Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Laukia nauja tvarka, kaip pateksime pas gydytojus: „Čia labai rizikinga, kas imsis tokios atsakomybės?“
Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojis gerinant prieinamumą pas gydytojus – pacientų rūšiavimas šeimos gydytojo kabinete. Tai reiškia, kad jei vieni, vertinami kaip skubūs, pacientai pas specialistą turės patekti per 7 dienas, kiti galės laukti mėnesiais. Pacientai ir gydytojai gi nuogąstauja, kad dėl to tik nekiltų daugiau pykčių.
Perspėja gyventojus dėl itin pavojingos veiklos: gresia lūžiai, žaizdos, išmušti dantys
Nors įvairių traumų gyventojai neišvengia įvairiais metų laikais, vasara išsiskiria tuo, kad jos dažniau būna susijusios su didesniu fiziniu aktyvumu, sportu, kelionėmis ar ekstremaliomis veiklomis. Ypač atkreipiamas dėmesys į išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų ir batutų pavojus.
Specialistų pastebėjimu, būtent šiltojo sezono pradžioje yra stebimas kasdienių traumų padidėjimas.
„Jų skaičius auga iki birželio, o vėliau stabilizuojasi.
Vėžys šį organą naikina be skausmo: štai kokie žmonės turėtų skubėti pasitikrinti
Gydytojai ragina suklusti – tai, kad neskauda kepenų, nėra garantas, kad viskas su jomis gerai. Kadangi šis organas neturi skausmo receptorių, apie augantį auglį asmuo nė nenutuokia, nebent išsitiria profilaktiškai. Be to, mitas ir tai, kad kepenų vėžys gresia tik alkoholiu piknaudžiaujantiems žmonėms.
VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinio chirurgo ir dr.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorė – apie klastingą vėžį, kuriuo Lietuvoje serga dažniau nei kitur: pusę atvejų aptinka atsitiktinai
Inkstų vėžys – dažna Lietuvoje ir klastinga, galinti būti sunkiai pastebima onkologinė liga. Nors ši diagnozė gali trenkti kaip žaibas iš giedro dangaus, gydytojai ramina, kad lietuviams yra prieinamas šiuolaikinis gydymas. Vis tik pažymima, kad dėmesio naujausiems vaistams galėtų būti ir daugiau.
Statistika Lietuvoje iškalbinga: kasmet diagnozuojama beveik 700 naujų atvejų, o sergamumas – vienas didžiausių Europoje.
Lietuviams – didelis pavojus: dažno elgesio pasekmės atsiveja po daugelio metų
Girdisi daug skundų, kad šiemet vasara prasidėjo ne pačiais geriausiais orais – trūksta ir saulės, ir šilumos. Vis tik gydytojai įspėja neapsigauti – apniukę orai nėra pretekstas mažiau saugotis nuo ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Gydytoja dermatovanerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pasakojo, kad, atrodytų, ne visai vasariški orai išties nėra kliūtis ir stipriai nudegti. To pasekmė gali būti labai skaudi – odos vėžys.
Mokslininkas pasakė, kas pridės papildomų gyvenimo metų: štai ką reikia padaryti kasdien
Dažnas pasvarsto apie ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau dėl to pasistengti neretai pritingi. Nors ilgaamžiškumą puoselėjančių veiksnių – ilgas sąrašas, profesorius Albertas Skurvydas įvardija, kurie jų būtų patys svarbiausi.
Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.
„Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo.
REKLAMA
REKLAMA
„Pripūstos“ lūpos ir kibiro talpos krūtys: garsus chirurgas atskleidė, kokių operacijų pats nedarytų
Šiuolaikinė medicina leidžia ne tik gydyti sunkiausias ligas, bet ir suteikia žmonėms naujų galimybių savo noru koreguoti savo kūną. Garsus plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Rytis Rimdeika jokiu būdu nesmerkia net, atrodytų, beprotiškiausių žmonių sumanymų, tačiau neslėpė, kad pats imasi ne visų operacijų.
Skelbia apie naujovę poilsiautojams: šios gyventojų grupės turėtų ypač suklusti
Nors orai ilgai šykštėjo gausesnės šilumos, prasidėjęs oficialus maudymosi sezonas prie atvirų vandens telkinių privilioja vis daugiau poilsiautojų. Šiemet jų laukia patogi naujovė – pasitikrinti vandens kokybę realiuoju laiku nuo šiol kiekvienas galės modernioje švieslentėje.
Specialistai kasmet įspėja, kad ne visos maudyklos yra vienodai švarios, todėl sezono metu reguliariai atlieka vandens kokybės tyrimus ir apie jų rezultatus informuoja visuomenę.
Į Lietuvą dėl šių operacijų plūsta ir iš už Atlanto – įspėjo, kodėl vykti į Turkiją būna loterija
Nors ne vienas tautietis pagalvoja, kad geresnės medicinos paslaugų galėtų tikėtis išvykęs į ekonomiškai pajėgesnę nei Lietuvą šalį, pasirodo, ją pačią galima laikyti tam tikrų operacijų meka.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo prof. dr. Ryčio Rimdeikos teigimu, privačios įstaigos Lietuvoje šiandien estetinę mediciną sugebėjo išvystyti iki medicinos turizmo lygio.
„Mūsų specialistai žinomi visoje Europoje.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius perspėjo tūkstančius lietuvių: daugelis neįsivaizduoja, kuo rizikuoja
Šiandien kaip niekada daug kalbama apie ilgaamžiškumą ir kaip jo būtų galima siekti. Profesorius Albertas Skurvydas patarimų kišenėje neieško ir teigia, kad karalius numeris vienas čia yra fizinis aktyvumas. Deja, daugelis tautiečių juo užsiima nepakankamai.
Lietuvos sporto mokslininko teigimu, ilgas užsisėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ne tik blogina nuotaiką ir savijautą, bet ir atveria vartus daugybei lėtinių ligų.
Įspėja dėl itin mirtinos ligos: gali priminti gripą, bet pražudo per kelis valandas
Sepsis – gyvybei itin pavojinga būklė, kuri per kelias valandas gali lemti ir mirtį. Kodėl jis toks klastingas ir kas labiausiai rizikuoja susirgti?
Plačiau apie sepsio priežastis ir gydymą papasakoję VUL Santaros klinikų Klinikinių tarnybų klinikinės grupės vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas doc. Mindaugas Šerpytis priminė, kad šios ligos istorija siekia labai senus laikus.
Ši liga gresia daugeliui lietuvių: profesorius įvardijo aukso patarimus, kaip to išvengti
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar pasiglemžia daugiausiai lietuvių gyvybių, tačiau dar ne visada jas mokama laiku atpažinti bei stengtis jų išvengti. Kardiologas Pranas Šerpytis įspėja, kad nėra stebuklingo preparato, kuris „išvalytų“ kraujagysles, tačiau įvardijo aukso vertės patarimus, kas išties veikia.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas prof.
REKLAMA
REKLAMA
„Į trijų miestų ligonines visos Lietuvos nesukišime“ – ar bus, kas gydo rajonuose?
Rajoninių ligoninių vadovai gali trumpam atsikvėpti – reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriams Vyriausybė atidėjo metams. Vis tik jie konstatuoja, kad įstaigos regionuose išgyvena ne geriausius laikus – specialistus tenka viliote vilioti, paslaugų spektras mažinamas, infrastruktūra sensta. „Į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime, o rajonuose irgi verda gyvenimas“, – sako jie.
„COVID-19 šįkart driokstelėjo ir man“ – įvertino, ar Lietuvoje ruoštis naujai viruso bangai
„COVID-19 birželį. Nestebina. Driokstelėjo šįkart ir man“, – tokiomis realijos dalindamasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ragina tautiečius neprarasti budrumo. Ji įspėja, kad ypač koronavirusui metų laikas – nė motais. Jai antrina ir sveikatos specialistai bei mokslininkai – dabar kaip tik plinta ypač užkrečiama nauja COVID-19 atmaina.
Pasak J. Dūdienės, toks sergamumo pakilimas vasaros metu nestebina, bet statistika vis tik labai liūdina.
Pokyčius pajus tūkstančiai gyventojų: šias sveikatos paslaugas netrukus gausime kitaip
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos pataisos dėl neteisėtų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo Seime sulaukė pirmojo palaiminimo. Tiesa, valdančiųjų tonas kiek švelnėja – pacientams ir toliau ketinama leisti prisimokėti kainos skirtumą pasirinkus brangesnę medicinos priemonę, pavyzdžiui, akies lęšiuką ar sąnario protezą.
Po pateikimo įstatymo pataisoms pritarė 78 iš 111 balsavusių Seimų narių, prieš buvo 23, susilaikė dešimt.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojas Gedminas rėžė dėl priemokų uždraudimo: dabar nori daktarus kaip gyvulius suvaryti atgal
Daug audringų diskusijų įplieskęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti priemokas gydymo įstaigose vis dar sulaukia nevienareikšmių vertinimų. Buvęs Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas teigia, kad priešų reikia ieškoti ne privačioje medicinoje, o visų pirma kelti įkainius už paslaugas.
Gydytojas perspėjo lietuvius dėl pavojingo reiškinio: jaučiasi sveiki, o atveža su infarktu
Kiekvienas gydytojas tik sveikintų žmogaus norą sveikiau gyventi ir aktyviau judėti. Vis tik kardiologai perspėja, kad besijaučiantis sveikas žmogus toli gražu gali tokiu nebūti, tad apsilankymas sporto salėje net gali baigtis ir miokardo infarktu.
Kada sportas gali būti pavojingas ir kaip apsaugoti savo širdį, plačiau kalbamės su Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu, gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.
Tai – antroji interviu dalis.
Nori uždrausti prisimokėti už gydymą: atsakė, ar bus galima pasirinkti vienvientę palatą, lęšiuką, protezą
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus panaikinti neteisėtai imamas priemokas gydymo įstaigose pacientams kilo ne vienas klausimas. Vienas jų – kaip bus ne tik su galimybe pasirinkti brangesnį lęšiuką ar protezą, bet ir su dabar įstatymiškai kaip ir leidžiamomis imti priemokomis teikiant komforto paslaugas.
REKLAMA
REKLAMA
Prasidėjus atostogų sezonui – perspėjimas: Europoje išplito infekcija, kuri gali uždusinti
Ekspertai skambina pavojaus varpais – Europoje fiksuojami jau ne pavieniai difterijos atvejai, o protrūkiai ir net mirtys. Nors ši liga dar neseniai laikyta kaip žinoma tik iš vadovėlio, pavojus dėl jos – vis arčiau Lietuvos.
Nors paskutinį kartą difterija Lietuvoje nustatyta 2011 m., perspėjama, kad šios infekcijos grėsmė nėra tokia tolima.
Eilėse lauks visi arba mokės dar daugiau? Medikai priešinasi naujai ministerijos reformai
Gelbėti „kraujuojančią“, kaip sako pati ministrė Marija Jakubauskienė, sveikatos sistemą galima tik vienu būdu – atsigręžti į viešąjį sektorių ir visiems užtikrinti bent bazines sveikatos paslaugas. Nors teigiama, kad viešųjų įstaigų vadovai pokyčių laukia nesulaukia, patys gydytojai įžvelgia daug grėsmių.
Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai.
Pokyčiai dėl registracijos pas gydytojus: štai kada ims riboti specialisto pasirinkimą
Eilės gydymo įstaigose pykdo daugelį gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina aktyviai stebinti situaciją ir numačiusi pluoštą priemonių, kaip jas mažinti. Viena jų – ir eksperimentas registruojant pacientus neleisti pasirinkti konkretaus gydytojo pavardės.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė patikino, kad eilių mažinimas yra vienas Vyriausybės programos prioritetų.
REKLAMA
REKLAMA
Kaip šlapiu skuduru per veidą: regionų gyventojai – neviltyje, kaip pasieks gydymo įstaigas
Sunkiai sergantys, ypač regionuose gyvenantys pacientai jaučiasi lyg gavę šlapiu skuduru per veidą. Nors buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žadėjo, kad jų gyvenimą palengvins nauja – pavėžėjimo į gydymo įstaigą paslauga, iš viso to, panašu, liko šnipštas.
Nors pacientų pavėžėjimo modelis buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės įvardytas kaip neatsiejama net kelių vienu metu vykdytų reformų dalis, pasirodo, dėl jo veikimo kilo didelių problemų.
Situacija kritinė: sveikatos ministrė Marija Jakubauskienė pristatė gelbėjimo planą
Nusiskundimų dėl sveikatos paslaugų prieinamumo viešosiose įstaigose pastaruoju metu ypač apstu. Nevengiama pasakyti ir stipriau – valstybinė medicina atsidūrė ties griūties riba. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad parengtas trijų veiksmų planą dar gali išgelbėti viešosios medicinos žlugimą.
Aktualu dažnam: skausmas kakle ar problemos su klausa gali kilti dėl visai netikėtos priežasties
Skauda ausį, galvą, o gal – nugarą? Pasirodo, visų pirma jums gali prireikti vizito ne pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, neurologą ar kineziterapeutą, bet apsilankyti odontologo kabinete. Be jo gali tekti neapseiti ir ruošiantis pradėti aktyviai sportuoti.
Taip, jums nepasigirdo – varginant ne tik ūmiam, bet ir lėtiniam skausmui bei esant kitoms skeleto ir raumenų sistemos bėdoms šiais laikais į pagalbą pasitelkiami ir vadinamieji sporto odontologai.
REKLAMA
REKLAMA
„Man vėžys, bet aš nedurnas“: nenustebkite, jei gydytojas jums pasiūlys šio specialisto konsultaciją
Suplanuotas ar juo labiau netikėtas patekimas į ligoninę – nemenkas išbandymas tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Pasikeitusi aplinka, nerimas dėl ligos ir jos prognozės neretai pakerta ir emociškai. Medikai gi siūlo nenustebti, kad į jūsų palatą gali užsukti ir daliai pacientų vis dar neįprasti specialistai – medicinos psichologai.
VUL Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė pasakojo, kad jos ir kolegų darbas apima pagalbą žmogui esant ligoninėje.
Taip dabar skriaudžiami mokesčių mokėtojai: „Negalintys prisimokėti paliekami eilės gale“
Palaikantieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose žodžio kišenėje neieško. Jų teigimu, dabar situacija sveikatos sistemoje baisi ir labiausiai yra baudžiami mokesčių mokėtojai. Kritikai atkerta, kad nauji draudimai gero neatneš.
SAM siūlymas gydymo įstaigoms nuo 2026 metų uždrausti imti iš pacientų priemokas suskaldė tiek pacientų, tiek medikų bendruomenę, politikai šią iniciatyvą irgi vertina nevienareikšmiškai.
Pokyčiai dėl vaistų išrašymo – jau pakeliui: pirmąsias permainas pacientai pajus dar vasarą
Dar nuo metų pradžios pacientų laukta naujovė dėl patogesnio receptinių vaistų pratęsimo įstrigo biurokratijos pančiuose. Pakeitimai leistų daliai pacientų nuolat vartojamus vaistus prasitęsti tiesiog vaistinėje, tačiau, pasirodo, tokios galimybės galima tikėtis anksčiausiai tik metų pabaigoje.
Nuolatos metai iš metų vartojami vaistai – lėtinėmis ligomis sergančių pacientų kasdienybė. Jei jų būklė stabili, neretai vizitas pas gydytoją vaistų pratęsimui tėra formalumas.
REKLAMA
REKLAMA
Eilės pas šiuos gydytojus – vienos didžiausių: vienoje ligoninėje laukia ir 5 tūkst. žmonių
Nors gyventojai kaip niekada uoliai kviečiami tikrintis odos sveikatą, ypač atkreipiant dėmesį į galimus vėžinius jos darinius, realybė tokia, kad patekti pas gydytoją dermatovenerologą gali pavykti net ne po kelių mėnesių, o metų ar ilgiau. Štai vien Santaros klinikose laukiančiųjų eilėje skaičius siekia apie 5 tūkst. asmenų.
Gydytojas prabilo apie didžiulį pavojų: jei to nedarysite bent sulaukę 40-ies, tyko mirtinos pasekmės
Gydytojų žinutė negailestinga – neretai pirmas širdies ir kraujagyslių ligos simptomas būna jau įvykęs miokardo infarktas. Paradoksalu, bet gyventojai ne tik vis dar nėra linkę tikrintis profilaktiškai, bet jau ir patekę į ligoninę bei išgelbėti medikų spjauna į jų rekomendacijas. Tokio abejingumo pasekmė gali būti ir mirtis.
Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof.
Vilnietė sunkiai tramdo pyktį, kas įvyko greitajai išvežus tėtį: „Tiesiog apšalau“
Retas kuris ūmiai sušlubavus savo ar artimojo sveikatai ir prireikus kviesti greitąją medicinos pagalbą nepatiria streso. Dar jo daugėja, jei dėl to tenka vykti į ligoninę. Vis tik tokioje situacijoje ką tik atsidūrusi vilnietė Rūta pasakojo buvusi nemaloniai nustebinta, kai apskritai teko aiškintis, kur buvo išvežtas jos tėtis.
REKLAMA
REKLAMA
Aktualu tūkstančiams gyventojų: gydymo įstaigose bręsta svarbūs pokyčiai
Audringos diskusijos dėl priemokų gydymo įstaigose naikinimo įgavo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti įstaigoms reikalauti iš siuntimą turinčio paciento prisimokėti papildomai.
Gyventojai „šokdina“ gydytojus, o po to skundžiasi eilėmis: štai estai ir latviai už tai turi susimokėti
Nors milžiniškomis eilėmis pas gydytojus specialistus gyventojai skundžiasi nuolatos, pasirodo, patekti pas juos išties gali reikėti ne visiems. Vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad neretai pacientai siuntimus iš šeimos gydytojų išsireikalauja visai be pagrindo ir taip patys prisideda prie eilių didinimo.
Net ištikus psichozei lieka įtikėję, kad taip „praplės suvokimo ribas“: toksikologas Badaras prabilo, kas darosi
Jei anksčiau klasikinį narkotikų vartotoją buvo galima atpažinti šimto metrų atstumu, šiais laikais psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį žmogų sunku identifikuoti net specialistui.
REKLAMA
REKLAMA
Vieniems patekti čia – siaubas, o kiti veržiasi patys: gydytojas atskleidė darbo priimamajame užkulisius
Skubioji medicinos pagalba vis labiau apkraunama. Staiga visi pradėjo labiau sirgti ar tiesiog atrado šios tarnybos „privalumus“, kai norima „čia ir dabar“ išgydyti slogą ar atsigulti į ligoninę „pailsėti“? Itin spalvingą pacientų srautą kasdien regintis skubiosios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius teigia, kad tokį įtampos kupiną darbą paprastai gi renkasi tie, kurie nori įprasminti gyvenimą.
Didžiulis nuovargis ir sąnarių skausmas gali išduoti nepagydomą ligą: neapsaugoti nei vaikai, nei suaugusieji
Nors reta, bet itin slapukaujančia liga – sistemine raudonąja vilklige – dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, ji gali užklupti bet kokiu gyvenimo periodu. Pasak gydytojų, didžiausia blogybė, kad ligai būdingai simptomai gali imituoti daugelį kitų sutrikimų.
VUL Santaros klinikų gydytojos reumatologės doc. Sigitos Sropuvienės aiškinimu, nors sisteminė raudonoji vilkligė priskiriama retų ligų grupei, yra labai aktuali.
Nuo gegužės 25 d. – svarbūs pokyčiai pacientams, tačiau ir abejonės: „Didelio proveržio nebūtų“
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar prieš kelis mėnesius pasidalino džiugia žinia – nuo gegužės 25 d. įsigaliosianti tvarka turėtų palengvinti kardiologinių pacientų kelią. Žadama, kad daliai konsultacijoms nebereikės būtinai grūstis į Kauno ar Santaros klinikas, o reikiamas paslaugas galės gauti arčiau namų. Vis tik rajonų gydymo įstaigų atstovas nebuvo toks optimistiškas.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, štai balandžio mėnesį net beveik pusė pacientų (47,7 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Šiaulių ligoninė – vėl dėmesio centre: vadovas atkirto, kad dalis kritikos tėra „audra stiklinėje“
Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) po padidinamuoju stiklu yra jau keletas metų – įstaigą purtė mobingo skandalas, didžiulis medikų trūkumas. Ministerija žeria priekaištus ir dėl neišpildomų kokybės reikalavimų bei nuostolingos veiklos. Įstaigos vadovas atkerta, kad ne viskas taip juoda, kaip piešiama.
Lietuvos darbuotojams – grėsmė patirti pavojingą būklę: sugrįžti į vėžes prireikia net 3 metų
Per COVID-19 pandemiją darbas nuotoliu tapęs įprastu įvairiomis formomis ir toliau išlieka gyvas. Ne paslaptis, tai patinka ne visiems darbdaviams. Tačiau tyrėjai pastebi, kad būtent hibridinis darbas yra raktas sumažinti vis didesne problema tampančio perdegimo riziką.
Naujausio Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatais apie darbo vietos pasirinkimo įtaką perdegimui ir produktyvumui pasidalinusi Mykolo Romerio universiteto profesorė dr.
Lietuvius užpuolė blakės: atsakė, kokia tikimybė parsinešti iš autobuso ir kaip laiku atpažinti
Jau kuris laikas girdima, kad Lietuvoje pastaruoju metu masiškai išaugo blakių populiacija. Kodėl taip nutiko, kaip apsisaugoti nuo blakių ir ar jos pavojingos sveikatai?
Teigiama, kad didėjantis vabzdžių skaičius Lietuvoje fiksuojamas jau ne vienerius metus. Kenkėjų kontrolės ekspertų įmonės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė teigė, kad panikos dėl to kelti nevertėtų, tačiau patvirtino, kad problema yra padidėjusi.
REKLAMA
REKLAMA
Vyriškų vyrų šiais laikais nebereikia? Mokslininkė pateikė versiją, kodėl jie šiandien moteriškėja
Šiais laikais ne tik kinta lyčių stereotipų samprata, bet neretai pastebima, kad net išvaizdos prasme vyrai ima moteriškėti ir atvirkščiai. Veido tyrinėtojai turi versiją, kodėl tiek vyrai, tiek moterys, vertindami vyrus, šiandien jų veide labai išreikštų vyriškų bruožų nebesirenka kaip optimalių, nors tai buvo akivaizdu prieš 50 ar 30 metų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos, VU Senato narės prof.
Apstulbo nuo pacientų pareiškimų: „Tai gal padarome visas paslaugas mokamas?“
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus išgyvendinti priemokas gydymo įstaigose, patys pacientai ėmė nuogąstauti, ar nebus dar blogiau ir neteks pas gydytojus laukti dar ilgiau. Sveikatos politikus gi stulbina toks priešinimasis, mat lietuviai papildomai už sveikatos paslaugas Europoje ir taip sumoka kone daugiausiai.
Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.
Klastinga tėtį ir brolį jau pražudžiusi Vilmos liga: jos neranda ir 10 metų, net klaidingai išoperuoja organą
„Tai nėra tik alergija, o gali būti mirtinai pavojinga“, – taip savo ligos istoriją pradeda pasakoti Vilma Kšivickienė, jau du dešimtmečius serganti paveldima angioedema. Nors ši liga reta, medikai įspėja, kad ji sunkiai atpažįstama ir dažnai klaidingai palaikoma kitomis sveikatos bėdomis.
„Šia liga sirgo mano tėvelis ir brolis, jų tarp gyvųjų jau nebėra.
REKLAMA
REKLAMA
Pratrūko dėl priemokų: bjauru, kai kiek turtingesnis žmogus užgrobia gydytojo laiką ir atima galimybę iš kito
Neteisėtai imamų priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas įsiūbuoja vis didesnes diskusijas. Nors nestinga nuogąstaujančių, kad priėmus pakeitimus už dalį paslaugų teks susimokėti visą kainą, o ne jos skirtumą, sveikatos apsaugos ministrė atkerta aiškiai – dabar nusipirkti eilės apėjimą nėra teisinga.
Sveikatos ministrė Marija Jakubauskienė – apie gąsdinimus, kad eilės tik didės: „Tai – manipuliacinė retorika“
Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam.
„Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.
Ar išties uždraus pasirinkti geresnį lęšiuką ar sąnario protezą? Pasakė, kas tėra komforto reikalas
Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Pacientai nuogąstavo, kaip bus tais atvejais, kai išties norės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą ir norės patys susimokėti skirtumą tarp to, ką apmoka valstybė, o ko – ne.
Ypač daug klausimų kilo dėl akių lęšiuko ar sąnario protezo pasirinkimo.
REKLAMA
REKLAMA
Mirtingumą nuo lėtinių ligų sumažino 40 proc. – mokslininkas papasakojo, ko valdžia privertė imtis gyventojus
Šiomis dienomis sparčiai populiarėjant įvairioms ilgaamžiškumo (angl. longevity) puoselėjimo praktikoms kai kurie į tai pataria aklai visa galva nepanirti. Gyvensenos medicinos specialistas dr. Tomas Vaičiūnas pirmiausia siūlo atsigręžti į natūraliai susiformavusių „mėlynųjų zonų“ (angl. blue zones) fenomeną, kur sveikų šimtamečių koncentracija yra didžiausia.
Didžiuojasi, kad pas gydytojus nesilanko 10 metų ir daugiau: įspėja, kad toks gyvenimas prilygsta loterijai
Apie rekomenduojamus profilaktinius sveikatos patikrinimus turbūt girdėjo kiekvienas, tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie didžiuodamiesi sako, kad jau dešimtmetį ar daugiau pas gydytojus nėra lankęsi. Šeimos gydytoja Elena Šukė įspėja, kad gyvenimas su tokiu požiūriu – kaip loterijos bilietas: galbūt išloši, tačiau gali pakirsi ir jau labai sunkios ligos.
Pase – 30-ies, bet kūno amžius – kaip 44-erių: genetikas pasakė, kaip įmanoma stabdyti senėjimą
Ilgo gyvenimo paieškos – senos kaip pasaulis, tačiau mokslas šiandien kalba apie vis daugiau konkrečių įrankių, kaip ne tik galima pristabdyti senėjimą, bet net ir atsukti biologinį laikrodį. Genetikas dr. Vaidas Dirsė tvirtina, kad net organų atjauninimas klinikinėje praktikoje – realus scenarijus jau po kokių 8 metų.
Ilgaamžiškumo (angl. longevity) entuziastai akcentuoja, kad amžius pase dar nieko neparodo.
REKLAMA
REKLAMA
Kada žmogui reiktų leisti numirti, o jį vis „niurko“: medikai prabilo, ką mano apie eutanaziją
Eutanazija ir tokios jos formos kaip pagalbinė savižudybė visuomenėje kelia daug nevienareikšmių diskusijų. Kol vieni tai mato kaip neišvengiamybę, kiti yra absoliutūs priešininkai. Ar gali eutanazija būti pateisinamas būdas nutraukti gyvenimą?
Eutanazijos idėjai iš esmės prieštaraujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos klinikos vadovas, Medicinos fakulteto dekanas prof.
Padės reguliuoti svorį, slopinti uždegimą ir pagerinti nuotaiką: mokslininkė atskleidė, kodėl šie produktai būtini
Pasakymas, kad esame tai, kuo maitinamės, įgauna ypač daug prasmės, kai kalbama apie mūsų žarnyno mikrobiotos įvairovę. Pasirodo, kad tai ne tik tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką ir padeda kontroliuoti įvairių lėtinių ligų riziką, bet ir gali prisidėti prie ilgaamžiškumo puoselėjimo.
Tai – antroji interviu dalis.