Verslas

Technologijų ir investicijų grupės „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas trauksis iš banko „Artea“ stebėtojų tarybos. Nepriklausomo stebėtojų tarybos nario pareigas jis paliks lapkričio 18-ąją, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Artea“. Jis teigia nusprendęs trauktis Europos Centriniam Bankui leidus stebėtojų taryboje dirbti kitam banko akcininkės „Tesonet“ atstovui – grupės investicijų vadovei Eglei Eidimtaitei. „Tesonet“ dalyvaus banko gyvenime dar aktyviau ir su nauja energija.

 Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) užbaigtas auditas, nustatyta reikšmingų vidaus kontrolės, rizikų valdymo, korupcijos prevencijos trūkumų. „Nustatyta, kad dalis patvirtintų kontrolės bei antikorupcinių priemonių ilgą laiką buvo įgyvendinamos tik formaliai“, – teigiama audito rezultatuose. Kaip Eltai nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), netrukus taip pat bus skelbiamas konkursas užimti tarnybos vadovo pareigas.

Vyriausybė pritarė stiprinti Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros, terminalų ir laivų apsaugą, tarp institucijų užtikrinant operatyvų keitimąsi informacija apie galimas grėsmes. Susisiekimo ministerijos projektu siekiama užtikrinti operatyvesnį atsakingų institucijų keitimąsi informacija apie galimas grėsmes jūrų uostams ir jų infrastruktūrai, taip pat tobulinti apsaugos lygių nustatymo tvarką.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui ir pasiūlė didinti finansavimą akademinės etikos priežiūrai, aukštojo mokslo infrastruktūrai bei mokyklinių autobusų įsigijimui. Komitetas siūlo skirti daugiau lėšų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studijų miestelio projektui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijai ir mokykliniams autobusams įsigyti.

Nuo kitų metų pradėsiančioje veikti elektroninėje kelių rinkliavos sistemoje „Via Toll“ pradėta pirmojo Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EERP) teikėjo integracija – „Via Lietuva“ pasirašė akreditavimo sutartį su Vokietijos bendrove „Toll4Europe“. Kaip skelbia valstybinių kelių operatorė, pasirašius sutartį, pradedamas įmonės akreditavimo ir jos sprendimų integravimo į „Via Toll“ procesas.

Lapkričio 29 dieną Europos Sąjungoje pradedami taikyti naujos taršos normos „Euro 7“ reikalavimai. Jie apims ne tik išmetamąsias dujas, bet ir stabdant susidarančias kietąsias daleles, padangų dėvėjimąsi bei elektromobilių baterijų ilgaamžiškumą. Tačiau vienas didžiausių pokyčių laukia automobilių su vidaus degimo varikliais.

 Iš visų valstybinio socialinio draudimo rūšių tik nedarbo draudimui išliekant deficitiniam, „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja sako, kad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieškoma to priežasčių ir žadama griežtinti bedarbio išmokų mokėjimą. „Pirmiausia ieškoma priežasčių, kodėl nedarbo draudimas yra minusinis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį teigė Violeta Latvienė. „Sodra“ nagrinėja dar giliau šitą problemą nedarbo.

Bendrovė „Google“, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) prašymu, iš paieškos rezultatų Lietuvoje pašalino 322 piratinių svetainių kopijas. Kaip trečiadienį pranešė LRTK, vadinamosiose veidrodinėse svetainėse neteisėtai platinami autorių teisių saugomi kūriniai tampa pasiekiami kitais interneto adresais, net ir užblokavus pirmines svetaines.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ ketinant spręsti dėl naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimo ateities, o koncerno vadovui pareiškus, jog nutraukus projektą kiltų rizika Mažeikių gamyklą uždaryti apskritai, ekspertai tai vadina derybine pozicija dėl Lietuvos politikų diskusijų apmokestinti įmonės netikėtą pelną bei signalu šaliai įvertinti savo indėlį į milijardinės vertės gamyklos modernizavimą.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ feisbuke paskelbė įrašą, į kurį netrukus sureagavo paramą Ukrainai renkanti Lietuvos organizacija „Blue/Yellow“. „Parodykite geresnį mėlynos ir geltonos spalvų derinį. Mes palauksime“, – feisbuko įraše rašo „Ryanair“. Pakomentavo „Blue/Yellow“ Po įrašu netruko pakomentuoti ne tik internautai, bet ir „Blue/Yellow“ organizacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris) aptarė 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje statybas ir naujas bendradarbiavimo galimybes, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Diuseldorfe viešintis prezidentas teigiamai įvertino gamyklos Radviliškio rajone statybų pažangą ir pabrėžė, jog ekonomiškai ji taps vienu svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos strateginio bendradarbiavimo rezultatų.

Šių metų spalį metinė infliacija euro zonoje pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus – 4 proc., rodo naujausi Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. Kainų augimas daugiausia siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose, kuris lėmė staigų energijos kainų šuolį. Palyginimui, rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc. Infliacija euro zonoje vis dar gerokai viršija Europos Centrinio Banko nustatytą 2 proc. tikslą.

Kaip išsaugoti žuvininkystės tradicijas ir kartu sukurti modernią infrastruktūrą vietos gyventojams bei svečiams? Dideli pokyčiai regionuose dažniausiai prasideda nuo vienos geros idėjos ir noro puoselėti savo kraštą. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programą, nukreipta per žuvininkystės vietos veiklos grupes, suteikia partneriams – vietos bendruomenėms ir verslams – galią šias idėjas paversti realybe.

Ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui ir valdančiajai koalicijai sutarus didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad tokie planai kol kas vertinami atsargiai, tačiau bus svarstomi.

Vyriausybė pritarė siūlymui iš skolintų lėšų skirti daugiau kaip 42,4 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms bei Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių socialinei paramai finansuoti. Pagal Finansų ministerijos parengtus nutarimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) skirta 30,1 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms lapkričio mėnesį mokėti ir dar 12,3 mln.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad galimybė apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį Lietuvoje kol kas vertinama atsargiai, nes toks sprendimas galėtų kelti geopolitinių rizikų ir pakenkti strateginėms investicijoms šalyje.  Tiesa, jis neatmetė, jog bendrovės viešai skelbiamos abejonės dėl tolimesnių į Mažeikių naftos gamyklą gali būti spaudimas Lietuvai netaikyti viršpelnio mokesčio.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ vadovui pareiškus, kad svarstoma atsisakyti jos valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ modernizavimo projekto bei ilgainiui uždaryti gamyklą, energetikos ministras sako, jog tai gali būti koncerno reakcija į diskusijas dėl galimo „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimo. „Iš mūsų pusės vertiname, kad kiekviena įmonė yra suinteresuota turėti kiek įmanoma palankesnį mokestinį režimą.

Užsukęs į „Maxima“ parduotuvę Vilniuje, vyras su regos negalia buvo priverstas išeiti tuščiomis rankomis. Nesulaukęs darbuotojų pagalbos, žmogus negalėjo atsiskaityti už prekes, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime spaudai. Pirkėjas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri po tyrimo konstatavo diskriminaciją. Pareiškė, kad aptarnavimo nebus Kaip skunde teigė pareiškėjas, į Mindaugo g. esančią „Maximą“ jis atvyko po 20 val.

Iš antros pensijų kaupimo pakopos Lietuvoje per dvejus metus gali pasitraukti iki 70 proc. sistemos dalyvių, sako „Sodros“ atstovė.  „Į kitų metų prognozes jau esame įtraukę ne mažesnį kaip 70 proc. bendrą pasitraukimą iš pensijų kaupimo“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį teigė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Latvijos valstybės pajamų tarnybos (VID) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos grūdų tranzitas per Latviją išaugo 3,1 karto. Šiuo laikotarpiu tranzitu iš Rusijos per Latviją buvo pervežta 1,115 mln. tonų grūdų, palyginti su 357 645 tonomis prieš metus. Didžiausia grūdų tranzito iš Rusijos apimtis užfiksuota spalį – 425 163 tonos, o rugsėjį šis kiekis siekė 346 952 tonas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui dėl aukštų degalų kainų laikinai taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams. Siūlymui pagrindiniame komitete pritarta balsų dauguma.  Lengvatą buvo numatoma taikyti nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos. Tiesa, lapkričio mėnuo jau įsivažiavo, tad lengvata įsigaliotų nuo tada, kai projektas būtų priimtas Seime ir vis tiek galiotų iki metų pabaigos.

Vienas iš svarbiausių „Lidl Lietuva“ prioritetų – užtikrinti, kad parduotuvių lentynas kasdien pasiektų aukščiausios kokybės, švieži ir pirkėjų pamėgti produktai. Būtent todėl įmonė ypatingą dėmesį skiria tvariam ir ilgalaikiam bendradarbiavimui su vietiniais gamintojais.

Graikijos kibernetinio saugumo sprendimų kūrėja „Census“ įkūrė padalinį Vilniuje „Census Labs LT“. Tai jau šeštas įmonės padalinys pasaulyje ir pirmasis Šiaurės Europoje – penkiuose jos centruose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Dubajuje ir Abu Dabyje dabar dirba 130 specialistų komanda.

Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama policijos pareigūnams leisti tamsiuoju paros metu transporto priemones stabdyti išoriniais ženklais nepažymėtais automobiliais. Iki šiol pareigūnai to daryti negalėjo. Tokį projektą registravęs Seimo narys Arvydas Anušauskas pažymi, kad šių pokyčių reikia todėl, nes dauguma šiurkščių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų būna daromi būtent tamsiuoju paros metu.

Lietuvoje kasmet už mokesčių mokėtojų pinigus atliekama daugybė skirtingų darbų statybos srityje. Tačiau dalis specialistų perspėja, kad gyventojų pinigai neretai išvaistomi dėl ydingos viešųjų pirkimų sistemos. Štai savivaldybės ar ministerijos už biudžeto lėšas, kurių didžiąją dalį sudaro mokesčių mokėtojų pinigai, organizuoja įvairius viešuosius pirkimus.

Artėjant lapkričio 10 d., dalis vairuotojų svarsto, ar turimos žieminės padangos tinkamos dar vienam sezonui. Jei jos jau gerokai susidėvėjusios, bandymas sutaupyti gali kainuoti žymiai daugiau nei naujas padangų komplektas. „Swedbank“ draudimo ekspertas paaiškina, kaip įvertinti padangų būklę ir kokiais atvejais ji gali turėti įtakos ne tik saugumui kelyje, bet ir žalos atlyginimui.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikisi, kad demokratų pergalė JAV Kongreso rinkimuose padės užtikrinti didesnę paramą Ukrainai, paskatins glaudesnį Vašingtono bendradarbiavimą su Europa bei sustiprins Lietuvos saugumą. „Aš manau, kad mes turėsim labiau tokią subalansuotą Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją, ypatingai dėl paramos Ukrainai, dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Spalio pradžioje įvedus 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, keleivių srautas išaugo apie 25 proc., sako „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovė. „Keleivių skaičius išaugo – čia iš to pirmojo laikotarpio iki lapkričio antros dienos – apie 25 proc. Tai tikrai yra ženklus augimas. Jeigu nebūtų tų akcijų, tai apie 5–6 proc. svyruotų augimas, lyginant su praėjusiais metais. Tai tikrai yra, yra postūmis“, – trečiadienį LRT radijui teigė Kristina Meidė.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad kitais metais planuojama atidaryti naujas traukinių stoteles Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose. „Reikia (traukinių – BNS) stotelių papildomai, nes matome, kad per 36 metus nemaža dalis stotelių buvo uždaryta.

Technologijų grupė „Tesonet“ pradėjo daugiafunkcio kvartalo Kaune, Žemojoje Fredoje, pirmojo etapo statybas, į kurias planuoja investuoti 90 mln. eurų, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Tesonet“ strateginių projektų vadovė Evelina Žvinytė portalui teigė, kad įmonė pasirašė rangos sutartį su statybų bendrove „Conres LT“. Pasak E. Žvinytės, pirmuoju etapu apie 1,36 ha ploto sklypo dalyje, pradėjus nuo biurų pastato, vėliau bus statomas viešbutis, o galiausiai – butai.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuotą bylą prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito nagrinėjantis arbitražas nesutiko jį perkelti iš Ženevos Šveicarijoje į Dubajų, Singapūrą arba bet kurią kitą neutralią valstybę.

Ar ilgalaikį nedarbą galima mažinti ne tik padedant žmogui ieškoti darbo, bet ir kuriant naujas darbo vietas pagal vietos poreikius? Prancūzijoje toks modelis išbandomas jau dešimtmetį. Jis suteikė darbą ir žmonėms, kuriems dėl amžiaus ar sunkių gyvenimo aplinkybių įsidarbinti galėjo būti itin sunku. Kaip rašo „Euronews“, 2016 m. Prancūzijoje pradėtas projektas „Teritorijos be ilgalaikio nedarbo“ siekia kurti darbo vietas kaimiškose vietovėse, atsižvelgiant į vietos poreikius.

2027 metais atostogų mėnuo gali turėti įtakos ne tik poilsio planams, bet ir piniginei. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) apskaičiavo, kada atostogaujant galima gauti didžiausią bendrą atlyginimo ir atostoginių sumą, o kada – priešingai, prarasti kelias dešimtis eurų. Be to, kitąmet netrūks progų pasinaudoti ilgaisiais savaitgaliais – kartais pakaks vos vienos atostogų dienos. LBAA apskaičiavo, kada 2027 m. bus finansiškai palankiausia atostogauti.

Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ spręs, ar atsisakyti Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto.

Lapkritis prasideda itin aukštomis elektros kainomis, kokios šiemet buvo tik speiguotą vasarį. Energetikai dėl to kaltina ramius rudeniškus orus – nėra vėjo, mažai ir saulės, tad daug ir brangios elektros tenka pirkti iš užsienio. Brangios ir dujos, pramonės įmonės jau perspėja, kad brangsta gamyba, tad verslas su nerimu svarsto, kaip teks išgyventi artėjančią žiemą ir reikalauja Vyriausybės pagalbos plano. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje žengia į naują etapą – artimiausiu metu planuojam daugiau pagalbos skirti pažeidžiamiems namų ūkiams, o papildoma parama skatins kokybiškesnius architektūrinius, inžinerinius ir technologinius renovacijos sprendimus.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ antrinei įmonei „Epso-G Invest“ vadovavusiam Tomui Varneckui pasitraukus iš pareigų, ieškoma naujo vadovo. Kandidatuoti į šią poziciją galima iki gruodžio 3 dienos (imtinai), pranešė „Epso-G“ . „Prie įmonės prisijungsiančiam profesionalui teks svarbus vaidmuo, užtikrinant pradėtų darbų tęstinumą ir plėtojant kitas investicijas“, – pranešime sakė „Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–spalio mėnesiais siekė 326,9 mln. eurų (su PVM) ir buvo 8,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per dešimt mėnesių augo 10,6 proc., Latvijoje – 5,9 proc., Estijoje – 6,4 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė. Spalio mėnesio apyvarta Vien spalį grupės apyvarta siekė 36,1 mln. eurų ir buvo 4,1 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl nustatytų šiurkščių maisto tvarkymo ir higienos pažeidimų nuo antradienio sustabdė maisto tvarkymo veiklą Klaipėdoje esančioje kavinėje „Hurry Curry“.  Kaip pranešė tarnyba, neplaninis patikrinimas buvo atliktas spalio 27 d., gavus vartotojo pranešimą.

Vokietijos aviacijos milžinė „Lufthansa“ pranešė, kad dėl karo su Iranu išaugus pasaulinėms energijos kainoms, jos išlaidos kurui šiais metais bus dviem milijardais eurų didesnės nei pernai. „Lufthansa“ įspėjo, kad bilietų kainos toliau kils. Kiek anksčiau Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ taip pat paskelbė, kad didins kainas ir pradės išlaidų mažinimo programą, nes JAV ir Izraelio karas su Iranu lemia, kad pasaulinės energijos kainos išlieka aukštos.

„Via Lietuva“ rekonstruos beveik 8 km ilgio krašto kelio Molėtai–Anykščiai ruožą Anykščių rajone, pranešė bendrovė. Anot jos, šiemet čia atliekami paruošiamieji darbai, o pagrindiniai rekonstrukcijos darbai bus vykdomi kitais metais. Rekonstruojamas kelio Molėtai–Anykščiai (Nr. 119) ruožas nuo 28,169 iki 36,056 km yra Skiemonių seniūnijoje, Anykščių rajone.

Lietuva vėl siekia tapti nepriklausomo Europos tyrimų centro „Bruegel“ (Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos) nare. Tokiam Finansų ministerijos siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.  Ministerijos teigimu, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį aktualu turėti prieigą prie „Bruegel“ teikiamos ekspertų analitinės medžiagos ir rekomendacijų.

Lietuvoje siūloma keisti vairuotojų stabdymo tvarką. Jeigu Seimas pritartų naujoms pataisoms, policijos pareigūnai tamsiuoju paros metu galėtų stabdyti transporto priemones ne tik įprastais, skiriamaisiais ženklais pažymėtais patruliniais automobiliais, bet ir nežymėtais tarnybiniais automobiliais.

Lietuvos darbo rinkoje atlyginimų skirtumai toliau pučiasi, o aukštojo mokslo diplomas nebeužtikrina didesnių pajamų. Viena pusė akcentuoja, kad trūkstant kvalifikuotų meistrų bei darbininkų, profesinį išsilavinimą turintys specialistai dažnai uždirba daugiau nei universitetų absolventai. Kiti pabrėžia, kad aukštasis mokslas suteikia ilgalaikį lankstumą ir galimybes kilti karjeros laiptais.

Nuo kitų metų keisis Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros mokesčio struktūra ir jo apskaičiavimo tvarka, antradienį pranešė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Pagal naująją metodiką šešias iki šiol taikytas mokesčio dalis pakeis keturios: laivo, krovinio ir keleivio, atliekų tvarkymo bei locmano mokesčiai. Jų dydžiai bus nustatomi pagal ekonominius rodiklius arba faktines paslaugų sąnaudas.

„Fegdos grupės“ įmonė „Tilsta“ ir „Rail Baltica“ statybas prižiūrinti „LTG Infra“ sudarė taikos sutartį dėl 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos geležinkelio atkarpos antros dalies darbo projekto derinimo. Kaip skelbia „Verslo žinios“ (VŽ), Vilniaus apygardos teismas šalių susitarimą patvirtino spalio pabaigoje. Anksčiau „Tilsta“ kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti „LTG Infrą“ patikrinti ir suderinti darbo projektą bei skirti 600 eurų baudą už kiekvieną uždelsimo dieną.

Nuo sekmadienio Europos Sąjunga (ES) pradėjo taikyti 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES rinką įvežamoms siuntoms. Taip siekiama suvaldyti sparčiai augantį pigių prekių importą iš Kinijos. Dar liepą įsigaliojo 3 eurų muitas mažoms siuntoms, kurių vertė nesiekia 150 eurų. Vis dėlto šis mokestis yra laikinas ir bus taikomas iki 2028 metų, kai pradės veikti nauja muitinės informacinė sistema.

Latvijos oro bendrovei „airBaltic“ nusprendus nutraukti skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo, kurie vyko pagal rizikos pasidalijimo partnerystės sutartį, Lietuvos oro uostai (LTOU) ketina ginčyti šį sprendimą ir sieks susigrąžinti į maršrutą investuotas lėšas. Apie sutarties nutraukimą „airBaltic“ informavo vykstant JAV teisme pradėtam jos restruktūrizavimo procesui.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, įvertinusi maršruto komercinius rezultatus ir ilgalaikes perspektyvas, nuo 2026 m. lapkričio 23 d. nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo. 2024 m. atidarytas maršrutas nepateisino pradinių lūkesčių – keleivių paklausa ir pajamos buvo mažesnės nei buvo numatyta maršruto verslo plane. Be to, skrydžių vykdymo sąnaudos, ypač degalų išlaidos, viršijo pradines prognozes.