Gabija Kavolėlytė

Rusija prireikus gali mobilizuoti karui tokio masto pajėgas, kokias Antrojo pasaulinio karo metu turėjo Sovietų Sąjunga, balandžio 30 d. pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašoma „Kyiv Independent“. „Jei didi šalis turi atsistoti, ji atsistos bet kuriuo metu. Niekas neturi abejoti“, – pareiškė D. Peskovas Pergalės muziejuje Maskvoje. Jis teigė, kad „milijonai“ rusų jau renka pagalbą, siunčia į frontą įrangą ir šaudmenis iš asmeninių lėšų.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti ilgai lauktą susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų. Pasirašymas gali įvykti jau balandžio 30 d., pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos šaltinis laikraščiui „Kyiv Independent“. Pasak šaltinio, galutinėje susitarimo versijoje numatyta 50/50 investicijų struktūra tarp abiejų šalių ir „daug gerų detalių“. Susitarime nėra jokių nuostatų, susijusių su Ukrainos skola už anksčiau suteiktą JAV karinę ir finansinę pagalbą.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmens sargybinis Sergejus Morozovas ir buvęs Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Galkinas dalyvavo neteisėtame buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sienos kirtime 2014 m., balandžio 28 d. pranešė prokuroras Denisas Ivanovas agentūrai „Ukrinform“, kurią cituoja „Kyiv Independent“. Anksčiau tą pačią dieną generalinė prokuratūra paskelbė, kad V. Janukovyčius už karių dezertyravimo kurstymą ir neteisėtą sienos kirtimą, nuteistas 15 metų l...

Ukrainai reikia besąlygiškų paliaubų taikos link, o ne paliaubų „paradui“, teigia aukščiausias Volodymyro Zelenskio patarėjas, rašoma „Sky News“. „Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“, – „Telegram“ kanale paskelbė Andrijus Jermakas. Vladimiras Putinas paskelbė apie laikinąsias paliaubas kitą mėnesį, minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.

Berlynas savo Europos sąjungininkams pareiškė, kad jie gali pasitikėti Vokietija, kuri pažadėjo didinti gynybos išlaidas, rašoma „Sky News“. Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažadėjo, kad šalis taps „Europos gynybos stuburu“ atsižvelgiant į tęsiamą Rusijos agresiją. Vokietija padidins gynybos išlaidas 500 mlrd.

Ispaniją ir Portugaliją ištikus elektros tiekimo sutrikimams, Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko pasiūlė savo šalies pagalbą sprendžiant šią krizę. G. Galuščenko savo „X“ paskyroje rašė, kad Ukraina yra „pasirengusi padėti atkurti stabilų mūsų partnerių ir sąjungininkų Europoje energetikos tinklų veikimą“. „Esame pasirengę dalytis žiniomis ir patirtimi, įskaitant tą, kurią įgijome per sistemingus Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai paskelbė apie trijų dienų paliaubas Ukrainoje, kreipėsi į Federalinės Asamblėjos įstatymų leidėjų tarybos posėdį Sankt Peterburge, dėkodamas parlamentarams už „svarbų indėlį į mūsų pergalę“, rašoma „Sky News“. „Jie remia fronto karius ir veteranus, o daugelis iš jų asmeniškai prisijungė prie savanorių ir tėvynės gynėjų gretų“, – sakė jis. Ir tęsė: „Tai neabejotinai galingas ir drąsus poelgis, kuris nusipelno ypatingos ir nuoširdžios pagarbos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori matyti nuolatinį ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne tik laikiną kovų sustabdymą, teigia Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, rašoma „Sky News“. Karoline Leavitt kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad įsakys visoms Maskvos pajėgoms sustabdyti kovas nuo gegužės 8 iki 11 d., sutampant su Rusijos šventėmis, skirtomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osiomis metinėms.

Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį JAV ir Ukraina gali pasirašyti jau šią savaitę, apims visus Ukrainos gamtinius išteklius – naftą, dujas ir pagrindinius energetikos išteklius visoje šalies teritorijoje, rašoma „Financial Times“, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“. Anksčiau susitarimas buvo nutrauktas dėl nesutarimų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo, kad Ukraina pajamas iš naudingųjų iškasenų panaudotų JAV pagalbos grąžinimui.

Interviu Brazilijos leidiniui „O Globo“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išvardijo Maskvos reikalavimus dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Pirmiausiai reikalaujama, kad Kyjivas atsisakytų įstoti į NATO ir įtvirtinti neutralų, blokams nepriklausomą statusą. Be to, Krymo, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys turi būti tarptautiniu mastu pripažintos Rusijai.

JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigiamai įvertino Rusijos pasirengimą derėtis su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox Business“ eteryje, rašoma „Unian“. T. Bruce komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva yra pasirengusi dvišalėms deryboms su Ukraina. „Tai labai geras ženklas“, – sakė ji. Ji taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad karas Ukrainoje baigtųsi kuo greičiau.

2014 m. vasario 27 d. ginkluoti asmenys žaliomis uniformomis užėmė administracinius pastatus Kryme, Ukrainoje. Tuo tarpu kovo 16 d. Kryme buvo surengtas vadinamasis referendumas, po kurio Kremlius paskelbė apie jo aneksiją ir prijungimą prie Rusijos teritorijos. „Current Times“ pateikė įvykių, kurie prasidėjo dar prieš okupaciją, chronologiją ir atskleidė, kaip prieš daugiau nei 10 metų V. Putinas pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. 2013 m. lapkričio mėn.

Įgulos nariams skirtame vadove, kaip geriausiai aptarnauti milijardierių „Tesla“ vadovą, atskleista, kad jis pirmenybę teikia ramiems skrydžiams. Šis dokumentas, kuris buvo parengtas lapkričio mėnesį, paviešintas po įvykdytos kibernetinės atakos prieš privačių lėktuvų bendrovę „NetJets“. Jame Elonas Muskas, JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas, apibūdinamas kaip „malonus, atsipalaidavęs“ žmogus, kuris „mėgsta išsimiegoti, net ir vienos dienos kelionėse“. Tačiau, pasak įgulos nariams skirto ...

Vakarų Balkanuose, kitame Europos „karštajame taške“, didėja įtampa. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy įžvelgia „ilgą Rusijos kišimosi ranką“, rašoma „Politico“. Kol Europos dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą, įtampa Vakarų Balkanuose kunkuliavo, o regiono lyderiai, kaip ir Didžiosios Britanijos, nerimauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šiuo momentu ir toliau išnaudos buvusios Jugoslavijos susiskaldymo linijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar metams pratęsė draudimą į JAV uostus priimti laivus, plaukiojančius su Rusijos vėliava ar kitaip susijusius su Rusijos Federacija. Tai nurodyta dokumente, esančiame JAV federaliniame registre, rašoma „Unian“.    Pažymima, kad draudimas taikomas visų su Rusija susijusių laivų švartavimuisi ir judėjimui į JAV uostus.

J. D. Vance‘as jaučiasi „labai vienišu“ einant JAV viceprezidento pareigas, sakė jo žmona pirmajame interviu nuo tada, kai tapo antrąja ponia. Usha Vance, kuri, būdama 39-erių metų, yra viena jauniausių moterų, užėmusių šį postą, sakė, kad sutuoktiniai susiduria su laiko, kurį dabar turi vienas kitam, trūkumu, rašoma „The Times“. „The Free Press“ ji teigė, jog JAV viceprezidentas pasikliauja ja kaip savo artimiausia patarėja.

Finansų ekspertai pastebi, kad daugėja pasiturinčių dirbančių amerikiečių, norinčių persikelti į Europą. Jų teigimu, Europai atėjo laikas pasirengti amerikiečių atvykimui, rašoma „Euronews“.   Rusų kilmės amerikietė, kuri kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, jau kelerius metus norėjo išvykti iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau prasidėjusi antroji prezidento Donaldo Trumpo kadencija privertė ją dar rimčiau apsvarstyti šią idėją.

Amerikiečiams besirenkant į gatves ir masiškai protestuojant prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos vykdomą politiką, naujas atliktas tyrimas atskleidė, kaip JAV demokratijos nuosmukis veikia jos įvaizdį užsienyje, ypač tarp demokratinių sąjungininkių, rašoma „Study Finds“. Nors naujienos apie tokius įvykius kaip sausio 6 d. riaušės Kapitolijuje ir prieštaringi balsavimo įstatymai blogina JAV reitingus, neatrodo, kad dėl to sumažėtų užsienio visuomenės parama bendradarbiavimu...

Kyjivas ir Vašingtonas derasi dėl naudingųjų išteklių susitarimo, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiko būdu „susigrąžinti“ ankstesnę JAV pagalbą Ukrainai, rašoma „The New York Times“. Ukrainos delegacija penktadienį atvyko į Vašingtoną naujam derybų raundui dėl sandorio, pagal kurį JAV įgytų didelę Ukrainos gamtinių išteklių dalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Sankt Peterburge pradėjo derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė Kremlius.  Maskva paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje V. Putinas sveikinasi su S. Witkoffu. Kremlius anksčiau sakė, kad jie aptars karą Ukrainoje, tačiau proveržio neverta tikėtis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos jūrų strateginės branduolinės pajėgos šiuo metu yra visiškai aprūpintos naujausiais ginklais ir įranga, rašoma „Sky News“. Kalbėdamas Sankt Peterburge vykusiame karinių ir civilinių pareigūnų susitikime, Rusijos vadovas sakė, kad svarbiausias Maskvos prioritetas buvo sustiprinti savo jūrų strategines branduolines pajėgas, kurias sudaro atominiais varikliais varomi povandeniniai laivai, ginkluoti branduolinėmis raketomis.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų panaikinti sankcijas jos valstybinei oro transporto bendrovei „Aeroflot“, tačiau Vašingtonas dar neatsakė, balandžio 11 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašoma „Kyiv Independent“. Galimą tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą S. Lavrovas siejo su Vašingtono sprendimu dėl „Aeroflot“, kuriai tebegalioja griežtos sankcijos po to, kai Maskva 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukrainos kariškio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu derasi, tačiau ruošiasi naujam puolimui, todėl nėra prasmės planuoti, jog po mėnesio įsivyraus taika, rašoma „Unian“. Karas Ukrainoje tęsis dar visus 2025-uosius metus, o realios derybos dėl taikos prasidės ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Kirilas Sazonovas. K. Sazonovas pažymėjo, kad nė vienas V. Putino užsibrėžtas tikslas Ukrainos atžvilgiu nėra pasiektas.

Europos pareigūnai, prašę neviešinti jų pavardžių, sutiko, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija beveik neabejotinai išves dalį iš maždaug 80 tūkst.

Atnaujinus programėlę, „Instagram“ besinaudojantys paaugliai negalės naudotis kai kuriomis jos funkcijomis be tėvų leidimo. „Instagram“ savininkė „Meta“ paskelbė, kad jaunesni nei 16 metų naudotojai negalės transliuoti tiesioginių vaizdo įrašų be tėvų sutikimo, rašoma „Sky News“. Jiems taip pat reikės leidimo išjungti programėlės pranešimų funkciją, kuri automatiškai sulieja vaizdus, galinčius turėti nuogybių.

Savaitgalį, kai Elonas Muskas socialiniuose tinkluose pradėjo kritikuoti vieną iš pagrindinių Baltųjų rūmų patarėjų dėl prezidento Donaldo Trumpo agresyvaus tarifų plano, jis davė patarimą JAV prezidentui dėl Europos ir JAV „laisvosios prekybos zonos“, rašoma „The Washington Post“. Mėginimas įsikišti, kurį patvirtino du su šiuo klausimu susipažinę asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti privačias derybas, kol kas neatnešė sėkmės.

Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja Victoria Spartz pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti žemes Rusijai, o jos žmonės turėtų reikalauti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio 7 d. paskelbtame interviu laikraščiui „The Telegraph“ V. Spartz teigė, kad Ukraina negali reikalauti grąžinti visų okupuotų teritorijų. „Jei jie laimėtų karą, būtų visai kitaip“, – pridūrė ji. V. Spartz gimė Černigovo srityje, o 2000 m. persikėlė į JAV.

Milijardierius Elonas Muskas socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškinama, kokios geografiškai artimos yra JAV ir Rusija. Šis vaizdo įrašas gali reikšti, kad E. Muskas vis labiau protestuoja prieš Donaldo Trumpo politiką, kuris tvirtina, kad Rusija yra kažkur toli ir nekelia grėsmės JAV, rašoma „Unian“. Visų pirma vaizdo įraše atkreipiamas dėmesys į klaidingą nuomonę, kad Rusiją ir JAV skiria Atlanto vandenynas ir Europa.

Daugeliui Europos gyventojų JAV viceprezidento J. D. Vance‘o skeptiškas požiūris į žemyną jau seniai buvo akivaizdus. Būdamas jaunesniuoju Ohajo valstijos senatoriumi, jis kritikavo NATO išlaidų įpročius, šaipėsi iš ES ir vadino JAV paramą Ukrainai „netvariu nuolaidžiavimu“, rašoma „Newsweek“. Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko J. Vance‘ą savo kandidatu, kai kurie sąjungininkai tikėjosi, kad pareigų svoris gali sušvelninti jo pažiūras, tačiau taip neatsitiko.

Balio (Indonezija) meras įspėjo, kad už kai kuriuos turistų nusižengimus gali būti taikomos teisinės pasekmės. Siekdama pažaboti nederamą elgesį, Balio salos valdžia įvedė keletą naujų gairių turistams.

„Ryanair“ vadovas prognozuoja, kad šią vasarą saulės spindulių ieškantys oro linijų keleiviai mokės didesnes kainas nei pernai, nebent kiltų daugiau geopolitinių sukrėtimų. Tuo pat metu pigių oro linijų bendrovė tikisi iki 2034 m. pasiekti net 300 mln. skraidinamų keleivių rekordą, rašoma „The Independent“. Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės generalinis direktorius Michaelas O‘Leary teigė: „Šiuo metu užsakymai yra labai geri.

Beveik iš karto po to, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Sąjunga uždraudė transliuoti pagrindinius Rusijos propagandinius kanalus, įskaitant „Russia Today“ ir „Sputnik“. Kremlius ir toliau vykdo informacinį karą visoje Europoje, tačiau, remiantis apklausų ir rinkimų duomenimis Baltijos šalyse, panašu, kad Kremliaus propagandos įtaka sumažėjo nuo tada, kai buvo išjungti rusiški kanalai, rašoma „The Insider“. Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, pr...

Balandžio 2 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė vadinamąją „Išlaisvinimo dieną“ ir įvedė muitus beveik visoms pasaulio šalims, įskaitant karo draskomą Ukrainą. Kyjivui buvo lengviau nei daugeliui kitų – visoms Ukrainos prekėms buvo įvestas 10 proc. tarifas, palyginti su 20 proc. tarifu Europos Sąjungai ir 54 proc. tarifu Kinijai.

Analizuodami, kiek taikos palaikymo pajėgų turėtų būti dislokuota Ukrainoje, turėtume atsižvelgti į jų rotaciją, todėl galime kalbėti apie 120 tūkst. užsienio karių. Šią mintį išsakė Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašoma „Unian“. Pasak jo, bus labai gerai, jei „norinčiųjų koalicija“ iš politinio projekto virs militaristiniu – su bendru štabu ir su bendra vidaus valdymo sistema.

Elonas Muskas yra turtingiausias žmogus pasaulyje. Dėl amerikiečių milijardieriaus artumo Donaldui Trumpui jis kartais pavadinamas „neišrinktu Jungtinių Valstijų prezidentu“. BBC kalbėjosi su jo tėvu Errolu Musku, kad išsiaiškintų, kokią įtaką E. Muskui ir jo pažiūroms padarė šeima. Su tėvu E. Muskas turi daug bendro. Jie abu gimė ir užaugo Pietų Afrikoje, abu yra verslininkai ir abu laikomi kontraversiškomis asmenybėmis.

„Norinčiųjų koalicija“ sutarė, kad bent vienas Europos lyderis turėtų pradėti dialogą su Rusija, balandžio 3 d. pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašoma „Kyiv Independent“. A. Stubbas pasiūlė, kad Prancūzija arba Jungtinė Karalystė, kaip pagrindinės koalicijos lyderės, turėtų inicijuoti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Airijos premjeras Michealis Martinas pareiškė, kad JAV muitai „neturi jokio pateisinimo“, o Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė, kad Kanada kovos su muitais taikydama atsakomąsias priemones. „Sky News“ pateikė, kaip į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus muitus reagavo pasaulio lyderiai. Pasaulio lyderiai ir vyriausybės pradėjo reaguoti į D. Trumpo paskelbtus plataus masto muitus. JAV prezidentas nustatė 10 proc.

Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Majid Takht Ravanchi trečiadienį su kolega iš Rusijos Sergejumi Riabkovu aptarė vykstančias derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, rašoma „Reuters“. Šalys aptarė bendrus veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį ir „sumažinti Vakarų šalių dirbtinai ir nepagrįstai kurstomą įtampą“. Ministerija pareiškė, kad karinės jėgos panaudojimas prieš Iraną ir grasinimas smogti jo branduolinei infrastruktū...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo artimiausiems žmonėms, įskaitant jo kabineto narius, pranešė, kad Elonas Muskas artimiausiomis savaitėmis pasitrauks iš savo dabartinių pareigų, rašoma „Politico“. Pasak trijų D. Trumpo informatorių, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų apibūdinti besikeičiančius santykius, prezidentas tebėra patenkintas E. Musku ir jo Vyriausybės efektyvumo departamento iniciatyva, tačiau pastarosiomis dienomis abu vyrai nusprendė, kad netrukus E. Muskui ateis ...

Lenkijos premjero Donaldo Tusko partijos „Pilietinė platforma“ IT sistemos nukentėjo nuo kibernetinės atakos, pranešė jis trečiadienį, didėjant susirūpinimui, kad užsienio subjektai gali bandyti sutrikdyti šiais metais šalyje vyksiančius rinkimus, rašoma „Reuters“. Lenkija prieš gegužę numatytus prezidento rinkimus yra itin budri dėl užsienio valstybių kišimosi ir sabotažo, nes teigia, kad dėl savo vaidmens padedant Ukrainai ji tapo pagrindiniu Maskvos saugumo tarnybų taikiniu.

Italijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo šnipinėjimo ir terorizmo po to, kai bepilotis orlaivis kelis kartus praskrido virš ES mokslinių tyrimų centro Italijoje, pirmadienį pranešė du šaltiniai, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu, rašoma „Reuters“. Europos jungtinis mokslinių tyrimų centras (JTC) pranešė apie bepiločio orlaivio, kuris, sprendžiant iš vaizdų, kaip manoma, buvo pagamintas Rusijoje, skrydžius kovo mėnesį, sakė šaltiniai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo sulaukė didžiulių nuolaidų, kurių negalima palyginti su Kyjivo nuolaidomis. Be to, Vašingtonas jau pripažino, kad nesieks visiškai atkurti Ukrainos suvereniteto, „Sky News“ sakė Johnas Boltonas, buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pirmosios jo kadencijos metu, rašoma „Unian“. „Manau, kad Putinas jau gavo didžiulių nuolaidų iš Trumpo.

JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis pasiūlė nenaikinti paukščių gripu užsikrėtusių paukščių, o leisti virusui laisvai plisti ūkiuose, kad būtų galima nustatyti natūraliai atsparius paukščius.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, išsakė keletą pareiškimų, kurie labai tiksliai atspindi Kremliaus propagandos naratyvus.

Kovo mėnesį „Tesla“ savininkų, prekiaujančių savo automobiliais, skaičius išaugo iki rekordinio lygio, taip dar labiau padidindamas automobilių gamintojos, kuri įsivėlė į ginčus nuo tada, kai generalinis direktorius Elonas Muskas tapo pagrindine prezidento Donaldo Trumpo administracijos figūra, bėdas, rašoma „The Washington Post“. Iš visų transporto priemonių, iki kovo 16 d. atiduotų į salonus, mainais į naujus ar naudotus automobilius, 1,4 proc.

Bendrovės „Lufthansa“, kuriai priklausė „Germanwings“, lėktuvo „Airbus A320“ antrasis pilotas Andreas Lubitzas prieš 10 metų sąmoningai įsirėžė į kalnus ir pražudė kartu su savimi visus lėktuvu keliavusius žmones. Prokurorai nustatė, jog psichikos liga sirgęs antrasis pilotas norėjo atimti sau gyvybę. „Lufthansa“ kasmet kviečia aukų artimuosius atvykti į katastrofos vietą ir pagerbti žuvusiuosius. 2015 m. kovo 24 d. Marina Bandres ir jos septynių mėnesių sūnus Julianas skubėjo grįžti namo.

Šalys atnaujino savo kelionių į Jungtines Amerikos Valstijas rekomendacijas dėl prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmų, įspėdamos apie griežtai vykdomą įvažiavimo politiką ir sulaikymo JAV pasienio punktuose riziką, taip pat informuodamos translyčius keliautojus apie vykdomuoju įsaku nustatytas lyties kategorijas, rašoma „The Washington Post“. Pranešimai apie sulaikymus ir atsisakymus įsileisti į šalį sukėlė keliautojų, norinčių patekti į JAV, nerimą ir gali pakenkti Jungtinių Valsti...