Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, 5 val. 55 min. Lietuvos policijos budintys pareigūnai gavo pirmą pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, buvo pastebėtas objektas, kuris panašus į droną.
Po pranešimo buvo gauti dar 4 pranešimai. Iš jų turinio, gautų koordinačių buvo patvirtinta, kad informacija apie droną yra tikra.
„Buvo priimtas sprendimas išsiųsti pranešimą visiems Lietuvos gyventojams būti budriems, nes tikrai buvo neįmanoma nustatyti nei galimo atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio“, – pirmadienį nurodė generalinis komisaras.
Jo teigimu, iki dabar policija dėl drono yra gavusi apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos.
Jo teigimu, paskutinis gautas pranešimas apie droną veda vidurio Lietuvos link, šiauriau Kauno. Šiuo metu drono paieškos veiksmai vyksta Kernavės apylinkėse.
A. Paulauskas taip pat kreipėsi į gyventojus su svarbia žinia: „Įsibėgėja grybavimo sezonas, tai jeigu kažkokioje miškingoje, pelkingoje vietovėje gyventojai pastebės kažkokį įtartiną objektą, jokiais būdais prie jo nesiartinti, kuo skubiau apie tai pranešti telefonu 112. Atvyks profesionalai, išminuotojai, kurie saugiai apžiūrės tą objektą.“
Apie droną pranešė gyventojai, pasieniečiai jo nefiksavo
A. Paulauskas pakartojo, kad apie droną policijai pranešė ne kas kitas, o gyventojai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad Lietuvos pasieniečiai nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio.
„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją teigė jis.
„Mes neturime zenitinių kompleksų ir artimiausiu metu neturėsime ir apskritai klausimas, ar reikėtų tą turėti, nes oro gynybos sistema turėtų būti vieninga ir nefragmentuota“, – pridūrė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai savo turimomis priemonėmis gali neutralizuoti tik kontrabandininkų naudojamus bepiločius orlaivius. Jis taip pat pažymėjo, kad pasieniečiai turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei šis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Bet specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, išskyrus šturmo karabinų, kurie šiandien naudojami mūsų tarnybų, neturime. Tai irgi reikia suprasti, kad objektą, kuris aukštai dideliu greičiu skrenda, neutralizuoti kinetinėmis priemonėmis, naudojant šturmo karabiną, galimybių yra nedaug“, – akcentavo R. Liubajevas.
„Žiūrint ir vertinant Ukrainos patirtį, matome, kad jie turi tam tikras specialias komandas, turi tam tikrus zenitinius prietaisus, kurie naudojami tokių objektų naikinimui, „Shahed“ dronų naikinimui ir kitų skraidančių objektų. Tokių priemonių mes neturime“, – komentavo VSAT vadas.
Ministras paaiškino, kodėl drono Lietuva nenumušė
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog tarnybos ir toliau dirba, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas, kuris iš Baltarusijos paryčiais atskrido į Lietuvą.
„Šiuo metu mūsų vidaus reikalų sistemos tarnybos kartu su Lietuvos kariuomene imasi veiksmų tam, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.
„Veiksmai yra koordinuojami, visa informacija siunčiama į kariuomenę, kad jie galėtų nustatyti artimiausią galimą objekto ar orlaivio kritimo tašką“, – teigė VRM vadovas.
Pasak jo, šis orlaivis realios grėsmės nesukėlė: „Buvo įvertinta, kad dažniausiai tokie galimi orlaiviai, kaip ir praėjusį kartą, neneša tokios didelės grėsmės.“
V. Kondratovičius paaiškino, kodėl drono Lietuva nenumušė.
„Kalbant apie ginklų panaudojimą, mes turime algoritmą, kada mes galime panaudoti ginklą, bet šiuo atveju, žiūrint į (drono skridimo – red. past.) aukštį ir visą šitą situaciją, nemanau, kad tai būtų veiksminga, jeigu būtume tai darę“, – nurodė ministras.
Pasak V. Kondratovičiaus, šį antradienį bus rengiamas susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo metu bus tariamasi dėl priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti sienos apsaugą ir oro erdvės kontrolę.
„Šį ketvirtadienį (patikslinta: antradienį – red. past.) planuojamas susitikimas pas prezidentą, kuriame kartu su Krašto apsaugos ministerija, su kariuomene, su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba pristatinėsime planą, kokių veiksmų, mūsų manymu, reikia imtis tam, kad būtų galima pastiprinti sienos apsaugą, ypač – kalbant apie oro erdvės kontrolę“, – sakė VRM vadovas.
Žinutė apie droną – beveik po 2 valandų: PAGD laukė NKVC nurodymo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla teigė, kad pranešimą departamentas gyventojams apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną pirmadienį išsiuntė, gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) leidimą.
Gyventojai dalijasi droną užfiksavę maždaug 5 val. ryto, tačiau įspėjamasis pranešimas juos pasiekė beveik po dviejų valandų. R. Požėlos teigimu, perspėjimas išsiųstas tik gavus NKVC leidimą.
„Mūsų budėtojas iš NKVC pirminę informaciją, kad reikės siųsti gyventojams pranešimą, gavo po 6 val. ryto. Tai tikrai atlikome tuos darbus, t. y. pajungėme serverius, aktyvavome sistemą ir laukėme galutinio sprendimo, kad žinutė turi būti išsiųsta ir laukėme pačios žinutės turinio. Tik gavus žinutės turinį ir gavus leidimą iš NKVC, ta žinutė buvo išsiųsta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – nurodė R. Požėla.
PAGD duomenimis, didžioji dalis mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų minėtus pranešimus gavo.
„Mūsų žiniomis, po 7 valandos turėjome informaciją procentinį pasiekiamumą operatorių tinkluose: „Bitė“ – 95 procentai, „Telia“ – 90 procentų, „Tele2“ – 99 procentai“, – teigė R. Požėla.
Jis sakė žinantis, kad ne visi mobiliojo ryšio paslaugų varototojai pranešimus apie droną gavo tuo pačiu metu.
„Tai yra dėl tam tikrų technologinių dalykų ir noriu pasakyti, kad mūsų institucija intensyviai dirba dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos tobulinimo, tiksliau – dėl naujos sistemos sukūrimo, kuri mums leistų šitą funkciją atlikti efektyviau“, – aiškino R. Požėla.
Pasak PAGD vadovo, 2012 m. sukurta gyventojų informavimo sistemą būtina keisti nauja, tačiau, anot R. Požėlos, šiuo atveju ji suveikė tinkamai.
„Sistema yra veiksminga, nes vis tik absoliuti liūto dalis gyventojų tas žinutes gavo“, – tvirtino PAGD direktorius.
„Mes vis dar naudojamės 2012 m. sukurta Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kuri, deja, šiandien galbūt neatitinka visų mūsų lūkesčių ir reikalavimų, bet tikrai mes nežiūrime į kažkokią mistinę ateitį, kad kažkada atsiras. Mes jau dabar dirbame prie naujos sistemos sukūrimo“, – akcentavo jis.
Lietuvos kariuomenė: dronas buvo stebimas dar Baltarusijos teritorijoje
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridus dar vienam dronui, Lietuvos kariuomenė pranešė, jog objektas buvo stebimas dar iki tol, kol įskrido į šalies teritoriją.
„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai“, – nurodo kariuomenė.
„Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – pažymima pranešime.
Kariuomenės teigimu, šiuo metu sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokių incidentų vietose.
„Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad“ pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje“, – rašoma kariuomenė pranešime.
„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai“, – priduria institucija.
Vaikšnoras: prie sienos bus dislokuoti papildomo oro gynybos pajėgumai
Pirmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidus iš Baltarusijos atskridusiam objektui, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad prie sienos bus dislokuoti papildomi oro gynybos pajėgumai.
„Šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos, nes jau matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai, daugmaž žinome kryptis, žinome, kur galimai yra koridoriai, per kuriuos jau tas antras atvejis yra. Šioje vietoje sustiprinsime“, – pirmadienį žurnalistams komentavo R. Vaikšnoras.
„Po pirmo atvejo liepos pradžioje yra padarytos tam tikros išvados, kartu koordinuojant, sinchronizuojant su mūsų VRM (Vidaus reikalų ministerijos – ELTA) kolegomis“, – pabrėžė jis.
Vadas taip pat teigė negalintis patvirtinti, kokio tipo objektas skraidė Lietuvos teritorijoje. Pirmadienį rytą į Lietuvą įskridusio objekto paieškos dar tęsiasi.
Anot R. Vaikšnoro, apie objektą buvo sužinota anksti ryte, tačiau neatskleidė, kaip suveikė visas reagavimo procesas.
„Bus atliekamas tyrimas, bus išsiaiškinta, kur ir kada. Aš žinau laikus, aš žinau, kada buvo pastebėta dar Baltarusijos teritorijoje, tačiau yra ir operacinis saugumas. Tai, ką mes šiandien kalbame su ministre, žinome, kad ir kita pusė klausosi. Tai yra jautri informacija“, – pabrėžė jis.
Pasak R. Vaikšnoro, turimos oro stebėjimo priemonės fiksuoja skraidančius objektus, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad jų bruožus nustatyti galima tik vizualiu būdu. Todėl, leido suprasti kariuomenės vadas, numušinėti objektus būtų per rizikinga.
„Žinoma, yra taikos metas, tai šaudyti į kairę, į dešinę… Patys suprantate, gali prieiti iki fatališkų, katastrofinių padarinių“, – akcentavo vadas.
„Šitoje vietoje mums reikia irgi apsispręsti, ko mes norime, kokias rizikas, kaip visuomenė mes prisiimame“, – pridūrė jis.
Į Lietuvos teritoriją įskrido dronas
Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
NKVC duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodo centras.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
