Eglė Samoškaitė

Aljanso šalių lyderiams Vilniuje nutarus įkurti Ukrainos ir NATO tarybą, trečiadienį įvyko pirmasis posėdis, kuriame Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akis į akį susitiko su visų NATO šalių vadovais – prezidentais ir premjerais.

NATO vadovai antradienį patvirtino lyderių komunikatą, kuris yra oficialus tokių susitikimų dokumentas, demonstruojantis pagrindines aljanso kryptis. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda NATO vadovų sutikimą vertina kaip sėkmės istoriją, nes aljanso sąjungininkės pademonstravo vienybę, Turkija paskelbė nebeprieštaraujanti Švedijos narystei NATO ir lyderiai patvirtino, kad Ukraina galės būti pakviesta į aljansą, kai dėl to sutars sąjungininkės ir kai bus įvykdytos sąlygos.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasauliui vėl teko prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis, prieš mūsų akis formuojasi nauja saugumo architektūra, o Ukraina negali būti palikta gintis viena, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris antradienį dalyvavo NATO šalių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrų vakarienėje Valdovų rūmuose.

Lietuvoje vykstantis NATO vadovų susitikimas prasidėjo džiugiomis žiniomis – kad Turkija neprieštaraus Švedijos stojimui į aljansą, bet kiti derybų klausimai ėjosi sunkiau. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį vakare paskelbė, kad šalys narės sutarė, jog Ukraina bus pakviesta tapti NATO nare, kai tam leis sąlygos ir pritars aljanso sąjungininkės, tačiau jai nebereikės siekti narystės veiksmų plano.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur neslepia, kad tarp NATO partnerių vyrauja aiškus suvokimas, jog visateisė Ukrainos narystė gynybiniame aljanse įmanoma tik po karo pabaigos, o iki tol Kyjivas turi būti remiamas visa įmanoma ginkluote, kad galėtų laimėti karą. Toks požiūris dažnai yra kritikuojamas, nes suteikia dar svarbesnį akstiną Vladimirui Putinui tęsti karą prieš Ukrainą.

NATO aljanso vadovų susitikimai iš išorės atrodo kaip gerai sureguliuoti renginiai, bet iš tiesų uždaruose posėdžiuose pasitaiko įvairiausių nutikimų, apie kuriuos viešai nepranešama. Paprastai siekiama, kad dėl pagrindinio dokumento – vadovų deklaracijos ar komunikato – būtų suderėta dar iki viršūnių susitikimo ambasadorių lygyje, tačiau pasitaiko atvejų, kad derėtis tenka net prezidentams ar premjerams. O tada pasakoma visko.

Prieš NATO vadovų susitikimą į Vilnių atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris akis į akį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Po dvišalio susitikimo prezidentas sakė, kad Lietuva visuomet nori jaustis tokia pat saugi, kaip per NATO vadovų susitikimą, nes yra priešakinėje aljanso linijoje.  „Sąjungininkų dėka NATO suvažiavimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje tiek ore, tiek iš jūros pusės, tiek sausumoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad iš vadovų susitikimo Vilniuje tikisi, jog Ukraina bus priartinta prie aljanso trimis aspektais. Apie tai jis kalbėjo penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje, nors derybos dėl NATO deklaracijos vis dar vyksta ir gali vykti iki paskutinės minutės.  Pirma, tikimasi, kad lyderiai patvirtins daugiametę pagalbos programą Ukrainai, kad būtų užtikrinta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveika su NATO šalimis.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Ukrainoje mirus lietuviui, dronų instruktoriui Valerijui Polkovnikovui, Lietuvoje pradėjo dėtis keisti dalykai. Iš pradžių instruktoriaus klasės draugas paskelbė, kad V. Polkovnikovas mirė nuo sužeidimų prie Bachmuto. Tik paskelbus žinią apie lietuvio mirtį ir pradėjus rinkti paramą jo kūno parvežimui bei laidotuvėms, informacija pasidalijo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, bet paskui viską ištrynė ir nesugebėjo rišliai paaiškinti priežasties.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Po Rusijos pradėto visapusiško karo prieš Ukrainą Vakarų lyderiai pradėjo pripažinti Baltijos šalių teisumą, klausosi, bet vis tiek neišgirsta.  D. Grybauskaitė antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto konferencijoje „Europos atsakas.

Jurbarko rajone gyvenantis Tomas yra baigęs tik aštuonias klases, nes jaunystėje sakosi buvęs truputį banditas. Vyras neturi specialybės, oficialiai nedirba ir neketina pradėti bei galėtų būti vadinamas darbo rinkai nepasirengusiu, o, galbūt, ir rengtis nesiruošiančiu, asmeniu. Su žmona Tomas augina tris vaikus, laukiasi ketvirtojo, gyvena socialiniame būste, bet negeria, nevartoja narkotinių medžiagų ir puikiai žino, kas jam priklauso Lietuvos socialinėje sistemoje.

Lietuvoje ilgalaikis planavimas nebuvo pati didžiausia stiprybė. Mūsų šalis labai aiškiai žinojo, ko nori, kai buvo stojama į Europos Sąjungą ir NATO, bet paskui prasidėjo mėtymasis tai į vieną, tai į kitą pusę. Paskui buvo pradėta suvokti, kad būtų gerai pasitvirtinti Lietuvos ateities viziją bent keliems dešimtmečiams į priekį, mat sakoma, kad geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti.

Daliai vaikų praleidžiant daugybę pamokų, politikai nusprendė, kad šią situaciją reikia suvaldyti, nes nesilankydami pamokose vaikai protingesni netampa, veikiau atvirkščiai. Todėl Seimas antradienį įteisino 3 priemones. Pirma, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatys visai Lietuvai bendrą tvarką, kiek praleistų dienų per mėnesį galės pateisinti tėvai ir kaip mokyklos turės reaguoti, jeigu praleistų pamokų bus daugiau.

Lietuvos politines partijas supurtė čekučių skandalas, kuris palietė kone visas politines partijas, todėl atsiranda niša naujiems politikos veikėjams. Vienas įdomiausių klausimų – kur pasuks advokatas Ignas Vėgėlė, kurį potencialiai galėtų dominti dveji rinkimai: prezidento – gegužės mėnesį ir Seimo – spalio mėnesį. Parlamento rinkimai gali dominti dėl to, jog Seime atramos neturintis prezidentas nėra labai stiprus.

Lietuvą sukrėtęs čekučių skandalas gali sumenkinti piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir gyventojų pasitikėjimą politikais – pastarasis ir šiaip mūsų valstybėje nėra aukštas. Tai iš esmės reiškia, kad politikams ateityje bus dar sunkiau įgyvendinti sudėtingas reformas, kurioms reikia visuomenės palaikymo.

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru siūlomas už studijas, mokslą ir technologijas dabar atsakingas viceministras Gintautas Jakštas, teigia portalo tv3.lt šaltiniai. Tai vėliau penktadienį patvirtino ir Vyriausybė. „Atsižvelgiant į šioje ir ankstesnėse kadencijose pradėtus pokyčius ir reformas, kurių įgyvendinimas reikalauja, kad ministras nedelsiant galėtų pilnai eiti pareigas, siūlomas esamos ministerijos politinės komandos narys“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Skaitydamas metinį pranešimą šalies prezidentas nepaminėjo nė vieno Vyriausybės nario pavardės, tačiau paminėjo įvairias situacijas, iš kurių buvo galima atpažinti kritiką kai kuriems ministrams. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis citatomis, kurios demonstruoja prezidento Gitano Nausėdos požiūrį į problemas skirtingose srityse. Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas savo metinį pranešimą antradienį daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo situacijai, kadangi Rusijai užpuolus Ukrainą geopolitinė saugumo padėtis reikšmingai suprastėjo, o NATO aljansui prireikė pergalvoti, kaip iš tiesų užtikrinti rytinio aljanso flango narių saugumą.  „Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

Nuo šių metų liepos mėnesio Lietuvoje įsigalios nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti iškeldintas iš gyvenamosios vietos 15-ai dienų, policijos pareigūnų sprendimu. Apsaugos nuo smurto orderis galės būti skiriamas, net jeigu dėl smurto ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Kaip pasakoja Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, šiuo metu tik apie 20 proc.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Po ilgų įkalbinėjimų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sutiko atsakyti į opozicijos klausimus iš plenarinių posėdžių tribūnos, nors prieš tai buvo kviesta į neformalesnę aplinką opozicinių frakcijų posėdyje. Ministrei atsakant į klausimus ore buvo justi susipriešinimas tarp opozicijos ir vidaus reikalų ministrės, o Mišrios grupės narė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle paskelbė atsinešusi valerijono skonio saldainių. Valerijonas paprastai turi raminančią funkciją.

Kai Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, jog pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja nuostata, leidžianti urmu iki pusės metų migrantus uždaryti centruose be individualaus situacijos vertinimo, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės puoselėjamas naratyvas susvyravo, bet pati ministrė nelabai: ji pareiškė, kad antrą kartą elgtųsi lygiai taip pat.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas teigia nebebalsuosiantis už civilinę sąjungą, nors anksčiau žadėjo balsuoti, jeigu konservatorių lyderiai atšauks iniciatyvą rengti priešlaikinius rinkimus ir nebesiūlys Vyriausybės atsistatydinimo. Seime priešlaikinių rinkimų iniciatyva žlugo, o konservatorių prezidiumas nusprendė, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė dirbs toliau.

Seimas antradienį įteisino atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, kuris sudarys 20 proc. nuo konkrečios savivaldybės mero darbo užmokesčio. Toks atlyginimas per mėnesį sudarys nuo 605 iki 756 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje. Šios pajamos bus traktuojamos kaip darbo užmokestis ir bus pradedamos mokėti nuo šių metų liepos, jei įstatymo pakeitimą pasirašys prezidentas.

Jauna šiauliečių šeima, auginanti būsimą pirmoką, buvo atsidūrusi aklavietėje. Nors šeima specialiai Šiauliuose nusipirko butą prie pat „Juventos“ progimnazijos ir tikėjosi į ją leisti savo sūnų, tačiau turėjo skaudžiai nusivilti, kai savivaldybė pareiškė, neva šeima per vėlai deklaravo gyvenamąją vietą ir visos pirmosios klasės šioje mokykloje yra užpildytos. Tačiau po ilgokos kovos ir bandymų pavyko pasiekti, kad vaikas galėtų eiti į mokyklą už 100 metrų nuo namų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nutarė, kad premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė turi tęsti darbus, nors anksčiau buvo siūlyta svarstyti apie atsistatydinimą, jei Seime nepavyktų balsavimas dėl priešlaikinių rinkimų. Malkų į ugnį buvo įmetusi ir pati I. Šimonytė, kai pareiškė, jog tikrai teiks atsistatydinimo prašymą po NATO vadovų susitikimo, jei parlamentas nesutiks persikrauti.

Konstitucinio teismo teisėjas, buvęs konservatorių Seimo narys Stasys Šedbaras nenusišalino priimant sprendimą dėl įstatymo, pagal kurį buvo leidžiama apriboti judėjimo laisvę migrantams iki pusės metų be jokio individualaus kiekvieno žmogaus situacijos vertinimo. Šią nuostatą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

Kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų strategai mąstė, kaip įveikti visą savivaldą apėmusią čekučių skandalo krizę, kuri palietė ir Vyriausybę, tikriausiai nė sapne nesapnavo, kad pasiūlytas vaistas – priešlaikiniai rinkimai su grasinimu trauktis Vyriausybei – atsigręš prieš juos pačius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis šią savaitę po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų atsiprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo ir taip, greičiausiai, bandė normalizuoti ne tik tarpasmeninius santykius, bet ir padėtį valdančiojoje koalicijoje. E. Gentvilas sako, kad laiko tai išspręsta problema.

Čekučių skandalui sukrėtus savivaldą ir politines partijas, buvo pasiūlyta savivaldybių tarybų nariams kas mėnesį mokėti fiksuotas išmokas už darbą ir atsisakyti lėšų padengimo pristatant čekius už išlaidas, kai tai susiję su tarybos nario darbu. Šiuo metu savivaldybių tarybų nariams siūloma mokėti 20 proc. nuo mero algos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Pakruojo skyriaus taryba pasiūlė partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pasitikrinti savo pasitikėjimą partijoje. Taip buvo sureaguota į nepavykusią šio politiko iniciatyvą surengti priešlaikinius Seimo rinkimus su grasinimu atsistatydinti visai Vyriausybei tam, kad būtų gauta amnestija politinei sistemai, kurią sukrėtė čekučių skandalas savivaldoje.

Lietuvos politikoje susiklosčiusi padėtis, regis, turi didelę įtaką premjerei Ingridai Šimonytei, kuri teigia politiką įsivaizduojanti kitaip nei jai bandoma primesti. Savo nuostatas ji išsakė pristatydama praėjusių metų Vyriausybės ataskaitą, tačiau iš esmės atliepė dabartinę krizę, kai kilus čekučių skandalui savivaldoje klausimai persikėlė Vyriausybėms nariams, kurie praeityje buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai.

Seimas antradienį atmetė konservatorių sugalvotą scenarijų skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus kaip atsaką į savivaldą krečiantį čekučių skandalą, kuris apėmė ir buvusius tarybų narius Vyriausybėje ar Seime. Parlamentarai po pateikimo projektą atmetė. Dabar liko klausimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo, nes premjerė buvo sakiusi, kad, jeigu Seimas nesutiks persikrauti, ji prašymą dėl atleidimo pateiks po NATO vadovų susitikimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdyje kilo konfliktas tarp partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir jo senelio, partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad tuo atveju, jeigu konservatoriai balsuodami nebūtų linkę palaikyti idėjos surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, tai nepriverstų jo atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. Tačiau konservatoriai, regis, jau švelniau kalba apie Vyriausybės atsistatydinimą, nors vis dar teigia, kad bus svarstoma apie ministrų kabineto pasitraukimą po NATO vadovų susitikimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams Gabrieliui Landsbergiui ir Ingridai Šimonytei nusprendus pareikalauti priešlaikinių rinkimų, o jeigu jie neįvyksta – atstatydinti visą Vyriausybę, politiniame lauke susiformavo tam tikra nežinojimo uždanga: niekas tiksliai nežino, kaip elgsis kiti politikos veikėjai – koaliciją sudarančios partijos, opozicijos jėgos bei prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Kai čekučių skandalas sudrebino visą Lietuvos politinę sistemą, Seime politinės partijos susitarė keisti apmokėjimo tvarką savivaldybių tarybų nariams, todėl ketvirtadienį pasiūlymas jau buvo pristatytas Seimo posėdžių salėje.  Po pateikimo iniciatyvai pritarė 95 Seimo nariai ir 7 politikai susilaikė. Teisės aktas toliau bus svarstomas kuo skubiau, todėl į posėdžių salę tolesniam svarstymui grįš kitą savaitę.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

grąžinti pinigus,

Reitingų viršūnėje esančių socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė jau ima tiesti kelią socialdemokratams į valdžią bei pateikia savo partiją kaip antitezę karštakošiams konservatoriams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus įtraukti visą valstybę į „viščiuko žaidimą“ kai kurie partijos Seimo nariai kategoriškai priešinasi priešlaikinių Seimo rinkimų idėjai bei Vyriausybės atsistatydinimui po NATO vadovų susitikimo, ką yra pažadėjusi ministrė pirmininkė.  Politikai kiek anksčiau išsakė savo nepritarimą frakcijos posėdyje, o ketvirtadienį nevengė burnoti viešai.

Surengti priešlaikinius rinkimus sumąstę Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė vadovaujasi savita logika, kurią trečiadienį bandė išdėstyti partijos frakcijos nariams. Abu šie politikai mano, kad į čekučių skandalą patekusius kolegas iš Vyriausybės reikia ginti iki paskutinio šūvio, nes šie esą nepadarė nieko blogo. Tiesiog buvo įtvirtinta prasta savivaldos politikų kanceliarinių išlaidų kompensavimo sistema.

Bandydami nuslopinti savivaldos politikų čekučių skandalą bei pasipiktinę, kad opozicija šiuo skandalu naudojasi, konservatoriai sugalvojo ėjimą žirgu: bandys skelbti priešlaikinius rinkimus, o jeigu tai nepavyks – tuomet Ingridos Šimonytės Vyriausybė atsistatydins po NATO vadovų susitikimo.  Planą pirmiausia įgarsino Gabrielius Landsbergis, jį patvirtino partijos prezidiumas, o trečiadienį planas pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pagal partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio valią apsisprendė siekti priešlaikinių Seimo rinkimų, o jeigu tai nepavyksta – pabaigti šios Vyriausybės egzistavimą iškart po NATO vadovų susitikimo. Tačiau po šio veiksmo galimi įvairūs scenarijai, kuriais sutiko pasidalinti keletas konservatorių atstovų, kurie nenorėjo būti įvardinti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas.

Laisvės partija, galima sakyti, išmoko dirbti politinį darbą, kuris grįstas priešininkų klaidinimu. Norėdami žengti dar vieną laiptelį civilinės sąjungos įteisinimo link, laisviečiai atliko apgaulingą manevrą: iš pradžių paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris atvertų kelią homoseksualių asmenų porų teisinių santykių sureguliavimui, bet antradienį netikėtai pasiūlė įtraukti klausimą atgal.