Verslas

Vilniaus miesto savivaldybė didina finansavimą sporto projektams ir kitąmet jiems numato skirti 1,5 mln. eurų, kai šiemet ši suma siekė 1,35 mln. eurų. Kaip praneša savivaldybė, taip pat bus atnaujinamas sporto projektų finansavimo modelis. Šiais metais finansavimas buvo skirstomas į dvi veiklos sritis – fizinio aktyvumo veiklas ir sporto renginius, o nuo 2027 metų numatomos trys finansavimo kryptys.

Druskininkuose, Vilniaus alėjoje, užbaigus Turto banko administracinio pastato remontą, į jį persikėlė dar trys valstybės įstaigos. Iš viso pastate dabar veikia septynios institucijos, pranešė Turto bankas. Skelbiama, kad į Vilniaus alėjoje esantį pastatą iš V. Krėvės gatvės persikėlė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Į projektą investuota 192 tūkst.

Įtemptas darbų grafikas, prastas oras ar tiesiog šimtai kilometrų tarp miestų – priežasčių, kodėl prieš Vėlines nepavyksta pačiam nuvykti prie artimųjų kapų, būna įvairių. Užplūdus rudens spūstims kapinių prieigose, vis daugiau gyventojų šią pareigą patiki profesionalams.

Lietuva užėmė pirmąją vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal agentinio dirbtinio intelekto (DI) naudojimą organizacijose, rodo naujausias „OpenAI“ ekonominių tyrimų tyrimas „Europos agentinio DI galimybės“, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). „Lietuvos lyderystė agentinio DI srityje rodo, kad mūsų organizacijos geba greitai perimti pažangiausias technologijas ir paversti jas praktiniais sprendimais.

Artėjant žiemai, kyla ir pagrindinis klausimas: kiek šiemet teks mokėti už šildymą. Nors daug kas priklausys nuo oro temperatūros, analitikai ragina gyventojus pasiruošti galimam kainų šuoliui. Tiesa, egzistuoja ir dar vienas scenarijus – jei žiema bus tokia šilta kaip užpernai, yra galimybių, kad šildymo kainos netgi bus mažesnės, nei dabar prognozuojama.

JUDU informuoja sostinės keleivius apie artėjančius pokyčius viešojo transporto organizavime – nuo pirmadienio atnaujinami kelių autobusų maršrutų tvarkaraščiai. „Svarbi informacija viešojo transporto keleiviams – keičiasi dalies maršrutų tvarkaraščiai! Keleivių patogumui nuo spalio 19 d. keičiasi 116 maršruto autobuso tvarkaraštis. Atsižvelgiant į keleivių pastebėjimus, nuo tos pačios dienos koreguojami ir 12 bei 16 maršrutų autobusų tvarkaraščiai“, – skelbiama pranešime.

Brangstant degalams, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas, o dalis ima svarstyti ir apie ekonomiškesnį automobilį. Juolab, šiandien pasirinkimas platus. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoje dyzeliniams modeliams alternatyva gali tapti hibridai ar netgi elektromobiliai.

Dalies maisto produktų kainos didėja, o ateityje gali brangti dar labiau. Dalis analitikų sako, kad tai lemti gali ne tik situacija, susijusi su Hormuzo sąsiaurio krize. Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistai – Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.  Kita tema vėlgi susijusi su maisto kainomis. Užsienio žiniasklaidoje netyla pranešimai.

Kiekvieną kartą grįžę namo ieškote, kur daugiabučio kieme pastatyti automobilį, tačiau laisvų vietų nėra? Gyventojus piktina, kad jas užima nejudinami automobiliai su nuleistomis padangomis ar net apaugę samanomis. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietis Rytis (vardas pakeistas) pasidalijo kelių sostinėje stovinčių automobilių nuotraukomis. Anot jo, kai kurie tose pačiose vietose stovi jau ne vienerius metus.

Darbo patirtis nebūtina, atlyginimas nuo 4 tūkst. eurų per mėnesį į rankas, o pinigai mokami kasdien. Būtent tokį pasiūlymą socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo išvysti darbo ieškančios moterys. Tačiau neįprasti reikalavimai ir siūlomas darbo pobūdis kelia nemažai klausimų. Darbo skelbimas pirmiausia pasirodė „Facebook“ grupėje „Darbas Vilniuje“. Jame skelbiama, kad ieškoma darbuotojų „egzotiniams masažams“ atlikti, o neturinčias patirties žadama apmokyti.

Vilniaus rajono savivaldybė 2026–2027 metų šildymo sezonu nutarė skirti apie 1,5 mln. eurų gyventojų būstams šildyti naudojamos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daliai subsidijuoti. Už sprendimą šios savaitės posėdyje pasisakė 24 tarybos nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.

Po 16 metų užsienyje į Lietuvą sugrįžusi moteris tikėjosi čia pradėti naują gyvenimo etapą ir tęsti mėgstamą darbą. Tačiau vos pradėjusi dirbti viename didžiausių šalies prekybos tinklų ji susidūrė su netikėta situacija, privertusia suabejoti, ar tikrai sugrįžo į savo šalį. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vaida (vardas pakeistas), kuri pasidalijo savo patirtimi naujame darbe.

Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė siūlymui keisti Telšių miesto ir greta esančio Kalnėnų kaimo teritorijų ribas.  Kaip teigiama, poreikis tą padaryti atsirado Telšių rajono savivaldybei gavus bendrovės „Žemaitijos pienas“ prašymą Kalnėnų kaime šiuo metu esantį 2,57 hektaro ploto žemės sklypą perkelti į Telšių miesto teritorijos ribas.  Bendrovė „Žemaitijos pienas“ šiuo metu nuosavybes teise valdo tris sklypus: 2 iš jų – Telšiuose, 1 – Kalnėnų kaime.

Rudenį prasideda peršalimo ligų sezonas, todėl vis daugiau gyventojų gali tekti laikinai palikti darbą dėl ligos. Tačiau susirgus svarbu nepamiršti ne tik pasirūpinti sveikata, bet ir tuo, ar priklauso ligos išmoka. Pasirodo, tūkstančiai gyventojų dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl jiems galimai priklausančių pinigų – bendra suma siekia 4,3 mln. eurų. Taigi, kaip sužinoti ar jums priklauso šie pinigai? 34 tūkst. asmenų neatsiėmę po 127 eurus? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra apie 34 tūkst.

Per reidus balandžio 1–rugsėjo 30 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Švenčionėlių, Švenčionių, Pabradės ir Nemenčinės aglomeracijose organizavo reidus – vykdė individualiai tvarkomų nuotekų išleidimo į aplinką priežiūrą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendradarbiaudami su savivaldybių atstovais aplinkosaugininkai tikrino, ar nuotekos tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Lietuviški gaminiai nors ir brangesni, tautiečiams mielesni. Dažnas renkasi savame krašte užaugintą ar sukurtą produktą. Ir nors už jį tenka sumokėti brangiau, tikina, kad viską atperka kokybė. O gamintojai su nerimu stebi į aukštumas šokančias energetikos ir žaliavų kainas. Pastaruoju metu esą gaminius brangino minimaliai, tad svarsto, kaip išsilaikyti artimiausiu metu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kitų metų biudžeto projekte numačius 7,5 proc. statutinių pareigūnų algų augimą, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad tai yra svarbus žingsnis, tačiau jis neatliepia visų tarnybų poreikių, todėl bus kalbamasi su Finansų ministerija ir premjeru dėl didesnio finansavimo. „Pareigūnų atlyginimai kitais metais augs, ir tai yra svarbu.

Vilniuje šeštadienį prasidės pirmoji šio rudens želdinimo talka. Jos metu Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, planuojama pasodinti beveik tūkstantį krūmų, praneša sostinės savivaldybė. Skelbiama, kad talkoje kviečiami dalyvauti visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos kūrimo. Renginio metu specialistai dalysis augalų sodinimo ir priežiūros patarimais, o dalyvaujantiems moksleiviams bus įskaitomos socialinės-pilietinės veiklos valandos.

Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto prekių vidutinis krepšelis „Maximoje“ kainavo 3,34 Eur mažiau nei prieš metus tuo pačiu metu. Toks pokytis buvo užfiksuotas nepriklausomo, kainos stebinčio portalo „Pricer.lt“ rugsėjo 23 d. atliktame kainų palyginimo tyrime.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už būsto šildymą. Šiemet prašymų jau sulaukta daugiau nei pernai, tad savivaldybių atstovai įspėja, kad darbuotojai ne visada spėja išnagrinėti visus prašymus. Trečiadienį Seimo komitete aptariant pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui paaiškėjo, kad rugsėjį gyventojai pateikė apie 58 tūkst. prašymų skirti šildymo kompensacijas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 49 tūkst.

Už duoną, saldžias bandeles ir kitus kepinius netrukus teks mokėti daugiau. Prekybos tinklai iš tiekėjų jau sulaukė perspėjimų apie nuo lapkričio didinamas kainas. Prekybininkai prognozuoja maždaug 5 proc. kainų augimą. Gamintojai aiškina, kad brangimą lemia augančios žaliavų ir energijos kainos. Vien kviečių supirkimo kaina per metus šoktelėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu.

Dingus ryšiui, paslaugų teikėjai turės nedelsdami apie tai informuoti vartotojus sutartyse nustatytu būdu. Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliosianti pareiga bus taikoma mobiliojo ir fiksuotojo ryšio, interneto bei duomenų perdavimo paslaugų teikėjams, o operatoriai paaiškino, kokiais kanalais informaciją gaus jų klientai. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pristatyti pokyčiai apima ne tik vartotojų informavimą.

„Maximos“ parduotuvėje mėsos nusipirkusi moteris liko nustebusi – pamačiusi, kas yra jos viduje, nusprendė nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose ir paklausti kitų, kas tai galėtų būti. Į situaciją sureagavo ir „Maximos“ atstovė – paaiškėjo, kas buvo pastebėta mėsoje. Viena moteris socialiniuose tinkluose pasidalijo įtartinai atrodančios mėsos nuotrauka. Ji pasakojo, kad mėsą įsigijo vienoje iš „Maxima“ parduotuvių. „Kas čia su šita mėsa negerai? Pirmą kartą taip“, – teiravosi moteris.

Degalai Vilniuje ir Taline šią besibaigiančią savaitę daugiausia brango, o Rygoje kainos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta analizė. Taline 95 markės benzinas per savaitę pabrango 4 centais, 98 markės benzino kaina išliko praėjusio penktadienio lygyje, o dyzelinas pabrango 9 centais. Rygoje benzino kainos padidėjo 0,6 cento, o dyzelino kaina sumažėjo 5,2 cento.

Bankrutuoja Kinijos akcininkų valdomas „Energetikos tinklų institutas“, 2021 m. dėl savo savininkės darbų Astravo atominėje elektrinėje gavęs neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų subjekto statusą, rašo „Verslo žinios“. Anot portalo, bendrovė šiuo metu neturi naujų projektų ir neturi pakankamai apyvartinių lėšų esamiems projektams užbaigti.  „Bendrovė negali laiku mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir mokesčių valstybei.

Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų paveikti santykius su Lenkijos valstybine įmone, kuri Lietuvoje vykdo beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra didelis darbdavys, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Kaip skelbta anksčiau, Lenkija nusprendė įvesti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o iš jo surinktas pajamas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti.

Kitų metų valstybės biudžete mažėjant finansavimui keliams, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad lėšų tam reikėtų daugiau, tačiau tikina, kad šiam tikslui galėtų būti skirta dalis Gynybos fondo pajamų. „Tas (biudžeto – ELTA) galvosūkis nėra lengvas, reikia subalansuoto požiūrio – saugumas, gynyba, kas yra nekvestionuojama dalis, senjorai, kultūros darbuotojų, atskiros sritys, taip pat kelių finansavimas.

Vyriausybei pasiūlius keliams ir tiltams kitąmet skirti 66 mln. eurų mažesnį finansavimą nei šiemet, savivalda ir rinkos dalyviai tai vadina šokiruojančia žinia bei ragina atstatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, sumažintą pernai, kai pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per trečiąjį lango etapą – liepos–rugsėjo mėnesiais – iš jos pasitraukė dar 52,9 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta 380,7 mln. eurų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  Tai sudaro arba 3,8 proc. visų kaupusiųjų šių metų pradžioje (apie 1,45 mln.), arba 6,8 proc. kaupusiųjų liepos pradžioje (781 tūkst.

Spalio 15 dieną Alytuje oficialiai buvo atidarytas statybų technikos ir įrankių nuomos kompanijos „Rentway“ padalinys. Lietuviško kapitalo įmonės atstovai teigia, kad plėtrą paskatino solidus Dzūkijos sostinės augimas. Simboliška – tai yra jau 10-as, jubiliejinis įmonės padalinys šalyje. Augančiam miestui aptarnauti „Šiuo metu Alytuje statoma 13 gamyklų, kuriose bus sukurta apie 2000 darbo vietų. Suprantama, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria tris aplinkui.

 Statybų bendrovė „Fegda“ iki sausio pabaigos turi savo lėšomis iš naujo nutiesti brokuotą kelią į Rūdninkų karinį poligoną, o neįvykdžiusi įsipareigojimų gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tuo metu ministerija žada aiškintis ir tai, kodėl anksčiau nebuvo tinkamai prižiūrimas sutarties vykdymas.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad jo pagrindinis darbas yra valstybės biudžeto formavimas, tačiau kaip ministras jis turi ir kitų atsakomybių, tarp jų – dalyvauti tarptautinių institucijų veikloje, todėl jo komandiruotės yra planuojamos iš anksto, bet gali būti atšaukiamos. Taip jis kalbėjo Eltai paskelbus, kad, nors parlamente ateinančiomis savaitėmis prasidės biudžeto aptarimas, finansų ministras paskutinę spalio savaitę planavo komandiruotę į JAV, tačiau ją ketvirtadienį atšaukė.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuriame deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sako, kad tai kelia susirūpinimą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad procentine išraiška mažesnis gynybos biudžetas nei pernai įtakos divizijos išvystymo terminams neturės, tačiau dėl to gali keistis įsigyjamos ginkluotės pobūdis. Taip jis kalbėjo Vyriausybei pritarus kitų metų biudžete krašto apsaugai skirti kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai eurais buvo skiriama šiek tiek mažiau, bet procentas nuo ekonomikos dydžio buvo didesnis – 5,38 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, rugsėjį siekusi 6,1 proc., buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Spartesnė infliacija buvo tik Rumunijoje, kur ji siekė 6,5 proc. Tuo metu Latvijoje metinė infliacija siekė 3 proc., Estijoje – 3,1 proc. Tiek visoje ES, tiek euro zonoje metinė infliacija siekė 3,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – Lietuvoje fiksuota 0,9 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad dėl degalų akcizų pokyčių nesant politinio sprendimo, lėtesnis dyzelino ir benzino akcizo augimas nei numatyta anksčiau negali atsispindėti 2027 metų biudžeto projekte.  „Kai pateikiame biudžeto projektą, negalime manipuliuoti ir sakyti, ko dar nesame padarę“, – žurnalistams penktadienį sakė T. Valys.

Dėl tiršto rūko Vilniaus ir Kauno oro uostuose penktadienį atšaukta, vėluoja arba į kaimyninių šalių oro uostus nukreipta daugiau nei 10 skrydžių, BNS pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė. „Šiandien dėl tiršto rūko Vilniaus oro uoste skrydžiai iš Bergamo ir Londono nukreipti atitinkamai į Rygos ir Gdansko oro uostus. Skrydžiai iš Varšuvos į Vilnių ir iš Vilniaus į Varšuvą atšaukti, o skrydžiai į Bergamą ir Londono Lutoną atidėti iki 14 valandos“, – komentare BNS teigė Rūta Asadauskaitė.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva ir kitos ES valstybės su Europos Komisija (EK) derasi dėl išimties, suteikiančios galimybę gynybai išleidžiamos dalies bendrojo vidaus produkto (BVP) neįtraukti į deficitą, pratęsimo. „Mes su Europos Komisija pradėjome klausimą dėl išimties gynybos finansavimui, 1,5 proc.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui su 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu, finansų ministras sako, kad planuojant 2027-ųjų pajamas svarstomos visos alternatyvos, tačiau įvesti naujų mokesčių kol kas nesvarstoma. „Mes turim labai įvairių skirtingų interesų. Mes turim koalicijos partnerius, kurie iš karto deklaruoja, dar prieš derybas jie sako, jokių naujų mokesčių mes nepalaikysim.

Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o pernai šalyje užfiksuotas didžiausias jos lygis visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT). Jo atlikta naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, kad bendras skurdo rodiklis Lietuvoje pernai buvo didžiausias nuo 2018-ųjų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šviežios paukštienos kokybei ir saugai skiria dėmesį visoje tiekimo grandinėje – nuo tiekėjo iki parduotuvės lentynos. Rūpindamasis, kad pirkėjus pasiektų saugi ir kokybiška privataus prekių ženklo „Well Done“ paukštiena, prekybos tinklas savo iniciatyva ir lėšomis taiko papildomus greituosius tyrimus salmonelėms nustatyti.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, ekonomistai pabrėžia didėjantį biudžeto deficitą, kuris dar labiau didins būsimą įtampą. Be to, anot jų, abejojama, ar Vyriausybei pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nerimo kelia ir didėjanti valstybės skola.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pusei metų pratęsė nuosavybės teisės apribojimus Vilhelmo Germano, Mindaugo Navicko ir Alfonso Ambrazo turtui. Jie kaltinami dėl sukčiaujant pasisavintos kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų. Byla susijusi su „Foxpay“ veiklos tyrimu.

Finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad valstybės skola iki 2030 metų sparčiai augs, tačiau vėliau įgyvendinus gynybos ir infrastruktūros projektus turi perspektyvų mažėti.  „Pagal dabartines projekcijas 2029 metais skola sieks apie 54 procentus BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Tai reikšmingas augimas. Didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi.

Vilniuje atnaujinami autobusai ir troleibusai, tačiau vien naujos transporto priemonės vairuotojo įpročių gali nepakeisti. Tad ko dar trūksta, kad žmogus paliktų automobilį ir pasirinktų viešąjį transportą? Statybų bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas pabrėžia, kad keleiviui itin svarbu, kiek užtruks kelionė. „Problema ne troleibusas, o tai, kad jis stovi tame pačiame kamštyje kaip automobilis.

Per kiek daugiau nei devynis šių metų mėnesius lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ įvairioms mūsų šalies labdaros ir paramos organizacijoms jau perdavė beveik 2,1 tūkst. tonų vartoti tinkamų maisto produktų, kurių vertė – beveik 4 mln. eurų. Dar net spaliui neįpusėjus, viso šiais metais perduoto maisto kiekis gerokai viršijo visų 2025 metų rezultatą: paramos vertė jau yra didesnė 40 proc., o perduotų produktų svoris – didesnis beveik 50 proc.

 Įsibėgėjanti dirbtinio intelekto (DI) technologinė revoliucija jau siunčia pirmuosius signalus, kaip ši technologija gali pakeisti darbo rinką, specialistų paklausą ir reikalingas darbuotojų kompetencijas. DI vis geriau atliekant ne tik rutinines, bet ir sudėtingas užduotis, panašu, kad viena pažeidžiamiausių grupių gali tapti jauni, vos studijas baigę, bet patirties dar neturintys absolventai.

 Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomą deficito limito viršijimą ir sako, kad Vyriausybė nepateikia „įtikinamo plano“, kaip šaliai ateityje grįžti prie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Finansinių problemų galime sulaukti ir be jokios naujos krizės. (…) Kitai Vyriausybei gali tekti priimti skausmingus sprendimus – didinti mokesčius arba mažinti išlaidas – net ir ekonomikai augant.

Siekiant palengvinti darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimą, siūloma anūkus iki 14  metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams suteikti 4 apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su beveik 30 savo frakcijos kolegų.