Karolis Klikna

Kavinėse, restoranuose ir valgyklose maistas brangsta sparčiu tempu. Nuo 2021 metų lietuvių taip mėgstamų cepelinų porcijos kaina padidėjo maždaug 80 procentų. O dienos pietų ar vištienos kepsnio porcija išbrango 70 procentų. Pasak ekonomistų, maitinimo įstaigose kainas į viršų kelia kasmet sparčiai augančios algos ir didėjantys kaštai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dvi karštutėlės, garuojančios porcijos cepelinų Vilkaviškyje keliauja ant išalkusių kavinės klientų stalo.

Naikintuvai, sraigtasparniai, tilto sprogdinimas, tankai, dronų spiečiai: sąjungininkų pajėgos Lietuvos krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui veiksmo nepagailėjo. Svečias iš Vokietijos ne tik domėjosi Pabradėje vykstančiomis pratybomis, bet ir akcentavo, kad visi žadėti vokiečių kariai į Lietuvą atvyks. Jei pritrūks savanorių, juos žada šaukti priverstinai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Biuruose užsisėdėjusių dirbančiųjų sveikatos bėdos vis stiprėja. Pasak gydytojų, biurų darbuotojai nuolat skundžiasi nugaros skausmais, suprastėjusia rega, kaklo srities įtampa, širdies permušimais ir panikos atakomis. Dalis verslų bando užbėgti problemoms už akių: ant biurų stogų įrengia profesionalius bėgimo takus, ar padelio aikšteles. Tačiau kiek tai gelbėja darbuotojus ir kokią naudą atneša? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europoje parduodamuose automobiliuose bus naudojama daugiau perdirbto plastiko, todėl jie turėtų brangti. Taip nusprendė europarlamentarai – siekiama ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir išsaugoti kritines žaliavas – plastiką, o ateityje ir plieną bei aliuminį, kurie šiuo metu iškeliauja į trečiąsias šalis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naują valdančiąją koaliciją formuojantys socialdemokratai žada sparčiau didinti pensijas. Šiuo metu senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekia apie 800 eurų. Tačiau specialistai perspėja, kad Lietuva vargu, ar gali sau tai leisti, nes dirbantiesiems kasmet tenka išlaikyti vis daugiau senjorų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dažnas senjoras svajoja apie oresnę pensiją – didesnę pinigų sumą, kuri leistų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Lietuva pagamino pirmąsias šovinių partijas dronams naikinti. Giraitės ginkluotės gamykla, kurios dalininkė yra pati valstybė, demonstruoja specialius šovinius, kuriais galima lengviau numušti bepiločius orlaivius. Šovinius iš Lietuvos perka prancūzai, švedai bei kitų valstybių ginkluotosios pajėgos. Pasak Lietuvos gamintojų, karas Ukrainoje parodė, kad 80 procentų žmonių žūva būtent nuo dronų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Numušti ore skrendantį droną nėra paprasta užduotis.

Lietuvoje dar didėja gyventojų įmokos už būstą. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 25 baziniais punktais, o tai reiškia papildomus gyventojų išleistus šimtus eurų kasmet. Pasak ekonomistų, taip ECB bando kovoti su aukšta infliacija, kurią kelia karas Irane. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.

Interneto politikierius Antanas Kandrotas, geriau žinomas Celefano pravarde, už nusikaltimus, padarytus prekiaujant naftos gaminiais, į kalėjimą turi sėsti trejiem su puse metų. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau pats Celofanas pabėgo į Baltarusiją ir grįžti nežada, pasakoja apie kuriamus naujus verslus ir sako, kad „atsėdėti arba numirti“ niekada nevėlu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje – dar viena duomenų vagystė. Šį kartą nutekėjo dešimčių tūkstančių medikų duomenys – jų asmeninė informacija buvo pasisavinta. Medikų elektroninio pašto adresai, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai galėjo patekti į trečiąsias šalis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nėra dažniausiai viešojoje erdvėje minima Lietuvos institucija, tačiau ji kaupia svarbius duomenis.

Populiariausios vasaros sriubos – šaltibarščių – kainos Lietuvoje verčia pakelti antakius. Vienur už dubenėlį su šalia pateiktomis bulvėmis tenka sumokėti 5 eurus, kitur beveik 10 eurų. O populiarios sriubos kainas išpučia tiek augantys atlyginimai restoranuose, tiek karas Irane. Mat rudenį maisto produktai gali gerokai išbrangti, dėl to šaltibarščių kaina vasaros pabaigoje, rudens pradžioje padidės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ilgai lauktos politinės skyrybos įvyko. Lietuva turės naują valdančiąją koaliciją – Mindaugo Sinkevičiaus vedami socdemai meta is koalicijos Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“. Keisis ir Vyriausybės sudėtis – galimai susvyravo trijų socialdemokratų ministrų kėdės: kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės, vidaus reikalų Vladislavo Kondratovičiaus ir finansų ministro Kristupo Vaitiekūno.

Nusikaltimų iždui tyrimo tarnyba – taip gali vadintis nauja institucija Lietuvoje, kuri apjungtų visus pareigūnus ir specialistus, kurie tiria finansinius nusikaltimus, pavyzdžiui, gaudo kontrabandininkus. Vidaus reikalų ministerija steigia specialią darbo grupę, kuri svarstys tokios institucijos kūrimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Lietuvos padanges balionais skrodę kontrabandininkai šių metų gegužę atsimins dar ilgai.

Naujausia algų statistika. Vilniuje gyventojai vidutiniškai uždirba 1750 eurų į rankas. Tai puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60-ies Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. Pasak ekonomistų, šiemet greitesnis atlyginimų augimas stebimas mažesnėse savivaldybėse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžio rajone – vidutinė 1250 eurų alga į rankas Panevėžio rajone atlyginimų augimas vienas lėčiausių visoje Lietuvoje. Čia per metus algos augo 6-iais procentais.

Užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai vis plačiau atveria pinigines – lietuvių išlaidos Turkijoje, Italijoje ar Kipre auga sparčiau nei užsieniečių Lietuvoje. Šalies turizmo deficitas plečiasi, viršijo 260 milijonų eurų ir dėl atsiimtų antros pakopos pinigų, tikėtina, toliau didės. Ekspertai aiškina, kad Lietuva tapo brangia šalimi, dėl to užsienio piliečiams reikia pasiūlyti daugiau unikalių renginių: pavyzdžiui, šaltibarščių festivalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje per metus padidėjo 120 eurų ir siekia apie 1 560 eurų į rankas. Biudžetininkams algos per metus padidėjo dešimtadaliu, tai 2 procentIniais punktais daugiau nei plušantiems privačiame sektoriuje. Kol kas atlyginimų augimas lenkia metinę infliaciją. Vidutinės algos kyla greičiau nei vidutinės prekių ir paslaugų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kornelijus Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje dirba neilgai, vos porą mėnesių.

Prekybininkai suskaičiavo, kur žmonės ištaškė daugiausia II pakopos pinigų: balandį gyventojai masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Dalies parduotuvių apyvarta išaugo dešimtimis procentų. Džiaugiasi ir pramonė, kuri balandį pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.

Prekybininkai atskleidžia, kur daugiausiai žmonės ištaškė antros pakopos pinigų: balandį žmonės masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir daug kitos buitinės technikos. Dalies parduotuvių apyvartos išaugo dešimtimis procentų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujausia alkoholio vartojimo statistika: 2025-aisiais vienas 15-os metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė maždaug 10 litrų absoliutaus, 100 laipsnių stiprumo alkoholio, o tai, pavertus degtinės buteliais, sudaro beveik 25 litrus per metus. Šis rezultatas praktiškai toks pat kaip ir 2024-aisiais. Lietuviai išgėrė beveik 260 milijonų litrų įvairiausių gėrimų – daugiau nei 100 olimpinių baseinų. Valstybės duomenų agentūra kasmet skaičiuoja, kiek vidutiniškai alkoholio išgeria vienas lietuvis.

Dronų incidentai Baltijos šalyse – tai nėra pavieniai atvejai, o tyčinė Rusijos strategija ir siekis destabilizuoti valstybes. Tai akcentavo Lietuvoje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri po susitikimo su Baltijos valstybių prezidentais patikino, kad Europa vieningai investuoja į Bendrijos rytinio flango apsaugą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki LRT pataisų priėmimo liko vienas balsavimas: Seimas įveikė svarstymo stadiją. Nors praėjusių metų pabaigoje masinių protestų akivaizdoje valdantieji siekė priimti pataisas, kurios ženkliai lengvina nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą, praėjus pusmečiui, nuo dalies priemonių politikai atsitraukė. Dabar opozicija piktinasi, kad valdantieji likusiomis pataisomis LRT užkrauna nereikalingą biurokratinę naštą, o valdantieji atkerta: esą dabartinės pataisos vis dar naudingos.

Kariuomenės įspėjimas apie oro pavojų, galimą ataką sostinės gyventojus privertė mesti darbus ir ieškoti priedangos. Vieni pasimetė, nežinojo, kur slėptis, ignoravo perspėjimus, kiti tvarkingai suėjo į priedangas. Tiesa, ne visi bandymai patekti į jas buvo sėkmingi – dalis gyventojų skundėsi, kad jos tiesiog užrakintos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.  Žvėryno gimnazijos bendruomenė ruošėsi galimam drono ar kito ginklo smūgiui.

Eurovizijoje bręsta skandalas. Kremliaus draugas ir putinistas Filipas Kirkorovas viešai paskelbė, kad po Bulgarijos transliuotojo prašymo būtent jis išrinko ir paruošė „Euroviziją“ laimėjusią atlikėją Darą su daina „Bangaranga“. Dalis „Eurovizijos“ apžvalgininkų kelia klausimą, ar Bulgarija netapo Rusijos Trojos arkliu konkurse. Kiti viliasi, kad F. Kirkorovas tiesiog meluoja ir skleidžia Rusijai naudingą propagandą.

Lietuvoje brangus ne tik dyzelinas, bet ir benzinas. Jo kaina Lietuvoje pasiekė 2 eurus už litrą. Pasak ekonomistų, tokią kainą lemia sumažėjusi šių degalų pasiūla ir padidėjęs jų vartojimas. Vasarą benzinas brangesnis dėl didesnio kelionių skaičiaus. O degalų atsargos pasaulyje toliau mažėja. Lieka vis mažiau laiko per kurį Jungtinės Valstijos ir Iranas gali susitarti, nesukėlęs dar didesnės ekonominės krizės nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Beveik 2 eurai už benzino litrą.

Seimas alimentų nemokančius tėvus bandys drausminti naujomis sankcijomis. Parlamentas imasi įstatymų pataisų, kurios iš neatsakingų tėvų atimtų teisę vairuoti, žvejoti, medžioti ar laikyti ginklą. Šiuo metu apie 100 tūkst. vaikų Lietuvoje laukia alimentų, kurių bendra suma viršija 200 mln. eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vaiko tėvas nemoka alimentų 11 metų „Apie kokią demografiją kalbame? Organizuosime šokius, kai turime 100 tūkst. vaikų, kurie negauna išlaikymo.

Lietuvoje seniai regėtas kainų augimo greitis. Ekonomistų teigimu, paskutinį kartą tokią aukštą metinę infliaciją šalyje buvo galima stebėti beveik prieš trejus metus. Skaičiuojama, kad metinė paslaugų ir prekių infliacija Lietuvoje perkopė psichologinę – penkių procentų ribą. Ekonomistai taip pat pastebi, kad šalyje išbrango prekės, kurias lietuviai puolė pirkti vos tik atgavę pinigus iš antros pensijų pakopos.

Trapios viltys apie karo Irane pabaigą neseniai rekordinėse aukštumose buvusią naftos kainą dabar nuleido iki 100 dolerių už barelį. Taip pasaulinės rinkos pasitinka Donaldo Trumpo žinutes apie esą sėkmingas derybas su Iranu. Tačiau ekonomistai ragina neatsipalaiduoti ir nepradėti per anksti švęsti, nes įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų išlieka didelė. O ir naftos bei jos produktų atsargų pasauliui gali pradėti trūkti jau vidurvasarį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pagal naujausias ekonomistų prognozes, prekių ir paslaugų kainos šiemet sparčiai augs – vidutinė metinė infliacija sieks 5–6 proc. ribą. Tačiau jei iki vasaros neatsinaujins laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kainos gali kilti dar sparčiau. Ekonomistai taip pat paskaičiavo, kiek pinigų jau spėjo išleisti II pensijų pakopą ištuštinę gyventojai. Žmonės, pasitraukę iš II pensijų pakopos, dalį savo santaupų jau išleido.

Po generalinės prokurorės pranešimo Seime dėl galimo Gintauto Palucko neteisėto praturtėjimo, buvęs socialdemokratų Premjeras paprašė jo teisinę neliečiamybę naikinti supaprastinta tvarka. Dėl to parlamentui nereikės kurti specialios komisijos, užteks 71 Seimo nario balso. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Prašau.

85 tūkstančiai gyventojų Lietuvoje gauna senatvės pensiją nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau yra ir tokių senjorų, kurie per mėnesį gauna ir pusketvirto tūkstančio eurų pensiją. Tiesa, pagal pensijų dydį Lietuva atsilieka nuo daugumos išsivysčiusių Europos valstybių, o prognozės nieko gero nežada – šalies visuomenė sparčiai sensta. Virginija per mėnesį gauna 450 eurų senatvės pensiją.

200 tūkstančių šalies gyventojų dar neatsiskaitė su mokesčių inspekcija – nepateikė metinių pajamų deklaracijų. Jei to nepadarys laiku, iki šiandienos pabaigos, gali tekti mokėti delspinigius. Mokesčių inspekcijos skyriuose darbo netrūksta – šiandien paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti metinę pajamų deklaraciją. Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja dokumentus pildyti internetu, tačiau dalis žmonių paskutinėmis dienomis vis dar vyksta į padalinius.

Nuo liepos Lietuvoje turėtų brangti dujos ir elektra: keičiasi visuomeninio tiekimo įkainiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad paslaugų kainą labiausiai lemia sustojęs laivų eismas Hormūzo sąsiauryje ir dėl to 50 procentų išbrangusios dujos. Prognozuojama, kad gamtinių dujų tarifas padidės 4 centais už kubinį metrą, o elektra pabrangs 2 centais už kilovatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pensininkams – didesnių pensijų viltis. Valdžia nori dalį „Sodros“ perviršio ne pervesti į „Sodros“ rezervą, ne kaupti ateičiai, o panaudoti dabartinių pensijų didinimui. To nori tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek dalis valdančiųjų, opozicijos. Tiesa, ekonomistai ragina valdžią atsispirti pagundai leisti pinigus šiandien ir taupyti ateičiai, kai Lietuvai reikės išlaikyti vis didesnę dalį pensininkų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Aplink Donaldą Trumpą kaupiasi įtartinų sandorių ir lažybų šešėlis. Kažkas sėkmingai nuspėja Jungtinių Valstijų Prezidento pasisakymus apie karą Irane. Taip pat likus keliolika minučių iki svarbios žinutės paskelbimo – perka, parduoda akcijas, naftą, atieka statymus ir tokiu būdu uždirba šimtus milijonų eurų. Rinkos ekspertai įtaria, kad stebuklingai ateitį nuspėjančius investuotojus kažkas maitina svarbia informacija, taip leisdami jiems lobti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdžia nori sugriežtinti bausmes už smulkias vagystes iki 150 eurų. Mat Lietuvoje egzistuoja nusikaltėlių tinklas, kurio nariai į parduotuves eina tarsi į darbą: vagia dažnai, nes administracinės baudos iki 400 eurų jų negąsdina. Dėl to sistemingai vagiančius asmenis valdžia nori bausti ne administracine, o baudžiamąja atsakomybe. Griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. „Su vagystėmis prekybos tinkle susiduriame praktiškai kiekvieną dieną.

Ar Lietuva – skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė? Tokią netikėtą išvadą pateikė prestižinis Oksfordo universitetas: vienas jo ekonomistų, palyginęs skirtingas Senojo žemyno valstybes, Lietuvai skyrė paskutinę vietą. Tiesa, dalis Lietuvos ekonomistų ragina tokio tyrimo nesureikšminti, nes Lietuva nedaug atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkių. Panevėžietis pensininkas Viktoras gauna 400 eurų pensiją. Kadangi jos neužtenka, vyras važinėja po Lietuvos miestelius ir pardavinėja įvairius daiktus.

Konfliktas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nesibaigė, tačiau akcijų indeksai išsikapstė iš duobės ir grįžo į prieškarinį lygį. Pasak ekonomistų, rinkos tikisi, kad abi konfliktuojančios pusės greitai susitars. Tačiau išlošia ne visi, dalis iš antros pakopos pasitraukusių gyventojų galėjo prarasti iki 5-ių procentų finansinio turto vertės, nes fondai jų sukauptą turtą galėjo parduoti per anksti, prieš pat akcijų indeksams pakylant.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Estijoje dviratininką užpuolė meška. Vietos gyventojas dalijasi pasakojimu, kaip grūmėsi su lokiu, kuris jį parbloškė keliaujant namo penktadienio vakarą. Nors meškų incidento vietoje netrūksta, įvykio tikrumu abejoja dalis vietos gyventojų, nes nekentėjusysis estas galimai buvo neblaivus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lokys esą užpuolė netikėtai „Čia ir čia viršuje. Dėmės, žymės nuo letenų, kažkas tokio. Dabar jau pradeda gyti.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas laikinai sumažino dyzelino akcizą. Skaičiuojama, kad šių degalų litro kaina atpigs 6 centais. O toks sumažintas akcizas galios iki birželio 15 dienos. O dėl rekordiškai brangių degalų Vyriausybei traukinių bilietams pritaikius 50 proc. nuolaidą, traukiniais ėmė keliauti net trečdaliu daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau sumažėjusiais srautais skundžiasi autobusų parkai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuo balandžio Vyriausybė dėl brangesnių degalų 50 proc.

Po nesėkmingų derybų Pakistane įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano auga. Donaldui Trumpui paskelbus apie Hormūzo sąsiaurio blokadą, į viršų kyla ir naftos kaina. Nors rinkos vis dar tikisi, kad karas Irane neužsitęs iki rudens, ekonomistai prognozuoja, kad naftos, o kartu ir degalų kainos toliau kils. Vilkaviškio gyventoja Erika jau kartą pylėsi pigesnius degalus Lenkijoje. Sako, teks tai daryti dažniau, nes Lietuvoje dyzelinas per brangus – reikia taupyti.

Po šventinio Velykų savaitgalio – nauji degalų kainų rekordai. Už litrą dyzelino dalyje Lietuvos degalinių vairuotojai jau moka beveik 2 eurus ir 40 centų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pabaiga, nes karui Irane tęsiantis jau šeštą savaitę ir blokuojant Hormūzo sąsiaurį, dyzelino kaina gali pasiekti 2,5 euro ir dar daugiau. Tuo metu Seimas skubos tvarka imasi dyzelino akcizo mažinimo pataisų, kurios litrą atpigintų 6 centais.

JAV ir Iranui susitarus dėl paliaubų, iki maždaug 90 dolerių rekordiškai greitai nukrito naftos barelio kaina. Didmeninėje rinkoje atpigo ir dyzelinas, tad belieka sulaukti, kada kainos pasikeis degalinėse. Pasak ekonomistų, dyzelino litras jau rytoj (04-08) gali būti pigesnis 25 centais. Nuo vakar užfiksuotų rekordinių dyzelino kainų, kai litras šių degalų kainavo apie 2 eurus ir 40 centų, situacija kol kas beveik nepasikeitė.

Degalų kainoms užkilus iki rekordinių aukštumų, Lietuvos Vyriausybė kviečia palikti savo automobilį namie ir sėsti į traukinį. Mat visoje Lietuvoje balandį ir gegužę visi traukinių bilietai bus perpus pigesni. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Visi pajautėme, kad augančios kuro kainos šiandien paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, todėl Vyriausybė atsakas turi būti greitas, konkretus ir apčiuopiamas“, – aiškino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuvoje greičiau kaip per mėnesį mėnesį dyzelino litras pabrango beveik puse euro. Pasak degalinių atstovų, lietuviai pradėjo taupyti degalus, per 2 savaites jų suvartojimas krito 10 procentų. Taupyti pradėjo ir verslai, dėl to degalinės siūlo valdžiai grąžinti verslams dalį sumokėto akcizo, tai esą paskatintų vežėjus piltis degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Degalų kainos Lietuvoje priartėjo prie rekordinių aukštumų. Už litrą dyzelino vairuotojams vėl tenka mokėti beveik 2 eurus 30 centų. Penktąją karo Irane savaitę Hormūzo sąsiauris vis dar uždarytas, laivai neplaukia, todėl nafta išlieka brangi, o vilčių, kad kainos degalinėse netrukus mažės, nedaug. Kaunietis Gediminas, pakeliui į Pasvalį sustojęs prie Panevėžio, pildosi dyzelino. Kaina jo nedžiugina – beveik 2,30 euro už litrą.

Lietuvoje per metus prekės ir paslaugos pabrango puspenkto procento, o nuo metų pradžios maždaug keturiais procentais. Infliaciją paspartino Hormūzo sąsiaurio blokada ir, pasak ekonomistų, jei iki rudens laivyba dėl karo Irane nesugrįš į įprastą situaciją, metinė infliacija tik spartės, gali viršyti 7 procentus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Kiek yra, tiek užteks. „Biški“ namie turime, „biški“ banke“, – minėjo vienas gyventojas.

Seimas bando mažinti degalų kainas. Po pateikimo parlamentas pritarė opozicijos siūlymui, kuris leistų sumažinti ir dyzelino, ir benzino litro kainą nuo 3 iki 5 centų. Tiesa, Seimo nariai nepritarė, kad pasiūlymas būtų svarstomas skubos tvarka, laukia pagrindinio Finansų ministerijos pasiūlymo, todėl, dar neaišku, kada sumažės kainos degalinių švieslentėse. Visos Europos politikai ieško būdų kaip kovoti su aukštomis degalų, ypač dyzelino kainomis.

Lietuvos bankas pateikė savo skaičiavimus, kiek dėl išbrangusių naftos produktų, dujų Lietuvoje didės prekių ir paslaugų kainos. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, jeigu karas Irane baigtųsi greitai ir nafta sparčiai pigtų, 2026 m. metinė infliacija būtų iki 5 procentų, tačiau jei naftos produktų kainos laikysis aukštame lygyje dar rudens viduryje, metinė infliacija gali siekti ir 7 procentus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol gyventojai svarsto, kiek į automobilio baką pilti išbrangusio dyzelino, Finansų ministerija skelbia savo ekonomines prognozes, kuriose numato, kad prekių ir paslaugų brangimas šiemet nesieks 4 procentų, nors kiti ekonomistai perspėja gyventojus, kad infliacija bus spartesnė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Marijampolėje vyko pigesnių degalų medžioklė.