Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Sumažinti vėžio riziką gali kiekvienas: mokslininkė atskleidė, kaip maitinasi pati
Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Ir nors technologijos, kaip anksti nustatyti ir gydyti onkologines ligas, tobulėja dideliu greičiu, specialistai apgailestauja, kad patys žmonės pasistengia per mažai, kad išvengtų vėžio.
Paprašyta įvardyti 3 pagrindinius veiksnius, kurie skatina vystytis vėžį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, vėžio tyrinėtoja profesorė Sonata Jarmalaitė kažko stulbinančio pasakyti negalėjo.
Skubiai susirgus pas gydytojus pateksime kitaip: vilniečiai jau gali įsidėmėti naują adresą
Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.
Žada stebuklingą poveikį ir ilgą gyvenimą – ekspertė perspėja lietuvius aklai nevartoti šių preparatų
Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.
REKLAMA
REKLAMA
Prabilo apie naują nematomą grėsmę: ši kenksminga medžiaga jau aptinkama net bambagyslėje
Mokslininkai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl vis didėjančios pasaulinės problemos – užterštumo mikro ir nano plastiku. Jo jau ne tik gausu aplinkoje, bet randama net žmogaus kraujyje ir kituose audiniuose. Nuogąstaujama, kad tai gali prisidėti ir prie augančios nevaisingumo problemos.
Apie kasdien į aplinką patenkančių mikroskopinių plastiko dalelių poveikį gamtai ir žmonių sveikatai mokslininkai kasdien pateikia vis daugiau atsakymų.
Klastingą vėžį padeda įtarti šie ženklai: nenumokite ranka, nes vėliau gali būti vėlu
„Geriau ateiti pas specialistą, išsitirti ir ramiai gyventi“, – tokį patarimą gydytojas Marius Kryžauskas turi kiekvienam. Pasak jo, išangės problemos ar tuštinimosi nusiskundimai neturėtų būti stigmatizuojami, mat būtent jie gali padėti laiku aptikti klastingąjį storosios žarnos vėžį.
Kiaušiniai – ryte, bulvių apkepas – vakare: dietistė pateikė verdiktą, kas blogai su tokia mityba
Pieno produktai – tik be laktozės, kuo mažiau riebalų, jokių bulvių ar ankštiniai vietoj mėsos: šiandien net jokios išskirtinės mitybos nepropaguojantis žmogus kartais jaučiasi pasiklydęs, kokį maistą rinktis sveikiau.
Į virtuvę ne tik įpučiamos vis kokios naujos mados, bet išsigryninti savo lėkštės raciono nepadeda ir skirtingos specialistų ir net mokslininkų įžvalgos.
REKLAMA
REKLAMA
Vilnietė pratrūko, kiek laiko jau laukia operacijos: „Tokiais tempais ir per visą gyvenimą nesulauksiu“
Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai.
Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.
Privalu tiek jaunam, tiek senam: ekspertė patarė, kaip išvengti paties žalingiausio įpročio pasekmių
Ekspertai stebi apie labai pavojingą tendenciją – šiandien žmogus daugiau laiko jau praleidžia sėdėdamas nei miegodamas. Ne veltui sėdėjimas yra laikomas naujuoju rūkymu ir sąlygoja labai daug ligų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės katedros asistentė, kinezeterapeutė Rūta Brazdžionytė pažymi, kad kiekvienas žmogus fiziniam aktyvumui kasdien turėtų skirti bent 30 minučių, o paprasčiausias ėjimas yra saugiausia judesio forma.
Agresyvus vėžys – vos perkopus 20-metį: raudonos vėliavėlės, kam tai gresia
Nors onkologinėmis ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, jauniausioms Santaros klinikose šiemet nuo krūties vėžio gydytoms pacientėms – vos 24–25 metų. Kas gi didina riziką susirgti jauname amžiuje ir kada net nupjaunamos krūtys?
Pasak VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos dr.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytoja išklojo, ką mano apie organizmo valymą: įspėja nesugalvoti imtis šių metodų
Neįprastai šilta žiema tik dar labiau artina pavasarį, kada dalis žmonių ima jausti poreikį organizmo valymui. Kas užgyveno ne vieną papildomą kilogramą, kiti jaučia energijos stygių, treti tiesiog nori ieško naujų sveikatinimosi būdų.
Gana paplitusį ir ypač artėjant kalendoriniam pavasariui atbundantį norą kažkaip „išvalyti“ organizmą gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė vertino skeptiškai.
Populiarus tyrimas dėl vėžio gali būti netikslus: kam gydo be reikalo, o kam – neaptinka
Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti onkologines ligas, Lietuvoje veikia net keturios vėžio prevencinės programos. Viena jų skirta vyrams pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Vis tik gydytojas įspėjo aklai nepasikliauti tyrimo rezultatais.
Gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas džiaugėsi, kad šiuo metu pajutę negalavimus vyrai pas urologą atbėga greičiau nei prieš kokių 20 metų. Jis svarstė, kad ir pacientų edukacijos lygis dabar kitas, ir padidėjęs dėmesys sau ir savo sveikatai.
Situacija neeilinė – gydytojai sako niekada to nematę: įkyraus simptomo neatsikrato savaitėmis
Atrodo, rimtai nesirgo, gal tik slogavo, o kosulys vargina savaitėmis. Tokiais ir panašiais skundais dalinasi gyventojai ir stebisi, ar šiemet nepuola kokie neįprasti virusai. Gydytojas ramina, kad tokia ligos eiga stebėtis nereikėtų, o jos kaltininku gali būti įvairiausi patogenai. Tiesa, šie metai vienu atžvilgiu neeiliniai.
Nors spustelėjus šaltukui sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sumažėjo, daug gyventojų vis dar kenčia nuo įvairiausių varginančių simptomų.
REKLAMA
REKLAMA
Ką darys su eilėmis pas gydytojus: 90 proc. vizitų turėtų būti matomi, kai kurie pacientai patekti greičiau
Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti.
Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.
Bjaurūs parazitai užpuolė lietuvių namus: kanda skaudžiai, o išnaikinti sunku
Lietuvių namuose pagausėjo blakių – bent taip teigia parazitus naikinančios įmonės. Sveikatos specialistai konstatuoja, kad šie gyviai „neišrankūs“ – gali apsigyventi daug kur, o be maisto išbūti mėnesiais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė neslėpė, kad blakės – itin nemalonus gyvis.
„Pati blakė yra specifinis žmogaus parazitas, kitaip vadinama patalininė blakė.
Net susirgus šiuo vėžiu galima išsaugoti lytinę funkciją: gydytojas pasakė, kada tai įmanoma
Jei kažkada galimybė naudoti robotus medicinoje ir ypač chirurgijoje galėjo skambėti kaip scenarijus iš fantastikos srities, šiandien tai – jau ne vieno dešimtmečio realybė. Robotinę chirurgiją jau taiko ir Lietuvos gydytojai bei vardija didelius privalumus.
VUL Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas doc. Albertas Čekauskas džiaugėsi, kad Santaros klinikose urologijoje robotinė chirurgija naudojama jau 1,5 metų, nors pasaulyje ji taikoma daugiau nei 20 metų.
REKLAMA
REKLAMA
Vizitus pas gydytojus laikas apmokestinti papildomai? Atšauna, kad lietuviai ir taip išleidžia daugiausiai
Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje.
Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.
Ši būklė gresia ne vienam: išgirdę diagnozę gyvena nebeilgai – išmokite atpažinti simptomus
Nors kardiovaskulinės ligos nužudo daugiausiai lietuvių, gydytojai teigia, kad vienai iš jų – širdies nepakankamumui – skiriama per mažai dėmesio. Medikai griauna įsitikinimą, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ir ragina visus įsidėmėti galimus pavojaus signalus.
Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.
Grėsmingas scenarijus: šiuo mirtinu vėžiu daugiau sirgs net nerūkantys žmonės
Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Gydytojai įspėja, kad jis yra itin klastingas, mat ilgai nerodo simptomų, o nustatomas dažniausiai jau 3 ar 4 stadijoje. Negana to, griaunamas mitas, kad plaučių vėžys gresia tik užkietėjusiems rūkaliams.
„Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų.
REKLAMA
REKLAMA
Dažna vyrų liga, dėl kurios moterys neturėtų įtarti neištikimybės: štai kam labiau gresia
Prostatitas – viena iš dažnų ypač jaunesnių vyrų urologinių bėdų. Nors supratimo apie šią ligą medikams dar stinga, gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas griauna vis dar pasitaikantį mitą, esą šią ligą vyras gali pasigauti „sukdamas į kairę“.
Pasak gydytojo, prostatitas yra vienas dažnesnių susirgimų, dėl ko jauni vyrai apsilanko pas urologą.
Panevėžyje mirus žmogui – gydytojo įspėjimas: „Tai labai pavojinga“
Nors vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – tik „vaikiška liga“, gydytojai pabrėžia, kad taip anaiptol nėra. Nors dažniau ja išties serga vaikai, nuo sudėtingų komplikacijų neapsaugoti ir suaugusieji. Vienam šalies gyventojui vėjaraupiai baigiantis metams pasibaigė tragiškai – išsivysčius meningitui jis mirė.
Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.
Pacientų laukia naujovės – testą dėl vėžio gaus tiesiog į namus, skirs naujus tyrimus
Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.
Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytoja – apie įsierzinusius pacientus ir kas vyksta medicinoje: „Man ašaros kaupiasi, kai tai girdžiu“
Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse.
Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.
Beata 3 metus gyveno lyg košmare: kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis liūdnai
Su neeiliniu sutrikimu susidūrusi marijampolietė Beata Valungevičienė pasakoja 3 metus gyvenusi lyg košmare – kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis sąmonės praradimu, vargino nuolatinis pykinimas ir nuovargis. Po ilgų ligos paieškų šiandien moteris jaučiasi lyg naujai gimusi ir garsiai kalba, kad padėtų kitiems.
Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma.
„Turėjau visą puokštę įvairių simptomų.
Žinomas kardiologas pasidalijo receptu, kaip pats dorojasi su stresu ir rūpinasi širdimi: pagundų neišvengiu
Pašėlęs gyvenimo ritmas ne vieną įsuka į pavojingą ratą – bėgant be sustojimo pamirštamas dėmesys sau, o tada laukti bėdos ilgai netenka. Gydytojai gi pažymi, kad būtent gyvensenos pokyčiai atneša daugiausiai naudos.
Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.
REKLAMA
REKLAMA
Kiaušiniai, pieno produktai, mėsa: profesorius paneigė populiarius mitus, kokio maisto vengti
Gerai žinomas posakis – esame tai, ką valgome. Profesorius Rimantas Stukas patikina, kad tame yra daug tiesos, todėl maitintis reikėtų įvairiai, bet nuosaikiai. Specialistas kartu išsklaidė populiarius mitybos mitus bei patarė, kaip maitintis, kad energijos netrūktų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi.
Žaibavimas akyse išduoda labai pavojingą būklę: skubėkite pas gydytoją, nes galite apakti
Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Jurgita Kolesnikovė pasakojo, kad tinklainės atšoka gali susiformuoti dėl kelių priežasčių, bet viena pagrindinių, kuri laikoma ekstrine būkle oftalmologijoje, yra tinklainės atšoka dėl jos plyšimo.
„Svarbu žinoti, kad patį akies obuolį sudaro kapsulė, kuri yra sudaryta iš trijų dangalų, ir akies branduolys. Jis yra sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį.
Svarbu žinoti visiems: įsigaliojo pokyčiai dėl skubios pagalbos – štai kaip nuo šiol teiks
Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.
REKLAMA
REKLAMA
„Viruso pokyčiai gali būti labai dideli“ – profesorė prabilo apie naujos pandemijos grėsmę
Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.
Žiemos nėra, o virusai įsišėlsta: specialistė įvardijo klaidą, kurią dabar daro ne vienas
Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų.
„Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.
Šis vėžys turėtų išnykti iš ligų žemėlapio: medikai pasakė, ką turi padaryti kiekvienas
Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.
REKLAMA
REKLAMA
Padėtis – arti katastrofos: šie specialistai Lietuvoje uždirba ašaras, o užsienyje jų laukte laukia
Slaugytojų Lietuvoje ne tik katastrofiškai trūksta, bet jų darbo sąlygos ir krūviai apverktini. Be to, nuskamba paradoksaliai, tačiau kol užsienio šalys laukte lauke lietuvių specialistų kaip itin kvalifikuotų, čia jie uždirba vieni mažiausiai Europoje.
Apie slaugos situaciją Lietuvoje ir tai, kaip būtų galima pritraukti daugiau darbuotojų, diskutuota neseniai Seime Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotoje konferencijoje.
Prognozuoja 4,8 mln.
Ši problema – jau lyg pandemija: miego tyrinėtoja pasakė, kas gresia nesilaikant bent kelių taisyklių
Kaip rodo tyrimai, kad kas penktas lietuvis patiria nemigą, o viena to priežasčių – ilgas laiko leidimas prie ekranų ir ypač naršymas socialiniuose tinkluose. Specialistai perspėja, kad stokojant miego ne tik gali sustreikuoti visos organizmo sistemos. Didelis pavojus yra ir tai, kad žmonėms realus gyvenimas pasidaro neįdomus.
Tai žino ne visi: galite prašyti kompensacijos, jei susižeidėte ar sudaužėte brangų daiktą
Nors šią žiemą orai ir permainingi, miestų gatvėms pavirstant čiuožyklomis nemažai gyventojų neišvengia traumų. Kai kurios jų gali būti itin skaudžios, ilgam atimti darbingumą. Gera žinia bent ta, kad, pasirodo, tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos.
Advokatų teigimu, už įvairias traumas, kurios buvo patirtos ant neprižiūrėtų šaligatvių ar kitų miesto vietų, gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją.
REKLAMA
REKLAMA
Apsaugo nuo širdies ligų ir net vėžio: gydytojas prabilo apie kavos naudą
Sveika gerti kavą ar ne, ietys laužytos ne kartą. Vis tik mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų, labiau palankių kavos mylėtojams. Pasirodo, ypač ją vartojantieji ryte net gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Portalas tv3.lt primena apie publikuotą naują tyrimą, kurio išvados leidžia teigti, kad rytinė kava saugo širdį.
Lietuva – per žingsnį nuo epidemijos? Specialistė pateikė prognozę, ko dar laukti šią žiemą
Gydytojai vis garsiau kalba, kad esame ant gripo epidemijos slenksčio. Skaičiai patvirtina – sergamumas kas savaitę tik auga, jau fiksuojama daugiau mirčių nei pernai. Epidemiologai vis tik kol kas ramina, kad situacija nėra dramatiška, bet budrumo ragina neprarasti.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.
Šie pokyčiai palies ne vieną: pacientams nebeleis gudrauti, tačiau kur jie pasidės – didžiulis galvosopis
Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles.
Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
REKLAMA
REKLAMA
Atpažinkite grėsmingą kraujotakos sutrikimą: gydytoja papasakojo apie stiklinės metodą
Vaikai kiaurus metus daug dažniau nei suaugusieji serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Gydytojai patikina – tai neišvengiama, mat jų imuninė sistema tik susipažįsta su aplinka. Vis tik laiku nereaguojant tam tikros ligos gali baigtis ir labai liūdnai.
VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos doc. dr. Ingos Ivaškevičienės aiškinimu, gimę vaikai niekuomet nėra susidūrę su įvairiais mikroorganizmais – virusais, bakterijomis ir kitais patogenais.
Protu nesuvokia, kuo užsiima gydytojai, o eilės netirpsta: išklojo, ką reikia keisti nedelsiant
Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Siekia, kad vaistinėse atsirastų seniai laukta paslauga: SAM neskuba – tai būtų gerokai per drąsu
Vaistinėse jau kuris laikas galima ne tik nusipirkti vaistų ar medicinos priemonių, pasimatuoti kraujo spaudimą, bet ir pasiskiepyti. Vis tik patys vaistininkai skundžiasi, kad tą daryti jiems leidžiama tik tam tikrais atvejais. Jų teigimu, jie galėtų paskatinti pasiskiepyti daug daugiau žmonių, tarp jų – ir vaikus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu kol kas nepuola aklai palaikyti tokių siūlymų ir siūlo sėsti prie bendro diskusijų stalo.
REKLAMA
REKLAMA
Nedarbingumą galite gauti neiškėlę kojos iš namų: štai kam galioja tokia tvarka
Iškrenta ištisos šeimos, tuštėja kolektyvai, o skambučiai poliklinikose netyla – tokia dabartinė gydymo įstaigų realybė susirgimams gripu ir kitais virusais kopiant į viršų. Nors daug įstaigų pageidauja, kad pacientai gyvai atvyktų išsitirti, kuo susirgo, tvarkos numato, kad nedarbingumą dėl ligos galima gauti ir nuotoliu.
Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.
Sparčiai judame epidemijos link: gydytoja įspėjo – gripas šiemet „piktas“
Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link.
Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga.
Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.
Šiems pacientams – ne vieta priėmimo skyriuje: įsigaliojo pokyčiai, kurie palies kiekvieną
Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.
REKLAMA
REKLAMA
Mokslininkė atskleidė, kas šiandien darosi su maistu: kaip tai veikia smegenis ir kodėl sunku pasisotinti
Kodėl pavalgę vienokio maisto jaučiame energijos antplūdį, o kitąkart kaip tik aptingstame ar net tampame pikti? Kaip pasirinkti tinkamą maistą ir kaip smegenys priima maistą, plačiau papasakojo neuromokslininkė dr. Aistė Baleišytė.
Mokslininkė, tyrinėjanti, kaip smegenys reaguoja į valgomą maistą ir jį kontroliuoja, aiškino, kad priklausomai nuo to, kokius stimulus konkretus maistas sukelia neuronuose, tam tikrose ląstelėse, tai nulemia ir elgesį bei sužadinamas emocijas.
Situacija apverktina – vienų vaistų pasigenda, kiti gali brangti: ar šiemet lietuviai turės, kuo gydytis?
Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais?
Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.
Prabilo apie košmarą, ką patiria slaugytojai: ne tik baisu kur nors prisiliesti, išeini visas pradvokęs
„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.
REKLAMA
REKLAMA
Pacientų Vilniuje laukia pokyčiai: žada, kad užsiregistruoti pas gydytojus pavyks sklandžiau
Vilniaus gyventojų laukia pokyčiai – siekiama pagerinti patogumą pacientams dar atvykus registruotis pas gydytojus, atnaujinamos poliklinikų registratūros. Pirmoji kregždė – Šeškinės poliklinika, bet, kaip žada miesto meras Valdas Benkunskas, per šiuos metus pagal naują standartą bus pertvarkyta 10 įstaigų.
Šeškinės poliklinikos direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus aiškinimu, pagrindinis registratūros modernizavimo tikslas buvo pagerinti sąlygas pacientams.
Už kiekvieną vizitą pas gydytoją užsienyje jau moka papildomai: Lietuva tą turėjo seniai padaryti?
Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės.
Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.
Dvi savaitės bus kritinės: įspėja saugotis plintančio viruso – maža gali nepasirodyti
Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.
REKLAMA
REKLAMA
Įvertino, ar byranti sveikatos sistema nenuskandins naujosios ministrės: „Pamačius programą, piestu stojasi plaukai“
Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.
Gydytoja įvardijo, kokie žmonės labiau linkę susirgti vėžiu: nežinau nė vieno kitokio tarp savo pacientų
Nors šiandien onkologinių ligų daugėja ir jos jaunėja, gydytojai neturi vieno atsakymo, kodėl vienus užklumpa vėžys, o kiti sveiki pragyvena iki žilos senatvės. Vis tik onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė įsitikinusi – emocinis nusiteikimas sąlygoja daug net jau ir susirgus, o nuolatinis stresas be kalbų yra tiesus kelias į ligas.
Sertifikuota holistinės onkologijos specialistė pabrėžė norinti tikėti, kad emociškai stabilūs žmonės turi žymiai daugiau vidinių resursų.