Verslas

Bankrutuojanti Kauno maitinimo bendrovė „Donatis“ atleidžia visus 29 darbuotojus. Apie grupinį atleidimą bendrovė informavo Užimtumo tarnybą, pranešė tarnyba. Bankrutuojanti maitinimo bendrovė „Donatis“ atleidžia visus darbuotojus Ji BNS pranešė, kad darbo sutartys nutraukiamos rugsėjo 22 dieną įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bendrovės bankroto. Registrų centro duomenimis, pernai „Donatis“ gavo 1,48 mln. eurų pajamų (2024 metų duomenų nėra) ir patyrė 47,9 tūkst.

Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagerins interneto platformų darbuotojų sąlygas. Už tokių pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 85 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos lapkričio 12-ąją. Per skaitmenines platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto, siuntinių kurjeriai.

 Monake gyvenantis vienas „Bankeros“ įkūrėjų Vytautas Karalevičius sako, kad bendradarbiauja su įtarimus jam ketinančia pateikti teisėsauga ir yra pasirengęs dalyvauti apklausoje nuotoliniu būdu. Verslininkas teigia neketinantis vykti į Lietuvą, nes Monake gyvena jau daug metų ir augina ten mažamečius vaikus. „Manęs įtarimai nėra pasiekę, su teisėsauga bendraujama ir bendradarbiaujama.

 Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą šalies degalinėse padidėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos Lietuvoje antradienį svyravo nuo 2,09 euro iki 2,34 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,24 euro ir buvo 2,02 proc.

Vyriausybė penktadienį planuoja svarstyti 2027-ųjų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektus, taip pat vadinamojo šeimos paketo priemones, valstybės tarnautojų ir pedagogų atlyginimų dydžius kitiems metams. Nuotoliniame posėdyje Ministrų kabinetas, be kita ko, planuoja svarstyti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo ir Pensijų anuitetų fondų biudžetų projektus, rodo Vyriausybės posėdžio darbotvarkė. Jiems pritarus kitą savaitę visi projektai bus teikiami Seimui.

Antradienį, spalio 13 d., 19 val., „Regitra“ pristatys 40 naujų planuojamų gaminti numerio ženklų serijų M ir N kategorijų transporto priemonėms – lengviesiems automobiliams, autobusams ir krovininiam transportui. Pirmieji norintys užsisakyti patikusius derinius tai padaryti galės internetu, o trečiadienį (spalio 14 d.) – jau ir visuose „Regitros“ padaliniuose. Anot „Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovės Jolantos Laurinavičienės, šiandien automobilis nėra tik susisiekimo priemonė.

Kauno miesto viešajame transporte nuo gruodžio naikinami popieriniai bilietai ir galimybė už juos atsiskaityti grynaisiais pinigais. Už tokį siūlymą antradienį balsavo 27 Kauno tarybos nariai, vienas buvo prieš, o dešimt susilaikė.

Seime antradienį planuojant teikti siūlymus griežtinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad šios Vyriausybės iniciatyvos didintų šalies saugumą. „Aš manau, kad tie pasiūlymai, kurie yra teikiami, yra teisingi, palaikytini. (…) Tos papildomos priemonės, kurios dabar yra teikiamos, jos yra reikalingos, kad mes būtume saugesni “, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Olekas.

 Lietuva turi stiprią maisto pramonę, pakankamai žaliavų ir gamybos pajėgumų, todėl iš pirmo žvilgsnio galėtume jaustis gana ramiai. Tačiau krizės atveju svarbiausias klausimas būtų ne vien tai, kiek maisto galime pagaminti įprastomis sąlygomis. Turime žinoti, ar sutrikus įprastam gyvenimui veiktų visa grandinė – nuo žaliavų ir pašarų tiekimo iki gamybos, energetikos, darbuotojų ir logistikos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – anot jo ekspertų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 procento. Gegužę Lietuvoje viešėjusi TVF misija prognozavo 2,9 proc. augimą, o rugpjūtį atnaujintose prognozėse buvo numatytas 2,8 proc. augimas. Kitiems metams fondas prognozuoja 2,1 proc. BVP augimą (rugpjūtį – 2 proc.), skelbiama naujausioje TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje.

Siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalios pakeitimai AM kategorijai, praneša „Regitra“. Pagrindinės naujovės apims vairuotojų amžių bei reikiamus egzaminus norint gauti AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą – reikės  išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos vairavimo egzaminus, o minimalus amžius didės nuo 15 iki 16 metų. Per pastarąjį dešimtmetį smulkiųjų eismo dalyvių situacija Lietuvos keliuose pasikeitė  iš esmės.

Nuo pirmadienio, spalio 26 dienos, keičiasi dalies žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Jis koreguojamas atsižvelgiant į pasikeitusius klientų apsipirkimo įpročius, kad kiekvienas galėtų apsipirkti jam patogiausiu metu. „Keičiantis sezonams, keičiasi ir klientų apsipirkimo įpročiai. Stebėdami pirkėjų srautus matome, kad trumpėjant dienoms žmonės dažniau apsiperka iškart po darbo, o dalyje parduotuvių didesni srautai susidaro jau ankstyvomis ryto valandomis.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir elektros importui iš Švedijos, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 10 proc. iki 80,51 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, Latvijoje elektros kaina augo 6 proc. iki 77,79 euro už MWh, o Estijoje ji mažėjo 32 proc. ir siekė 46,38 euro už MWh.  Skelbiama, kad praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba „Nord Pool“ regione augo 24 proc.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad 79 proc. vertintų atnaujintų viešųjų pastatų nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Faktinis sutaupymas šiuose pastatuose vidutiniškai buvo 40 proc. mažesnis, nei planuota, rašoma Valstybės kontrolės pranešime. Anot institucijos, po renovacijos faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas, o rezultatai vertinami pagal teorinius skaičiavimus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos įprastai išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, išskyrus atvejus, kai šalys gali susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Kaune prasideda 2026–2027 m. šildymo sezonas pastatuose be modernizuotų šilumos punktų, praneša miesto savivaldybės administracija.  „Dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų sinoptikų prognozių Kaune antradienį, spalio 13 dieną, pradedamas šildymo sezonas. Artimiausiu metu šiluma pasieks miesto mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

Prokuratūrai pradėjus nagrinėti savivaldybių tarybų narių išlaidas Vilniaus rajone, visi 29 praėjusią savivaldos kadenciją šio rajono savivaldybės tarybos nariais dirbę politikai grąžino pinigų į savivaldybės biudžetą, antradienį pranešė naujienų portalas „15min“. Iš viso 2019-2023 metų kadencijos tarybos nariai grąžino daugiau nei 224 tūkst. eurų, informavo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Kai kurie grąžino visas lėšas, kurias gavo per kadenciją.

Seimas antradienį imsis siūlymų dar labiau riboti rusų ir baltarusių veiklą Lietuvoje. Užsienio reikalų ministerijos paruošti pakeitimai numato apribojimus įsigyti nekilnojamą turtą (NT), jei šis yra šalia strategiškai svarbių objektų. Pagal siūlomą tvarką, tokiose teritorijose NT negalėtų įsigyti leidimų gyventi Lietuvoje neturintys Baltarusijos piliečiai ir jiems priklausantys juridiniai asmenys. Rusų galimybės pirkti NT Lietuvoje apribotos anksčiau.

Seimui ketinama pristatyti Darbo kodekso pataisas, kurios, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, leis gerinti darbo interneto platformose sąlygas. Per skaitmenines platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto, siuntinių kurjeriai. Pakeitimais siekiama teisingai nustatyti, ar platformoje dirbantys žmonės yra jos darbuotojai, ar dirbantys savarankiškai – pirmiausia būtų vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką sutartyje nurodytų šalys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrėInga Ruginienė šią savaitę Briuselyje dalyvaus Trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ekonomikos augimo ir užimtumo, BNS informavo ministerija. Susitikime su Europos Sąjungos institucijų vadovais, valstybių atstovais, darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis bus aptariami Europos konkurencingumo stiprinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir bendrosios rinkos ateities klausimai.

Lietuviai gyvenimu patenkinti vis labiau – per pastaruosius kelerius metus šis rodiklis šalyje augo vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje (ES). Nepaisant to, kad šį laikotarpį lydėjo pandemija, karas Ukrainoje ir energetikos krizė, gyventojų vertinimai gerėjo. Ekspertai tai sieja ne tik su sparčiai augusiomis pajamomis ir gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, bet ir su besikeičiančiu požiūriu į tai, kas iš tiesų svarbu.

Nuomojantis būstą gali atsirasti netikėta išlaida. Nekilnojamojo turto (NT) investuotojas pasakojo iš dalies nuomininkų prašantis kas mėnesį mokėti už galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą. Per metus susidarytų iki 360 eurų. Todėl naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, ar žmogui, turinčiam nuomos sutartį, už tai apskritai reikia mokėti.

Prekių ženklu „Monopulse“ veikianti Lietuvos bepiločių orlaivių gamintoja „MNP technologijos“ iš Lietuvos ir užsienio investuotojų pritraukė 2 mln. eurų investiciją, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, bendrovė gautas lėšas skirs gamybos pajėgumui didinti, moksliniams tyrimams ir plėtrai užsienyje.

Mobiliojo interneto naudojimui augant, vien 5G simbolio telefone nebeužtenka – svarbu, kokią spartą tinklas pasiekia realiomis sąlygomis. Tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ 2026 m. pirmojo pusmečio duomenimis, „Tele2“ 5G tinklas pripažintas greičiausiu Lietuvoje. „Mobiliojo ryšio greitį lemia ne viena technologija ar dažnis. Svarbus visas derinys – turimas radijo spektras, bazinių stočių tankis, jų pajėgumas ir tai, kaip efektyviai valdomas duomenų srautas.

Europa „privalo niekada nekartoti praeities klaidų“ grįždama prie rusiškų energijos išteklių importo, sako Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis ir ragina daryti „papildomą ekonominį spaudimą Rusijai“. Pirmadienį Varšuvos saugumo forumo kuluaruose duoto interviu naujienų portalui „TVP World“ metu A. Domanskio buvo paklausta apie JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išreikštą paramą rusiško dyzelino eksportui bei pranešimus apie svarstymus atnaujinti „Nord Stream 2“...

Degalų kainoms šalyje kopiant į viršų, valdantieji mažinti akcizo neskuba. Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo laikinai sumažinti akcizą 10 centų už litrą, premjeras Mindaugas Sinkevičius atkerta, kad toks sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų per brangiai – apie 20 milijonų per mėnesį. Tuo metu pasienyje gyvenantys lietuviai važiuoja į Latviją ir Lenkiją, kur dyzelino litras vidutiniškai – iki pusės euro pigesnis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kai kalbama apie žvejybą, dažniausiai žmonėms mintyse iškyla bangas skrodžiančio žvejybinio laivo jūrų platybėse vaizdas ar ant pietų stalo akį traukiantis žuvies patiekalas. Tačiau realybėje už to slypi kur kas daugiau. Šiandieninis žvejybos sektorius susiduria su rimtais iššūkiais – brangstančiais degalais, griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais bei kintančiomis rinkos taisyklėmis.

Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surinko 5,23 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 10,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau Finansų ministerija pažymi, kad išaugusios degalų kainos savaime nereiškia didesnių bendrų biudžeto pajamų iš šio mokesčio. VMI duomenimis, šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius surinkta 498,8 mln. eurų daugiau PVM nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Pajamų augimas siejamas su padidėjusiu vidaus vartojimu.

Sukčiai prisistato bankų darbuotojais bei pareigūnais, siunčia klastotes SMS žinutes ar elektroninius laiškus žinomų institucijų vardu. Tokia apgavysčių banga verčia gyventojus rimtai susirūpinti – kaip nepakliūti į nusikaltėlių pinkles ir kas gali padėti apsaugoti savo santaupas? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento vadove Daiva Uosyte ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotoju Dariumi Kuliešiumi.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 200 tūkst., pranešė energetikos ministras Lukas Savickas. „Tai istorinis mūsų energetikos pasiekimas – vis daugiau žmonių ir verslų elektrą gamina patys ir prisideda prie Lietuvos energetinio savarankiškumo“, – feisbuke pirmadienį teigė L. Savickas. „Šio pokyčio mastą geriausiai parodo vasaros rezultatas: gaminantys vartotojai pagamino apie ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.

Pirmadienį šildymas įjungiamas ir visuose Klaipėdos, Alytaus, Utenos ir Mažeikių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais. Klaipėdos savivaldybė pirmadienį pranešė įjungianti šildymą ugdymo, sveikatos įstaigoms ir kitiems šilumos vartotojams. Šildymas pirmadienį taip pat įjungiamas Alytaus miesto pastatuose, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, nurodoma mero Nerijaus Cesiulio potvarkyje.

Daliai žemdirbių organizacijų piktinantis, kad Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų, viceministrė Ligita Agota Valalytė sako, kad išmokos bus mokamos smulkiems ir vidutiniams ūkiams už ne daugiau kaip 300 hektarų dirbamos žemės ir auginantiems iki 300 pieninių karvių. Žemės ūkio rūmų pirmininkės Algimantos Pabedinskienės teigimu, smulkūs ūkininkai taip pat turėtų gauti paramą.

Parlamentui svarstant, ar palengvinti namų statybas soduose, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siūlo atsisakyti reikalavimo gauti statybos leidimą individualių gyvenamųjų namų statybai.  Pirmadienį jis įregistravo tai numatantį pasiūlymą Statybos įstatymo pataisoms. Šia iniciatyva parlamentaras siekia sumažinti biurokratinę naštą, sutrumpinti pasirengimą statyboms ir palengvinti būsto įperkamumą.

Savivaldybės valdomai Vilniaus vystymo kompanijai (VVK) pradeda vadovauti Andrius Mikalauskas, pakeitęs laikinai šias pareigas ėjusį įmonės valdybos pirmininką Mantą Kuncaitį, pirmadienį pranešė įmonė.

Prie grupinio skundo dėl Registrų centro (RC) duomenų saugumo incidento, per kurį buvo pavogti gyventojų nekilnojamojo turto duomenys, prisijungė apie 2,5 tūkst. pareiškėjų. Bendra jų reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma viršija 12 mln. eurų, praneša pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora „HubLegal“. Anot kontoros, spalio 8 d. baigėsi Regionų administracinio teismo nustatytas terminas prisijungti prie grupinio skundo.

 Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ akcininkas ir vadovas Gintaras Bertašius sako, kad grupė artimiausiais metai tikisi sugrįžti į Kinijos rinką, tačiau per Latviją, kur neseniai pradėjo veikti nauja grupės sūrių gamykla. „Kadangi Latvija nėra susipykusi (su Kinija – BNS), mes tam tikrus produktus ten (Latvijoje – BNS), ką gaminsim, (į Kiniją – BNS) galime eksportuoti. Mes minčių turime.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos šalies degalinėse pirmadienį nepakito. Tuo metu suskystintos naftos dujų (SND) kaina padidėjo 1,23 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos pirmadienio rytą svyravo nuo 2,09 euro iki 2,34 euro, o vidutinė šių degalų kaina siekė 2,20 euro ir išliko tokia pati kaip penktadienį.

Nuo spalio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybėje pradedamas 2026–2027 m. šildymo sezonas. Nuo šiandien šildymas įjungiamas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose namuose ir kituose pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama centralizuotai. „Rudeniški orai vėsta, o ir gyventojai teiraujasi, kada bus įjungtas šildymas. Svarbu, kad tiek gyventojai, tiek vaikai ir darbuotojai ugdymo ir kitose įstaigose jaustųsi komfortiškai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimas dėl dyzelino eksporto nėra prasčiausias epizodas per pastaruosius dvejus metus, tačiau silpnina Vakarų pozicijas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Šis paskutinis epizodas nėra, ką mes matėme, prasčiausias per beveik jau dvejus metus.

Lietuvoje praėjusią savaitę fiksavus momentinį vėjo elektrinių gamybos rekordą elektros kaina šalyje vis tiek augo dešimtadaliu. Spalio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje augo 9 proc.

Buvusiai Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo (MBA) gamyklos operatorei, atliekų tvarkymo bendrovei „Energesman“ apeliacinės instancijos teisme nepavyko laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sprendimo vienašališkai nutraukti gamyklos operavimo sutarties.

 Susisiekimo ministras Juras Taminskas šią savaitę lankysis Airijoje, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų ministrų susitikime. Limerike vyksiančiame susitikime ministrai aptars Bendrijos telekomunikacijų sektoriaus reguliavimą, įskaitant klausimus dėl varinių tinklų išjungimo, prieigą prie tinklų reguliavimo ir palydovinio ryšio. Ministrai taip pat diskutuos dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlyto Skaitmeninių tinklų akto.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai gali gauti ne tik „Sodros“ pensiją. Norint pasididinti įprastą pensiją senatvėje, dirbantis asmuo turi jai kaupti papildomai II pensijų pakopoje. Tada sulaukus pensinio amžiaus daliai kaupusiųjų pradedamos mokėti ir papildomos mėnesinės išmokos – pensijų anuitetas. „Sodra“ skaičiuoja, kad rugsėjo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5037 gyventojai.

 Europos Komisija (EK) Interneto žiniasklaidos asociacijai (IŽA) atlygino beveik 45 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, kai pralaimėjo ginčą Europos Sąjungos (ES) Bendrajame Teisme dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo (LRT) finansavimo modelio vertinimo.  Ginčas kilo EK atmetus IŽA skundą neatlikus išsamaus tyrimo bei neįvertinus asociacijos argumentų dėl LRT finansavimo modelio pakeitimų teisėtumo.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sausio–rugsėjo mėnesiais gavo 297,1 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 37,7 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai. Vien rugsėjo mėnesį grupė gavo 39,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 63,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė.

Savaitgalį Lietuvoje vykusios 41-osios „Maisto banko“ akcijos metu gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 tūkst. vienetų maisto produktų, bendra jų vertė – 464 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė organizacija. Anot „Maisto banko“, tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų. „Maisto bankui“ gyventojai paaukojo produktų už 464 tūkst. eurų Iš viso akcijos metu aukota 84 tūkst. 664 kartus, o vidutinė vieno paaukoto maisto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

Lietuvos ekonomikos variklis šiuo metu sukasi aukštomis apsukomis. Gyventojų vartojimas išlieka aktyvus, atlyginimai sparčiai auga, būsto rinka kaista, o bankų skolinimas įsibėgėja. Tokia dinamika rodo stiprų ekonomikos pulsą, tačiau kartu kelia klausimą, ar dabartinis augimo tempas yra tvarus. Vis daugiau ženklų rodo, kad artimiausiu metu svarbiausia bus ne tai, kaip dar labiau paspartinti ekonomiką, o kaip išvengti jos perkaitimo.

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis, čia neatsilieka ir nekilnojamojo turto bei statybų sektorius. Tačiau nors technologijos jau gali gerokai paspartinti dokumentų analizę, informacijos sisteminimą ar kitus kasdienius procesus, specialistai įspėja: aklai pasikliauti DI statybų srityje kol kas pavojinga.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas spalio 12–13 d. su darbo vizitu lankosi Romoje, kur aptars Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimą gynybos, gyvybės mokslų ir kosmoso technologijų pramonės srityse bei naujas galimybes Lietuvos verslui.