Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Anksčiau mirusiojo laidotuvės buvo prioritetas – žmonės mesdavo visus darbus. Dabar suplanuotos atostogos tampa dažna priežastimi atidėti laidotuves. Pavyzdžiui, vienuose Panevėžio laidojimo namuose, 6 urnos laukia rudens, nes artimieji laidotuvėms neturi laiko –svarbiau esą suplanuotos grožio operacijos ar atostogos. Kauno laidojimo namai „Tylos namai“ šiuo metu saugo 4 urnas.
„Rytoj bus ir penkta. Kadangi situacija labai paprasta – būkim biedni, bet teisingi, mirtis nei laiko, nei datos nesirenka. <...> Dabar turim atvejį, kurį rytoj kremuosim, ir lauksim net 2 savaites, kadangi žmonės susiplanavo išvyką kruizu. Tai neapsuksi laivo atgal“, – kalbėjo laidojimo namų vadovas Vytis Sidabras.
Atideda, kad galėtų palaidoti du žmones
Kartais dėl atostogų svetur žmonės artimųjų laidotuves rengia paskubomis.
„Vyksta rytoj į pasirinktą savo kelionę, o staigiai atsitinka nelaimė. Tai tada pašarvojam, atsisveikinam, sukremuojam ir jie skuba tą veiksmą atlikti. Bet čia žmogiška, čia yra gyvenimas, mirties niekas nelaukia“, – sakė laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ savininkė Gražina Tumosienė.
Kartais žmonės laidotuves atideda dėl patogumo – kad per vieną dieną palaidotų du artimuosius.
„Numirė vienas šeimos narys ir buvo labai pasiligojęs kitas šeimos narys – buvo vyras ir žmona – tai tas urnas norėjo laidoti vienu metu“, – pasakojo laidojimo namų savininkė.
Kai artimieji susiginčija, tai ir kūnai šaldytuvuose paliekami gulėti ne vieną dieną.
„Vieni sako, kad reikia kremuoti, kiti, kad nereikia, tada turim palaikyti ir kūną 2-3 dienas, kol sutars, kaip ten reikia daryti“, – sakė G. Tumosienė.
Rizikuojama sulaukti psichologinių problemų
Kai kurie psichologai perspėja – atidėjus laidotuves sutrinka gedėjimo procesas ir vėliau žmogus gali turėti psichologinių problemų.
„Gali sutrikdyti, atidėti mirties fakto supratimą, suvokimą. Kol nesuvokiam, kad netektis įvyko, negali prasidėt gedulas“, – aiškino psichologė Vaiva Klimaitė.
Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad vis rečiau į laidotuves tėvai vedasi vaikus – neva bijo sutraumuoti, tačiau sutraumuoja dar labiau. Užaugę tokie vaikai nebesuvokia, kad gyvenimas yra ne vien tik pramoga, o mirtis toks pat natūralus reiškinys, kaip ir gimimas. Tad ne tik nežino laidotuvių tradicijų, bet prireikus patiems rengti laidotuves savo tėvams ar artimiesiems, išvis sutrinka ir nebesugeba atlikti pareigos.
„Saugodami vaiką nuo kažkokių sunkių emocijų, mes jį apsaugom nuo dalies realybės. B,et ta realybė vis tiek yra ir vaikas augs, suaugs ir su ta realybe vis tiek susitiks. Tuomet jam gali būti sunku, galima netyčia būti meškos paslaugą padarius“, – teigė psichologė.
Kai kurie lietuviai važiuoja į užsienį, kad iš pelenų pasidarytų pakabuką ar kitą suvenyrą. Dar labiau dvasininkai kraupsta sužinoję, kad lietuviai mirusiojo pelenais, sumaišę su dažais, išsitatuiruoja savo kūną.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
