Verslas

Seimas spręs, ar sutrumpinti elektros tiekimo sutrikimų kompensavimo slenkstį iki 24 valandų. Dabar kompensacijos priklauso, jei vartotojai elektros neturi ilgiau nei 72 val., o nuo kitų metų įsigalios 48 val. terminas.   Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, 12 susilaikė. Toliau pakeitimai bus svarstomi gruodžio 10-ąją. Seimas svarstys, ar iki 24 val.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika mano, kad premjero siūlomas Europos Sąjungos (ES) lygmens rusiškų grūdų tranzito ribojimas būtų veiksmingas. „Matome, kad rusiškų maistinių grūdų srautai per Europos uostus didėja. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, toks tranzitas neturėtų būti toleruojamas.

Seimas svarstys siūlymą uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą turinį, jei jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui, gali pažeisti asmens teises. Tai numatančias Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 51 parlamentaras, 5 buvo prieš, 11 susilaikė. Šis projektas po svarstymo Kultūros komitete gruodžio 10 d. vėl turėtų atsirasti Seimo plenarinėje salėje.

 Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kartu stiprinti strateginių energetikos objektų apsaugą nuo stichijų bei fizinių ar hibridinių atakų. Šalių energetikos ministrai ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį bendrą pareiškimą.  Lietuvos energetikos ministro Luko Savicko teigimu, susitarimas padės valstybėms prireikus skubiau suteikti pagalbą viena kitai sutrikus energetikos objektų veikimui bei kuo greičiau atkurti jų darbą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojamas gaminančių vartotojų finansinis poveikis elektros tiekėjams ir rinkai. Remiantis šiais skaičiavimais, bus nustatoma, kokią tiekėjams kompensuojamų sąnaudų dalį turės padengti visi elektros vartotojai, o kokią – patys gaminantys vartotojai. Kaip ketvirtadienį pranešė VERT, skirtingoms vartotojų grupėms bus nustatomos atskiros viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.

Vyriausybės planuojamas 3,8 proc. kitų metų valdžios sektoriaus deficitas rodo, kad net ir augant ekonomikai mažėja galimybės dosniai dalinti pažadus ir didinti išlaidas, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Jis pabrėžia, kad toks deficitas turėtų būti laikinas, o valdžia turėtų ieškoti būdų, kaip jį mažinti.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius palaiko socialinės apsaugos ir darbo ministrėsIngos Ruginienės išsakytą siekį, kad vidutinė senatvės pensija ilgainiui sudarytų 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vis dėlto Vyriausybės vadovas neįvardija, kada tokį lygį būtų galima pasiekti. „Manau, kad siekis yra teisingas ir geras. Kiek tai užtruks pagal modeliavimą, galėtų pasakyti tik socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – ketvirtadienį Seime sakė M. Sinkevičius.

Šildymo sezonas tik prasideda, tačiau gyventojams jau prognozuojamos didesnės išlaidos. Vis dėlto brangesnė šiluma dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir galutinė sąskaita – prognozę gali pakeisti vienas dalykas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek 2026–2027 metų šildymo sezonas gali kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Jis palygino naujos statybos, renovuoto ir seno nesandaraus namo sąskaitas.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad 2028 m., baigiantis dabartinės Vyriausybės kadencijai, valstybės skola neturėtų peržengti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Kalbant apie skolos prognozę, (...) ji tikrai, visų pirma, neperžengs Mastrichto kriterijų apribojimų. (...) Tai tikrai nebus daugiau nei 60 proc. (...) Dabar esame tik 45 proc. riboje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo finansų ministras.

Finansų ministras Taurimas Valys sako nematantis pagrindo keisti Loterijų mokesčio įstatymą, ką ketino siūlyti projektą parengusi ir dėl to kritikos sulaukusi Finansų ministerija, nes tam nėra politinio palaikymo.  „Šitas projektas (...) nebuvo mano asmeninė iniciatyva. Jį rengė už šią sritį atsakingas viceministras.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje. Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE). Susitarimu taip pat numatoma, kad jungtis vėliausiai būtų įjungta iki 2030 m. gruodžio pabaigos.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines 2027 m. valstybės biudžeto kryptis, opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja numatomą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl didesnį deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. „Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis.

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Lietuvoje rugsėjį įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių, arba 39,5 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu bendras šių automobilių skaičius šalyje išaugo iki 62,9 tūkst. elektromobilių, kai prieš metus registre jų buvo 40,2 tūkst., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Anot agentūros, pastarąjį mėnesį šalyje įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų keleivių elektromobilių, iš jų 1,3 tūkst.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo geresnius rodiklius – 3,3 proc. BVP augimą ir 5,5 proc. infliacijos sulėtėjimą. Numatoma, jog 2027 metais Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. Prognozuojamas infliacijos sulėtėjimas iki 3,5 proc.

Valdantiesiems ketvirtadienį renkantis aptarti priemonių dėl degalų kainų suvaldymo, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dalis jų gali būti įvestos dar šiemet, tačiau dauguma – nuo kitų metų. Konkrečių priemonių premjeras kol kas nekomentuoja.  „Tam tikros priemonės įvyks dar šiais metais, bet didesnė dalis ir politiniai pokalbiai turi vykti labiau orientuojantis į kitus metus.

Pasibaigus vasarai į darbą Vilniuje grįžę Seimo nariai ketvirtadienį ėmėsi dar kartą keisti išankstinių pensijų mokėjimo tvarką. Po pateikimo parlamentarai pritarė atitinkamoms Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms.

Brangesnis šildymas, augančios kainos ir lėtėjanti ekonomika – tokias perspektyvas Lietuvai pristatė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau gyventojų laukia ir palankių pokyčių, galinčių padėti atlaikyti didėjančias išlaidas. Spalio 8 dieną ekonomistė pateikė prognozes, kaip kitąmet keisis Lietuvos ekonomika, kainos ir darbo rinka bei kokių iššūkių gali sulaukti gyventojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iš viso 4,8 mlrd. eurų, finansuoti dalį demografijos iššūkiams skirto Šeimos paketo priemonių – tam numatyta 150 mln. eurų. Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad vienintelis kelias greitai suvaldyti kuro kainų brangimą yra laikinas akcizo sumažinimas.  „Kitų stebuklingų metodų nei akcizas, tiesą sakant, nematau.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad politinė jėga tikisi subalansuoto kitų metų valstybės biudžeto projekto. Anot politiko, biudžetą Vyriausybė turėtų registruoti penktadienį. „Kalbant apie biudžetą, šiuo atveju demokratų tikslas yra subalansuotas biudžetas. Daug mačiau gražių kalbų Seime, bet tose gražiose kalbose neatsispindėjo vienas dalykas: valstybė negyvena vienu ciklu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kitąmet pensijas planuoja padidinti dešimtadaliu. Tokiu būdu vidutinė pensija viršys 800 eurų. Ministrė I. Ruginienė tvirtina, esą didinti pensijas daugiau neleidžia nei „Sodros“, nei valstybės biudžetai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Per šiemetinį degalų, šildymo, vaistų brangymetį ministrė Inga Ruginienė siūlo vidutinę 750 eurų. senatvės pensiją kitąmet padidinti apie 80 eurų. iki beveik 830 eurų.

Lietuvos medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupės VMG pagrindinis akcininkas Sigitas Paulauskas iki šių metų rugsėjo buvo vienintelis Baltarusijoje veikiančios gamyklos „Novus Industry“ naudos gavėjas. S. Paulauskas beveik visas įmonės Mogiliavo mieste akcijas netiesiogiai valdė per Kipro ir Nyderlandų įmones, skelbia „15min“ Tyrimų skyriaus su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 6,7 proc., mėnesio, lyginant su rugpjūčiu, siekė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, medienos kuro, įskaitant granules ir briketus, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.

Kultūros ministras Lukas Alsys sako, kad ministerija svarsto idėją įpareigoti didžiąsias skaitmenines platformas skirti dalį už prenumeratą šalyje surenkamų pajamų vietiniam kinui ar kitam audiovizualiniam menui remti. Įstaiga dar vasarą atliko tyrimą, kaip galėtų atrodyti potenciali platformų investavimo prievolė.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasose naudoja Lietuvoje sukurtą dirbtinio intelekto sprendimą, padedantį nustatyti galimus sukčiavimo atvejus. Sistema atpažįsta skenuojamas nepakuotas prekes – vaisius, daržoves, kepinius ir kitas prekes – ir užfiksuoja situacijas, kai brangesnę prekę bandoma įsigyti už pigesnės prekės kainą. Sprendimas taip pat padeda nustatyti prekių brūkšninių kodų sukeitimą.

Išėjusių artimųjų pagerbimas ir žvakių uždegimas ant jų kapų neatsiejami nuo Vėlinių, tačiau po šių dienų kapinėse lieka daug panaudotų žvakių ir žvakidžių. Atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš vykstant į kapines, o patarimais, kaip tai padaryti, dalijasi žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“. „Žvakės liepsna gyventojams vis dar yra vienas dažniausių būdų išreikšti pagarbą ir meilę išėjusiems artimiesiems.

Šiemet gauta 15,8 tūkst. miesto gyventojų prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Nuo 2026 m. rugsėjo 1 iki lapkričio 4 dienos Vilniaus miesto savivaldybei pateikti 15,8 tūkst. gyventojų prašymai dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybė. Pridedama, jog lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prašymų kiekis šiemet yra mažesnis – jų yra 9 proc.

Lietuva ir Lenkija ketvirtadienį Vilniuje pasirašys „Harmony Link“ sujungimo taško sutartį – ji nustatys galutinį būsimos sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo ir testavimo grafiką, įskaitant datą, kada vėliausiai jungtis pradės veikti. Parašus ant jos padės elektros perdavimo sistemų operatorės – Lietuvos „Litgrid“ ir Lenkijos PSE, dalyvaujant Lietuvos premjerui Mindaugui Sinkevičiui bei abiejų valstybių energetikos ministrams Lukui Savickui ir Miloszui Motykai.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainas, taip pat derins pozicijas dėl kitų metų biudžeto projekto.   Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Daugiau laiko darbe – didesnis atlyginimas? Lietuviai dirba ilgiau nei daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai. Tačiau vien darbo valandų skaičius neparodo, kiek žmogus gali uždirbti. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvos gyventojų vidutinė faktinė darbo savaitė siekė 38,4 valandos, kai ES vidurkis buvo 35,9 valandos.

Susitikime su Darbdavių konfederacijos ir užsienio verslo rūmų Lietuvoje atstovais užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė ekonominės diplomatijos prioritetus, tarptautinių ryšių stiprinimą bei šalies verslo galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautinės vertės grandines.

Vienkartinė elektroninė cigaretė kitąmet gali kainuoti beveik dvigubai daugiau nei dabar, o dar tais pačiais metais iš legalių parduotuvių visai dingti. Ką tuomet rinktųsi pirkėjai – ir ar daugkartinis pakaitalas tikrai būtų pigesnis? Seime registruotu įstatymo projektu siūloma nuo 2027 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje uždrausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes. Kol kas tai tik siūlymas – galutinio sprendimo Seimas dar nėra priėmęs.

Atliekant inžinerinius darbus buvo pažeistas optinis kabelis, dėl kurių sutriko kelių sostinės poliklinikų, radijo stočių bei Muitinės kriminalinės tarnybos veikla. Kaip remdamasis šaltinių duomenimis skelbia naujienų portalas 15min., kabelis galėjo būti pažeistas vykdant darbus Vilniaus Laisvės prospekte.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Lietuvos gyventojai už degalus toliau moka brangiau nei kaimyninių valstybių gyventojai. Seime parlamentarai klausia, kur dingo finansų ministras Taurimas Valys su žadėtu planu, kaip sumažinti dyzelino kainas. Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai pasigenda ministro lyderystės. Nesiseka ir Prezidentūrai, kurios pasiūlymas dėl degalų kainų lubų šiandien buvo iškritikuotas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Verslui teigiant, kad krovinių vežėjams leidus susigrąžinti dalį dyzelino akcizo išaugtų jo pardavimai ir valstybės biudžetas gautų papildomų pajamų, finansų viceministras sako, jog valstybė per metus dėl to patirtų apie 26 mln. eurų nuostolį. Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, jog tokiu atveju reikėtų išleisti dar 40 mln. eurų taršos leidimams, nes apie 200 mln. litrų išaugtų dyzelino ir kitų gazolių vartojimas. „Klausimo negalime svarstyti atskirdami jį nuo valstybės biudžeto ir biudžeto pajamų.

Žiemą atsisakius prievolės į arktinį dyzeliną maišyti importuojamus biodegalus, dyzelino litras galėtų atpigti apie 9 centais, skaičiuoja koncernas „Orlen Lietuva“. Vis dėlto Energetikos ministerija abejoja biodegalų reikalavimų švelninimo nauda ir tikina, kad reikėtų ieškoti priemonių, kurios degalų kainas mažintų reikšmingiau. „Mūsų skaičiavimu, to importo atsisakymas žiemą padarytų 9 centų poveikį dyzelino litrui.

Vilniuje parduodamas baras „Vijokliai Beer Garden“. 10 metų veiklos istoriją fiksuojantį barą parduoda už 85 tūkst. eurų. „Parduodamas pelningai veikiantis baras „Vijokliai Beer Garden“. Baras turi stiprų pagrindą tęstinumui: 10 metų veiklos istoriją, gerą žinomumą Vilniuje, lojalių klientų.

Kredito unija „Saulėgrąža“ galės persitvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, siekti banko licencijos ir išstoti iš centrinės kredito unijos. Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pranešė suteikęs tai numatantį leidimą. Anot pranešimo, „Saulėgrąža“ pereinamuoju laikotarpiu ketina stiprinti nuosavą kapitalą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pertvarkai.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainą, taip pat apsvarstys kitų metų biudžeto projektą. Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Vyriausybė numato iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti beveik 3,9 tūkst. hektarų (ha) miškų, patenkančių į planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritoriją Lazdijų rajone. Pagal Aplinkos ministerijos projektą, tikslinamos Lazdijų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų ribos.

Lietuva Ukrainai per dvi tarptautines finansų institucijas skirs 15 mln. eurų paramą. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, pranešė Finansų ministerija. 10 mln. eurų bus skiriama per Pasaulio banko grupei priklausančios Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialią programą Ukrainai atkurti 2.0, dar 5 mln. eurų – per Europos investicijų banko (EIB) įsteigtą Europos Sąjungos fondą Ukrainai. „Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų laisvę.

 Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bus skirta 7,5 mln. eurų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) pritaikymui gamyboje, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Dirbtinis intelektas – jau dabarties, o ne ateities technologija, todėl Lietuvos verslas turi atsinaujinti pagal pasaulines tendencijas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ išdavė beveik 2,4 karto daugiau biometano kilmės garantijų nei per tą patį laikotarpį pernai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.   Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pagamintam biometanui išduota kilmės garantijų, patvirtinančių daugiau nei 380 gigavatvalandžių (GWh) energijos kiekį, o per tą patį laikotarpį pernai – 160 GWh.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kritikuoja sprendimą kitąmet pensijų didinimui panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlė tam skirti 20 proc. Anot ministro, šis klausimas turėtų būti aptartas ketvirtadienį vyksiančioje koalicijos taryboje. „Ar ta apimtimi, ar tai siejama su „Sodros“ biudžeto pertekliaus panaudojimu, kaip prezidentas siūlė – 20 proc.

Artėjanti žiema gyventojams kelia vis daugiau klausimų: kiek teks mokėti už šildymą, degalus, elektrą ir ar nesusidursime su kai kurių išteklių trūkumu ar atleidimų vajumi? Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuosime kartu su Vilniaus universiteto ekonomistais – Andriumi Jaržemskiu ir Tomu Karpavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kas iš tiesų vyksta tapus „Iki“ klientų valdybos nariu? Susitikimai prie bendro stalo – tik nedidelė šios veiklos dalis. Per kadenciją nariai patenka ten, kur pirkėjai paprastai neužsuka, savo akimis pamato, kas vyksta dar iki prekėms pasiekiant lentynas, išbando naujoves, vertina produktus ir siūlo, ką būtų galima keisti.