Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Profesorius prabilo apie milžinišką pavojų: šis įprotis kone trečdaliu padidina iki 45 ligų riziką
Civilizacija ir šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo kainą – norėdami tiesiog išgyventi žmonės nebėra priversti tiek judėti. Be to, žmonės tapo ne tik sėslaus darbo ir gyvenimo būdo, bet ir ekranų įkaitais. Viso to pasekmės – mažėjantis fizinis aktyvumas, o su tuo auganti ir daugybės lėtinių susirgimų rizika.
Alina visą organizmą ir skatina puokštę ligų: medikai ragina pažaboti šią ligą, kol nevėlu
Medikai vis garsiau skambina pavojaus varpais ir ragina veikti – nutukimo epidemija auga tokiu sparčiu tempu, kad neilgai trukus žmonių, kurie turės normalų svorį, gali būti mažuma. Įvairių sričių gydytojai pažymi, kad nutukimas ankstina ir greitina daugybės susirgimų išsivystymą bei pasunkina visų ligų eigą.
Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą liga pavadino dar 1948 m., o jau beveik 3 dešimtmečius tai laikoma pasauline pandemija.
Kodėl nesinori valgyti pusryčių ir kaip išlikti sočiam: Kurpienė davė esminį patarimą
Nors noro žvaliau jaustis ar numesti vieną kitą kilogramą netrūksta dažnam, pakeisti mitybą ir visų pirma požiūrį į ją pasiryžta ne kiekvienas. Dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad visų pirma reikia ne bandyti kovoti su įpročiais, o išmokti įsiklausyti į kūno poreikius ir viską daryti palengva.
Paklausta, ką patartų valgyti arba ko nevalgyti, kad žmogus būtų energingas, laimingas ir jaustųsi sveikai, specialistė pastebėjo, kad pradėti reiktų visai ne nuo to.
REKLAMA
REKLAMA
Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus – gali išduoti klastingas ligas, kurias diagnozuoti labai sunku
Retos ligos diagnozuojamos vienetams, tačiau nė vienas nežino, ar nepaklius į tų žmonių grupę. Retas ligas atpažinti sunku, mat jų yra daug, juolab pasireikšti jos gali įvairiai, todėl iki diagnozės gali tekti nueiti ilgą kelią – 5–6 metus. Ar esama pavojaus ženklų, kurie leistų įtarti retą ligą?
Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė gydytoja genetikė dr.
Medikai stebi neregėtą infekcijos išplitimą: kosėdamas vaikas gali uždusti, simptomai tęstis mėnesiais
Iki šiol pastaruosius kelis metus fiksuojant vos keletą kokliušo atvejų, pernai juo susirgo kone tūkstantis gyventojų, arti šimto gydyta ligoninėje, dauguma pacientų – vaikai. Medikai griebiasi už galvos, kad sergamumas kokliušu – rekordinis, o skiepijimo apimtys toliau mažėja.
Prakalbo apie gąsdinančią tendenciją: širdies problemos laukia dar daugiau lietuvių
Naujausi duomenys apie moksleivių sveikatą glumina – per pastaruosius 30 metų jų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu, o raumenų jėga – maždaug 15 proc. Kas nutiko ir kaip pagerinti situaciją?
Tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių ištvermę, fizinį aktyvumą, raumenyną tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad šie rodikliai ženkliai suprastėję.
REKLAMA
REKLAMA
Galvoja, kad tik sieros kamštis, o gali visai apkursti: medikai ragina susirūpinti ir jaunus
Mėgstate piktnaudžiauti garsu naudodami ausines ar nevengiate leisti laiko triukšmingoje aplinkoje? Gydytojai įspėja, kad tampyti liūto už ūsų nevertėtų – kol klausos praradimas nesiekia 30 proc., to galima visai nejausti. Negana to, klausai sutrikus staiga būtina ieškoti pagalbos, ji gali ir nebesugrįžti.
Medikų teigimu, klausos sutrikimai tampa vis aktualesne sveikatos problema. Ir nors įprastai natūraliai klausa prastėja su amžiumi, nuo problemų su klausa neapsaugotas nė vienas.
Gydytoja įspėjo dėl populiaraus vaisto: peršalimas ar gripas gali baigtis liūdnai
Nors kalendorinė žiema baigėsi, gripas ir kiti virusiniai susirgimai dar nenori paleisti žmonių. Dar prieš savaitę sumažėjęs bendras sergamumas vėl ūgtelėjo, daug gyventojų vaduojasi iš ligos patalo. Medikė gi įspėjo, kad neapdairus gydymasis, atrodo, eilinėmis priemonėmis, gali baigtis ir labai liūdnai.
Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežino to nemalonaus jausmo, kai staiga užklumpa gerklės skausmas, kosulys, sloga, o kylanti temperatūra paguldo į patalą.
Svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje: štai kada medikai galės sustabdyti net skubios pagalbos teikimą
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo medikų bendruomenėje ilgai laukti pokyčiai – įteisinta galimybė atsisakyti teikti planinę arba net atidėti skubios pagalbos teikimą, jei pacientas agresyvus ir kelia pavojų kito gyvybei. Pacientams gi teks nenustebti išgirdus įspėjimą apie medikų naudojamą balso ir vaizdo įrašymo įrangą.
Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe.
REKLAMA
REKLAMA
Stveriasi už galvos dėl tokio pacientų elgesio: gydytoja atskleidė, kodėl tai – lyg tiksinti bomba
Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.
Gydytoja 7 metus ieškojo, kas yra jos vaikams: šių toksinių medžiagų gali turėti kas antras trečias
7 metus ieškojusi, kodėl jos vaikus nesiliauja varginti nemalonūs simptomai, gydytoja Indrė Misiūnienė atrado netikėtą dalyką. Ji teigė atradusi, kad sveikatos sutrikimus nulėmė toksinių metalų susikaupimas organizme.
Retai diskutuojamas, bet šiandienos pasaulyje itin aktualus klausimas – sunkieji metalai žmogaus organizme. Tokie metalai kaip švinas, gyvsidabris, kadmis gali patekti į mūsų organizmą pačiais įvairiausiais būdais – per maistą, vandenį, orą ar net kosmetiką.
Kviečiate greitąją medicinos pagalbą? Nenustebkite, jei teks susimokėti – štai ką patyrė vyriškis
Paūmėjus sveikatai ar patyrus traumą ir išsikvietus greitąją medicininę pagalbą, nenustebkite, jei atvykus į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali tekti susimokėti už gautas medicinines paslaugas. Taip nutiks, jei priėmime gydytojai nustatys, kad jums reikalinga neskubi medicininė pagalba, o sveikatos būklė nekelia pavojaus gyvybei ar rimtų sveikatos komplikacijų.
REKLAMA
REKLAMA
Stebi naują pavojingą tendenciją – ši liga darosi vis dažnesnė, suriečia ir jaunus
Nors stuburo išvarža anksčiau dažniau buvo nustatoma vyresnio amžiaus ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms, gydytojai konstatuoja, kad laikai keičiasi. Vis dažnesni svečiai jų kabinetuose jauni pacientai, kurie išvaržas „užsidirba“ kaip tik pakankamai nejudėdami.
Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Jevgenijus Skuryginas, dabar būtent dirbantieji sėdimą darbą sudaro net didesnę pacientų dalį.
Infektologė – apie išnykusį ką tik dar cirkuliavusį virusą: atskleidė, kas šiandien kelia didžiausią nerimą
Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.
Prabilo apie pavojingas oro sąlygas: skatina vėžį, kraujotakos ligas ir net lemia priešlaikinę mirtį
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – nematomas, bet kelia labai didelį pavojų. Skaičiuojama, kad dėl ilgalaikio jų poveikio Lietuvoje vidutiniškai miršta 77 asmenys 100 tūkst. gyventojų. Gydytojai gi įspėja, kad augantis oro užterštumas stipriai prisideda prie ligų paūmėjimo ir išsivystymo.
Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas.
REKLAMA
REKLAMA
Eilėms mažinti – nauji siūlymai: gydytojai abejoja, ar išdegs, tačiau pacientams yra gerų žinių
Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.
Prabilo apie didelį pinigų stygių: „Tai – žmonių genocidas, nes greitoji neatvažiuos“
Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.
Šį sezoną – rekordinis mirčių skaičius: paaiškino, kas nutiko su gerai pažįstama liga
Gripo ir peršalimo ligų sezonas dar nesibaigė, bet jis jau pažymėtas kaip nusinešęs rekordiškai daug gyvybių. Nuo gripo šią žiemą mirė 41 žmogus, šimtai atgulė į ligonines. Ekspertė paaiškino, kuo šie metai išskirtiniai ir ko dar laukti prasidedant pavasariui.
Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.
REKLAMA
REKLAMA
Greitoji gali ir neatvykti: paruošė aiškius kriterijus, kokiems pacientams ir per kiek laiko turi atvažiuoti
Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau.
Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.
Geram ligoninės vadovui siūlo antrą kadenciją be konkurso: „Negirdėjau, kad kas labai dėl to peštųsi“
Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.
Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.
Sumažinti vėžio riziką gali kiekvienas: mokslininkė atskleidė, kaip maitinasi pati
Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Ir nors technologijos, kaip anksti nustatyti ir gydyti onkologines ligas, tobulėja dideliu greičiu, specialistai apgailestauja, kad patys žmonės pasistengia per mažai, kad išvengtų vėžio.
Paprašyta įvardyti 3 pagrindinius veiksnius, kurie skatina vystytis vėžį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, vėžio tyrinėtoja profesorė Sonata Jarmalaitė kažko stulbinančio pasakyti negalėjo.
REKLAMA
REKLAMA
Skubiai susirgus pas gydytojus pateksime kitaip: vilniečiai jau gali įsidėmėti naują adresą
Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.
Žada stebuklingą poveikį ir ilgą gyvenimą – ekspertė perspėja lietuvius aklai nevartoti šių preparatų
Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.
Prabilo apie naują nematomą grėsmę: ši kenksminga medžiaga jau aptinkama net bambagyslėje
Mokslininkai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl vis didėjančios pasaulinės problemos – užterštumo mikro ir nano plastiku. Jo jau ne tik gausu aplinkoje, bet randama net žmogaus kraujyje ir kituose audiniuose. Nuogąstaujama, kad tai gali prisidėti ir prie augančios nevaisingumo problemos.
Apie kasdien į aplinką patenkančių mikroskopinių plastiko dalelių poveikį gamtai ir žmonių sveikatai mokslininkai kasdien pateikia vis daugiau atsakymų.
REKLAMA
REKLAMA
Klastingą vėžį padeda įtarti šie ženklai: nenumokite ranka, nes vėliau gali būti vėlu
„Geriau ateiti pas specialistą, išsitirti ir ramiai gyventi“, – tokį patarimą gydytojas Marius Kryžauskas turi kiekvienam. Pasak jo, išangės problemos ar tuštinimosi nusiskundimai neturėtų būti stigmatizuojami, mat būtent jie gali padėti laiku aptikti klastingąjį storosios žarnos vėžį.
Kiaušiniai – ryte, bulvių apkepas – vakare: dietistė pateikė verdiktą, kas blogai su tokia mityba
Pieno produktai – tik be laktozės, kuo mažiau riebalų, jokių bulvių ar ankštiniai vietoj mėsos: šiandien net jokios išskirtinės mitybos nepropaguojantis žmogus kartais jaučiasi pasiklydęs, kokį maistą rinktis sveikiau.
Į virtuvę ne tik įpučiamos vis kokios naujos mados, bet išsigryninti savo lėkštės raciono nepadeda ir skirtingos specialistų ir net mokslininkų įžvalgos.
Vilnietė pratrūko, kiek laiko jau laukia operacijos: „Tokiais tempais ir per visą gyvenimą nesulauksiu“
Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai.
Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.
REKLAMA
REKLAMA
Privalu tiek jaunam, tiek senam: ekspertė patarė, kaip išvengti paties žalingiausio įpročio pasekmių
Ekspertai stebi apie labai pavojingą tendenciją – šiandien žmogus daugiau laiko jau praleidžia sėdėdamas nei miegodamas. Ne veltui sėdėjimas yra laikomas naujuoju rūkymu ir sąlygoja labai daug ligų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės katedros asistentė, kinezeterapeutė Rūta Brazdžionytė pažymi, kad kiekvienas žmogus fiziniam aktyvumui kasdien turėtų skirti bent 30 minučių, o paprasčiausias ėjimas yra saugiausia judesio forma.
Agresyvus vėžys – vos perkopus 20-metį: raudonos vėliavėlės, kam tai gresia
Nors onkologinėmis ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, jauniausioms Santaros klinikose šiemet nuo krūties vėžio gydytoms pacientėms – vos 24–25 metų. Kas gi didina riziką susirgti jauname amžiuje ir kada net nupjaunamos krūtys?
Pasak VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos dr.
Gydytoja išklojo, ką mano apie organizmo valymą: įspėja nesugalvoti imtis šių metodų
Neįprastai šilta žiema tik dar labiau artina pavasarį, kada dalis žmonių ima jausti poreikį organizmo valymui. Kas užgyveno ne vieną papildomą kilogramą, kiti jaučia energijos stygių, treti tiesiog nori ieško naujų sveikatinimosi būdų.
Gana paplitusį ir ypač artėjant kalendoriniam pavasariui atbundantį norą kažkaip „išvalyti“ organizmą gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė vertino skeptiškai.
REKLAMA
REKLAMA
Populiarus tyrimas dėl vėžio gali būti netikslus: kam gydo be reikalo, o kam – neaptinka
Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti onkologines ligas, Lietuvoje veikia net keturios vėžio prevencinės programos. Viena jų skirta vyrams pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Vis tik gydytojas įspėjo aklai nepasikliauti tyrimo rezultatais.
Gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas džiaugėsi, kad šiuo metu pajutę negalavimus vyrai pas urologą atbėga greičiau nei prieš kokių 20 metų. Jis svarstė, kad ir pacientų edukacijos lygis dabar kitas, ir padidėjęs dėmesys sau ir savo sveikatai.
Situacija neeilinė – gydytojai sako niekada to nematę: įkyraus simptomo neatsikrato savaitėmis
Atrodo, rimtai nesirgo, gal tik slogavo, o kosulys vargina savaitėmis. Tokiais ir panašiais skundais dalinasi gyventojai ir stebisi, ar šiemet nepuola kokie neįprasti virusai. Gydytojas ramina, kad tokia ligos eiga stebėtis nereikėtų, o jos kaltininku gali būti įvairiausi patogenai. Tiesa, šie metai vienu atžvilgiu neeiliniai.
Nors spustelėjus šaltukui sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sumažėjo, daug gyventojų vis dar kenčia nuo įvairiausių varginančių simptomų.
Ką darys su eilėmis pas gydytojus: 90 proc. vizitų turėtų būti matomi, kai kurie pacientai patekti greičiau
Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti.
Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.
REKLAMA
REKLAMA
Bjaurūs parazitai užpuolė lietuvių namus: kanda skaudžiai, o išnaikinti sunku
Lietuvių namuose pagausėjo blakių – bent taip teigia parazitus naikinančios įmonės. Sveikatos specialistai konstatuoja, kad šie gyviai „neišrankūs“ – gali apsigyventi daug kur, o be maisto išbūti mėnesiais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė neslėpė, kad blakės – itin nemalonus gyvis.
„Pati blakė yra specifinis žmogaus parazitas, kitaip vadinama patalininė blakė.
Net susirgus šiuo vėžiu galima išsaugoti lytinę funkciją: gydytojas pasakė, kada tai įmanoma
Jei kažkada galimybė naudoti robotus medicinoje ir ypač chirurgijoje galėjo skambėti kaip scenarijus iš fantastikos srities, šiandien tai – jau ne vieno dešimtmečio realybė. Robotinę chirurgiją jau taiko ir Lietuvos gydytojai bei vardija didelius privalumus.
VUL Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas doc. Albertas Čekauskas džiaugėsi, kad Santaros klinikose urologijoje robotinė chirurgija naudojama jau 1,5 metų, nors pasaulyje ji taikoma daugiau nei 20 metų.
Vizitus pas gydytojus laikas apmokestinti papildomai? Atšauna, kad lietuviai ir taip išleidžia daugiausiai
Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje.
Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.
REKLAMA
REKLAMA
Ši būklė gresia ne vienam: išgirdę diagnozę gyvena nebeilgai – išmokite atpažinti simptomus
Nors kardiovaskulinės ligos nužudo daugiausiai lietuvių, gydytojai teigia, kad vienai iš jų – širdies nepakankamumui – skiriama per mažai dėmesio. Medikai griauna įsitikinimą, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ir ragina visus įsidėmėti galimus pavojaus signalus.
Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.
Grėsmingas scenarijus: šiuo mirtinu vėžiu daugiau sirgs net nerūkantys žmonės
Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Gydytojai įspėja, kad jis yra itin klastingas, mat ilgai nerodo simptomų, o nustatomas dažniausiai jau 3 ar 4 stadijoje. Negana to, griaunamas mitas, kad plaučių vėžys gresia tik užkietėjusiems rūkaliams.
„Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų.
Dažna vyrų liga, dėl kurios moterys neturėtų įtarti neištikimybės: štai kam labiau gresia
Prostatitas – viena iš dažnų ypač jaunesnių vyrų urologinių bėdų. Nors supratimo apie šią ligą medikams dar stinga, gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas griauna vis dar pasitaikantį mitą, esą šią ligą vyras gali pasigauti „sukdamas į kairę“.
Pasak gydytojo, prostatitas yra vienas dažnesnių susirgimų, dėl ko jauni vyrai apsilanko pas urologą.
REKLAMA
REKLAMA
Panevėžyje mirus žmogui – gydytojo įspėjimas: „Tai labai pavojinga“
Nors vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – tik „vaikiška liga“, gydytojai pabrėžia, kad taip anaiptol nėra. Nors dažniau ja išties serga vaikai, nuo sudėtingų komplikacijų neapsaugoti ir suaugusieji. Vienam šalies gyventojui vėjaraupiai baigiantis metams pasibaigė tragiškai – išsivysčius meningitui jis mirė.
Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.
Pacientų laukia naujovės – testą dėl vėžio gaus tiesiog į namus, skirs naujus tyrimus
Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.
Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.
Gydytoja – apie įsierzinusius pacientus ir kas vyksta medicinoje: „Man ašaros kaupiasi, kai tai girdžiu“
Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse.
Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.
REKLAMA
REKLAMA
Beata 3 metus gyveno lyg košmare: kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis liūdnai
Su neeiliniu sutrikimu susidūrusi marijampolietė Beata Valungevičienė pasakoja 3 metus gyvenusi lyg košmare – kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis sąmonės praradimu, vargino nuolatinis pykinimas ir nuovargis. Po ilgų ligos paieškų šiandien moteris jaučiasi lyg naujai gimusi ir garsiai kalba, kad padėtų kitiems.
Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma.
„Turėjau visą puokštę įvairių simptomų.
Žinomas kardiologas pasidalijo receptu, kaip pats dorojasi su stresu ir rūpinasi širdimi: pagundų neišvengiu
Pašėlęs gyvenimo ritmas ne vieną įsuka į pavojingą ratą – bėgant be sustojimo pamirštamas dėmesys sau, o tada laukti bėdos ilgai netenka. Gydytojai gi pažymi, kad būtent gyvensenos pokyčiai atneša daugiausiai naudos.
Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.
Kiaušiniai, pieno produktai, mėsa: profesorius paneigė populiarius mitus, kokio maisto vengti
Gerai žinomas posakis – esame tai, ką valgome. Profesorius Rimantas Stukas patikina, kad tame yra daug tiesos, todėl maitintis reikėtų įvairiai, bet nuosaikiai. Specialistas kartu išsklaidė populiarius mitybos mitus bei patarė, kaip maitintis, kad energijos netrūktų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi.
REKLAMA
REKLAMA
Žaibavimas akyse išduoda labai pavojingą būklę: skubėkite pas gydytoją, nes galite apakti
Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Jurgita Kolesnikovė pasakojo, kad tinklainės atšoka gali susiformuoti dėl kelių priežasčių, bet viena pagrindinių, kuri laikoma ekstrine būkle oftalmologijoje, yra tinklainės atšoka dėl jos plyšimo.
„Svarbu žinoti, kad patį akies obuolį sudaro kapsulė, kuri yra sudaryta iš trijų dangalų, ir akies branduolys. Jis yra sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį.
Svarbu žinoti visiems: įsigaliojo pokyčiai dėl skubios pagalbos – štai kaip nuo šiol teiks
Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.
„Viruso pokyčiai gali būti labai dideli“ – profesorė prabilo apie naujos pandemijos grėsmę
Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.
REKLAMA
REKLAMA
Žiemos nėra, o virusai įsišėlsta: specialistė įvardijo klaidą, kurią dabar daro ne vienas
Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų.
„Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.
Šis vėžys turėtų išnykti iš ligų žemėlapio: medikai pasakė, ką turi padaryti kiekvienas
Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.