Verslas

Kaip geriau susiplanuoti mėnesio biudžetą? Kur investuoti santaupas? Ar verta imti būsto paskolą? Paklausus šių klausimų dirbtinio intelekto (DI), atsakymų galima sulaukti vos per kelias sekundes. Tačiau DI gali klysti, o jo pateikta informacija gali būti netiksli ar pasenusi. Specialistai įspėja, kad rizika kyla tada, kai žmogus, norėdamas asmeniškesnio patarimo, DI atskleidžia savo pajamas, paskolos sutartį, banko išrašą ar kitą informaciją apie save.

Trečiadienį Vyriausybėje numatomas valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas, kur bus aptariamos priemonės išaugusių degalų kainų poveikiui švelninti. Kaip Eltai sakė demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius, šią savaitę nevyksta Seimo posėdžiai, daug politikų išvykę, tad trečiadienį planuojamas jo, premjero ir Mindaugo Sinkevičiaus ir „valstiečių“ pirmininko Aurelijaus Verygos parengiamasis susitikimas.

Studijos, šeima ar grįžimas į darbo rinką po ilgesnės pertraukos – skirtingais gyvenimo etapais galimybė derinti darbą su kitais įsipareigojimais tampa svarbiu kriterijumi renkantis darbovietę. Į šį poreikį reaguoja lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ – prekybos padalinių darbuotojų darbo grafikas ir etato dydis organizuojamas lanksčiai, pagal individualius prašymus.

Lietuvoje per antradienio vidurdienį vykusį gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos testavimą buvo sutrikęs telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšys. Kiti du didieji operatoriai nurodė ryšio sutrikimų nefiksavę. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovės Astos Buitkutės teigimu, 15 minučių trukę sutrikimai paveikė iki 5 proc. įmonės klientų, o trikdžius greičiausiai lėmė klaidos Suomijos tiekėjos „Nokia“ duomenų perdavimo sistemose.

Technologijų ir investicijų grupė „Tesonet“ iš verslininkų Norberto ir Kęstučio Faktorovičių valdomos nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonės „Kenova Group“ įsigijo buvusios infekcinės ligoninės pastatus prestižiniame Žvėryno rajone Vilniuje.  Kaip BNS teigė „Tesonet“ strateginių projektų vadovė Evelina Žvinytė, įsigytus pastatus svarstoma pritaikyti švietimo veiklai.  „Viena iš prioritetinių krypčių, kurią analizuojame, yra švietimui ir ugdymui skirta infrastruktūra.

Vienaragio statusą gavusios technologijų ir investicijų grupės „Tesonet“ įkūrėjų kibernetinio saugumo įmonės „Nord Security“, veikiančios su prekės ženklu „NordVPN“, produkto ambasadoriumi tapęs legendinis krepšininkas, verslininkas ir filantropas Shaquille’as O’Nealas sako, kad reklamuoti lietuvišką prekės ženklą jį paskatino tikėjimas įmone. „Aš Shaquille’as O’Nealas.

Pašto dėžutėje randate banko laišką ir naują, jūsų vardu pažymėtą mokėjimo kortelę. Jos laukėte, nes turimos kortelės galiojimo laikas netrukus baigsis. Tačiau nuskenavus laiške pateiktą QR kodą ir atlikus tariamus aktyvavimo veiksmus, pinigai iš sąskaitos dingsta. Tokia itin kruopščiai parengta sukčiavimo schema jau pastebėta Portugalijoje.

 Per antradienį vykusią perspėjimo sirenų patikrą nedidelei daliai gyventojų trumpam sutriko mobiliosios operatorės „Tele2“ ryšys, skelbia LRT radijas. Pasak įmonės atstovės, su sutrikimais susidūrė nedidelė dalis operatorės klientų visoje Lietuvoje. „Fiksavome, kad gyventojai gavo pranešimus, fiksavome trumpalaikį, kelių minučių ryšio sutrikimą, kurį patyrė nedidelė dalis vartotojų“, – LRT radijui sakė „Tele2“ atstovė Asta Buitkutė.

Aplinkotvarkos įmonė „Ecoservice“ investuos beveik 10 mln. eurų į tekstilės atliekų perdirbimą. Įmonė per dvejus metus planuoja įrengti naują liniją, kurioje kasmet būtų galima perdirbti apie 6 tūkst. tonų tekstilės. Bendra projekto vertė sieks 9,86 mln. eurų, iš kurių beveik 2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų, o likusią dalį – apie 7,9 mln. eurų – investuos pati bendrovė.

Lietuvos oro uostai (LTOU) turi rizikų valdymo planą, kuris būtų taikomas tuo atveju, jeigu Latvijos oro linijos „airBaltic“ pasitrauktų iš šalies rinkos, sako laikinoji LTOU generalinė direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. „Tikrai turime rizikų valdymo planą pasitraukus reikšmingam vienam iš pagrindinių oro linijų partnerių. (…) Tai yra ilgalaikis planas atstatyti tiek srautą, tiek susisiekimą“, – žurnalistams sakė G. Norvilaitė-Tautevičė.

Po kelių dienų pertraukos vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvos degalinėse šoktelėjo daugiau nei 2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 2,14 euro iki 2,37 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,29 euro ir buvo 2,02 proc. didesnė nei pirmadienį (2,24 euro). Benzino kainos svyravo iki 2,07 euro Mažiausia dyzelino kaina buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Utenoje – 2,14 euro už litrą.

Vilniaus oro uoste antradienį atidarytas Šveicarijos įmonės „Swissport International“ antrinės bendrovės „Swissport Aspire Lithuania“ verslo klubas. Už 2 mln. eurų įrengta „Aspire Lounge“ pavadinta erdvė yra pirmasis bendrovės verslo klubas Baltijos šalyse. „Swissport“ komercijos direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims Tero'as Lampenas sako, kad įmonė norėjo prisidėti prie senojo Vilniaus oro uosto terminalo atnaujinimo, be to, mato augantį keleivių skaičių.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet tikriausiai bus didesnis nei 3 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP),  valdančiųjų demokratų parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, jog tai lėmė tvarių pajamų trūkumas.  „Esmė yra tvarių pajamų trūkumas padengiant augančius finansinius įsipareigojimus. Aš nežinau, ką Europos Komisija pasakys“, – BNS antradienį sakė politikas.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje išaugo 47 proc. iki 139,07 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo 46 proc. ir siekė 139,08 euro už MWh, o Estijoje ji pakilo 44 proc. iki 99,28 euro už MWh.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad su Europos Komisija kalbama dėl galimybių kitąmet benzino ir dyzelino akcizą didinti mažiau nei planuota. „Dabar kalba eina pagrinde apie galimybę susiderinti su Europos Sąjunga dėl CO2 dedamosios. Kol kas kalbame apie esamų įsipareigojimų sumažinimą, taipogi tai, kas jau suplanuota nuo Naujų metų dėl (dedamosios – BNS) didinimo, svarstome aktyviai galimybę sulėtinti šitą suplanuotą iš anksto papildomą didėjimą“, – LRT radijui teigė finansų ministras.

Lietuvoje kainos auga dar greičiau. Metinė prekių ir paslaugų infliacija viršijo 6 procentus. Ir nors brangimas spartėja, Lietuvos gyventojai kol kas savo įpročių nekeičia. Prekybininkai džiaugiasi savo pardavimais, parduotuvių apyvartos per metus padidėjo beveik 8 procentais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kaip ir visi stengiuosi pažiūrėti kainas, bet aš esu žmogus gurmanas, kokybė man labai įdomu.

Praėjusią savaitę viltys dėl galimo JAV ir Irano susitarimo sumažino energijos kainas ir leido akcijų rinkoms nutraukti tris savaites trukusį kritimą. Tuo metu JAV obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug du dešimtmečius, o sustiprėjęs JAV doleris slėgė aukso, euro ir mažesnių bendrovių akcijų kainas.Europos dujos smarkiai atpigo Didžiausias savaitės pokytis buvo fiksuotas Europos gamtinių dujų rinkoje.

Nepagarbiai bendravęs su vežimėliu judančiu pirkėju, prekybos centro „Depo“ apsaugininkas pažeidė įstatymą – priekabiavo prie žmogaus dėl jo negalios, antradienį paskelbė tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Prekybos centrą valdančiai įmonei buvo skirtas įspėjimas. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, apsipirkęs Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančiame „Depo“, jis paprašė galimybės už prekes atsiskaityti pirmumo tvarka.

Nuo rugsėjo pradžios, pučiant rytų vėjui, Gariūnuose juntamas nemalonus, pūvančias šiukšles primenantis kvapas. Nors viešojoje erdvėje masinių skundų nematyti, pasitaiko pavienių gyventojų pranešimų apie nemalonų kvapą. Nuo paskutinių Naujosios Vilnios gyventojų skundų dėl nemalonaus kvapo praėjo kelios savaitės. Šįkart apie panašią problemą praneša Gariūnų gyventojas. Vis dėlto nauja šiukšlių krize kol kas nekvepia – nemalonus kvapas gali sklisti ir dėl tam tikrų oro sąlygų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo šiandien atveria naują įrankį – metinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiuoklę. Tai VMI specialistų sukurtas virtualus įrankis, kuris padės gyventojams greitai ir patogiai apskaičiuoti bei sužinoti mokėtiną GPM sumą skaičiuoklėje suvestoms pajamų rūšims, taip pat suteiks naudingos analitinės informacijos apie mokesčio apskaičiavimą, pajamoms taikomus tarifus, rašoma pranešime spaudai. „Nauja skaičiuoklė buvo sukurta reaguojant į klientų poreikius.

Dar daugiau jaunų šeimų, besikuriančių regionuose, gaus finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti – bus patenkinti visi reikalavimus atitinkantys prašymai, pateikti rugsėjo viduryje skelbto kvietimo metu. Iš viso registruota beveik 800 prašymų, tam numatyta skirti per 6 mln. eurų.

Pastangos diplomatinėmis priemonėmis rasti išeitį iš užsitęsusio Persijos įlankos konflikto apčiuopiamų rezultatų nedavė. Rinkose daugėja nerimo, kad ši energetikos krizė greit nesibaigs. Įtampą didina ir artėjantis šaltasis sezonas, kai iškastinio kuro vaidmuo išauga. Naftos kaina laikosi triženklėje teritorijoje, jos perdirbimo maržos ir didmeninės dyzelino kainos muša rekordus, skaičiai degalinių švieslentėse gąsdina vartotojus, o dujų ir biokuro kainos žada sunkų šildymo sezoną.

Konservatoriui Arvydui Anušauskui siūlant grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui Seimo Teisės departamentas pareiškė, kad pataisos prieštarautų ES nuostatoms, kad valstybės narės gali turėti tik du lengvatinius PVM tarifus. Kaip teigiama Seimo teisininkų pateiktoje išvadoje, siūlomi pokyčiai neatitinka 2006 metų lapkričio Europos Tarybos direktyvos dėl PVM sistemos. „Ši direktyva nustato, kad valstybės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus.

Europos darbo rinkos situacija rugsėjį išliko stabili, tačiau dėl spaudimo prekybos ir energetikos sektoriuose reikšmingesnio pagerėjimo kol kas nematyti, skelbia Užimtumo tarnyba. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis darbo rinkos rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – rugsėjį nepakito ir siekė 99,9 balo.

 Rugsėjį iš Klaipėdos uosto direkcijos valdybos bei komercijos vadovo pareigų pasitraukus Džiugui Šauliui, kuris įsidarbino „Artea“ banke, bendrovės valdyboje trūksta jau dviejų narių. Šiuo metu joje dirba trys iš penkių įstatuose numatytų valdybos narių – jai vadovaujantis direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė bei Finansų departamento vadovas Martynas Armonaitis.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad šalies darbo užmokesčio prieš mokesčius vidurkį, kuris šiuo metu yra 2 628 eurai, medianomis rugpjūtį viršijo 30 valstybės valdomų įmonių, antradienį rašo „Verslo žinios“. Pirmąją vietą išlaikė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“, kuri liepą mokėjo 5 802 eurų medianą „ant popieriaus“. Antroje vietoje tebėra energijos perdavimo ir mainų įmonė „Epso-G“ su 5 149 eurų mediana, o trečioji vieta atiteko energijos išteklių operatorei „Baltpool“, kurioje šis rod...

Pirmieji metai prie vairo retai apsieina be klaidų, tačiau ne visos jos padaromos kelyje, rašoma „Swedbank“ pranešime. Įsigijus pirmąjį automobilį tenka ne tik kaupti vairavimo patirtį, bet ir išmokti juo rūpintis, planuoti išlaidas, suprasti draudimo sąlygas bei žinoti, ką daryti netikėtai sugedus ar patekus į eismo įvykį.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad degalų kainoms pakilus iki aukštumų svarstoma laikinai perpus sumažinti ne tik traukinių, bet ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas, pastarosios bendrovės sako, kad toks sprendimas pagyvintų rinką – bent dešimtadaliu padidintų autobusų keleivių srautą. Tačiau jei Vyriausybė nesiimtų taikyti nuolaidų, verslas, tikėtina, didins bilietų kainas ar net atsisakys kai kurių tarpmiestinių krypčių.

Rusijos naftos ir dujų koncernas „Lukoil“ iki šių metų pabaigos gaus licenciją, leidžiančią eksploatuoti naftos telkinį „Nadežda“ Baltijos jūroje – ilgą laiką tai buvo draudžiama, nes telkinys yra šalia Kuršių nerijos, antradienį rašo „Verslo žinios“.  Telkinys yra 12 jūrmylių zonoje nuo Kuršių nerijos.

Šį spalį šilumos kaina Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke bus 7,24 cento už kilovatvalandę (be PVM) – mažesnė nei praėjusių metų spalį, kai ji siekė 7,25 cento. Taip pat 2 proc. mažėja ir karšto vandens kaina, antradienį pranešė įmonė „Kauno energija“. Pasak įmonės, žemesnes kainas lėmė efektyvesnė bendrovės veikla, atnaujinta šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra bei augantis šilumos vartotojų skaičius,  kurių dabar yra daugiau negu 126 tūkstančiai.

Spalio pabaigoje planuojamame skelbti daugiabučių modernizavimo kvietime keisis valstybės paramos skyrimo principai. Bazinis jos dydis priklausys nuo savivaldybės, kurioje yra atnaujinamas namas ir papildomai skatinamų didesnę ilgalaikę naudą kuriančių sprendimų pasirinkimo. Vienas svarbiausių naujojo finansavimo modelio pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas.

Šią vasarą tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ visoje Lietuvoje stiprino ryšį su bendruomenėmis per edukacijas, vietos renginius ir bendras iniciatyvas. Bendrovės komanda dalyvavo net 18 renginių, kuriuose susitiko su tūkstančiais gyventojų, kvietė geriau pažinti atsinaujinančią energetiką ir drauge kalbėtis apie tai, kaip energetikos transformacija kuria vertę regionams.

Vilniaus oro uoste (VNO) bus atidarytas naujasis „Aspire Lounge“ ir „Luxe by Aspire“ verslo klubas. Renginyje dalyvaus laikinai Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė ir „Swissport“ atstovas Deon van Niekerk.

Visi dirbantys gyventojai kas mėnesį moka mokesčius ir turi teisę į įvairias išmokas, pavyzdžiui, kai suserga, susilaukia vaiko ar netenka darbo. Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje gyvenantiems bei dirbantiems užsieniečiams. Atsakingos institucijos nuolat kaupia įmokų ir išmokų duomenis bei gali pasakyti, kiek gyventojai sumokėjo mokesčių ir kiek pinigų gavo įvairiomis išmokomis. Visgi apie užsieniečius tokių duomenų, esą neturi.

Panevėžiečių laukia brangus šildymo sezonas. „Panevėžio energija“ jau patvirtino spalio mėnesio šilumos kainą, kuri šoktelėjo beveik 50 procentų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir tai dar ne pabaiga. Šildymas ir kitais mėnesiais gyventojams dar gali brangti. Tad panevėžiečiai viliasi šiltesnių orų ir tikina, kad teks „šturmuoti“ savivaldybę dėl kompensacijų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kreditinė kortelė gali suteikti finansinį rezervą, kelionių draudimą ar kitų papildomų paslaugų. Tačiau naudojantis ja svarbu žinoti, kada pradedamos skaičiuoti palūkanos ir kaip suteiktas kredito limitas vertinamas kreipiantis dėl būsto paskolos. Lietuvos bankas primena pagrindinį skirtumą: atsiskaitant debeto kortele naudojami savi pinigai, o kreditine – skolinti. Vis dėlto galimybė pasiskolinti nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi kreditines korteles.

Artėjantį šildymo sezoną didieji miestai pradės padidėjusiomis šildymo kainomis. Pabrangus kurui, šilumininkai kainas kelia nuo dešimtadalio iki 50 proc. dešimtadalį šio padidėjimo lemia Seimo padidintas pridėtinės vertės mokestis. Šilumininkai perspėja, kad vidutinė sovietinio buto sezono šilumos sąskaita gali siekti apie 160 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje šiluma šiemet brangsta ketvirtadaliu. Apie pusę šio brangimo sudaro nuo 9 iki 21 proc.

Vyriausybei svarstant priemones, kaip sumažinti itin aukštų degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo dar kartą svarstyti ankstesnę jo idėją kasdien nustatyti kainų lubas – šalies vadovas tikisi, kad dar pavasarį jo teiktos pataisos bus priimtos Seime.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 proc., tačiau ekonomistai perspėja – vien augimo skaičių nepakanka. Pasak dalies analitikų, Lietuvai teks spręsti, kaip didinti darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir išlaikyti atlyginimų augimą. Tad kas laukia gyventojų ateityje? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, dr. Evaldas Stankevičius.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija planuoja įrengti išmaniąsias greičio valdymo ir įspėjimo sistemas, leidžiančias koreguoti didžiausią leistiną greitį priklausomai nuo oro sąlygų. Tokia sistema jau veikia „Via Baltica“ atkarpoje nuo Garliavos iki Marijampolės bei kelyje tarp Vilniaus ir Kauno.

Didžiausią įtaką 6 proc. rugsėjį pasiekusiai išankstinei metinei infliacijai turėjo kuro ir šilumos, o ne maisto prekių kainų augimas, sako portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimų apie nesaugius produktus sistemoje paskelbta apie Lietuvoje pagamintus šokoladinius valgomuosius ledus, kuriuose rastas svetimkūnis. Pranešime nurodyti šokoladiniai ledai su kakaviniu įdaru ir šokoladinio pyrago gabaliukais, fasuoti po 800 ml / 435 g. Jų partijos numeris – 604124K60, gamintoja – UAB „Magnum ICC Lietuva“. Informacija paskelbta rugsėjo 25 d., gavus vartotojo pranešimą.

Nerijaus Numos valdomai „Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti prekybos ir pramogų centrų valdytoja „Akropolis Group“ šiuos metus tikisi užbaigti gerais finansiniais rezultatais, išplėsti įsigytos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Galio Group“ portfelį. „Likusiai metų daliai prioritetai aiškūs: mūsų prekybos centrai turi atitikti klientų poreikius, o „Galio Group“ turi tęsti plėtros planą.

Pasibaigus vasaros atostogų sezonui, Lietuvos turizmo sektorius skaičiuoja rezultatus ir aiškinasi keliautojų įpročius. Nepastovūs lietuviški orai, paaugusios maitinimo bei apgyvendinimo kainos šalies kurortuose verčia lyginti kainas su užsieniu, todėl kyla klausimas: ar poilsis Lietuvoje tampa prabanga ir kas šią vasarą iš tiesų priviliojo lietuvius atverti pinigines? Apie vasaros atostogų madas, kainų pokyčius vietos bei užsienio kurortuose ir turizmo sektoriaus ateitį diskutuoja Li...

Artėjant šildymo sezonui ir ekspertams įspėjant apie aukštesnes šilumos kainas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad rugsėjį prašymus kompensacijoms jau pateikė beveik 9 proc. daugiau gyventojų nei pernai tuo pat metu – gauta 52 tūkst. prašymų. „Šių metų rugsėjo 1–27 dienomis matome, kad pateikta apie 52 tūkst.

Lietuvos pramonė kol kas išlieka vienas pagrindinių sektorių, didinančių prie šalies ūkio augimą, ir stebina savo atsparumu, tačiau reikia ruoštis ir kitiems scenarijams, konkurencingumo iššūkiams, sako ekonomistai. „Apdirbamosios pramonės rezultatai yra visai neblogi ir stebina pramonė savo atsparumu, nes atmetus naftos perdirbimo dedamąją, pramonės augimas yra netoli šešių procentų“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui ir spalio 1-ąją oficialiai skelbiant šildymo sezono pradžią, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad šiluma tuomet bus pradėta tiekti tik tuose pastatuose, kuriuose veikia automatizuoti punktai. Anot jo, nauja tvarka nereiškia, kad centralizuotas šildymas visur bus įjungiamas nuo spalio 1–osios: „Tai nereiškia dar, kad bus šildoma.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atnaujino komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo tvarką bei reguliacinės apskaitos ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus. VERT teigimu, pakeitimais siekiama nustatyti aiškesnę kainodarą ir supaprastinti būtinųjų sąnaudų paskirstymą, taip pat užtikrinti jų pagrįstą įvertinimą.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienį šalies degalinėse nežymiai sumažėjo, o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 2,13 euro iki 2,40 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,24 euro ir buvo 0,32 proc.