Naujienų portalui tv3.lt Kristina Morkūnienė pirmą kartą atvirai prabilo apie savo gyvenimą ir šeimą. Nors viešumoje dažniau matomas jos vyras Paulius, Kristina – ne mažiau įdomi asmenybė.
Jos gyvenime yra itin svarbus mokslas – moteris yra baigusi doktorantūros studijas ir šiandien dėsto genetiką Lietuvos sveikatos ir mokslų universitete.
„Nuo tada, kai baigiau universitetą, mano darbovietė nepasikeitė – jau daugybę metų dirbu dėstytoja. Esu baigusi ir bakalaurą, ir magistrą, ir doktorantūrą, tad man patiko mokytis, o vėliau ši meilė mokslui peraugo į norą mokyti studentus.
Stengiuosi tai suderinti su moksliniu darbu universitete, taip pat padedu Pauliui su veterinarijos klinikos administraciniais reikalais“, – pasakojo K. Morkūnienė.
Tęsia šeimos tradiciją
Įdomu tai, kad genetikos mokslas Kristinai artimas nuo mažens – juo gyveno net dvi ankstesnės šeimos kartos.
„Mama ir senelis dirbo tuometinėje veterinarijos akademijoje, tad nuo mažens praleisdavau daug laiko tarp dėstytojų. Kai atėjo metas man pačiai rinktis, kuo noriu būti baigusi universitetą, daug klausimų nekilo. Tęsiu šeimos tradiciją“, – šyptelėjo ji.
Nors dėstytojos darbą Kristina dirba jau daugelį metų, šis pasirinktas kelias iki šiol jai teikia džiaugsmą. Be to, ji dalijasi savo žiniomis ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio studentais. Pasak Kristinos, jų mentalitetas išties skiriasi, tačiau bendrauti ir dirbti tiek su vienais, tiek su kitais – be galo įdomu.
„Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti su studentais. Visgi tai jau nėra moksleiviai, o studentai, pasirinkę norimą kryptį, jie ateina motyvuoti ir trokštantys žinių. Žinoma, kiekvienas turi individualias savybes – vieni yra daugiau intravertai, kurie labiau klauso ką šneki, bet ne visada išdrįsta ko nors paklausti. O kiti kaip tik turi daug klausimų.
Skirtumus pastebėjau ir tarp Lietuvos bei užsienio studentų. Užsieniečiai yra aktyvesni, daugiau klausinėja, bet ne taip stropiai ruošiasi atsiskaitymams. Lietuviai ramesni, sugeria žinias ne tiek daug klausdami, bet atėjus laikui ruoštis atsiskaitymui, jie tam deda visas pastangas“, – dalijosi genetikos dėstytoja.
Kaip pasakojo Kristina, ji ne tik dirba mokslinį ir dėstytojos darbą universitete, bet ir padeda vyrui Pauliui veterinarijos klinikos darbuose. Čia K. Morkūnienės pareigos – dokumentų tvarkymas, gyvūnų maisto ir drabužėlių elektroninės parduotuvės administravimas.
„Mes sakome, kad mūsų klinikos darbas yra tarsi darbas po darbo. Kai Paulius baigia gydytojo darbą, o aš – dėstytojos, tuomet sugrįžę namo aptariame klinikos reikalus. Nėra taip, kad visą laiką kartu būname klinikoje, todėl visai gerai mums pavyksta sutarti ir pasiskirstyti užduotis“, – tikino pašnekovė.
Su vyru Pauliumi susipažino vaikystėje
Pauliaus ir Kristinos meilės istorija klostosi jau daugiau nei du dešimtmečius, o rugpjūčio mėnesį sutuoktiniai minės ir 17-ąsias vestuvių metines. Pasirodo, juodu užaugo toje pačioje gatvėje!
„Mes buvome kaimynai, gyvenome šalia vienas kito, užaugome toje pačioje gatvėje. Tad vaikystėje kartu žaisdavome, o vėliau pradėjome draugauti“, – šypsodamasi pasakojo K. Morkūnienė.
Galiausiai Paulius ir Kristina susilaukė dviejų berniukų – iš pradžių gimė Giedrius, o netrukus ir Emilis. Šiuo metu abu sūnūs išgyvena paauglystę. Pasidomėjus, ar šiuo laikotarpiu lengva rasti bendrą kalbą su vaikais, K. Morkūnienė teigė, kad šiuo periodu svarbiausia su sūnumis atrasti tai, kas šeimą suvienytų.
„Negalėčiau pasakyti, kad šis laikas yra sunkesnis nei tada, kai vaikai buvo maži. Žinoma, jie nori būti savarankiškesni, o mes jokiais būdais negalime to drausti. O kaip kitaip jie taps suaugusiais ir atsakingais žmonėmis… Tad atrasti tą balansą tarp savarankiškumo ir noro jiems padėti išties yra iššūkis, keliantis diskusijų.
Bet, manau, geriausias dalykas, kuris padeda formuoti ryšį su vaikais yra bendra veikla, kurioje tiek mes, tiek sūnūs jaučiamės gerai“, – teigė dviejų berniukų mama.
Šeimą vienija aktyvus laisvalaikis
Kristina atskleidė, kad šiuo metu visa šeima gyvena bendru pomėgiu – sportu. Morkūnų namuose aktyvumas apskritai yra neatsiejama kasdienybės dalis: pasyvų poilsį jie mieliau iškeičia į žygius gamtoje ar aktyvias pramogas gryname ore.
„Mes su Pauliumi sportuojame labiau dėl malonumo, o vaikai turi savo siekių sporto būreliuose. Apskritai labai mėgstame fizinę veiklą – pasivaikščiojimus, žygius tiek Lietuvoje, tiek keliaujant. Manau, kad tai tikrai puikus ir nenuobodus būdas leisti laiką kartu“, – sakė K. Morkūnienė.
Paulius ir Kristina su vaikais mėgsta ir keliauti – bent pora kartų per metus apsilanko svetur. Netrukus šeima krausis lagaminus ir skris tyrinėti Šiaurės Kiprą. Moteris sako jau turinti kelionei visą planą su įdomiomis veiklomis.
„Dažniausiai keliaujame į tokias vietas, kurios yra susijusios su gyvūnais ir gamta. Kipre planuojame sudalyvauti savanorių organizuojamoje naktinėje veikloje, kurios metu galima stebėti vėžliukus laukiniame paplūdimyje.
Ten yra tokios saugotinos vietos, kur jie deda kiaušinius, tad savanoriai organizuoja edukacinę veiklą, papasakoja apie šias nykstančias rūšis, ką žmonės gali dėl to padaryti. Turbūt dar leisimės ir į kokį žygį kalnuose, aplankysime gražias gamtos vietas“, – kelionės planais dalijosi pašnekovė.
„Paulius tikrai yra šeimos žmogus“
Kristinos vyro Pauliaus dienos grafikas – itin įtemptas ir užimtas: vyras keliasi 4 valandą ryto, veterinarijos klinikoje turi daugybę darbų. Anot K. Morkūnienės, anksčiau jam tekdavo dirbti ir savaitgaliais, tačiau pastaruoju metu juos stengiasi skirti kokybiškam laikui su šeima.
„Paulius tikrai yra šeimos žmogus. Visas tas laikas, kuris yra skirtas ne darbui, būna praleistas su šeima. Žinoma, kadangi dirba su gyvybe, kartais pasitaiko netikėtų situacijų, komplikacijų, kai tenka dirbti ir savaitgaliais, bet įprastai šį laiką jis skiria tik šeimai. Jei praleidžiame jį kokybiškai, to mums užtenka“, – sakė P. Morkūno žmona.
Ne paslaptis, kad veterinaro darbas – itin jautrus ir emociškai reiklus. Pasiteiravus, ar Paulius dažnai grįžta namo nešinas dienos išgyvenimais, Kristina to neslėpė – tokių akimirkų pasitaiko.
„Per dieną jis kartais išgyvena tikrus emocijų kalnelius – nuo labai liūdnų situacijų, kai padarai viską, bet nebegali išgelbėti gyvūno iki labai džiugių, kai viskas klostosi sėkmingai ir gyvūnėliai pasveiksta po sunkių ligų. Emocijų našta tikrai susikaupia. Esu pastebėjusi, kad tokiais atvejais jam norisi pabūti namuose, šeimoje.
Kartais būna taip, kad aš pasiūlau susitikti su draugais ar kur nors išeiti, bet Paulius sako: ne, ši savaitė man buvo tikrai sunki, norėčiau ramiai pabūti namuose. Tokiais atvejais mes be jokių problemų surandame balansą, kad visiems būtų gerai“, – kasdienybe dalijosi moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
