Aušrinė Ionovienė

Vilniuje – vardų keitimo vajus. Vien pernai savo vardą pasikeitė per 600 žmonių – kone penktadaliu daugiau nei užpernai. Vieniems nuo vaikystės nepatinka tėvų duotas vardas, kiti nori, kad jį būtų lengviau ištarti užsieniečiams. Yra ir tokių, kurie savo vardą keičiasi ne kartą – rekordininkas jį keitė net penkis kartus. Etnologas Libertas Klimka sako, kad protėviai vardo keitimo nesuprastų – taip tarsi paniekinama tėvų dovana.

Tremties siaubus vaikystėje išgyvenusi vilnietė pateko į kuriozinę situaciją – tremtinio valstybinės pensijos negauna vien dėl to, kad yra mokslų daktarė. Mat kaip chemijos mokslų daktarė ji gauna valstybinį priedą prie pensijos, todėl už buvimą tremtyje jo negauna. Valdininkai teisinasi – pagal įstatymus žmogus gali gauti tik vieną valstybinę pensiją. Vis dėlto valdžia per porą metų planuoja iš esmės peržiūrėti valstybines pensijas ir gali būti, kad kai kurios bus panaikintos.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė skelbia karą šunų savininkams, kurie nesusirenka savo augintinių išmatų. Pirmiausia ji svarstė įvesti šunų mokestį visiems šunų turėtojams, kad už surinktus pinigus galėtų samdyti darbininkus išmatoms rinkti. Tačiau sužinojusi, kad tokio mokesčio įvesti neleidžia įstatymai, nusprendė premijuoti tuos, kurie nufilmuos žmones, nesurenkančius išmatų, ir nuotraukas ar vaizdo įrašus atsiųs savivaldybei.

Sostinėje – neįtikėtinas valdininkų aplaidumas. Sūnų su negalia auginanti vilnietė jau beveik trejus metus laukia ir nesulaukia, kol Socialinės paramos centras pritaikys jos vaikui būstą. Patys centro darbuotojai apsilankę berniuko namuose pripažino, kad jam reikia pritaikyti vonią ir tualetą, įrengti durų ir langų užraktus, atlikti kitus darbus. Net pinigus tam numatė. Bet netrukus bus jau treji metai, kaip niekas nieko realiai nepadarė.

Lietuvos kontrabandininkų siaubas kalaitė Joga tapo milijoniere – taip juokauja su ja dirbanti Muitinės departamento pareigūnė. Pinigų paieškų treniruotėms Lietuvos bankas penkerių Jogai padovanojo kelis maišus popierinių eurų, tiesa, susmulkintų. Pasirodo, laikui bėgant pinigų kvapas silpsta ir treniruotis ieškant kontrabandinių eurų tampa sunkiau. Ne treniruotėje, o praktikoje Joga yra radusi įspūdingas pinigų sumas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojus prievolei su klientais dirbantiems užsieniečiams kalbėti lietuviškai ir turėti kalbos mokėjimo pažymėjimą, kitataučiai puolė egzaminuotis. Nors lietuvių kalbos egzaminas reikalauja tik bazinių žinių, jo neišlaiko kas ketvirtas atėjęs laikyti. Kai kuriems atėjusiems į egzaminą net valandą, kada reikės atsiskaitinėti, egzaminuotoja turi parodyti ženklais, nes kitaip nesupranta.

Draudikai skaičiuoja žiemos pridarytus nuostolius. Rekordinės sniego pusnys ant statinių laužė namų, tvartų stogus, griovė šiltnamius. O atskilę varvekliai automobilius daužė taip, kad beliko juos vežti į metalo supirktuvę – visa tai žmonėms atnešė tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų nuostolių, kuriuos apsidraudusiems atlygins draudikai. Jie sumokės ir tiems, kas patyrė traumas, nukritę ant klastingo žiemos ledo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvių pinigus grobiantys sukčiai keičia taktiką – vis dažniau pokalbio pradžioje prabyla lietuviškai, o ne rusiškai. Be to, bankams stabdant pervedimus į sukčių sąskaitas, reikalauja, kad gyventojai pirktų auksą ir jį atiduotų. Šią savaitę per porą dienų pagyvenę žmonės sukčiams atidavė apie porą šimtų tūkst. eurų. O štai viena 90-metė vilnietė tik paskutinę akimirką prieš atiduodama pinigus sukčiams jais suabejojo ir išgelbėjo savo pinigus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybė kasmet išleidžia beveik milijoną eurų, kad silpnesnės sveikatos žmonės galėtų nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, tačiau gyventojai skiepijasi vangiai. Kas ketvirtas žmogus net nežino, kas tai per bakterija. Medikai įspėja – ji klastinga: gali tūnoti nosiaryklėje ne vieną mėnesį, o susirgus gripu ar kita virusine liga per pažeistą gleivinę patekti į organizmą ir sukelti meningitą, sepsį ar plaučių uždegimą, kuris gali baigtis mirtimi.

Rusų mokyklų moksleiviai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė dešimčia balų prasčiau nei tie vaikai, kurie mokėsi lietuvių mokyklose. Kai kurie abiturientai, net ir dvyliką metų prasimokę lietuvių kalbos, sunkiai rezga paprasčiausius sakinius.

Vasario mėnesį per vieną savaitę fiksuota net 10 mirčių nuo gripo. Dabar medikai ruošiasi naujai ligos bangai – vaikai sugrįžo į mokyklas, tad pasidalins virusu ne tik tarpusavyje, bet ir su tėvais bei seneliais, kuriems jis itin pavojingas. Negana to, gydytojai iš patirties žino, kad dabar vyraujantį A tipo virusą netrukus gali dažnumu pranoks B tipo. O kam gripas tebeatrodo menkas negalavimas – vilniečio istorija, kuriam gripas širdį pažeidė taip, kad teko transplantuoti.

Žirgą Molėtų plente pražudžiusios grotos smarkiai sužalojo ir 67-erių moterį. Eidama per apsnigtas grotas, kurios turėtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų,  moteris įsmuko koja į grotų kiaurymę, krito ir susilaužė ranką. Šoko ištikta senjorė piktinasi, kad nėra jokių ženklų, perspėjančių apie pavojų. Kelininkai tik paviešinus apie dar vieną nelaimę nuvalė sniegą nuo grotų, tačiau jos tebėra labai slidžios. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dingus elektrai, darbas Vilniaus Šeškinės poliklinikoje buvo beveik paralyžiuotas. Medikai negalėjo atlikti tyrimų, aparatūra neveikė. Pacientai klaidžiojo tamsiais koridoriais, neveikė liftai, todėl žmones vežimėliuose teko rankomis nešti laiptais. Net ir atsiradus elektrai, kompiuteriai bei įranga pradėjo veikti ne iškart. Pasirodo, viena didžiausių sostinės poliklinikų iki šiol neturi elektros generatoriaus.

Klaipėdos rajone kaimyną mirtinai sužalojusio jaučio šeimininkei Aukščiausiasis Teismas skyrė 60 parų arešto ir daugiau kaip 50 tūkstančių eurų žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas ūkininkei buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės nepripažįstančią moterį išteisino. Vis dėlto Aukščiausiojo Teismo kolegija nusprendė, kad ūkininkė kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Mirtina nelaimė įvyko Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime.

Žmonių aplaidumas, o gal net žiaurumas virto kančia trimetei katei Boružei. Į Vilniaus gyvūnų globėjų rankas pateko katė, kuriai žvejybinis trišakis kablys perskrodė viršutinę ir apatinę lūpas bei liežuvį. Skausmą kenčianti katė negalėjo nei lakti, nei ėsti. Laimei, neabejingi žmonės ją atvežė prieglaudos veterinarams, kurie kablį pašalino. Kaip jis pateko į katės burną – iki šiol mįslė. Miaukimu katė pasitiko Vilniaus gyvūnų globos namų, kuriuose gyvena nuo sausio vidurio, direktorę.

Jei iš šuns ar katės snukio dvokia – tai pirmas ženklas, kad jie turi bėdų su dantimis. O dantų ligų, kaip įsitikino mėnesį nemokamai keturkojų dantis tikrinusi sostinės odontologijos klinika, turi devyni iš dešimties keturkojų. Pagrindinė to priežastis – šeimininkai augintiniams nevalo dantų, mat šie tokiai procedūrai priešinasi. Apnašos sukelia įvairiausių ligų, o gydymas kainuoja šimtus eurų. Beje, jei reikia, šunims, rečiau katėms, veterinarijos gydytojai deda net breketus ir karūnėles.

Onkologai skelbia nerimą keliančią žinią – pastaraisiais metais vis daugiau žmonių vienu metu serga keliomis onkologinėmis ligomis. Prognozės dar niūresnės – ateityje vėžio diagnozę išgirs kas antras. Jau dabar Lietuvoje nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkst. žmonių, dažniausiai dėl to, kad į gydytojus kreipiasi pavėluotai. Deja, pagal profilaktines programas tikrintis ateina tik pusė, o vėlyva stadija gali reikšti ir mirties nuosprendį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Peršlapusiomis kelnėmis, iki kelių klimpdami per pusnis ir su sunkiomis dėžėmis ant nugarų, Čepkelių raiste brenda pasieniečiai. Patys pareigūnai nufilmavo, kaip tempė cigaretes, nes iki kontrabandininkų balionais atskraidinto krovinio net visureigiu per pelkes privažiuoti negalėjo. „Vakar Kabelių pasieniečiai tris kilometrus turėjo eiti per Čepkelių rezervatą, kol pasiekė krovinį, nes sniego ten vietomis buvo vos ne iki juosmens.

Socialiniai tinklai ūžia nuo šokiruojančios istorijos: per 20 tūkst. sekėjų turinti nuomonės formuotoja paviešino nuotrauką su katinu, kuriam ausį pakirpo jos mažametė dukra. Žmonės piktinasi ne tiek žiauriu dukters elgesiu, kiek mamos požiūriu – kad ji augintinio žalojimą pateikia tarsi nekaltą pokštą. Tyrimą pradėjusi Maisto ir veterinarijos tarnyba svarsto katiną konfiskuoti.

Laukinius žvėris nuo žūties po automobilio ratais turėjusios išgelbėti grotos itin žiauriu būdu pražudė mylimą šeimos žirgą. Atvykusiam veterinarui neliko nieko kito kaip kuo greičiau nutraukti jo kančias ir žirgą užmigdyti. Įspėjame, kad ši istorija gali neigiamai paveikti jautrius skaitytojus. Molėtų rajone žirgo koja lūžo prasmegusi tarp grotų virbų. Netrukus išsigandęs žirgas pasibaidė ir susilaužė dar dvi grotose įstrigusias kojas.

Sukčių įžūlumui ribų nėra – apsimetę policininkais per du kartus iš vienišo senolio išviliojo 3,5 tūkst. eurų. Veikiausiai supratę, kad senjoras patiklus, sukčiai pamėgino iš jo atimti ir butą sostinėje. Nuo benamio dalios vyrą išgelbėjo atidus nekilnojamojo turto brokeris, kurį, sukčių nurodymu, senolis pasikvietė nustatyti buto vertę. Pasikalbėjęs su Vasilijumi brokeris suprato, kad vyrą apgavo sukčiai, ir iškvietė policiją.

Sostinėje – oranžinių maišelių krizė. Rūšiuoti maisto atliekas ne į specialius konteinerius, o į išdalytus oranžinius maišelius liepusi Vilniaus savivaldybė kurį laiką maišelius dalijo nemokamai. 2025 metams gyventojams jų turėjo pakakti, tačiau šiems metams, sausiui einant į pabaigą, žmonės jų atsiimti nebegali. Paaiškėjo, kad konkursą laimėję tiekėjai pagamino brokuotus maišus, tad po naujo konkurso naujus maišelius dalins geriausiu atveju kovą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įtraukusis vaikų ugdymas – imitacija. Tokią išvadą daro neįgaliųjų teisių gynėjai, išgirdę, kaip vilnietė mama kovoja dėl sūnaus teisės laikyti brandos egzaminus. Cerebrinį paralyžių turintis Jokūbas kovą turėtų laikyti pirmuosius brandos egzaminus. Mama siekia, kad testo forma iki šiol atsiskaitydavusiam sūnui valdininkai pritaikytų egzamino užduotis.

Lietuvoje fiksuotas rekordinis žūčių gaisruose skaičius – žuvo net 4 žmonės. Vilniaus rajone name pareigūnai rado 2, kaip manoma, mirtinai gaisro dūmais apsinuodijusias moteris. Vienas vyras gaisre žuvo Kauno rajone, kitas – Kazlų Rūdos savivaldybėje. Iš viso šiemet gaisrai jau pražudė 9 žmones. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo mažiau – 7. Anot ugniagesių, pagrindinė gaisrų priežastis – žmonių aplaidumas.

Tautinių mažumų mokyklose per mažai lietuvių kalbos pamokų, jų skaičių Švietimo ministerija privalės didinti. Mat teismas nustatė, jog švietimo ministrės įsakymas, pagal kurį šiuo metu tautinių mažumų mokyklose lenkų ir rusų kalbos pamokų yra daugiau nei lietuvių, pažeidžia Švietimo įstatymą ir turi būti pakeistas. Kai kurios kitakalbės mokyklos daugiau lietuvių pamokų nori, tik, kaip aiškėja, daugiau jų įbrukti sudėtinga – pamokų bus per daug ir pažeis Higienos normą.

Žindymo sunkumų patiriančios mamos vis dar išgirsta močiučių patarimų – pridėk kopūsto lapą prie krūtinės ir ištrauks pieną. Tokie mitai gali maitinančiai mamai ne padėti, o pakenkti. Todėl Santaros klinikos atidarė Žindymo konsultacijų kabinetą, kuriame į krūtimi maitinančių mamų klausimus atsakyti padeda žindymo specialistai. Ten konsultuotis gali ir kitose ligoninėse gimdžiusios moterys. Medikai džiaugiasi, kad žindančių mamų daugėja. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Skandalingai, slaptu tuneliu į Baltarusiją išgarsėjęs Pašalčies kaimas Šalčininkų rajone dabar vėl atsidūrė dėmesio centre. Valstybinė kalbos inspekcija reikalauja, kad Šalčininkų meras nuimtų medinę Pašalčies kaimo iškabą, kurioje pavadinimas parašytas lenkiškai. Tačiau Šalčininkų valdžia lentelės nukabinti neketina – greičiausiai ją gins teismuose. Apsilankius Šalčininkų rajone paaiškėjo, kad ten lenkiškų pavadinimų – ne vienas. Tačiau, kas juos pastatė, niekas neprisipažįsta.

Apie pusės milijono peržiūrų ir virš poros tūkstančių pasipiktinimo komentarų sulaukė vaizdo įrašas, kaip moteris vedžiodama baltą šunelį jam įspiria, o galiausiai nusineša paėmusi už pakarpos. Komentatoriai lieja pyktį, tokį elgesį vadina žiauriu elgesiu su gyvūnu ir reikalauja, kad šuo būtų atimtas, o spardytoja griežtai nubausta. Policija pradėjo tyrimą, anot jos, šunį veikiausiai apspardė 51 metų moteris. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos tik šiemet įsigaliojo prievolė klientus aptarnauti lietuviškai, pasipylė gyventojų skundai, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai lietuviškai nekalba. Iš viso per kelias dienas Valstybinės kalbos inspekcija jau gavo 11 skundų – daugiausia dėl pavežėjų ir maisto kurjerių.

Ne tik pasimelsti, bet ir pasigrožėti fontanais bažnyčioje vilniečiai ir miesto svečiai skuba į Pilaitę. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje po Mišių tikintieji jau ketvirtus metus iš eilės mėgaujasi pagal muziką šokančiais fontanais. Tokią atrakciją savo parapijiečiams sumanė bažnyčios statytojas kunigas Ričardas Doveika. Šis įspūdingas vandens, šviesos ir muzikos šokis tiesiog prikausto žmonių žvilgsnius. Fontanas šoka neįprastoje vietoje – bažnyčioje. Nuo pat Kūčių Vilniaus Šv.

Anykščių rajone – siaubo ferma: nufilmuotos srutose gulinčios, purvais ir mėšlu apaugusios, pūliuojančiomis žaizdomis karvės. O vienas veršelis sužalota žaizdota koja, kaip spėja gyvūnų teisių gynėjai, kankinasi negavęs pagalbos. Negana to, gali būti, kad toks mėšlinų karvių pienas pateko į parduotuvių lentynas ir ant žmonių stalų. Siaubo fermos savininkus – žinomus vietos žmones – jau tikrina Maisto ir veterinarijos tarnyba.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Moksleiviai griauną mitą, kad lietuviai neverslūs žmonės – kone tūkstantis mokinių iš visos Lietuvos „Litexpo“​​​​​ rūmuose Vilniuje pristatė savo dar mokykloje įkurtas įmones. Jaunuolių išradingumas stebina net verslo ryklius, kurie patikėję jaunųjų verslininkų idėjomis planuoja į jas investuoti. O verslų mokiniai susigalvoję įvairių, nuo prekybos papuošalais iš šaukštų iki automobilių aerodinamikos tyrimų, kuriems savo automobilio modelį patikėjo net „Formulės-1“ atstovai.

Ignalinoje – kalėdinė meška – socialiniame tinkle skelbia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Po draugijos paviešintomis nuotraukomis, kaip meška vaikštinėja apšviestomis Ignalinos gatvėmis komentatoriai juokauja, kad Lietuvoje meškos ne tik žiemoja, bet ir kalėdoja. Tačiau patyrusiems medžiotojams ne juokai – šiuo metu meškos turėtų miegoti, o tai, kad viena iš jų slampinėja net mieste, gali reikšti kad ji alkana ir pavojinga. Visą TV3 Žinių reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.

Vis daugiau žmonių kalėdines dovanas perka ne tik savo artimiesiems ar vaikams, bet ir šunims bei katėms. Kai kurie gyvūnų prekių pardavėjai sako, kad  dovanas augintiniams perka jau 8 iš 10-ties jų klientų. Vidutiniškai išleidžia apie 30 eurų, tačiau yra negailinčių net ir kelių šimtų. Prekybininkai nesistebi – iki šiol dažniausiai šeimos nariu vadinę šunį ar katę pirkėjai dabar vadina savo vaiku, o vaikams, kaip žinia, dovanų negailima.

Moterys, susirgusios vėžiu, išgyvena ilgiau nei vyrai ir nors moterų onkologinėmis ligomis suserga daugiau, kasmet miršta daugiau vyrų – tokia statistika bado akis pradėjus veikti atnaujintam Vėžio registrui, į kurį specialistai sudėjo visos Lietuvos žmonių, susirgusių vėžiu, duomenis. Seniausi įrašai dar iš 1978 metų. Daugiau nei pusę milijono eurų kasmet kainuosiantis registras, kaip tikisi medikai, bus naudingas ir ligonių gydymui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gripas įsisiautėjo – per savaitę susirgo 13 tūkst. žmonių, tai yra net tūkstančiu daugiau nei ankstesnę savaitę. Iš viso nuo gripo jau mirė 4 žmonės. Gripui plintant kaip tyčia baigiasi ir gripo vakcinos. Vienose poliklinikose jų neliko visai, kitos dar turi šiek tiek nemokamų vakcinų, skirtų sergantiems lėtinėmis ligomis bei perkopusiems 65-erius metus. Dar šiek tiek vakcinų turi kai kurios vaistinės, o susirgę ir nepasiskiepiję – jau gailisi.

Tradicinė miškininkų eglišakių dalijimo akcija Vilniuje virto tikru emocijų vulkanu – vieni dėl gražesnės šakos kone kibo į atlapus ir aplinkos ministrui liejo pyktį, kad ne tokią eglišakę duoda, kokios nori. O kiti džiaugėsi, kad gavo dovanų šakelę ir išsaugojo gyvybę eglutei.  Šiemet kartu su nemokama šakele žmonės galėjo namo parsinešti ir Betliejaus Taikos ugnies, kuri simbolizuoja viltį, taiką ir bendrystę.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvių paspęsti spąstai sukčiams duoda rezultatų – apgautųjų telefonu sumažėjo maždaug perpus. Mobiliojo ryšio operatoriams nuo spalio pradėjus blokuoti sukčių skambučius, pasimatė ir milžiniški atakų mastai. Vienas operatorius per savaitę blokavo daugiau nei 0,5 milijono pinigus išvilioti bandančiųjų skambučių. Vieną pokalbį su sukčiumi „TV3 žinioms“ pavyko įrašyti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vilnietis Algirdas – aktorius, todėl sako nesunkiai pažįstantis sukčius.

Santaros klinikas skandalingai palikus 6-iems neurochirurgams, likusieji tebedaro stebuklus. Tuo įsitikinusi Vilniaus rajone gyvenanti Žaneta, kurios dukrą, plyšus kraujagyslėms, išgelbėjo profesionalūs neurochirurgai. Situacija buvo tokia rimta, kad gydytojas ryžosi 14-metę operuoti staigiai – be išsamių tyrimų, nes kiekviena uždelsta minutė galėjo reikšti mirtį. Stebuklas, kad išgelbėta mergaitė vaikšto, kalba ir net bando dainuoti.

Lietuvoje baigia išnykti tradicija fotografuotis su mirusiuoju karste, tačiau populiarėja prekyba tokiomis nuotraukomis. Prekiautojai jas parduoda internetu, sendaikčių turgeliuose. Kai kurie žmonės tokią prekybą vadina šventvagyste, o kolekcininkai sako išsaugantys artimiesiems nebereikalingas, tačiau istoriškai vertingas ir daug atskleidžiančias nuotraukas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Mėnesiu anksčiau įsisiautėjęs gripas kaip reikiant sutrikdė mokyklų darbą. Dėl didelio mokinių ir mokytojų sergamumo penkios šalies mokyklos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimu pradėjo dirbti nuotoliu. Kai kuriose mokyklose susirgo kone pusė visų vaikų, panašiai ir mokytojų. Susirgusieji plūsta į poliklinikas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

3 šalies gydymo įstaigos paskelbė stabdančios kai kurias planines operacijas, tyrimus ir konsultacijas, nes viršijo numatytą paslaugų limitą. Ligonių kasos pareiškė, kad dėl to kalti šių įstaigų vadovai – esą Elektrėnų ir Kretingos ligoninių bei Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro direktoriai skirtus pinigus turėjo tolygiai paskirstyti visiems metams. Kretingos ligoninėje, nors yra ir kvalifikuotų gydytojų, ir aparatūra, nuo šiandien sustabdytos planinės operacijos.

Įprastoms valstybinėms mokykloms privačios ar atranką darančios mokyklos pagal moksleivių paruošimą nosį nušluosto vis dažniau. Tokią tendenciją rodo naujausia žurnalo „Reitingai“ apžvalga. Į geriau paruošiančias mokyklas norinčiųjų patekti – kone po penkis į vieną vietą. Tai yra dukart didesnis konkursas nei stojant mokytis į universitetą itin populiarios medicinos. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tūkstančiai neįgaliųjų atsidūrė tarp biurokratų girnų. Po Naujųjų darbo gali netekti per tūkstantį neįgaliųjų, o per ateinančius dvejus metus – dar keturi tūkstančiai, jei Finansų ministerija neras pinigų biudžete pratęsti jų įdarbinimo subsidijoms. Vien gruodį pasibaigsiančioms subsidijų sutartims pratęsti reikia beveik 20-ies milijonų eurų.

Papiketavę po Švietimo ministerijos langais mokytojai gavo švietimo ministrės pažadą, kad jų algos didės nuo kitų metų sausio, o ne nuo rugsėjo, kaip siūlė ministerija. Tačiau profesinėms sąjungoms to negana. 4 profesinių sąjungų vadovai su ministre derasi, kad algos bent 8 proc. didėtų ir per ateinančius 2 metus. Švietimo ministrė siūlė mokytojų algas nuo rugsėjo kelti 11,5 proc., tačiau mokytojai reikalavo didinti jas nuo sausio beveik 8,5 proc.

Sveikatos neturinčiai ir iš 40 eurų per mėnesį gyvenančiai pensininkei iš Alytaus – „Sodros“ akibrokštas. Moteris dar pavasarį kreipėsi į „Sodrą“  prašydama neįgalumo išmokos. Alytiškė kurį laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje, tad „Sodra“ turėjo šioje šalyje susirasti informaciją. Tačiau „Sodra“ atsikalbinėjo, neva negauna iš Jungtinės Karalystės atsakymo. Galiausiai teisininkei prirėmus „Sodra“ prisipažino. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Generalinė prokurorė prašė naikinti dar vieno „čekutininko“ neliečiamybę, bet Seimas tai padaryti atsisakė. Šįkart įtarimų šešėlis dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir 2 tūkst. eurų pasisavinimo krito ant socialdemokrato Antano Nedzinsko. Jis teisinasi, kad čekučius jam sunešė draugai ir artimieji, kurių automobiliais A. Nedzinskas važinėjo, nes jo automobilis sugedo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Švietimo ministerijos siūlymas mažinti abiturientams valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelę skaldo švietimo bendruomenę. Vieni mokytojai pritaria mažinimui – esą pastaraisiais metais dirbant be vadovėlių, su atnaujintomis programomis mažesnė išlaikymo kartelė išsaugotų tūkstančiams vaikų šansą stoti į universitetą ar kolegiją. Kiti pedagogai piktinasi, pataikavimas nemokantiems skaičiuoti muša motyvaciją mokytis ir mokyti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Piketais grasinantiems mokytojams per daugiau nei dvi valandas trukusį susitikimą nepavyko iš švietimo ministrės išsiderėti didesnių algų nuo sausio. Švietimo ir mokslo profesinės sąjunga reikalauja, kad nuo metų pradžios mokytojų atlyginimai didėtų kiek daugiau nei 7 su puse procento. Švietimo ministrė sutinka didinti tik nuo rugsėjo 11,5 procento.  Nors procentas didesnis, mokytojai skaičiuoja, kad taip didinant mokytojai gaus mažiau nei anksčiau žadėjo Vyriausybė.