiančias ašaras ringe po saldžios pergalės kalbėjo kovotoja Julija Stoliarenko. Šeštadienio vakarą ji pirmame kovos raunde atlikusi skausmingą veiksmą privertė pasiduoti Anastasiją Michailičenko iš Ukrainos. „Šią pergalę pasiekiau su savo komanda „Fighter House“, Lietuvoje, Kaune.

„Verdantis kraujas darė savo: skraidė mano priešininko šalmas iš ringo. Norėjau pademonstruoti gražią kovą, tačiau priešininkas buvo labiau patyręs, pralaimėjau kovą taškais“, - savo debiutą ringe prisimena klubo „Titanas“ auklėtinis Arvydas Gervė. „Šis pralaimėjimas tapo mano didžiausia motyvacija treniruotis dar smarkiau“, - šypteli kovotojas. O viskas prasidėjo nuo televizijos kanalo, kuris nuolat transliuodavo įvairius kovų turnyrus. „Šešiolika metų užsiiminėjau gimnastika.

„Atėjusi į salę pajaučiu tinkamą aurą ir išleidžiu savo vidinį žvėriuką, - teigia devyniolikmetė kovotoja Ernesta Kareckaitė. – Iš pradžių visiems atrodė keista, kad pasirinkau kovos menus, tačiau dabar visi jau yra su tuo susitaikę ir mane palaiko“. Dešimt metų kaunietė Ernesta lankė plaukimo treniruotes, tačiau būdama penkiolikos nusprendė išbandyti Kudo treniruotes. „Tiesiog norėjau išmokti kelių smūgelių ir savigynos pratimų, - šypsosi Ernesta.

Ponas ramiu ir užtikrintu žingsniu keliavo Vilniaus centro gatvėmis. Jis puikiai žinojo, kad tą vakarą jam niekas nenurodinės ir neaiškins, ką sakyti, ką daryti ir kur nueiti. Kupinas pasitikėjimo ponas žengė naktinio klubo įėjimo link – diskoteka už tris litus pačiame miesto centre. „Seni, tu su treningais“, – šauna prie įėjimo šauna jį sustabdęs apsauginis. Klausiamu žvilgsniu Ponas stebi smulkų jaunuolį, kuris „pasirašė“ šiame klube imtis apsauginio darbo.

„Vaikystėje buvau labai ramus vaikas, - prisimena boksininkas Tadas Tamašauskas. - Į bokso treniruotes nusprendžiau užsukti, nes mano tėtis kadaise tuo užsiiminėjo ir man buvo labai smalsu pamėginti. Tiesa, įtaką padarė ir vaikystėje ne po vieną kartą peržiūrėtos visos filmo „Rocky“ dalys“. Prieš tai Tadas šešis metus lankė krepšinio treniruotes. „Tačiau bokso treniruotės iškart pasirodė kur kas rimtesnės: čia niekas nejuokavo.

„Ryžtas, užsispyrimas, valia, kantrybė - viskas yra ir buvo manyje, - šypteli Vaida, nepratusi daug kalbėti apie save. - Gal tiesiog anksčiau nebuvo dėl ko stengtis. Sportas mano gyvenime yra tikslas, rezultatas įvertinimas ir postūmis eiti tolyn“. 29-erių Vaida Masiokaitė su sportu susidraugavo ganėtinai vėlai – studijų laikais. „Viskas prasidėjo nuo bėgiojimo rytais bei „štanginių“ dėl gražesnių kūno linijų, - pasakoja vis dažniau bokso ringe pasirodanti Vaida.

„Dabar mūsų laukia nauji iššūkiai, olimpinės mūsų rungties nėra, bandome persiorientuoti. Galima sakyti, kad pradedame nuo dugno“, – atsiduso Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse bronzos medalius 200 metrų sprinte dviviete valtimi iškovoję baidarininkai Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas. Pasaulio čempionate Čekijoje šią savaitę sportininkai rungsis irkluodami dvivietę valtį 200 metrų ir pasitikrins jėgas keturviete valtimi 500 metrų distancijoje, kuri šiuo metu yra jų naujoji olimpinė viltis.

„Idėjų semiamės iš įvairios muzikos, - prisistato grupės „8 Kambarys“ vaikinai. – Tiesiog imame tai, kas mums patinka ir verčiame tai alternatyviu hiphopu“. „Niekada nemaniau, kad gyvenime pasirinksiu muziką, - prisipažino grupės vokalistas Deividas Alejūnas-Corsalis. – Man tiesiog patiko repas, patiko jo suteikiamos galimybės išreikšti save. Vieną dieną pradėjau skirti tam daugiau laiko.

„Man teko treniruoti žmonės, su kuriais pats sportavau. Manau, kad sportininkams buvo tikrai sunku apsiprasti, kad vieną dieną irklavau su jais kartu, o jau kitą sėdėjau kateryje ir aiškinau, ką reikia daryti treniruotės metu“, – savo trenerio karjeros pradžią prisiminė baidarių irklavimo treneris Romas Petrukanecas. Savo sportininko karjerą jis baigė prieš vienuolika metų.

Emilis nė kiek nesijaudino keliaudamas kartu su tėčiu į Kauną. „Ar repetavai namuose?“ – kelionės metu jo paklausė tėtis. Emilis tik nusišypsojo ir mestelėjo, kad spės parepetuoti per garso patikrą prieš pat koncertą. Penktadienio vakarą reperis Pushaz Kaune, „Adform“ kiemelyje pristatė savo naująjį albumą „Skaičiai“. Tačiau šis vakaras buvo svarbus ne jam vienam: devynmetis jo sūnus Emilis ruošėsi debiutui scenoje.

„Aš gerbiu konkurenciją... Tačiau turėčiau prisipažinti, kad man yra nusi*ikti ant tos konkurencijos, nes nėra čia labai su kuo ir konkuruoti. Niekada ir nebuvo“, - drąsiai ir atvirai kalba reperis Pushaz. – Bet kiekvieną dieną aš konkuruoju su savimi“. Penktadienį Kaune savo naująjį albumą „Skaičiai“ pristatysiantis muzikos kūrėjas teigia, kad pats save dažnai plaka, muša... „Turiu šiek tiek mazochistinių iškrypimų kūrybine prasme, - patikslino Pushaz.

„Pirmoji treniruotė? Šilutės bokso salėje žaidėme regbį, - nusijuokia boksininkas Evaldas Petrauskas. – Tiesiog atėjau į salę su broliu, pamenu, kad tėtis manęs nenorėjo leisti. Buvo šeštadienis. Labai smagiai žaidėme regbį – puoliau visus, griebiau už kojų. Po treniruotės treneris pasiūlė užeiti į salę ir pirmadienį“. Evaldas nė kiek neabejojo – pirmadienį pasirodė salėje. „Atrodo, kad viską jau mokėjau: stovėseną, smūgius. Kiti pirmomis dienomis mokinasi teisingai smūgiuoti.

„Lietuva to laukė dvylika metų... Buvo labai smagu, kad stadione buvo paskelbta, jog disko metimas sugrįžta į Baltijos šalis. Malonu, kad jis sugrįžta būtent į Lietuvą“, – sakė su savo auklėtiniu pasaulio čempionu Londone tapusiu Andriumi Gudžiumi grįžęs treneris Vaclovas Kidykas. Treneris suskubo pabrėžti, kad su A. Gudžiumi dirba jau trylika metų. „Šiokia tokia simbolika, ar ne? – šypsojosi treneris. – Andrius tapo trečiu atletu pagal amžių, kuris sugebėjo iškovoti pasaulio čempiono titulą.

„Įsivaizdavau, kad bus „kažkas tokio protu nesuvokiama“. O dabar tik galiu pasakyti „Žiauriai, žiauriai, žiauriai fainas ir geras jausmas. Viskas atrodo labai natūralu... Gal dėl to, kad medalio iškart negavau, reikėjo luktelėti dieną... Gal dėl to nebuvo tos euforijos“, - tapęs pasaulio čempionu kalbėjo disko metikas Andrius Gudžius. 26-erių kaunietis šeštadienį Londone vykstančiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate antruoju bandymu diską nusviedė 69,21 metrų. Tai buvo auksinis metimas.

„Viskas prasidėjo, kai mano brolis pradėjo lankyti dziudo užsiėmimus. Tėtis nusprendė užrašyti ir mane. Man tebuvo penkeri“, – pasakojimą apie savo kelio pradžią dziudo platybėse pradėjo Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) sidabro medalio laimėtoja Justina Kmieliauskaitė. Dešimt metų dziudo ištikima mergina teigė, kad jai patinka kovoti, o dar labiau džiugu žinoti, kad ji gali apsiginti. „Mama visada norėjo, kad lankyčiau dziudo ir galėčiau apsiginti.

„Iš pradžių negalėjau tuo patikėti! Mane lygina su Rūta Meilutyte... Bet smagu. Juk būdama maža aš irgi visada lygiuodavausi į ją. Net ir dabar tai darau“, – prisipažino Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF) blykstelėjusi penkiolikmetė Kotryna Teterevkova. 100 metrų plaukimo krūtine finale Kotryna buvo per plauką nuo medalių – liko ketvirta. „Iš pradžių buvo labai graudu dėl tos ketvirtos vietos, bet vėliau pagalvojau, kad viskas yra gerai.

„Vieną dieną bendraklasis, kuris pats irklavo, pasiūlė man išbandyti šią sporto šaką. Ant juoko, – šypsojosi jaunasis baidarininkas Armandas Žumbys. – Patiko, „užsikabinau“, jau penkis metus tuo užsiimu“. A. Žumbys nusijuokė, paprašytas patikslinti, ką reiškia nusiteikimas išbandyti treniruotes „ant juoko“. „Tiesiog man draugas pasiūlė irklavimą kaip pramogą... Juk per treniruotes čia ir pasimaudyti galima, – šypsojosi Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) dalyvis.

„Nei ašarų, nei dramos šiandien nebuvo, tačiau nuotykių netrūko, ypač po finišo... Truputį įvažiavau į tvorelę“, – savo subintuotą rankos pirštą po paskutinio finišo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje rodė jaunoji dviratininkė Paulina Patinskaitė. „Net nepastebėjau aš tos mergaitės po finišo. Gal ji kur užsižiopsojusi buvo. Ji važiavo tiesiai į mane, neturėjau, kur pasitraukti... Įvažiavo į mane, aš į tvorelę, o į mane dar viena mergina.

„Iš pradžių gimnastiką pradėjo lankyti tėtis, tačiau metė ir pasiūlė tuo užsiimti man. Sutikau. Ir štai dabar siekiu aukštumų“, – šypsojosi jaunoji gimnastė Greta Semionova po pasirodymo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF). Gretai tebuvo šeši metai, kai tėtis pasiūlė išbandyti gimnastiką. Išgirdusi klausimą, kuo žavi gimnastika, Greta nutilo. Tuoj alkūne į šoną jai bakstelėjo komandos draugės Meda Gutauskaitė ir Eglė Stalinkevičiūtė.

„Mano užduotis šiame plaukime buvo pasitikrinti savo jėgas. Nelabai ruošiausi šiai rungčiai prieš čempionatą“, – po 200 metrų kompleksinio plaukimo kvalifikacijos kalbėjo Andrius Šidlauskas. Distanciją jis įveikė per 2.03,25. Lietuvis pagerino savo asmeninį rekordą. Jo teigimu, pagrindinis jo uždavinys buvo plaukimas 100 metrų krūtine. „Šįkart tiesiog pasižiūrėjome, kaip galiu plaukti po patirtų didelių krūvių, – kalbėjo sportininkas. – Man pavyko pasigerinti savo rezultatą.

 „Manau, kad meilė sportui atsiranda laikui bėgant, – teigė Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) dalyvė, gimnastė Meda Gutauskaitė. – Bent jau manoji meilė taip ir gimė – kuo daugiau treniruočių, kuo daugiau išmokstu jose, tuo meilė yra didesnė“. Keturiolikmetė Meda puikiai prisimena, kai ją ketverių į gimnastikos treniruotę atvedė mama. „Dukra gimnastė? Ne, tai nebuvo mano mamos svajonė. Tiesiog mane pastebėjo vienos gimnastės mama.

„Plaukimo pradžia buvo labai gera... Bet padariau klaidelę pabaigoje, – po 50 metrų plaukimo krūtine pusfinalio pasaulio čempionate kalbėjo Giedrius Titenis. – Paskutinius grybšnius padariau ne taip, užstrigo ranka ją perkėlinėjant. Tai yra klaida“. Distanciją G. Titenis įveikė per 27,24 sekundės. Lietuvis nepateko į rungties finalą, tačiau visą laiką kalbėdamas su žurnalistais jis šypsojosi.

„Įsivaizduokite, anksčiau žaidžiau futbolą. Stovėjau vartuose. Penkis metus... Tačiau tai manęs neužkabino“, – besišypsodamas pasakoja Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) dalyvis, lengvaatletis Dominykas Čepys. Jam vos šešiolika, tačiau... „Šiuo metu mano ūgis yra 203 centimetrai, o svoris apie 140 kilogramų, – prisipažįsta jaunasis rutulio stūmikas, – Tačiau esu jau pripratęs suktis tarp bendraamžių. Gyvenu, kaip įprastas žmogus.

„Ji yra tarsi dukra man. Tai esu sakęs, matyt, ne vieną kartą. Mūsų ryšys buvo labai stiprus, tačiau aš priėmiau labai sunkų sprendimą. Tačiau man buvo sunku atsisveikinti su visai sportininkais, juk Plymute dirbau beveik trisdešimt metų“, – pokalbį apie Lietuvos plaukikę Rūtą Meilutytę pradėjome su dabar jau Airijos rinktinės treneriu Jonu Ruddu. „Tiesiog atėjo laikas man išbandyti kažką naujo. Taip pat supratau, kad ir Rūtai reikėtų naujo impulso, – sakė treneris.