Eglė Samoškaitė

Ponią Almą Adamkienę visi apibūdina kaip orią, tvirtą ir itin šiltą asmenybę, kuri geba vienodai maloniai bendrauti tiek su karališkojo kraujo turinčiu asmeniu, tiek su paprastu kaimo gyventoju. Daug savo savybių ji atsinešė iš šeimos, kurioje tėvai demonstravo pagarbą ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems šalia esantiems žmonėms.

Lietuvoje visi žmonės ar organizacijos privalo pranešti, jeigu įtaria smurtą prieš vaikus, tačiau viešosios įstaigos „Duku“ direktorius Tomas Kurapkaitis susidūrė su itin keista situacija. Kai į „Duku“ vaikų dienos centrą atėjo mergytė su įplėšta ausimi ir mėlyne prie akies, centras pranešė vaiko teisių gynėjams. Supykę tėvai mergytės ir jos brolio nebeleido į dienos centrą, o savivaldybė lėšas dienos centrams skiria priklausomai nuo vaikų lankomumo.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pateikė vieną neatsakingiausių pasiūlymų, į kurį specialistai reaguoja vienareikšmiškai: to daryti negalima, nes vaikai nekontroliuoja savo impulsų ir labai tikėtina, kad pasitelkę dujų balionėlius aiškinsis santykius tarpusavyje arba bandys juokauti papurkšdami dujų patalpoje.  Demokratai pasiūlė leisti vaikams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius, nors atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos įstatymus kyla tik nuo 16 metų.

Lietuva, kaip ir kitos mažos šalys, už dėmesį užsienyje turi susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, nes nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tai tik antrai pelei. Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ne pirmą kartą sulaukia klausimų apie prezidento Gitano Nausėdos komandos ir potencialių rėmėjų narių tikrinimą dar tuomet, kai G. Nausėda buvo tik kandidatas.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje prabilo tarsi buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, kuris sukritikavo Lietuvą ne kažką darant karo akivaizdoje. G. Landsbergis savo kalboje taip pat užsiminė, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios padarė ne viską.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaukė Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimosi dėl „Litexpo“ vykdytų viešųjų pirkimų skaidrumo NATO vadovų susitikimui Vilniuje, todėl ketina vertinti turimą informaciją. Viešųjų pirkimų tarnyba savo ruožtu taip pat ketina peržvelgti pirkimus, kurie sudaryti neskelbiamų derybų būdu, savo iniciatyva.

Vilniaus Lazdynų mikrorajone nužudyta jauna moteris pagalbos nesulaukė, nors kaimynė nebuvo abejinga ir iškvietė policijos pareigūnus, bet šiems atvykus vyravo ramuma, tad pareigūnai durų nelaužė. Advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad iškviesti policijos pareigūnai privalo įsitikinti, jog jokio pavojaus nėra, o tyla už durų nėra pakankamas pagrindas manyti, esą viskas gerai, mat agresorius auką gali prigrasinti tylėti.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Vyriausybė Užsienio reikalų ministeriją paskyrė pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“. Pastaroji, kone, viską, kas reikalinga vadovų susitikimui, perka neskelbiamų derybų būdu, kas reiškia, kad valstybė gali permokėti už įvairias paslaugas, nes toks mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdas yra mažiausiai skaidrus.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, kuri ministerijoje yra atsakinga už teisę, žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesų valdymą, šių metų pradžioje dvi savaites už mokesčių mokėtojų pinigus dalyvavo NATO gynybos koledžo Moduliniuose trumpuosiuose kursuose, kad susipažintų su šiuolaikiniu NATO aljansu.

Seime kilusi iniciatyva stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus bei sprendimų priėmimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo itin nuvylė jau 8 metus Lietuvoje gyvenantį ir laisvai lietuviškai kalbantį Ivaną Trunovą. Jauno vyro šeima į Lietuvą atvyko Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, rado čia saugų prieglobstį, integravosi, tačiau šiuo metu suabejojo, ar bent kas nors susimąsto apie jų situaciją.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė kreipimosi dėl parlamentarų Mindaugo Puidoko ir Aido Gedvilo teiginių, kad jie atsisako bendrauti su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Šias frazes abu parlamentarai pasakė viešai, į kamerą bendraudami su komiku Olegu Šurajevu, kai šis Seime klausinėjo, kam priklauso Krymas ir provokavo politikus pareikšti savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Pasibaigus kadencijai atleidžiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus teigia iš prezidento nesulaukęs jokių priekaištų dėl darbo kokybės. Pareigūnas teigia, kad paskutinis susitikimas su šalies vadovu Gitanu Nausėda, kuris nepasiūlė jo antrajai kadencijai, buvo kupinas geros nuotaikos. Ir nors buvo smalsu, Ž. Bartkus teigia neturėjęs lūkesčio, kad jam bus paaiškinta, kas padaryta ne taip.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Laivės partija pastaruoju metu bando nusikrapštyti „jaunųjų bebrų“ etiketę, bet pagal tai, kaip vyksta konkursai į laisvas pareigybes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, tai gali ir nepavykti. Šiuo metu Turto banke dirbantis Jonas Juodka pasidalijo istorija, kaip laimėjo konkursą į pareigas Aušrinės Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje, tačiau po mėnesio gavo raštą, jog pareigybė naikinama.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.

Nuo šiol bus galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš asmenų, kurie palaiko valstybes, keliančias grėsmę Lietuvos ar sąjungininkų saugumo interesams bei taip žemina Lietuvos vardą. Tam ketvirtadienį pritarė Seimas, priėmęs atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Laisvės partijos valdybos nario, ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinės Agnės Belickaitės kandidatavimas užimti „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų vadovės pareigas buvo klaida, o sprendimas šių pareigų atsisakyti – teisingas.  „Nežinau, ar iš toli vertinti, ar iš arti, turint omenyje, kad ponia Agnė, panašu, pati suprato, kad padarė, manau, klaidą, kandidatuodama į šitas pareigas.

Skaidrumas, alergija nepotizmui bei savų kadrų prakišinėjimui turėjo būti išskirtinis dabartinės valdančiosios daugumos bruožas. Būtent taip pradėdama pareigas deklaravo premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau pastaruoju metu valdantieji vis dažniau turi aiškintis, kodėl į svarbias pareigas skiriami savi žmonės.

Naujai išrinkto Vilniaus rajono mero, socialdemokrato Robert Duchnevič padėtis bus ne iš lengvųjų. Nors naujuoju Vietos savivaldos įstatymu mero funkcijos buvo pastiprintos, tačiau kad ir kaip žiūrėsi, rajono taryboje didžiąją daugumą turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri, jeigu labai norėtų, galėtų apsunkinti naujojo mero padėtį. „Niekas ir nesakė, kad bus lengva“, – teigia R. Duchnevič.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusius savivaldos rinkimus įvertino itin konservatyviai. Blogai nebuvo, bet nėra ko ir šokinėti iš džiaugsmo. Tačiau politikas sako labai apgailestaujantis dėl rezultatų Pasvalio rajone, kur konservatorių kandidatas Gintaras Gegužinskas pareigas eina nuo 2003-iųjų ir vėl laimėjo mero postą. Tai prieštarauja dabartinių valdančiųjų teiginiams apie pokyčių poreikį įvairiose valstybės valdymo srityse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savivaldybių tarybų rinkimus, kurie jo vadovaujamai partijai pasisekė gana neblogai, įvertino kaip pasiruošimą būsimiems Seimo rinkimams ir pareiškė, kad kitoms politinėms partijoms teks su tuo skaitytis.

Nors „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas netapo sostinės meru, tačiau politikas bando nenuleisti nosies. Pasak A. Zuoko, Vilniuje jis surinko kur kas daugiau balsų nei kada nors praeityje, todėl pačius rinkimus vertina labai teigiamai.  „Patikslinsiu: aš ne pralaimėjęs, nelaimėjęs“, – į spaudos konferencijos vedėjo teiginį, kad pasisakys antrajame ture pralaimėjęs kandidatas, sureagavo A. Zuokas.

Trečią kartą tiesioginiuose rinkimuose Vilniaus mieste pralaimėjęs Artūras Zuokas pripažino savo pralaimėjimą konservatorių kandidatui Valdui Benkunskui ir netiesiogiai pasveikino jį su pergale.  Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad suskaičiavus biuletenius iš visų apylinkių V. Benkunskas surinko 52,05 proc., o A. Zuokas 46,6 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. „Galima sakyti, mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau.

„Man nekilo jokių minčių, kad kažkas su manimi negerai“, – tarsteli 25-erių Artūras, kuris jau devynis mėnesius gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Su Artūru susitikome pakalbėti apie jo kelią į sveikimą. Į susitikimą vyras atėjo kur kas anksčiau nei sutarta ir paaiškino, kad taip nutiko dėl pastangų nevėluoti.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Lietuvos žvalgyba mano, kad Lietuva artimoje perspektyvoje gali būti pasirinkta Baltarusijos diversinių žvalgybinių grupių taikiniu. Žvalgybos požiūriu, artima perspektyva yra laikotarpis nuo 6 mėnesių iki dvejų metų.  Tokios diversinės žvalgybinės grupės šiuo metu veikia Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje ir rengia įvairias provokacijas. Jų tikslas yra prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, naikinti Vakarų tiekiamą ginkluotę, amuniciją, humanitarinę pagalbą.

Lietuvos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Elegijus Paulavičius teigia, kad Rusija turi resursų tęsti tokio pats intensyvumo karą prieš Ukrainą dar bent 2 metus. Apie tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius prakalbo abiem Lietuvos žvalgybos institucijoms pristatant Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į Ukrainą vykstantys ir paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams teikiantys Lietuvos piliečiai, ypač jei priartėja prie konflikto zonos, gali pakliūti į Rusijos žvalgybos rankas, patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Lietuviškas startuolis, viešai pasigyręs naujai vystoma vaizdo atpažinimo technologija, vos neužkibo ant Kinijos karinės žvalgybos kabliuko, tačiau įmonę išgelbėjo tik prigimtinis vadovo apdairumas ir tai, jog pasitarė su partneriais iš Nyderlandų. Tokią nuasmenintą istoriją naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Lietuvos žvalgyba.

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

„Laisvė ir teisingumas“ savivaldybių tarybų rinkimus laiko sėkmingais, nors pagrindinis vėliavnešys Artūras Zuokas pirmajame ture Vilniuje nusileido konservatorių atstovui Valdui Benkunskui. A. Zuokas sako buvęs kiek nustebęs, kai paaiškėjo, kad jis nėra pirmas, bet potencialių priešininkų dvejetą jau rodė įvairios sociologinės apklausos.

Liberalų sąjūdis džiūgauja: savivaldybių tarybų rinkimuose per pirmą turą buvo išrinkti 4 merai, šešiose savivaldybėse Liberalų sąjūdžio kandidatai pateko į antrą turą, paaugo liberalų atstovų skaičius savivaldybių tarybose nuo 126 iki 142 mandatų.   „Turime net 12 savivaldybių, kur yra arba pirma arba antra vieta“, – sakė Seimo narė iš Liberalų sąjūdžio, partijos vicepirmininkė Edita Rudelienė.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia besidžiaugianti savivaldybių tarybų rezultatais, nes tai buvo pirmieji rinkimai naujai partijai. Iš viso partija savo atstovus turės 36 savivaldybėse, jau turi vieną išrinktą merą Neringoje Darių Jasaitį bei 6 kandidatus antrame ture. Tačiau partijos lyderis Saulius Skvernelis išreiškė nusivylimą rezultatais didžiuosiuose miestuose.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė pergalę savivaldos rinkimuose. Pasak politikės, partija laimėjo mandatus visose šešiasdešimt savivaldybių tarybų, turės apytiksliai šimtu daugiau savivaldybių tarybų narių, iš pirmo turo laimėjo 10 merų pozicijų ir nemažai kandidatų išėjo į antrą turą.  „Mes, socialdemokratai, šiuos savivaldos rinkimus tikai laimėjome, jaučiame didelį Lietuvos žmonių pasitikėjimą“, – pirmadienį ryte sakė V. Blinkevičiūtė.

Laisvės partija šiuo metu yra valdančiojoje koalicijoje nacionaliniu lygmeniu, tačiau savivaldoje tai buvo vieno miesto – Vilniaus – partija. Kitose savivaldybėse laisviečiai merų ar savivaldybių tarybų narių neturėjo. Šiuose rinkimuose Laisvės partija iškėlė viso labo 15 kandidatų sąrašų skaičiuojant su koaliciniais. Kaip sako partijos vicemininkas Vytautas Mitalas, kandidatai buvo keliami ten, kur buvo stiprūs partijos skyriai.

Vilniuje beveik niekas neabejoja, kad į antrąjį rinkimų turą išeis buvęs Vilniaus meras, „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatas  Artūras Zuokas. Su juo susigrums kitas daugiausiai balsų gavęs politikas, tačiau antrajame rinkimų ture kova bus aštresnė ir sunkesnė, nes egzistuoja tikimybė, kad prieš A. Zuoką gali susivienyti kitų kandidatų, kurie į antrą turą nepateks, rinkėjai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų štabe pirmieji rezultatų laukėjai susirinko nuo pat balsavimo pabaigos. Panašiu metu į štabą atvyko ir kandidatas į Vilniaus merus Valdas Benkunskas, kuris tikisi patekti į antrąjį rinkimų turą ir paskui nugalėti aršiausią savo priešininką Artūrą Zuoką.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Lietuvoje vieno asmens namų ūkiai sudaro 40,9 proc. iš visų namų ūkių. Vieni gyvenantys žmonės gali susidurti su vienišumo problema, kuri turi tiesioginių pasekmių sveikatai: tai apima nerimo sutrikimus, depresiją, priklausomybių išsivystymą, nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, produktyvumo stoką ir kitus panašius negalavimus. „Visa tai yra apie vienišumo būseną“, – sako psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas.