Verslas

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Lietuvoje rugsėjį įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių, arba 39,5 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu bendras šių automobilių skaičius šalyje išaugo iki 62,9 tūkst. elektromobilių, kai prieš metus registre jų buvo 40,2 tūkst., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Anot agentūros, pastarąjį mėnesį šalyje įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų keleivių elektromobilių, iš jų 1,3 tūkst.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo geresnius rodiklius – 3,3 proc. BVP augimą ir 5,5 proc. infliacijos sulėtėjimą. Numatoma, jog 2027 metais Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. Prognozuojamas infliacijos sulėtėjimas iki 3,5 proc.

Valdantiesiems ketvirtadienį renkantis aptarti priemonių dėl degalų kainų suvaldymo, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dalis jų gali būti įvestos dar šiemet, tačiau dauguma – nuo kitų metų. Konkrečių priemonių premjeras kol kas nekomentuoja.  „Tam tikros priemonės įvyks dar šiais metais, bet didesnė dalis ir politiniai pokalbiai turi vykti labiau orientuojantis į kitus metus.

Pasibaigus vasarai į darbą Vilniuje grįžę Seimo nariai ketvirtadienį ėmėsi dar kartą keisti išankstinių pensijų mokėjimo tvarką. Po pateikimo parlamentarai pritarė atitinkamoms Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms.

Brangesnis šildymas, augančios kainos ir lėtėjanti ekonomika – tokias perspektyvas Lietuvai pristatė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau gyventojų laukia ir palankių pokyčių, galinčių padėti atlaikyti didėjančias išlaidas. Spalio 8 dieną ekonomistė pateikė prognozes, kaip kitąmet keisis Lietuvos ekonomika, kainos ir darbo rinka bei kokių iššūkių gali sulaukti gyventojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iš viso 4,8 mlrd. eurų, finansuoti dalį demografijos iššūkiams skirto Šeimos paketo priemonių – tam numatyta 150 mln. eurų. Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad vienintelis kelias greitai suvaldyti kuro kainų brangimą yra laikinas akcizo sumažinimas.  „Kitų stebuklingų metodų nei akcizas, tiesą sakant, nematau.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad politinė jėga tikisi subalansuoto kitų metų valstybės biudžeto projekto. Anot politiko, biudžetą Vyriausybė turėtų registruoti penktadienį. „Kalbant apie biudžetą, šiuo atveju demokratų tikslas yra subalansuotas biudžetas. Daug mačiau gražių kalbų Seime, bet tose gražiose kalbose neatsispindėjo vienas dalykas: valstybė negyvena vienu ciklu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kitąmet pensijas planuoja padidinti dešimtadaliu. Tokiu būdu vidutinė pensija viršys 800 eurų. Ministrė I. Ruginienė tvirtina, esą didinti pensijas daugiau neleidžia nei „Sodros“, nei valstybės biudžetai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Per šiemetinį degalų, šildymo, vaistų brangymetį ministrė Inga Ruginienė siūlo vidutinę 750 eurų. senatvės pensiją kitąmet padidinti apie 80 eurų. iki beveik 830 eurų.

Lietuvos medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupės VMG pagrindinis akcininkas Sigitas Paulauskas iki šių metų rugsėjo buvo vienintelis Baltarusijoje veikiančios gamyklos „Novus Industry“ naudos gavėjas. S. Paulauskas beveik visas įmonės Mogiliavo mieste akcijas netiesiogiai valdė per Kipro ir Nyderlandų įmones, skelbia „15min“ Tyrimų skyriaus su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 6,7 proc., mėnesio, lyginant su rugpjūčiu, siekė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, medienos kuro, įskaitant granules ir briketus, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.

Kultūros ministras Lukas Alsys sako, kad ministerija svarsto idėją įpareigoti didžiąsias skaitmenines platformas skirti dalį už prenumeratą šalyje surenkamų pajamų vietiniam kinui ar kitam audiovizualiniam menui remti. Įstaiga dar vasarą atliko tyrimą, kaip galėtų atrodyti potenciali platformų investavimo prievolė.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasose naudoja Lietuvoje sukurtą dirbtinio intelekto sprendimą, padedantį nustatyti galimus sukčiavimo atvejus. Sistema atpažįsta skenuojamas nepakuotas prekes – vaisius, daržoves, kepinius ir kitas prekes – ir užfiksuoja situacijas, kai brangesnę prekę bandoma įsigyti už pigesnės prekės kainą. Sprendimas taip pat padeda nustatyti prekių brūkšninių kodų sukeitimą.

Išėjusių artimųjų pagerbimas ir žvakių uždegimas ant jų kapų neatsiejami nuo Vėlinių, tačiau po šių dienų kapinėse lieka daug panaudotų žvakių ir žvakidžių. Atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš vykstant į kapines, o patarimais, kaip tai padaryti, dalijasi žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“. „Žvakės liepsna gyventojams vis dar yra vienas dažniausių būdų išreikšti pagarbą ir meilę išėjusiems artimiesiems.

Šiemet gauta 15,8 tūkst. miesto gyventojų prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Nuo 2026 m. rugsėjo 1 iki lapkričio 4 dienos Vilniaus miesto savivaldybei pateikti 15,8 tūkst. gyventojų prašymai dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybė. Pridedama, jog lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prašymų kiekis šiemet yra mažesnis – jų yra 9 proc.

Lietuva ir Lenkija ketvirtadienį Vilniuje pasirašys „Harmony Link“ sujungimo taško sutartį – ji nustatys galutinį būsimos sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo ir testavimo grafiką, įskaitant datą, kada vėliausiai jungtis pradės veikti. Parašus ant jos padės elektros perdavimo sistemų operatorės – Lietuvos „Litgrid“ ir Lenkijos PSE, dalyvaujant Lietuvos premjerui Mindaugui Sinkevičiui bei abiejų valstybių energetikos ministrams Lukui Savickui ir Miloszui Motykai.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainas, taip pat derins pozicijas dėl kitų metų biudžeto projekto.   Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Daugiau laiko darbe – didesnis atlyginimas? Lietuviai dirba ilgiau nei daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai. Tačiau vien darbo valandų skaičius neparodo, kiek žmogus gali uždirbti. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvos gyventojų vidutinė faktinė darbo savaitė siekė 38,4 valandos, kai ES vidurkis buvo 35,9 valandos.

Susitikime su Darbdavių konfederacijos ir užsienio verslo rūmų Lietuvoje atstovais užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė ekonominės diplomatijos prioritetus, tarptautinių ryšių stiprinimą bei šalies verslo galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautinės vertės grandines.

Vienkartinė elektroninė cigaretė kitąmet gali kainuoti beveik dvigubai daugiau nei dabar, o dar tais pačiais metais iš legalių parduotuvių visai dingti. Ką tuomet rinktųsi pirkėjai – ir ar daugkartinis pakaitalas tikrai būtų pigesnis? Seime registruotu įstatymo projektu siūloma nuo 2027 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje uždrausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes. Kol kas tai tik siūlymas – galutinio sprendimo Seimas dar nėra priėmęs.

Atliekant inžinerinius darbus buvo pažeistas optinis kabelis, dėl kurių sutriko kelių sostinės poliklinikų, radijo stočių bei Muitinės kriminalinės tarnybos veikla. Kaip remdamasis šaltinių duomenimis skelbia naujienų portalas 15min., kabelis galėjo būti pažeistas vykdant darbus Vilniaus Laisvės prospekte.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Lietuvos gyventojai už degalus toliau moka brangiau nei kaimyninių valstybių gyventojai. Seime parlamentarai klausia, kur dingo finansų ministras Taurimas Valys su žadėtu planu, kaip sumažinti dyzelino kainas. Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai pasigenda ministro lyderystės. Nesiseka ir Prezidentūrai, kurios pasiūlymas dėl degalų kainų lubų šiandien buvo iškritikuotas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Verslui teigiant, kad krovinių vežėjams leidus susigrąžinti dalį dyzelino akcizo išaugtų jo pardavimai ir valstybės biudžetas gautų papildomų pajamų, finansų viceministras sako, jog valstybė per metus dėl to patirtų apie 26 mln. eurų nuostolį. Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, jog tokiu atveju reikėtų išleisti dar 40 mln. eurų taršos leidimams, nes apie 200 mln. litrų išaugtų dyzelino ir kitų gazolių vartojimas. „Klausimo negalime svarstyti atskirdami jį nuo valstybės biudžeto ir biudžeto pajamų.

Žiemą atsisakius prievolės į arktinį dyzeliną maišyti importuojamus biodegalus, dyzelino litras galėtų atpigti apie 9 centais, skaičiuoja koncernas „Orlen Lietuva“. Vis dėlto Energetikos ministerija abejoja biodegalų reikalavimų švelninimo nauda ir tikina, kad reikėtų ieškoti priemonių, kurios degalų kainas mažintų reikšmingiau. „Mūsų skaičiavimu, to importo atsisakymas žiemą padarytų 9 centų poveikį dyzelino litrui.

Vilniuje parduodamas baras „Vijokliai Beer Garden“. 10 metų veiklos istoriją fiksuojantį barą parduoda už 85 tūkst. eurų. „Parduodamas pelningai veikiantis baras „Vijokliai Beer Garden“. Baras turi stiprų pagrindą tęstinumui: 10 metų veiklos istoriją, gerą žinomumą Vilniuje, lojalių klientų.

Kredito unija „Saulėgrąža“ galės persitvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, siekti banko licencijos ir išstoti iš centrinės kredito unijos. Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pranešė suteikęs tai numatantį leidimą. Anot pranešimo, „Saulėgrąža“ pereinamuoju laikotarpiu ketina stiprinti nuosavą kapitalą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pertvarkai.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainą, taip pat apsvarstys kitų metų biudžeto projektą. Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Vyriausybė numato iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti beveik 3,9 tūkst. hektarų (ha) miškų, patenkančių į planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritoriją Lazdijų rajone. Pagal Aplinkos ministerijos projektą, tikslinamos Lazdijų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų ribos.

Lietuva Ukrainai per dvi tarptautines finansų institucijas skirs 15 mln. eurų paramą. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, pranešė Finansų ministerija. 10 mln. eurų bus skiriama per Pasaulio banko grupei priklausančios Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialią programą Ukrainai atkurti 2.0, dar 5 mln. eurų – per Europos investicijų banko (EIB) įsteigtą Europos Sąjungos fondą Ukrainai. „Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų laisvę.

 Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bus skirta 7,5 mln. eurų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) pritaikymui gamyboje, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Dirbtinis intelektas – jau dabarties, o ne ateities technologija, todėl Lietuvos verslas turi atsinaujinti pagal pasaulines tendencijas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ išdavė beveik 2,4 karto daugiau biometano kilmės garantijų nei per tą patį laikotarpį pernai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.   Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pagamintam biometanui išduota kilmės garantijų, patvirtinančių daugiau nei 380 gigavatvalandžių (GWh) energijos kiekį, o per tą patį laikotarpį pernai – 160 GWh.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kritikuoja sprendimą kitąmet pensijų didinimui panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlė tam skirti 20 proc. Anot ministro, šis klausimas turėtų būti aptartas ketvirtadienį vyksiančioje koalicijos taryboje. „Ar ta apimtimi, ar tai siejama su „Sodros“ biudžeto pertekliaus panaudojimu, kaip prezidentas siūlė – 20 proc.

Artėjanti žiema gyventojams kelia vis daugiau klausimų: kiek teks mokėti už šildymą, degalus, elektrą ir ar nesusidursime su kai kurių išteklių trūkumu ar atleidimų vajumi? Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuosime kartu su Vilniaus universiteto ekonomistais – Andriumi Jaržemskiu ir Tomu Karpavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kas iš tiesų vyksta tapus „Iki“ klientų valdybos nariu? Susitikimai prie bendro stalo – tik nedidelė šios veiklos dalis. Per kadenciją nariai patenka ten, kur pirkėjai paprastai neužsuka, savo akimis pamato, kas vyksta dar iki prekėms pasiekiant lentynas, išbando naujoves, vertina produktus ir siūlo, ką būtų galima keisti.

Lietuvoje veikiančioms įmonėms bus skirta iki 7,5 mln. eurų pažangiems dirbtinio intelekto (DI) sprendimams įsigyti ir diegti, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Ministerijos teigimu, finansavimas skiriamas pagal atnaujintas kvietimo „DI sprendimų diegimas“ sąlygas. „Visos Lietuvos įmonių augimas ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas neįmanomi be investicijų į pažangius DI sprendimus.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą trimečio susitarimo su profesinėmis sąjungomis pakeitimams, kuriais valdžia įsipareigotų didinti algas viešojo sektoriaus darbuotojams. Ministrų kabinetas įgaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę pasirašyti atnaujintą Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2026–2028 metams. Joje Vyriausybė įsipareigos kartu su 2027–2029 metų trimečiu biudžetu siūlyti Seimui nuo kitų metų 45 eurais (2,5 proc.

Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 d. pradėti mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Degalų kainos pastaruoju metu vairuotojams kelia vis daugiau nerimo, todėl valdžia svarsto būdą jas suvaldyti. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įtvirtinti galimybę prireikus nustatyti benzino ir dyzelino kainų lubas, tačiau šiai idėjai jau priešinasi verslo atstovai. Jie įspėja, kad bandymas reguliuoti kainas gali turėti netikėtų pasekmių rinkai ir patiems vartotojams.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad šio šildymo sezono kainas daugiausia lems kuro kainos ir oro sąlygos, todėl vilniečiams belieka tikėtis šiltos žiemos. Anot jo, savivaldybė sieks kuo labiau sumažinti išaugusių kainų poveikį gyventojams. „Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje.

Prezidentūros siūlymą įstatymu nustatyti maksimalių galimų degalų kainų mechanizmą kritikuojantys verslo atstovai teigia, kad toks sprendimas didintų neapibrėžtumą, o tai skatintų degalines kainas kelti tais atvejais, kai nustatyti ribojimai tai leistų, be to, rinkoje ilgainiui galėtų pritrūkti kuro.

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) spalį šalies ūkininkams išmokės 332 mln. eurų išankstinių tiesioginių išmokų, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, išmokos bus mokamos nuo spalio 16 iki lapkričio 30 dienos. Šiemet jų dalis negalės viršyti 75 proc. visos pareiškėjui priklausančios paramos sumos. „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija šalyje, priklausomai nuo gyventojų turimo stažo, augs 10 proc. „Žadėjome, kad pensijos kitąmet augs dviženkliu procentu. Šiandien jau galiu pasakyti – vidutinė senatvės pensija 2027 metais didės apie 10,4 proc., o turintiems būtinąjį stažą – apie 10,9 proc.“ – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį teigė ministrė.

Lietuva paskutiniam šių metų ketvirčiui jau yra užsitikrinusi pusę reikalingo biokuro kiekio – tai 4 proc. punktais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. „Matome pirmuosius ženklus, kad priemonės, kurių ėmėmės rugpjūtį, veikia. Šiuo metu jau užtikrinta pusė ketvirtąjį ketvirtį Lietuvai reikalingo biokuro.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 105,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Vien rugsėjį įregistruota 12,6 tūkst. NT sandorių – 15,1 proc. daugiau nei prieš metus (11 tūkst.) ir 3,7 proc. daugiau nei rugpjūtį (12,2 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo į 22 vietą iš 165 vertintų valstybių, skelbia „Verslo žinios“.  Pernai pagal šį indeksą Lietuva buvo 27 vietoje. Bendrasis Lietuvos ekonominės laisvės balas šiemet padidėjo nuo 7,65 iki 7,82 iš 10 galimų, palyginti su naujausiame leidinyje perskaičiuotais ankstesnių metų duomenimis. Šiemet iš viso buvo įvertintos 165 pasaulio valstybės ir jurisdikcijos.

Verslui nuogąstaujant, kad rugsėjį išnaudojus visą šiems metams numatytą užsieniečių įdarbinimui kvotą, neužpildytos darbo vietos gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas pabrėžia, kad pirmiausia reikia susigrąžinti Lietuvos gyventojus, kurie išvykę, ir padėti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.