Dėl gyventojų pensijų – pokyčiai: „Pasekmės, matyt, paliekamos ateities kartoms“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dažnas senjoras svajoja apie oresnę pensiją – didesnę pinigų sumą, kuri leistų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

TV3 Žinios. Krašto apsaugos auditas; Europiečių susitikimas su Trumpu; Vilko skulptūra Vilniuje

Aiškėja detalės, kaip Vilniuje susidūrė net 7 automobiliai: „Mersas užlipo ant manęs“

Kristupas Vaitiekūnas: planų koreguoti mokesčius kol kas nėra

+17

„Jeigu kalbėtume apie tikrai orią pensiją, tai ji turėtų siekti bent 1000 eurų.“

„Oriai gyventi būtų galima gaunant apie pusantro tūkstančio eurų. Oriau negu dabar – kad užtektų pavalgyti, pailsėti, šiek tiek pakeliauti.“

Naują valdančiąją daugumą formuojantys socialdemokratai, panašu, nusiteikę pažerti pažadų savo rinkėjams. Jie kalba apie spartesnį pensijų didinimą ir jų indeksavimą.

„Aš labai optimistiškai vertinu galimybes. Lietuvos bankas, pristatydamas ekonominės raidos scenarijų, labai aiškiai konstatavo, kad mūsų ekonomika nuo 2022 metų tapo daug atsparesnė. Kuriame vis daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų.

Manau, kad turėsime daugiau pajamų ir nereikės svarstyti, kiek pinigų yra „Sodros“ rezerve ir iš kur jų paimti“, – sakė socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Teks susidurti su problemomis 2030-aisiais

Lietuvos ekonomikos galimybes analizuojantys ekspertai nuolat pabrėžia, kad ateityje dirbantiesiems teks išlaikyti vis didesnę senjorų dalį.

Spartesnis senatvės pensijų indeksavimas, pavyzdžiui, naudojant „Sodros“ rezervą, reikštų didesnę naštą būsimiems pensininkams.

Lietuvos banko analizė rodo, kad su pensijų finansavimo iššūkiais šalis gali susidurti jau 2030 metais. Tuomet pirmą kartą gali tekti stabdyti pensijų indeksavimą.

„Jau dabar formuojama naujoji Vyriausybė, atrodo, mano, kad valstybėje turi tęstis vakarėlis – vien pramogos ir linksmybės. O pasekmės, matyt, paliekamos ateities kartoms ir būsimoms valdžioms“, – teigė konservatorius Mindaugas Lingė.

Naujojoje valdančiojoje koalicijoje netyla diskusijos dėl papildomo finansavimo poreikio, pavyzdžiui, 70 mln. eurų išmokoms tėvams. Tačiau apie tai, iš kur būtų galima gauti papildomų lėšų, partijų atstovai kalba atsargiai.

Finansų ministras, panašu, jau ieško galimų sprendimų.

„Žinoma, turime laikytis fiskalinės drausmės, tačiau biudžeto eilutėse galima rasti galimybių perskirstyti lėšas, kad atsirastų vietos naujoms išlaidoms. Taip pat galima optimizuoti arba atsisakyti mažiau naudingų programų“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Valdančiojoje koalicijoje svarstoma ir apie kai kurių mokesčių didinimą.

„Kaip papildomų pajamų šaltiniai galėtų būti peržiūrėti lošimų mokesčiai, galbūt įvestas cukraus mokestis. Tačiau gyventojams ir verslui taikomi mokesčiai neturėtų keistis“, – teigė demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius.

Socialdemokratų vadovaujama dauguma jau yra priėmusi ne vieną su mokesčiais susijusį sprendimą. Buvo keičiami gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifai, taip pat atsisakyta pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centralizuotam šildymui.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.