Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuviai užsienyje išleidžia vis daugiau pinigų
Pirmadienio vidurdienį sostinės oro uosto išvykimo terminale nutįso atostogaujančių lietuvių eilė. Didžioji dalis ten išsirikiavusiųjų greitai atsidūrė Kipre, kur juos pasitiko karštesnė saulė ir šiltesnė Viduržemio jūra.
„Kadangi čia saulės ne tiek daug gaunam kaip norėtųsi, tikriausiai labiau kur saulė“, – minėjo jaunuolis.
„Kryptį renkatės pagal šilumą ar pagal pramogas? – Saulytė“, – sakė moteris.
„Važiuodavom į Turkiją daug kartų. Šiemet nusprendėme kažkur kitur, pasirinkom Kiprą. Viena kelionė būna tokia: saulė karšta, o kita kelionė visą laiką būna automobiliu. Kemperį turime, važiuojam ten kažkur tai“, – aiškino vyras.
Lietuvaičiai ieško ne tik, kur šilčiau. Neretas svetur atostogaujantis tautietis drąsiau atveria piniginę, nes prekių ir paslaugų kainos nebegąsdina taip, kaip anksčiau.
„Esam pripratę prie tokių didesnių nei vidutinių kainų“, – kalbėjo jaunuolis.
„Nežiūrim kelionės pagal kainą. Žiūrim, kad būtų kokybiškas viešbutis, kad būtų kokybė“, – pridūrė vyras.
„Kokybė aišku, patirčių kiekis. Norime daugiau pamatyti, aplankyti, ir tuo pačiu kartu aišku norisi tos saulės patirti, bet šiaip daugiausia stengiamės pamatyti, patirti ir pakeisti aplinką“, – pasakojo gyventojas.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, Lietuvos turistų išlaidos užsienyje auga sparčiau nei užsieniečių Lietuvoje. 2019-aisiais Lietuvos turistai užsienyje palikdavo 66 milijonais eurų daugiau nei užsienio turistai Lietuvoje. Ši praraja plečiasi. 2025-aisiais skirtumas išaugo iki 267 milijonų eurų.
Turkijoje kelionių krepšelis šovė į viršų
„Šiuo metu užsienio turistai Lietuvoje išleidžia apie milijardą eurų, o mes išleidžiame 1,3 milijardo eurų. Tai yra praeitų 2025 m. duomenys. Lietuviai užsienyje išleidžia vis daugiau ir daugiau. Užsieniečiai Lietuvoje irgi daugiau, bet mūsų augimas išleidžiamų pinigų užsienyje yra didesnis“, – kabėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Nuvykę į užsienį mes jaučiamės vis labiau atsipalaidavę net ir lankantis Skandinavijos šalyse, Šiaurės Europoje mes nebesijaučiame tie kuklūs lietuviai su mažu biudžetu“, – aiškino „AirGuru“ vadovė Eglė Grašytė.
Skirtumas šiemet turėtų dar labiau išaugti tiek dėl pasikartojančios tendencijos, tiek dėl atsiimtų antros pensijų pakopos pinigų.
„Daugiau brangusi kryptis yra Turkija. Tai vėl labai populiari kryptis. Nėra populiaresnės šiuo metu atostogų krypties vasarai. Lyginant pernai metų gegužę su šių metų geguže bent jau mūsų agentūroje vidutinis krepšelis išaugo net 40 procentų. Augo maždaug nuo 1300 iki 1800“, – pasakojo E. Grašytė.
Neigiamą balansą turizme Lietuva turi stengtis kompensuoti kituose verslo sektoriuose.
„Beveik visos Šiaurės šalys turi neigiamą balansą. Didžiausią turi Vokietija, Nyderlandai, Didžioji Britanija. Prekybos balansas prastėja dėl šitos komponentės ir mums reikia būti geresniems kitose srityse. Ar tai daugiau prekių eksportuoti, ar tai daugiau kitų paslaugų“, – sakė Ž. Mauricas.
Lietuva tapo per brangi: kaip privilioti užsieniečius?
Dėl to turistus iš užsienio gali prisivilioti tik kokybiškais, išskirtiniais renginiais, pavyzdžiui, šaltibarščių festivaliu.
„Turime pasiūlyti išskirtinę egzotiką kažkokią, kuri pritrauktų dalį tų gyventojų, kurie pasiryžę plačiau atverti pinigines. Dabar į Lietuvą atvažiuoja tie turistai, kuriems mes esam egzotika. Labiau tos pačios Pietų Europos šalys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Bet kokie koncertai, bet kokie festivaliai. Jeigu jie gerai išpopuliarinti, sportinės žaidynės, tikrai sutraukia didelį turistų kiekį, tačiau reikia atsiminti, kad tas turistas atvažiuoja tiktai tą savaitgalį, o norint, kad užsieniečių būtų pastoviai ir daug čia reikia labai dirbti su saugios šalies įvaizdžiu, reikia rinkodarai skirti pinigų, kad būtų ko čia važiuoti. Reikia investuoti į patį turizmą, ko čia važiuoti“, – aiškino „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė.
Verslo konferencijos taip pat pritraukia daug turistų.
„Didelį indėlį į ekonomiką daro konferencinis turizmas, bet Lietuva kol kas negali konkuruoti, nes neturim kongresų centro, kur būtų galima dideles konferencijas daryti.“, – minėjo Ž. Gavelienė.
Pasak rinkos ekspertų, Lietuvai taip pat reikia stengtis toliau plėsti oro uostų galimybes, kad Lietuvoje atsirastų dar daugiau krypčių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
