Verslas

 Telekomunikacijų bendrovės „Bite Latvija“ generaline direktore paskirta Vilma Fairclough, pirmadienį pranešė bendrovė. Skelbiama, kad V. Fairclough pareigose keičia Mindaugą Rakauską, kuris pastaruosius 1,5 metų vadovavo Latvijos telekomunikacijų bendrovei. „Esu tikras, kad Vilmos vadovavimo ir lyderystės stilius kartu su Latvijos vadovų komanda „Bite Latvija“ ves į pirmaujančią augimo poziciją visame sektoriuje“, – pranešime teigia „Bitė Group“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augant užsieniečių skaičiui ir darbo rinkoje dirbant imigrantams, verda aštrios diskusijos dėl tolesnės ekonomikos krypties. Kol verslas tikina, kad be papildomos darbo jėgos grėstų gamybos ir paslaugų sąstingis, kritikai ragina atsižvelgti į kylančius integracijos iššūkius.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atkūrė sutrikusių trumpųjų numerių ir balso paslaugų veikimą, pranešė bendrovė. Pasak pranešimo, paslaugų veikimas buvo sutrikęs nuo 10 iki 14 val. Šiuo metu trumpieji numeriai ir balso paslaugos veikia įprastai. Bendrovės duomenimis, sutrikimas kilo atliekant planinius tinklo darbus, kai neprognozuojamai išaugę tinklo srautai paveikė dalies paslaugų veikimą.

Degalų kainoms toliau laikantis aukštumose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai siūlo degalines įpareigoti kainas skelbti realiu laiku. Jie pirmadienį registravo siūlymą papildyti Energetikos įstatymą, pagal kurį kiekvieną kartą degalų kainas pakeitusios degalinės būtų įpareigotos jas nedelsiant pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) ir žmonės realiu laiku matytų pakeitimus.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ iki 50 mln. eurų sumai apdraudė 56 svarbiausius objektus nuo žalos dėl sabotažo, teroristinio akto, karinių dronų, piktavališko sugadinimo bei kitų konfliktų rizikų. Bendrovės infrastruktūrą apdraudė Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderė „Lietuvos draudimas“ – jei objektai būtų sugadinti, draudimo išmokos padėtų padengti jų atkūrimo išlaidas, pirmadienį pranešė „Telia Lietuva“. „Telia“ yra viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių įmonių.

JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų kursas penktadienį šoktelėjo į viršų po to, kai bendrovė pranešė, kad trečiąjį ketvirtį jos pasauliniai pardavimai šiek tiek sumažėjo, tačiau viršijo lūkesčius. Elono Musko (Ilono Masko) valdoma įmonė liepos–rugsėjo mėnesiais pardavė 486 532 automobilius – 2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau skaičiai viršijo daugumą pagrindinių prognozių.

Finansinių sunkumų turinti Latvijos alkoholinių gėrimų gamintoja „Amber Latvijas Balzams“ iki spalio 5 d., pirmadienio, privalo parengti teisinės apsaugos planą ir suderinti jį su kreditoriais. Šis planas apsaugo kreditorių interesus ir leistų įmonei tęsti veiklą. Tuo metu pati įmonė optimizuoja išlaidas ir jau gamina dalį savo produktų Lietuvoje, praneša Latvijos radijas.

Prekybos tinklas „Iki“ šį spalį švenčia 34-ąjį gimtadienį. Tačiau šventė nesibaigs užpūtus gimtadienio žvakutes – iki jubiliejinio 35-ojo gimtadienio 2027-aisiais, tinklas visus metus pirkėjams žada duoti dar daugiau gero. Galimybių tuo įsitikinti netrūks – per pirmąjį gimtadienio mėnesį „Iki“ išdalys net 35 tūkst. dovanų.

Stipriausios Lietuvos pramonės bendrovės, išskyrus maisto sektorių, šiemet – išmaniosios įrangos, lazerių, medicininių prietaisų, aksesuarų, porolono, šaldymo įrangos gamintojai, rodo portalo „Verslo žinios“ sudarytas ne maisto pramonės lyderių sąrašas. Tarp dešimties geriausiųjų pagal 2025 metų veiklos rezultatus pateko „Icor“ grupės išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ (82 mln. eurų pajamų, 19,7 mln.

Technologijų grupės „Tesonet“ ir privataus kapitalo fondo „INVL Private Equity Fund II“ benda įmonė „Kurianti karta“ užbaigė Šiaurės licėjaus mokyklų ir darželių tinklo įsigijimą. Jis bus valdomas lygiomis dalimis.  „Šiaurės licėjaus steigėjai ir mokytojai per dešimtmetį sukūrė aukštos kokybės ugdymo modelį. Poreikis privačiam mokslui auga, nes Lietuvoje didėja vidurinės klasės gretos – daugiau šeimų gali leisti vaikus į privačias mokyklas.

Aplinkos ministerijai svarstant griežtinti gyvenimo loftuose reguliavimą, viceministrė Asta Rokickienė gyventojus ramina ir teigia, jog šiuo metu numatomi pakeitimai nedarys jokios įtakos gyvenimui pastatuose, kurie yra negyvenamosios paskirties.  „Vyriausybės nutarimas išvis niekaip nedaro įtakos gyvenimo lofte ar gyvenimo sodo name, ar gyvenimo viešbutyje.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ užbaigė paskutinius dinaminius bandymus naujai elektrifikuotoje geležinkelio atkarpoje Radviliškis–Klaipėda.  Keturias naktis vykusių bandymu metu patikrintas kontaktinio tinklo veikimas maksimaliais leidžiamais greičiais atkarpose nuo Radviliškio iki Kužių, nuo Kužių iki Telšių, nuo Telšių iki Kūlupėnų ir nuo Kūlupėnų iki Klaipėdos. Taip pat kiekvienoje atkarpoje buvo atlikti pakartotiniai važiavimai abiem kryptimis.

Lietuvos investicijų bendrovės „Prosperus Asset Management“ valdomam investiciniam fondui leista įsigyti Vilniaus prekybos ir pramogų centrą „Ozas“ iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) įmonės „NEPI Rockcastle“. Leidimą 200 mln. eurų sandoriui suteikė Konkurencijos taryba. Per investicinę bendrovę „Prosperus Retail Property Fund“ leista įsigyti po 100 proc. įmonių „Ozantis“ bei „NEPI Rockcastle Lithuania“ akcijų ir perimti vienvaldę jų kontrolę.

Grupei parlamentarų siūlant sudaryti sąlygas Lietuvoje įgyvendinti metro projektą kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, dalis politikų tokią idėja kritikuoja ir sako, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai tokios statybos yra nerealios.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai spalio 1–31 d. tęs reidus „Sveiko miško pradžia“. Aplinkosaugininkai lankysis miško sodmenų auginimo, laikymo, prekybos ir naudojimo vietose, kur tikrins sodmenų kilmę ir kokybę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Reidais siekiama prisidėti prie miškų genetinės įvairovės išsaugojimo ir kokybiškų, tinkamos kilmės sodmenų naudojimo, kuris svarbus sveikiems ir atspariems medynams augti.

Lietuvoje skurdo rizika ypač opi tarp vyresnio amžiaus žmonių – 2025 m. net 40,5 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais pensijos augo, specialistai pabrėžia, kad vien didesnės pensijos skurdo problemos neišspręs: svarbios ir socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos, būstas, pajamų sistema bei pagalbos prieinamumas. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje (ES) 92,7 mln.

Darbe neretai galima išgirsti pasiūlymą – padirbėk papildomai, pavaduok kolegą ar pagelbėk kitoje vietoje. Bet kada tokiu atveju priklauso papildomas atlyginimas? Darbdaviai gali suteikti darbuotojams papildomo apmokamo poilsio, tačiau ne visais atvejais papildomai dirbtą laiką galima tiesiog iškeisti į laisvą dieną. Svarbu ir tai, kaip toks laisvadienis įforminamas, kas tuo metu žymima darbo laiko apskaitoje bei ar darbuotojui nepriklauso apmokėjimas už viršvalandžius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada stiprinti kontrolę ir kovoti su šešėliu. O tam ruošiamasi ir aktyviau pasitelkti dirbtinį intelektą (DI). Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad vienas pagrindinių jo tikslų – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. „Pirmoji kryptis – kova su šešėliu ir PVM atotrūkio mažinimas.

Įsibėgėjant rudeniui, gyventojų laukia ne tik vėsesni orai, bet ir didesnės išlaidos už šildymą. Iki šiol neaiškia kryptimi juda ir prekių bei paslaugų kainos.  Tad tokiu metu ypač svarbu įsivertinti savo finansinę padėtį ir pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams. Ekonomistai sako, kad finansinė pagalvė gali tapti vienu svarbiausių saugiklių, ypač tada, kai žmogus planuoja prisiimti didesnių įsipareigojimų.

Pandemija, karas ir pabrangusios paskolos būsto kainų nenumušė. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas įvardijo, kas artimiausiu metu rinką gali atvėsinti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 metų pavasarį būsto kainos kilo 12–17 proc. metiniu tempu. Sandorių buvo 10–15 proc. daugiau nei įprastai, tačiau jų skaičius jau nebedidėjo. Būstas brango maždaug dvigubai sparčiau nei atlyginimai „į rankas“, kurie per metus padidėjo 8 proc.

Šią savaitę paskelbtas 5 mln. eurų kvietimas juridiniams asmenims, norintiems išsaugoti jų valdomuose sklypuose natūraliai užsisėjusius ir sudygusius medžius, pranešė Aplinkos ministerija. Į paramą gali pretenduoti Juridinių asmenų registre registruotos įmonės ir organizacijos, nuosavybės teise valdančios žemės sklypus su natūraliai sudygusiu mišku. Kompensacija vienam pareiškėjui sieks 900 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį – PVM) už 1 hektarą.

Kelmės rajono valdžia už 0,3 mln. eurų planuoja atnaujinti prieš beveik 40 metų pastatytą miesto stadioną – įrengti bėgimo takus, futbolo aikštės laistymo sistemą ir sertifikuotą sportinę veją. Kaip BNS nurodė savivaldybė, 1989 metais pastatytame natūralios vejos stadione iki šiol buvo atliekami tik pavieniai remonto ir infrastruktūros gerinimo darbai.

Šiuolaikiniai pastatai vis dažniau lyginami su gyvais organizmais, turinčiais savo kraujotaką ir prevencines sistemas. Tačiau paradoksalu – kol statybų sektorius sparčiai skaitmenizuojasi ir reikalauja vis aukštesnių technologijų, universitetų auditorijose ištuštėjo inžinerijos suolai.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, nuskenavęs tokį kodą telefonu, pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Automobilių gamintojams keliami vis griežtesni taršos reikalavimai, o jau netrukus įsigalios ir naujasis „Euro 7“ taršos standartas.  Ar nauji pokyčiai supurtys rinka ir pakoreguos automobilių kainas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas ir naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Saugumas tampa vienu didžiausių šių dienų prioritetu, dėl to vis dažniau tiek namų viduje, tiek išorėje galima pastebėti įrengtas vaizdo kameras. Vis tik kartais tokios lauke įrengtos kameros gali filmuoti dalį kaimyninių valdų, tad tuomet ryškėja dar viena problema – kaimynų privatumas.

Automobilių ir motociklų keliamas triukšmas pastaruoju metu didmiesčių gyventojams yra jautri tema. Į tamsos apgaubtas miestų gatves išvažiuojantys automobilių ir motociklų vairuotojai neretai sugeba pažadinti miegančius gyventojus ir taip išprovokuoja nepasitenkinimą jų naktine veikla.

Kiekvienas inovatyviems vaistams skirtas euras Europoje vidutiniškai sukuria 5,67 euro socialinės ir ekonominės vertės. Lietuvoje ši vertė siekia 11,2 euro – tai didžiausias rodiklis tarp 29 tirtų šalių, rodo Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu atliktas tyrimas.

Iki šiol degalinių tinklai siūlo kelias skirtingas galimybes vairuotojams – užsipilti standartinės klasės degalų arba brangesnio dyzelino, benzino, kurį neretai reklamuoja verslo atstovai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, jog ilgametės Alytaus šaldytuvų gamyklos „Snaigės“ bankrotą lėmė Kinijos dempingas ir užsidariusi Azijos rinka. „Užsidarius visai rinkai ir, be abejo, dėl kiniškos produkcijos dempingo įvairiose srityse, „Snaigei“ iškilo labai sudėtingas laikotarpis, kaip realizuoti tą visą produkciją, lyginant su Azijos gamintojais“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Seimui pradėjus svarstyti siūlymą padidinti vaiko priežiūros išmokas iki 100 proc. algos, „aušrietis“ Karolis Neimantas mano, kad motinystės ir tėvystės, vaiko priežiūros išmokos galėtų siekti ir 150 proc. uždarbio.  Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime pradėtoms svarstyti valdančiosios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Aušrinės Norkienės inicijuotoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės rugsėjo mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu: Spalio 1–3 d. ir 19–22 d.– vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, todėl šeimoms žadama vis daugiau pagalbos. Dabar šeimoms numatytas beveik 770 mln. eurų vertės priemonių paketas. Atrodytų, kuo daugiau pinigų skiriama šeimoms, tuo lengviau turėtų būti spręsti ir gimstamumo problemą. Tačiau kitų šalių patirtis rodo ne visai tai.

Vilnius auga, tačiau miesto infrastruktūra, kaip sako specialistai, ne visuomet spėja pasivyti gyventojų poreikius. Dabartinis vaizdas sostinėje liudija – daugėjant automobilių skaičiui, pradeda trūkti ir stovėjimo vietų, o spūstys tampa daugelio miestiečių kasdienybe.

2027 metais ketinama modernizuoti Birštono savivaldybės valdomos „Tulpės“ sanatorijos vandens gydyklą. Investicijos sieks 1,1 mln. eurų.   Kaip BNS sakė sanatorijos direktoriaus pavaduotoja Lilita Šližienė, dalis sanatorijos infrastruktūros yra nusidėvėjusi, pasenusi, būtina ją atnaujinti. „Planuojami pokyčiai padėtų pritraukti daugiau komercinių klientų į „Tulpę“ ir padėtų mums išsilaikyti konkurencinėje kovoje, kuri vyksta šiuo metu Birštono mieste.

„Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis išrinktas laikinuoju Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos (CIECA) viceprezidentu. Šiai pozicijai „Regitros“ atstovas pasirinktas atsižvelgus į jo turimas kompetencijas ir sukauptą patirtį. „Tai yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir visos „Regitros“ komandos bei Lietuvos vairuotojų egzaminavimo sistemos pripažinimas.

Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rankas patenka įvairus valstybei perduotas turtas – nuo konfiskuoto ar bešeimininkio iki valstybės paveldėto turto. Tarp jo yra ir transporto priemonių, kurios vėliau pasiūlomos įsigyti gyventojams. Šiuo metu VMI e. konkursuose galima rasti automobilių, kurių pradinės kainos siekia nuo kelių šimtų iki daugiau nei 10 tūkst. eurų. Vis dėlto prieš teikiant pasiūlymą verta atidžiai perskaityti jų būklės aprašymus.

Artėjant šaltajam metų laikui, individualių namų ir sodybų savininkams vėl iškyla tas pats klausimas – kaip šildyti namus be nuolatinio vargo? Nors kietojo kuro katilai daugeliui vis dar kelia tam tikrų sentimentų, kasdienis malkų nešiojimas, pjuvenų dulkės ir ankstyvi rytai katilinėje pamažu tampa praeitimi. Kaimo vietovėse vis labiau populiarėja alternatyva, leidžianti pamiršti sunkius fizinius darbus.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą ir nuosavo būsto paieškos – viena karščiausių temų Lietuvoje. Tačiau pokyčiai rinkoje ir reikalavimai NT vystytojams retai leidžia kainoms sustoti, o naujos finansinės palengvintos sąlygos pirkėjams atneša ne tik daugiau galimybių, bet ir naujų iššūkių.

Ekonomistų bei energetikos ekspertų vertinimu, nors kuro brangimas bei pasibaigusi PVM lengvata neišvengiamai kels paslaugų kainas, galutines sąskaitas labiausiai lems pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų išmanumas bei kasdieniai gyventojų įpročiai.  Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.

Prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje plinta naujas terminas – „landmaxxing“. Juo apibūdinamas gretimų sklypų ar kaimyninių namų supirkimas ir jų jungimas į vieną didelę valdą.

Kylant šildymo, elektros bei degalų kainoms ir augant paskolų palūkanoms, ateinantis šaltasis sezonas gyventojams bus gerokai brangesnis nei praėjęs. Ekspertai prognozuoja, kad metinė infliacija metų pabaigoje gali pasiekti 7 proc. ar net daugiau, o didžiausiu nežinomuoju išlieka įtempta situacija pasaulinėje kuro rinkoje ir neapibrėžtumas energetikos sektoriuje. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Tadu Povilausku.

Nuo rugsėjo daliai gyventojų pasikeitė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos. Tačiau vienur šio pokyčio galite beveik nepajusti, o kitur per metus gali tekti gerokai plačiau atverti piniginę. Tad kiek už tokį patį vandens kiekį dabar mokama skirtinguose miestuose? Naujienų portalas tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose galiojančias kainas ir apskaičiavo, kiek per mėnesį mokėtų vienas žmogus, pora ir keturių asmenų šeima.

Vilniečiai skundžiasi valdininkų ir verslo žaidimais: žmonės 10 metų nežinojo, kad prie jų namo suformuotas sklypas ir jame ketinama statyti namą. Gyventojai su ašaromis akyse sako gyvensiantys kaip kurmiai, nes naujas namas stovės prieš jau gyvenančių žmonių langus. Apginti nepavyksta ir sklype augančių medžių – kelis jau iškirto darbininkai. Beje, dešimt aktyvistų ir Žaliųjų partijos narių mitingavo prie sostinės savivaldybės ir ragino valdžią pasirūpinti džiūstančiais medžiais.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos. Per ką tik pasibaigusį trečiajį ketvirtį, pakopą paliko dar apie 60 tūkst dalyvių. Fondų valdytojai fiksuoja, kad pasitraukimo tempas labai sulėtėjo ir trečioji banga sudaro vos dešimtadalį pirmosios. Na, o pakopoje toliau kaupti lieka apie pusė buvusių dalyvių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pensijų kaupimo antroji pakopa Lietuvoje toliau traukiasi.

Artėjant spalio 5-ąją minimai Mokytojo dienai išauga tautiečių paklausa įvairiausioms puokštėms, skintoms gėlės. Ieškoti jų gyventojai skuba nebūtinai į turgelius ar specializuotas parduotuves – vis daugiau tautiečių įsigyti kokybiškų gėlių žiedų ar įspūdingų puokščių atvyksta į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“. Čia jų itin geromis kainomis laukia kokybiškų, rankomis rištų sezoninių gėlių puokščių, puokščių dėžutėse, išskirtinių rožių ir daugybę kitų skintų bei vazoninių gėlių asortimentas.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos. Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę.

Degalinėse rekordiškai išbrangus dyzelinui, ir vairuotojai keičia įpročius. Žmonės iš dyzelinių transporto priemonių persėda į hibridus ir elektromobilius. Vien Lietuvoje tokių mašinų per kelerius metus padaugėjo šešis kartus, o Europoje – jau kas penktas naujas automobilis yra varomas elektra. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietis Renaldas Puronas įsėda į savo „Hyundai Kona“ elektromobilį, kurio kaina siekia apie 20 tūkstančių eurų.

Užtenka vieno paspaudimo ir po kelių minučių sėdate į nepažįstamo žmogaus automobilį. Programėlėje matote jo vardą, nuotrauką ir automobilio numerį, tačiau ne viską, kas gali būti svarbu jūsų saugumui. Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kas vairuotoją tikrina ne tik jam registruojantis, bet ir vėliau.