Verslas

„Luminor“ bankas suteikė 7,1 mln. eurų finansavimą elektroninių įrenginių perdirbėjai „Supportive Electronic Service“. Didžiąją dalį gautų lėšų įmonė planuoja skirti naujo sandėlio su administracijos patalpomis statybai Širvintų rajone. „Šis projektas žymi reikšmingą etapą mūsų įmonės augimo ir veiklos efektyvumo stiprinimo kelyje.

Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ savo dešimtąjį gimtadienį pasitinka mėlynai. Pirkėjai nuo šio ketvirtadienio galės įsigyti išskirtinės jubiliejinės „Lidl“ mėlynos spalvos produktų – nuo mėlynų ledų iki ikoniškųjų kibinų. Visų „Lidl“ parduotuvių lentynose bus ne tik mėlynas ikoniškasis kibinas, bet ir mėlynos spalvos sausainiai, jogurtas, ledai bei kiti riboto leidimo produktai. Prekės išsiskirs ne tik savo spalva, bet ir unikalia, 10-ajam gimtadieniui skirta, pakuote.

Naftos kainoms esant nestabilioms, kai jo keičiasi kasdien, pasirodo pasiūlymų, kad reikia įvesti lubas degalų kainoms. Politikams norisi reguliuoti kainas, kurios, nėra reguliuojamos. Pasekmės yra tokios, kad naftos kainai pakilus staigiai ir stipriai, galime sulaukti tokios situacijos, kai degalinės išvis neparduos degalų. Taip, kaip buvo Prancūzijoje.

Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ prestižiniame pasauliniame alaus konkurse „World Beer Cup 2026“ apgynė praėjusiais metais iškovotą sidabro medalį. Dvejus metus iš eilės lipti ant podiumo konkurse, kuriam viso pasaulio alaus gamintojai pateikia per 8 tūkst. skirtingų alaus pavyzdžių, – neeilinis pasiekimas, kuriuo pasigirti gali reta darykla.

Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ pernai uždirbo 69 tūkst. eurų grynojo pelno – 6,3 karto mažiau nei užpernai (434 tūkst. eurų), jo pajamos siekė 5,5 mln. eurų ir buvo 3,8 proc. didesnės (5,3 mln. eurų), rodo naujausia įmonės ataskaita. Šiemet „Litexpo“ dividendų nemokės, BNS informavo „Litexpo“ Rinkodaros skyriaus vadovė Domantė Kriaučiūnaitė. „Litexpo“ vadovas Vilius Vaičekauskas anksčiau teigė, kad pernai „Litexpo“ sukurta ekonominė finansinė vertė Lietuvoje siekė 31 mln.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turės vėl nagrinėti bendrovės „Grigeo Klaipėda“, kuri ilgus metus nevalytomis nuotekomis teršė Kuršių marias, pateiktą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir spręsti dėl jo patvirtinimo, nusprendė teismas. Regionų administracinis teismas balandžio 30 dieną ir gegužės 6-ąją „Grigeo Klaipėdos“ prašymu panaikino AAD 2025 metų balandžio ir birželio sprendimus nenagrinėti bendrovės pateikto plano ir įpareigojo aplinkosaugininkus dėl jo spręsti iš naujo.

Po kelerius metus trukusių bandymų Norvegijoje oficialiai leista eksploatuoti visiškai autonominius autobusus. Nors Turkijos bendrovės „Karsan“ elektriniai autobusai mieste bandomi nuo 2022 metų, iki šiol taisyklės reikalavo, kad prie vairo sėdėtų žmogus. Jis privalėjo stebėti aplinką ir prireikus perimti vairavimą, tačiau dabar šis reikalavimas galutinai panaikintas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kurjeriai ir pavežėjai, su picos kąsniais burnoje, susirinko į nedidelę protesto akciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Maisto pristatymo ir pavėžėjimo platformose dirbantys žmonės teigia, kad jų atlygis nesiekia nė minimalaus, o iš jų darbo lobsta tik verslai – taikomi neaiškūs, aukšti įkainiai, neleidžiama atšaukti, jų nuomone, netinkamų užsakymų, o už tai dar ir baudžiama. Už savo teises pakovoti susirinko vos keletas kurjerių ir pavežėjų.

Karas, epidemija, sprogusi baltarusių atominė elektrinė, gamtos ir kitos nelaimės daugelį Lietuvos gyventojų gali palikti be maisto, vandens ar būtiniausių higienos priemonių ir drabužių. Kad tokiais atvejais žmonės nemirtų badu iš troškulio ar šalčio, yra ar bent turėtų būti kaupiamas valstybės rezervas. Už mokesčių mokėtojų pinigus tarnautojai ir valdininkai turėtų nupirkti ir saugiai laikyti pakankamą kiekį maisto atsargų, gėrimų, drabužių, degalų, kitų maisto ir nemaisto prekių.

Sukčiavimo schemos gali atrodyti skirtingos, tačiau jų esmė paprasta – įgyti pasitikėjimą ir priversti žmogų ar įmonę pačią pervesti pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad apgavikų metodai nesikeičia, bet sukčiai nuolat prisitaiko, o įmonėse viena klaida gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Parlamentaras aušrietis Karolis Neimantas lietuviams pasiūlė naują prabangos mokestį – galingiems automobiliams. Mokesčiu būtų apmokestinti visi, turintys galingesnius automobilius nei numatyta riba. Tad mokestis grėstų ir „Nemuno Aušros“ partijos lyderiui. Visgi, siekdamas apsaugoti Remigijų Žemaitaitį nuo mokesčio, K. Neimantas jau siūlo išimtį – atleisti nuo jo šeimas, auginančias du vaikus, kaip ir R. Žemaitaitis.

Griežtėjantys ekologiniai reikalavimai ir augantis praktiškumo poreikis keičia automobilių pramonę, tačiau joje vis dar atsiranda vietos išskirtiniams inžineriniams sprendimams. Būtent tokį – grynakraujį sportinį hečbeką „Toyota Yaris GR“ – išbandė kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Gazas Dugnas“ vedėjai Paulius ir Izidorius. Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.

Praėjusį sekmadienį įsigaliojus draudimui transporto priemonėms į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų, iki trečiadienio į šalį neįleisti du autobusai ir 20 vilkikų. Medininkų pasienio punkte gegužės 3-5 dienomis neįleisti devyni vilkikai bei du autobusai, Šalčininkų pasienio punkte – 11 vilkikų, BNS informavo Muitinės departamentas.

Sabotažo Vyriausybė ir tarnybos nemato – tokią žinią pasiuntė premjerė Inga Ruginienė, kalbėdama apie savaitgalį įvykusias dvi avarijas geležinkeliuose. Esą nelaimes lėmė techninės ir žmogiškos klaidos. I. Ruginienė „Lietuvos geležinkelių“ vadovams davė dvi savaites pateikti aiškų planą, ką ir kaip reikia gerinti, kad tokie incidentai nepasikartotų. Latvijoje, Daugpilio apskrityje, sustojo keleivinis traukinys, o iš jo lokomotyvo veržėsi liepsnos. Iš traukinio evakavosi apie 60 keleivių.

Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ nuo kovo pabaigos nutraukus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio, bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) paskelbė naują konkursą nuolat skraidinti iš Vilniaus į vieną iš Jungtinės Karalystės sostinės oro uostų – Gatviko, Hitrou arba Sičio. Kaip BNS teigė susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius, konkursas vyks pagal rizikos pasidalijimo partnerystės modelį.

Užpultas, sumuštas ir dėl to atleistas iš darbo – tokia neįtikėtina istorija dalijasi iš darbo atleistas bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojas Pranas Prašmuntas. Net prokurorui nustačius, kad vairuotojas iš tiesų buvo užpultas, įmonė teigia sprendimą priėmusi vadovaudamasi darbo teise, o prokuroro išvada jos esą neįpareigoja.

Tinkama ir visavertė mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik augančio organizmo raidą, bet ir ilgalaikius sveikatos įpročius. Prie jų formavimo Lietuvoje aktyviai prisideda ir speciali programa, aprūpinanti vaikus nemokamais pieno produktais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Šiemet joje dalyvauja virš 221 tūkst. vaikų.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Svarstoma, ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas. Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovu Tomu Sovijumi Kvainickiu.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Registrų centro (RC) teikiamų skubių mokamų paslaugų sąrašas gali būti praplėstas, žada jo atstovė. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) paslaugos, tikėtina, atpigtų, tačiau kol kas nėra sprendimų, kaip užtikrinti duomenų saugumą.

Siekiant sumažinti pažeidžiamų elektros vartotojų išlaidas, Vyriausybė siūlo leisti nepriklausomiems tiekėjams vienašališkai nutraukti fiksuotos kainos sutartis, jei jų kaina yra didesnė už visuomeninę. Tai numatantiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Atsakomybė už psichologinį, fizinį smurtą ar grėsmės kėlimą darbuotojų sveikatai bei gyvybei būtų numatoma pagal Civilinio, Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodeksų nustatytą tvarką. Taip pat siūloma leisti socialiniais darbuotojais dirbti asmenims, studijuojantiems aukštosios mokyklos socialinio darbo studijų programose ir įgijusiems ne mažiau kaip 150 studijų programos kreditų. Jiems būtų keliama sąlyga per trejus metus įgyti reikiamą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Bankroto administratoriai iki 2027 metų pabaigos keliose įmonėse galėtų dirbti tik tuomet, jei jie administruoja anksčiau pradėtus procesus ir jeigu vyksta įmonės pertvarka prijungimo būdu. Toks reorganizavimas turėtų būti baigtas iki 2028 metų. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas trečiadienį pritarė tokiems Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimams, kurių prašė Nemokumo administratorių rūmai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti dar daugiau nei 603 tūkst. eurų Lietuvos ginčams tarptautiniuose arbitražuose su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ bei Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos bendrove „Hasenberg“. Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skirti advokatų išlaidoms padengti. Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, rengiant 2026–2028 metų biudžetą lėšų tam nebuvo suplanuota.

Bankui „Swedbank“ šiemet prognozuojant aukštą – daugiau nei 5 proc. vidutinę metinę infliaciją, banko vyriausiasis ekonomistas sako, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas gegužę – vartotojų kainos galėtų augti 6–7 procentais. Nerijaus Mačiulio teigimu, kainų tendencijos priklausys nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos bei kada bus atvertas laivybai svarbus Hormuzo sąsiauris. „Didžiąją dalį infliacijos šuolio jau pamatėme.

Vieno didžiausių šalyje bankų SEB ekonomistas sako, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka stabilizavosi, šiemet nebėra didelio būstų pardavimo augimo, o tai parodo pasiektą aktyvumo piką.  „Matosi, kad rinkos aktyvumas stabilizavosi. Per pirmąjį ketvirtį iš esmės sandorių skaičius buvo labai panašus, kaip ir pernai. (...) Jeigu sudėsim sausio–balandžio duomenis, tai bendras sandorių skaičius rinkoje buvo 2 proc. didesnis, lyginant su praėjusiais metais.

Vienas didžiausių prekybos tinklų šalyje „Rimi Lietuva“ praėjusiais metais uždirbo 2,7 mln. eurų grynojo pelno, kai 2024 metai patyrė 2,1 mln. eurų nuostolio. Įmonės pardavimai augo 3,6 proc. iki 496,1 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Stipriai pagerinta promo marža, dėl uždarytų parduotuvių bei griežtos taupymo politikos sumažėję pagrindiniai parduotuvių bei marketingo kaštai leido 2025 metais uždirbti grynąjį pelną“, – rašoma ataskaitoje.

 Praėjusią savaitę geležinkeliuose įvykus dviem incidentams „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovui pareiškus, kad eismo saugumui užtikrinti nepakanka finansavimo, finansų ministras sako, jog pinigų tam turėtų ieškoti Susisiekimo ministerija iš savo asignavimų. „Prioritetinių sričių ir sričių, kurioms tikrai reikia didesnio finansavimo, yra ne viena ir ne dvi. Geležinkelių infrastruktūra yra viena iš tų sričių.

Geležinkelio atkarpoje Kėdainių rajone praėjusį penktadienį nuo bėgių nuriedėjus keliems vagonams su skalda, traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius sako, kad dėl neveikusios riedmenų automatinės kontrolės sistemos (RAKS) jis nepastebėjo vieno iš vagonų gedimo. Mašinisto teigimu, nebuvo įmanoma pastebėti sutrikimo ir toli nuo lokomotyvo nuvirtusio vagono. „Buvo išjungtas perspėjimo mygtukas, (...) net nežinojau, kad jis išjungtas yra išvis. Buvo atjungta.

Vieno didžiausių šalyje bankų SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad infliacija Lietuvoje piką turėtų pasiekti rudenį, kai metinės infliacijos augimas galėtų pasiekti 7 procentus.  „Pikas gali būti, netgi iš esmės manom, kad degalai nebebrangs, turbūt 7 proc. yra pakankamai realu. Mes savo vidutinės metinės infliacijos prognozę padidinom iki 5,7 proc., prieš ketvirtį prognozavom tik šiek tiek didesnę negu 3 proc.

Vidutinės benzino, dyzelino ir SND kainos šalyje trečiadienio rytą sumažėjo atitinkamai 1 proc., 1,3 proc. ir 0,2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), Agentūros duomenimis, dyzelino kainos Lietuvos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,85 euro iki 2,16 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,03 euro ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei antradienį (2,06 euro). Mažiausia dyzelino kaina fiksuota „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone, kur litras dyzelino kainavo 1,85 euro.

SEB bankui nekeičiant šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių, banko ekonomistas sako, kad tokį sprendimą lėmė didesnė nei tikėtasi iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų lėšų apimtis.  „Mūsų pagrindinių eksporto partnerių prognozės yra šiek tiek sumažintos, bet pokyčiai nėra dideli, iš esmės per kelis procentinius punktus.

Dėl išaugusios vėjo jėgainių ir saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 29 proc. nuo 82 iki 58 eurų už megavatvalandę (MWh). „Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo jėgainės užtikrino daugiau nei pusę šalies poreikio. Itin didelė jų gamyba fiksuota mėnesio pradžioje, kai buvo pagerintas vėjo elektrinių gamybos rekordas, kuris dabar siekia 1996 MW.

Valdžiai nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą per atvertą dvejų metų langą vien pirmąjį ketvirtį pasitraukę gyventojai jau išleido šeštadalį atsiimtų pinigų – apie 0,5 mlrd. eurų, skaičiuoja „Swedbank“. „Skaičiuojame, kad iš 3 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai gavo į savo sąskaitas balandžio mėnesį, jie jau išleido pusę milijardo“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Swedbank“: jau išleista 0,5 mlrd.

Europos jūrų pramonė ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku – infrastruktūra, kuri tiesiog veikia. Tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad tai buvo pavojingai klaidinga prielaida. Jūra nebėra tik prekybos kelias. Geopolitinių įtampų kontekste ji tampa konkurencijos, saugumo ir galios erdve, kurioje Europa vis dažniau atsiduria nebe kaip žaidėja, o kaip pažeidžiamas objektas. Būtent šiame kontekste pasirodė Europos Komisijos ES jūrų pramonės strategija (angl.

Šiąnakt Kauno oro uoste išgelbėta gyvybė – 67-erių vyrui buvo sustojusi širdis.  Istorija apie incidentą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. „Šią naktį Kauno oro uoste Karmėlavoje įvyko situacija, dar kartą primenanti, kaip svarbus yra greitas ir koordinuotas žmonių veiksmas ir kokios svarbios yra pirmosios pagalbos žinios. 67 metų vyrui, išlipus iš lėktuvo, sustojo širdis.

Tebesitęsiant kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose bei suirutei naftos rinkoje, Lietuvos gyventojai labiausiai tikisi būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų brangimo, rodo naujausias tyrimas.  Banko „Citadele“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. gyventojų nerimauja, kad per artimiausius šešis mėnesius Lietuvoje brangs maisto produktai, 63 proc. – degalai, 48 proc. – komunalinės paslaugos.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nuo antradienio pradėjo vykdyti tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Gdansko, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Skrydžiai iš Vilniaus oro uosto į Lenkijos uostamiestį bus vykdomi keturis kartus per savaitę aviacijos vasaros bei tris kartus per savaitę aviacijos žiemos sezono metu.

Lietuvos bankas (LB) pritarė sandoriui, kuriuo„ Lloyds Bank“ ir „Lloyds Banking Group“ netiesiogiai įsigytų elektroninių pinigų įstaigą „Curve Europe UAB". Plačiau – LB pranešime spaudai. Pritarta sandoriui Jungtinės Karalystės finansų grupė Lloyds Banking Group plc gyventojams ir verslui teikia bankininkystės, draudimo, investavimo paslaugas. Ji veikia jau daugiau kaip 250 metų, daugelyje pasaulio šalių, joje dirba daugiau kaip 60 tūkst. darbuotojų.

Oficialus nedarbas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 7,4 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei 2025 metais tuo pat metu. Per ketvirtį – palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu – nedarbas augo 0,6 punkto, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Oficialus nedarbas pirmąjį ketvirtį augo 0,5 punkto iki 7,4 proc.  Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį siekė 8,4 proc., moterų – 6,4 proc. Pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 117,1 tūkst.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Vidutinė savaitės elektros energijos kaina pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo 35 proc. ir siekė 48,23 euro už megavatvalandę (MWh). Visgi, nepaisant brangimo, Lietuva išliko vienintele Baltijos šalimi, kuri pasigamino daugiau elektros, nei jos suvartojo, skelbia energetikos bendrovė „Elektum Lietuva“. Didmeninė elektra brango ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje kaina taip pat kilo 35 proc. iki 48,26 Eur/MWh, o Estijoje – 30 proc. iki 40,85 Eur/MWh.

Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos vartotojų teisių bei duomenų apsaugos institucijų inicijuoti ginčai dėl didžiausios Europoje naudotų daiktų tarpusavio prekybos platformos, pirmojo Lietuvos„vienaragio“ „Vinted“ veiklos vis dar nėra pasibaigę – juos nagrinėja aukščiausios instancijos nacionaliniai bei Europos Sąjungos teismai. Kol kas neaišku, kada teismai paskelbs galutinius sprendimus.

Antrosios pensijų pakopos pinigai jau pasiekė gyventojų sąskaitas, bet kartu jie tampa lengvesniu taikiniu sukčiams. Įdomu tai, kad pačios sukčiavimo schemos nesikeičia, tačiau didesnės sumos reiškia ir didesnius galimus nuostolius. Tad ta pati klaida, kuri anksčiau kainuodavo keliasdešimt eurų, šiandien gali atsieiti tūkstančius.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvykus dviem traukinių avarijoms premjerė Inga Ruginienė trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Jame bus aptarta „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) veikla, geležinkelių infrastruktūros būklė ir grėsmės kritinei infrastruktūrai, BNS informavo ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Milijonai eurų, kuriuos iš pensijų fondų atsiėmė lietuviai, nepadeda nuslėpti nerimo ir galimos krizės ženklų. Pastaruoju metu gyventojai vis rečiau užsisako poilsines keliones ir vietoje jų ieško papildomo darbo. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad augant pragyvenimo kaštams ir ekonominiam neapibrėžtumui, papildomas darbas tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Elektromobiliai Lietuvoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu, tačiau daliai gyventojų jie vis dar kelia abejonių. Vieni svarsto, ar verta mokėti daugiau už patį automobilį, kiti – ar pakaks nuvažiuojamo atstumo kasdieniams poreikiams. Tuo metu augančios degalų kainos ir vis dažniau akcentuojamos ilgalaikės išlaidos skatina iš naujo įvertinti šį pasirinkimą. Prie sprendimo prisideda ir valstybės siūloma finansinė parama, leidžianti susigrąžinti dalį investicijų.

Vilniaus valdžios eksperimentai su dviračių gatvėmis – šimtams miestiečių baigėsi absurdiškai sugadintais gyvenimais. Daugelis net ir saugiai aplenkę dviratininką dviračių gatvėje baudžiami kaip didžiausi nusikaltėliai – pusmečiui praranda teisę vairuoti, o dar ir susimoka nemenkas pinigines baudas, šimtai žmonių mėnesių mėnesiais bylinėjasi teismuose. Dažniausiai teisėjai nusprendžia teisių neatimti, tačiau bylinėjimosi išlaidos negrąžinamos.

Ką laikome didžiausiomis vertybėmis namuose? Artimuosius, santykius, vaikus, dokumentus, papuošalus, skaitmenines laikmenas ar meno kūrinius? Atsakymų gali būti įvairių. Akivaizdu, kad kiekvieno vertingo objekto fiziškai apsaugoti neįmanoma, tačiau tam yra sprendimų.  Plačiau apie tai – tinklalaidėje „Statybų gidas“.  „Anksčiau žmogus su ginklu saugodavo savo namus, o šiandien patys ginklai laikomi seifuose, – sako bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.

Pirmadienį pasibaigus 2025 metų pajamų ir turto deklaravimui, pajamų dar nėra deklaravę 189 tūkst. gyventojų, BNS informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Turto deklaracijas, kurias turi pateikti valstybės tarnautojai, politikai, viešieji asmenys, pateikė 87 tūkst. gyventojų, o 16 tūkst. to dar nepadarė, BNS teigė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.