Aušrinė Ionovienė

Žmonėms keiksnojant ilgas eiles pas gydytojus, opozicija gąsdina, kad jei valdžia priims suplanuotas įstatymo pataisas, patekti pas specialistus esą bus dar sunkiau. Valdantieji siekia, kad ligonių kasos su privatininkais sutartis pasirašinėtų tik ten, kur su pacientų srautais nesusitvarko valdiškos įstaigos. Esą taip iš privačių įstaigų gydytojai pereis dirbti į valdiškas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Santaros klinikų link nuo ryto plaukia būriai pacientų.

2024 m. lietuviai priemokoms už kompensuojamuosius vaistus išleido 26 mln. eurų. Žmonės skundžiasi, kad už vaistus sumoka per daug, tačiau dažnas net nenumano, kaip juos būtų galima įsigyti pigiau. Atlikti tyrimai rodo, kad tik vienas iš dešimties žino: viršijus 59 eurų priemokos krepšelį, primokėti už kompensuojamus vaistus nebereikia. Būtina sąlyga – kad į priemokų krepšelį būtų įskaičiuoti pirkimai, pacientas turi pirkti pigiausius kompensuojamuosius vaistus.

Lapkritį žmonės skuba lankyti ne tik artimųjų, bet ir augintinių kapus. Dalis šunų ar kačių kapaviečių įrengtos prabangiau nei kai kurių žmonių – su paminklais, granito plokštėmis. Šeimininkai augintinio kapavietei negaili ir 250 tūkst. eurų. Laidojimo įmonės pastebi – keturkojų žmonės kartais gedi labiau nei žmonių. O netekties skausmą malšina užsakydami daugiau nei 50 eurų kainuojančias augintinių kopijas – žaislus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Švietimo ministerija meta gelbėjimosi ratą brandos egzaminus laikysiantiems abiturientams – išlaikymo ribą planuoja sumažinti nuo 35 iki 25 taškų. Jei kartelė nebus nuleista, tikėtina, tūkstančiams moksleivių užsivertų durys į universitetus. Pagal labiausiai tikėtiną Švietimo agentūros prognozę matematikos A lygio egzamino gali neišlaikyti kas penktas abiturientas, o B lygio – daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų.

Apie 100 žmonių, teistų už narkotikų platinimą, neteko teisės dirbti mokyklose, darželiuose ir kitose įstaigose, kai beveik prieš metus įsigaliojo prievolė dirbant su vaikais turėti leidimą, patvirtintą specialiu QR kodu. Dar apie 500 žmonių prarado galimybę dirbti su vaikais dėl teistumo už nužudymus, prekybą žmonėmis, seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus.

Daugiau nei 60 metų gyvuojančios sostinės mokyklos darbuotojai grasina streiku. Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro darbuotojai, neapsikentę direktorės darbo metodų, ruošiasi streikuoti tol, kol ji bus atleista. Pavaldiniai vadovę kaltina mobingu, savų protegavimu ir net pinigų švaistymu. Apie pusšimtis specialistų neištvėrę iš įstaigos jau išėjo.

Kurį laiką be dalies vadovėlių dirbę mokytojai pagaliau jų sulaukę pakraupo – uždaviniuose pilna klaidų, klaidingai pateiktos istorinės datos, kai kurių svarbių temų iš viso nėra. Vien pervertęs 30 vienuoliktos klasės matematikos vadovėlio puslapių, vienas sostinės mokytojas aptiko per 20 klaidų. Tai paviešinus pasipylė ir kitų mokytojų skundai dėl vadovėlių kokybės. Švietimo ministerija atsakomybės purtosi – esą už vadovėlius atsako leidyklos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po didžiulius nuostolius atnešusių gaisrų daugiabučiuose Būsto rūmai siūlo įvesti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų draudimą. Esą taip gyventojai būtų apsaugoti nuo finansinės naštos, jei po nelaimės tenka atstatyti daugiabutį ar dalį jo. Štai Vilniuje prieš savaitę kilo gaisras daugiabutyje Dzūkų gatvėje – vien naujas stogas kainuos apie 150 tūkst. eurų.

Į Neries vandenis įžuvintojai paleido penkis tūkstančius į Raudonąją knygą įrašytų aštriašnipių eršketų jauniklių. Atkurti šią prieš pusšimtį metų Lietuvoje išnykusią karališką žuvį mėginama jau keturiolika metų – išleista apie pusė milijono jaunų eršketukų. Tačiau patyrę meškeriotojai sako – kol valdžia leis Kuršių mariose statyti tinklus ir nesutvarkys keliauti į nerštavietes trukdančių užtvankų – tikėtis atkurti šios retos žuvies populiaciją beviltiška.

Poliklinikas jau pasiekė nemokami skiepai nuo gripo. Tačiau išvydę, kokias vakcinas, skirtas senjorams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vaikams šiemet nupirko ligonių kasos, kai kurie pacientai pasipiktino. Iki šiol gaudavo nuo daugiau gripo atmainų apsaugančias keturvalentes vakcinas, o šiemet nupirktos trivalentės. Medikai ramina – būtent tokių šiemet ir reikia, nes vienos viruso atmainos praktiškai nebeliko. Vilnietė Minolija į Centro polikliniką atėjo skiepytis iškart nuo dviejų ligų.

Atėjęs ruduo gausina vargstančiųjų gretas – į Vilniaus miesto savivaldybę kreipiasi ketvirtadaliu daugiau kompensacijų už šildymą prašančiųjų, o prie „Maisto banko“ rikiuojasi varguoliai. Prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus elektros sąskaitoms, pasak žmonių, išsiversti su turimais pinigais tampa vis sunkiau. Nepasiturintieji nebesvajoja apie pramogas – jie taupo net maisto sąskaita. Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų.

Žmonėms skundžiantis, kad pas gydytojus negali patekti pusmetį, 8 mėnesius ar net metus, opozicijoje esantys konservatoriai siūlo eilių mažinimo planą – bausti įstaigas, jei jos nespėja laiku priimti ligonių. Nespėjančioms siūlo mažinti finansavimą. O iš tų poliklinikų, kurios į internetą nesukels 90 procentų gydytojų vizitų laikų, iš viso atimti licenciją.

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje. Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui, kuris kaltinamas neteisėtai už mokesčių mokėtojų pinigus susiprotezavęs dantis, nepavyko prisidengti duomenų apie sveikatą apsauga. Apygardos teismo teisėja atmetė jo advokato ir kartu teisiamo odontologo prašymus posėdžius rengti uždarus. Pradėjus nagrinėti bylą V. Rupšys atsakinėti į klausimus nepanoro, tą žadėjo padaryti tik apklausus kitus. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tik kas trečia moteris pasitikrina pagal krūties vėžio prevencinę programą. Net kai jas kviečia tiesiog atsisėsti į specialų autobusiuką, kuris nuveš tiesiai prie patikros durų, moterys teisinasi, kad neturi laiko, o kai kurios prisipažįsta – bijo išgirsti, kad serga vėžiu. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ragina nepraleisti kvietimo į krūtų patikrą, o savo paramą sergančioms vėžiu reiškė aplankydama moteris Vėžio institute.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos totorių bendruomenės netrukus gali nebelikti, anot jos atstovų, svetimtaučiai musulmonai, padedami lietuvių, atėmė iš jų Kauno mečetę. Negana to, svetimtaučiai musulmonai kėsinasi į Keturiasdešimties totorių kaime esančią mečetę. Pasiaiškinti į Seimą pakviestas naujasis muftijus parlamentarą Lauryną Kasčiūną išvadino naciu, tačiau netrukus gavo aštrų politiko atkirtį. Pasak L. Kasčiūno, naujieji musulmonai kelia nerimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Vilniuje iškilmingai atidaryta jau mėnesį veikianti Vokietijos brigados karių vaikams skirta mokykla „Deutsche Schule Vilnius“. Dabar čia mokosi apie 20 pradinukų, dar apie 30 vaikų lanko darželio grupes. Su ikimokyklinukais dirba lietuvės mokytojos, o pradinukus, pagal vokišką programą, moko pedagogės, atvykusios iš Vokietijos. Apie 20 Vokietijos brigados karių vaikų jau mėnesį lanko šią mokyklą, dabar pastatą pašventino ir kunigas.

Nors prostatos vėžio programa veikia jau apie 20 metų, sergamumas šia liga visą dešimtmetį išlieka panašus – kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, o iki 600 vyrų miršta. Anot medikų, pagrindinė priežastis – vyrai nepaiso raginimų tikrintis ir į gydytojus kreipiasi per vėlai. Pernai nemokama galimybe išsitirti dėl prostatos vėžio pasinaudojo tik trečdalis tų, kurie pagal programą turėjo tai padaryti.

Seime – gudrūs žaidimai siekiant išsaugoti neliečiamybę dar vienam „čekutininkui“ – „Nemuno aušros“ nariui Sauliui Bucevičiui. Įtarimų dėl pasinaudojimo svetimomis kortelėmis jam prokurorai kol kas pateikti negalės, nes opozicija pareikalavo balsavimą atidėti, kai pamatė, jog valdantieji balsavimą specialiai nugrūdo į ketvirtadienio posėdžio galą, kai Seime žmonių mažiau ir balsavimas gali baigtis „čekutininko“ naudai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Grybautojams ir uogautojams – specialistų perspėjimas: rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga. Iš miško ar net iš pasivaikščiojimo vietose, kur yra žolės – kad ir po daugiabučio langais – galima parsinešti erkių, kurios gali būti užkrėstos Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Nuo pastarosios ligos šiemet jau mirė 3 žmonės. Vilnietis Eugenijus prie Neries laukia, kada užkibs žuvis.

Santaros klinikų medikai išgelbėjo 65 metų dzūkės gyvybę, panaudodami naujoviškai paruoštą kraują – tokį, koks buvo paimtas iš donoro, o neišskirstytą į trombocitus, eritrocitus ir plazmą. Neišskaidytą kraują, kuris tinkamas visoms kraujo grupėms, Lietuvoje galima perpilti nuo gegužės. Anot Kraujo centro medikų, jei toks kraujas būtų naudojamas jau greitosios automobilyje, padaugėtų šansų išgelbėti stipriai nukraujavusius pacientus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pedofilo etiketė kardinolui Henrikui Gulbinovičiui, mirusiam prieš 5 metus, netrukdo būti Vilniaus rajono garbės piliečiu. Už tai, kad jis seksualiai išnaudojo 15 metų berniuką, slėpė kitų kunigų pedofilijos nusikaltimus, Vatikanas jį nubaudė, tačiau Vilniaus rajono valdžia jo iki šiol neišbraukė iš garbės piliečių sąrašų. O Nemenčinėje ir dar dvejose gyvenvietėse gatvės tebėra pavadintos H. Gulbinovičiaus garbei.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Rudenį mažės kliūčių perkant receptinius vaistus. Gydytojas galės išrašyti pusmetį galiojantį receptą su žyma „esant poreikiui“. Pagal jį žmogus galės nusipirkti vaistų, kai pajaus jau kažkada sirgtos ligos simptomus, pavyzdžiui, migrenos ar pūslelinės ar kitų ligų. Taip pacientas išvengs eilių pas gydytoją ir vaistą gaus nedelsdamas. Tam tikrais atvejais vaistininkai medikamentus galės parduoti be recepto, o jei vaistų trūksta – dalimis arba atskiromis veikliosiomis medžiagomis.

Išskirtinis sukčių grobis – iš 70-mečio vilniečio išviliojo 235 tūkstančius eurų. Piktavaliai sugundė senolį investuoti į kriptovaliutų platformą. Vyriškį kvailino pusę metų, kol jis atsikvošėjo, kad neva investuotų beveik ketvirčio milijono neatgaus ir kreipėsi į policiją. Apakinti greitai ir smarkiai praturtėti žmonės lenda net į skolas. O kita istorija – į sukčių spąstus įvilioto uzbekistaniečio, kuris prarado 30 tūkstančių eurų – pasakojimas iš nukentėjusiojo lūpų.

Dabar praeiti patikrą Vilniaus ir Kauno oro uostuose bus gerokai patogiau ir greičiau. Nebereikės iš rankinio bagažo traukti ir rodyti gabenamų skysčių. Ar jie neviršija leistiną kiekį darbuotojai matys skenuodami rentgenu. Ir pačių skysčių bus galima neštis didesnėse iki 2 litrų talpose, nebereikės pilstyti į 100 mililitrų ar mažesnius buteliukus, kaip reikėdavo iki šiol. Tiesa, Palangos oro uoste galios senoji griežtesnė patikros tvarka.

Sirgti vėžiu vienuose miestuose ar rajonuose, kad ir kaip tai skambėtų makabriškai, labiau apsimoka nei kituose, mat savivaldybių nusistatytos paramos dydžiai onkologiniams ligoniams skiriasi dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, sergantis vėžiu Klaipėdoje gali tikėtis 200, o Vilniaus rajone – daugiau nei 2000 eurų kompensacijos už gydymo išlaidas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Šiaulietė Ineta Jokubauskienė gydytis onkologinės ligos važinėja į Vilnių.

Lietuvoje – laidojimo tradicijų išsigimimas. Artimieji laidotuves mėnesiui ar net ilgiau atideda dėl kelionių, atostogų, arba kaip tik jas rengia skubos tvarka, kad spėtų išskristi į kurortą. Kai kurie tokiose permainose įžvelgia žmonių susvetimėjimą, išlepimą ir sumaterialėjimą. O psichologai priduria – atidėjus laidotuves sutrinka gedėjimo procesas ir vėliau žmogus gali turėti psichologinių problemų. Kiti, dvasininkų siaubui, artimojo pelenais išsitatuiruoja savo kūną.

Prieš porą metų pertvarkyta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba – skęstantis laivas, kone dugne. Taip sako greitosios profsąjungos. Esą greitosios medikai lūžtančiais automobiliais veža pacientus ir nežino, ar nuveš iki ligoninės, trūksta rūbų, baigiasi pinigai degalams, buhalteriai suka galvą, kaip išmokėti atostoginius. Auditą greitojoje atlikusi Sveikatos apsaugos ministerija jau kreipėsi į prokuratūrą, tačiau greitosios vadovas savo kaltės nemato.

Vokiečių brigados kariams pamažu keliantis į Lietuvą, Vilnius skelbia vokiškai kalbančių pedagogų paiešką. Švietimo ministerija net žada iki 400 eurų priedus, mat tokių specialistų labai trūksta. Anot asociacijos, vokiečių kalbos mokytojų gali būti kiek daugiau nei du šimtai, o studijuoti šią kalbą renkasi retas. Šiemet mokytojus rengiantis Vytauto Didžiojo universitetas neišleido nė vieno vokiečių kalbos mokytojo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Grėsmė sostinės lietuviškumui – Santaros klinikų medikai sako, jog būna dienų, kai kas trečias gimęs kūdikis – ne lietuvis. Daugiausia tai ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau vis dažniau Vilniuje pasaulį išvysta Vidurinės Azijos ir Afrikos piliečiai. Jau dabar sostinėje kitakalbiais besiskundžiantys gyventojai baiminasi, ar lietuviai Vilniuje netaps mažuma. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Štai Noela iš Kamerūno Santaros klinikose sūpuoja naujagimę Kristel.

Universitetus ką tik baigęs jaunimas kraupina darbdavius – patirties neturintys jaunuoliai reikalauja algų kaip ilgamečiai asai – vieniems negana tūkstančio, o kiti ir 2,5 tūkstančio eurų į rankas pasiprašo. Tiesa, tokių algų užsiprašo dažniausiai didmiesčių jaunuoliai. Kaip pastebi personalo atrankos specialistai, ypač savimi pasitiki ir didelių atlyginimų reikalauja niekada nedirbę turtingų tėvų vaikai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Švietimo ministrė ir toliau dalija abiturientams dovanas. Jau pridėjusi balų abiturientams, kai paaiškėjo, kad tūkstančiai jų neišlaikė brandos egzaminų, dabar ji paskelbė, kad ir vėl padalins balus. Tiesa, šįkart tiems, kurie valstybiniame egzamine surinko 85, ar daugiau taškų, taip pat tiems, kurie mokyklą baigė anksčiau ir nori vienodomis sąlygomis šiemet stoti į universitetus ar kolegijas. Kai kurie politikai perspėja – tai tik iliuzija, kad ministrė taip išspręs problemą.

Per karą Ukrainoje jau daugiau nei 50 tūkstančių ukrainiečių neteko galūnių. Tačiau negalia nepalaužia – šalyje kuriamos žaidėjų, kuriems amputuotos kojos, futbolo komandos. Pagal šios sporto šakos taisykles aikštėje gali žaisti žmonės su amputuota ar sužeista koja, o į vartus gaudyti kamuolio stoja tie, kam sužalotos ar amputuotos rankos. Kaip įmanoma taip žaisti futbolą – kolegų reportažas iš Charkivo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Internete – naujos pinklės lengvatikiams. Penktos kategorijos elektrikas iš epoksido, vielos ir kažkokių kristalų pats gamina elektros kištukus ir įvairius aparatėlius ir juos pardavinėja kaip turinčius stebuklingų galių – esą jie gydo kūną, sielą, tuo pat metu apsaugo nuo žaibų, nuramina vaikus ir net sugeba pakeisti laiko tėkmę. Kad ir kaip tai patraukliaI skambėtų, fizikai sako, kad keliasdešimt eurų kainuojantys aparačiukai yra nesąmonė ir dar vienas sukčiavimo būdas.

Žmonėms vartojant vis daugiau vaistų, medikams tenka dažniau gydyti ligonius nuo jų sukeltų alerginių reakcijų, tarp kurių ir itin pavojingas, mirtimi galintis pasibaigti anafilaksinis šokas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai. Kartais žmonės įtaria, kad vaistas sukėlė alergiją, bet pas alergologą išsitirti neskuba. O be reikalo – prireikus operacijos, jei kils neaiškumų dėl alergijų vaistams, operacija gali būti net atšaukta.

Jaunimo akibrokštas darbdaviams – vis daugiau jaunuolių prasidėjus vasarai meta darbą ir tris mėnesius, o kartais ir visą pusmetį, mėgaujasi atostogomis gyvendami iš nedarbo išmokų ir tėvų kišenės. Kaip pastebi „Sodra“, tarp bedarbių daugiausia iki 25 metų jaunimo. Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mokslo metų pabaiga patuštino mokinių tėvų pinigines – ypač tų, kurių vaikai baigė ketvirtą ar dvyliktą klasę. Gėlių puokščių neužtenka – kai kurie tėvai perka kelių šimtų eurų dovanų kuponus, auksines grandinėles su deimantais, 500 ar net 1000 eurų kainuojančias keliones. Kai kurie žmonės tuo piktinasi – kam mokytojams dovanos, juk algą gauna. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dar vienas skandalas Lietuvos kariuomenėje. Šįkart Krašto apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Karo medicinos tarnybos vado Valdo Meškausko. Ką jis galėjo prisidirbti, tiek ministerija, tiek kariuomenės vadas komentuoti atsisako.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pasiekė žinios, kad vadas tarnybiniu automobiliu naudojosi kaip savu.

Ilgose eilėse pas gydytojus specialistus laukiantiems pacientams Sveikatos apsaugos ministerijos naujovė – ligonių rūšiavimas. Šeimos gydytojas, rašydamas siuntimą pas kardiologą, endokrinologą ar kitą specialistą turės nuspręsti, kokia paciento būklė ir kaip skubiai jam reikia pagalbos. Pagal tai skirs į vieną iš trijų grupių, kurioje ligonis turės laukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Nemokamą abortą visoms jį atlikti norinčioms moterims žadėjusi Seimo narė Birutė Vėsaitė atsitraukia – dabar siūlo nemokamą abortą įteisinti tik nepasiturinčioms. O nemokamą kontracepciją visiems žadėjusi politikė jau siūlo, kad nemokamai ją gautų merginos nuo 16 iki 23 metų. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pradėjo rinkti parašus, kad nemokamų abortų ne dėl sveikatos nebūtų.

Nors vasara, sukčiai atostogauti nesiruošia. Pavyzdžiui, per vieną vasaros parą išviliojo per 50 tūkstančių eurų, iš kurių 30 tūkstančių telefoniniams sukčiui atidavė vilnietis, patikėjęs melu, kad sesuo sukėlė avariją, per kurią sužalojo žmogų – tokios istorijos buvo populiarios prieš kelerius metus. Kaip rodo apklausa, su sukčiais susidūrė jau kas trečias lietuvis. Vien šiemet jiems žmonės atidavė per 13 milijonų eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Konservatoriaus Valdo Benkunsko vadovaujamai Vilniaus savivaldybei teismuose niekaip nesiseka įrodyti, kad konservatorės eksministrės Monikos Navickienės namas Pavilnių regioniniame parke yra namas, o ne dirbtuvės, kaip parašyta dokumentuose. Jau antras teismas – šįkart Vilniaus apygardos – nusprendė, kad prabangus baldais, indais ir kitais namų rakandais apstatytas Navickų namas, kuriame jie leidžia naktis ir savaitgalius yra ne gyvenamasis namas, o dirbtuvės.

Noras turėti savų pinigų dirbti gena vis jaunesnius – į darbo rinką veržiasi net keturiolikmečiai. Specialistai pastebi, kad vis daugiau jaunimo ieško darbo, kad ir keliems mėnesiams, pavyzdžiui, vasarai. Nors pirmus uždirbtus pinigus paaugliai neretai „ištaško“ pramogoms ir skanėstams, anot ekspertų, dar mokyklos suole pradėjusiems dirbti jaunuoliams vėliau lengviau sekasi nei į darbo rinką atėjusiems po studijų – ilgainiui jie lengviau kyla karjeros laiptais ir gauna didesnę algą.

Turi automobilį, bet neturi vairuotojo pažymėjimo – nuolaidos mašinos parkavimui negausi. Tokia lengvatinių parkavimo leidimų tvarka sostinėje piktinasi teisės vairuoti neturintys vilniečiai. Savivaldybė aiškina, kad neduoda lengvatinio leidimo automobiliui statyti neturintiems teisės vairuoti, kad nebūtų piktnaudžiavimo, nes kartais tokius leidimus žmonės parduoda kitiems.

Pernai liepą startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga neištempė nė metų – baigiasi suplanuoti milijonai. Nuo šiol nemokamai į gydymo įstaigas veš tik gulinčius ligonius ir tuos, kurie vyksta į transplantacijas. Ministerija teisinasi – ankstesnė valdžia vežioti apsiėmė per plačią pacientų grupę ir neįdėjo saugiklių. Daugiausia pinigų išvažinėjo ne regionų žmonės, o didmiesčių, kur viešasis transportas veikia geriausiai.

Nors jau vasara ir vis dažniau išlenda saulė, dalis žmonių skundžiasi dirglumu, jėgų stoka, mieguistumu. Kaltę dėl šių negalavimų dažnas suverčia sezoniniam nuovargiui, vitaminų trūkumui, nors iš tiesų dėl to kalti gali būti hormonų sutrikimai. Jei trūksta estrogeno, svyruoja nuotaika, per daug kortizolio – kankina nerimas, lėtinis nuovargis. Žmonės dažnai neįtaria, kad dėl jų negalavimų gali būti kalti hormonai.

Vilniuje nuo pavasario pradžios į „Grindos“ gyvūnų globos namus plūsta skambučiai su prašymais pagauti ir sterilizuoti benames kates. Kai kurie prašymai pavėluoti – pavyzdžiui, į kolektyvinį sodą po žiemos sugrįžę žmonės pamato, kad rudenį palikta katė atbėga su dešimčia kačiukų. Vilniaus gyvūnų globos namai nemokamai kastruoja katinus ir grąžina ten, kur rado.

Daugelio dvyliktokų siaubas – lietuvių kalbos brandos egzaminas – šiemet tapo išskirtinis. Mokytojai spėja, kad dauguma abiturientų  visoje Lietuvoje pasirinko tą pačią temą – „Ar lengva būti savimi?“, remdamiesi Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėliu“. Moksleiviai šią temą vadina lengva ir tikisi gerų balų. Mokytojai atsargesni, dešimtukų lietaus nežada ir nerimauja, kad bus prasti sunkiau besimokiusių ir bendrojo kurso egzaminą pasirinkusių mokinių balai.