Liepos 10 d. į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis „Gerbera“. Skelbta, kad objektas, Lietuvos išbuvęs maždaug tris minutes, nukrito pats netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau pasieniečiai pranešė, jog fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.
Galiausiai patvirtinta, kad tai rusiškas dronas „Gerbera“. Dėl įvykio į slėptuvės buvo nuvesti valstybės vadovai – Seimo pirmininkas ir premjeras.
Liepos 28 d. į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido dar vienas dronas. Šiuo metu dar nėra žinomos jo techninės ypatybės, drono vis dar ieškoma.
Gyventojai skrendantį droną išgirdo dar apie 5 val. ryto. Maždaug po dviejų valandų žmonės gavo įspėjamuosius pranešimus.
Lietuvos kariuomenės teigimu, kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai.
Į Lietuvos teritoriją įskrenda ir kitokių objektų. Štai liepos 16 d. panaudoję antidroninę įrangą pasieniečiai Šalčininkų rajone nutupdė iš Baltarusijos įskridusį lėktuvėlį. Tokias skraidykles dažniausiai naudoja kontrabandininkai nelegaliems rūkalams į Lietuvą skraidinti.
Lietuvos kariuomenė: dronas buvo stebimas dar Baltarusijos teritorijoje
Pirmadienį į Lietuvą iš Baltarusijos įskridus dar vienam dronui, Lietuvos kariuomenė pranešė, jog objektas buvo stebimas dar iki tol, kol įskrido į šalies teritoriją.
„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai“, – nurodo kariuomenė.
„Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – pažymima pranešime.
Kariuomenės teigimu, šiuo metu sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokių incidentų vietose.
„Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad“ pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje“, – rašoma kariuomenė pranešime.
„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai“, – priduria institucija.
Vaikšnoras: prie sienos bus dislokuoti papildomo oro gynybos pajėgumai
Pirmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidus iš Baltarusijos atskridusiam objektui, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad prie sienos bus dislokuoti papildomi oro gynybos pajėgumai.
„Šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos, nes jau matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai, daugmaž žinome kryptis, žinome, kur galimai yra koridoriai, per kuriuos jau tas antras atvejis yra. Šioje vietoje sustiprinsime“, – pirmadienį žurnalistams komentavo R. Vaikšnoras.
„Po pirmo atvejo liepos pradžioje yra padarytos tam tikros išvados, kartu koordinuojant, sinchronizuojant su mūsų VRM (Vidaus reikalų ministerijos – ELTA) kolegomis“, – pabrėžė jis.
Vadas taip pat teigė negalintis patvirtinti, kokio tipo objektas skraidė Lietuvos teritorijoje. Pirmadienį rytą į Lietuvą įskridusio objekto paieškos dar tęsiasi.
Anot R. Vaikšnoro, apie objektą buvo sužinota anksti ryte, tačiau neatskleidė, kaip suveikė visas reagavimo procesas.
„Bus atliekamas tyrimas, bus išsiaiškinta, kur ir kada. Aš žinau laikus, aš žinau, kada buvo pastebėta dar Baltarusijos teritorijoje, tačiau yra ir operacinis saugumas. Tai, ką mes šiandien kalbame su ministre, žinome, kad ir kita pusė klausosi. Tai yra jautri informacija“, – pabrėžė jis.
Pasak R. Vaikšnoro, turimos oro stebėjimo priemonės fiksuoja skraidančius objektus, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad jų bruožus nustatyti galima tik vizualiu būdu. Todėl, leido suprasti kariuomenės vadas, numušinėti objektus būtų per rizikinga.
„Žinoma, yra taikos metas, tai šaudyti į kairę, į dešinę… Patys suprantate, gali prieiti iki fatališkų, katastrofinių padarinių“, – akcentavo vadas.
„Šitoje vietoje mums reikia irgi apsispręsti, ko mes norime, kokias rizikas, kaip visuomenė mes prisiimame“, – pridūrė jis.
Liepos 28 d. į Lietuvos teritoriją įskrido dronas
Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodo centras.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Dar vienas dronas įskrido liepos 10 d.
Liepos 10 d. į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.
Objekto nukrito netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.
Pirminiais duomenimis, jis pagamintas iš faneros ir putplasčio ir tikriausiai negabeno krovinio. Pavojaus objektas nekelia.
Kenos pasienio užkardos vadas Marius Barkauskas žurnalistams nurodė, jog nukritęs objektas skrido maždaug 100 metrų aukštyje, jo greitis siekė apie 50–60 kilometrų per valandą.
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad jos oro pajėgos fiksavo link Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės artėjantį objektą.
NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau objektui po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta.
Dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo iš Baltarusijos į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
