Verslas

Artėjant šventėms gyventojai kruopščiai tvarkosi tiek savo namus, tiek sodus, tačiau ne visi tinkamai atsikrato prisikaupusiomis šiukšlėmis. Vieni dideles atliekas palieka prie konteinerių, kiti jas išmeta tiesiog viešoje vietoje ar važiuodami automobiliu. Tokius pažeidimus galima filmuoti, fiksuoti interaktyviame žemėlapyje, o pažeidėjams gresia baudos.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą, mažinti Lietuvos konkurencingumą. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad tokie mokesčiai yra nukreipti prieš viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, tad demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siųs neigiamą signalą investuotojams.

Nuo vasario įsigaliojus naujai būsto paskolų refinansavimo tvarkai, Lietuvos bankas (LB) sako, kad išaugo tiek refinansuotų būsto paskolų, tiek persitarimų su bankais skaičius. „Galimybė paprasčiau ir pigiau keisti būsto paskolos davėją sustiprino vartotojų derybinę galią derėtis dėl būsto paskolos sąlygų su esamu kredito davėju. Rekordiškai išaugęs būsto paskolų persitarimų skaičius rodo, kad ir kredito davėjai siekia išsaugoti turimus klientus sumažindami jiems būsto paskolų maržas.

Kaip jaustumėtės, jei atvyktumėte į egzaminą, kuriam ilgai ruošėtės, pralauktumėte valandą ar dvi mėgindami psichologiškai tam pasiruošti ir nuvyti stresą, kol galiausiai jums pasakytų, kad egzamino nebus? O atvykus dar kartą įvyktų tas pats, tik dar dėl to mėgintų apkaltinti jus? Su tuo susidūrė vilnietis Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris du kartus atvyko laikyti praktikos egzamino į „Regitrą“, tačiau abu kartus liko ant ledo.

Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, pristatymo paslaugų teikėjai dažniau nei kiti nekvalifikuoti darbuotojai išeina iš darbo dėl apgailėtino užmokesčio ir prastų sąlygų. Trečiadienį Niurnbergo užimtumo tyrimų instituto (IAB) paskelbtame tyrime nustatyta, kad šioje pramonės šakoje apskritai yra didžiulė darbuotojų kaita. IAB apklausė 2 370 darbuotojų 11-oje programėlėmis paremtų pristatymo paslaugų įmonių ir 1 017 nekvalifikuotų darbuotojų, dirbančių kituose sektoriuose.

Finansų ministerijai paviešinus mokesčių pokyčių projektus, Seimo opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai apgailestauja, kad ne visos papildomos pajamos atiteks gynybai, dalis jų nubyrės rinkiminiams pažadams įgyvendinti.   Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė BNS teigė, kad frakcija pokyčius vertins ne tik politiškai, bet ir kokią įtaką jie turės žmonių pajamoms ir šalies ekonomikai.

Lietuvoje veikianti Ukrainos kelionių agentūra „Join UP! Baltic“ pradeda užsakomuosius skrydžius tarp Palangos ir Turkijos miesto Antalijos, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Skrydžiai nauja kryptimi iki gegužės ir rugsėjį–spalį vyks du kartus per savaitę, o gegužę–rugpjūtį bei lapkritį – tris kartus.  „Iki šiol norintieji poilsiauti užsienyje dažniausiai turėdavo vykti į sostinę – tai atimdavo brangų atostogų laiką ir pareikalaudavo papildomų išlaidų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs. Anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.   „Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis.

Finansų ministerijai trečiadienį paviešinus kai kurių mokesčių pakeitimų projektus, verslo atstovai sako, kad dėl to lėtės šalies ekonomika, iš jos trauksis verslas, todėl į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Vilniaus rajone esančiame Bukiškyje trečiadienį simboliniu kapsulės įkasimu pažymėta naujo prekybos ir paslaugų centro statybų pradžia, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Anot jos, daugiau nei 5,6 tūkst. kv. metrų centre įsikurs prekybos tinklo „Iki“ parduotuvė, klinika „Hila“, drabužių ir namų apyvokos reikmenų parduotuvė „Sinsay“, vaistinė ir kitos parduotuvės bei paslaugas teikiančios įmonės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį bendrovės vadovą V. R. pripažino kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, jam skyrė piniginę baudą, pranešė prokuratūra. Teismas vyrui skyrė 28,5 tūkst. eurų baudą, tačiau, atsižvelgus į nuteistojo prisipažinimą dėl įvykdyto nusikaltimo bei kitas svarbias aplinkybes, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu – iki 19 tūkst. eurų. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Vyriausybė palaiko kai kurių Seimo narių iniciatyvą iki 15 mėnesių mokėti nedarbo išmoką bedarbiams, kuriems iki pensijos liko bent penkeri metai, tačiau siūlo Seimui jos nebesvarstyti. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išvadai Seimui. Pasak SADM, ministerija pati dar Seimo pavasario sesijoje pateiks platesnius nedarbo draudimo sistemos pokyčius.

Suomijos kapitalo maisto pristatymu ir tarpininkavimo technologijų bendrovė „Wolt LT“, veikianti 15-oje šalies miestų, pradeda veikti ir Kėdainiuose, Telšiuose, Ukmergėje bei Tauragėje. „Matome, kad e. prekybos infrastruktūra regionuose vis dar nėra tokia išvystyta kaip didžiuosiuose miestuose (...). Plečiamės ten, kur matome poreikį – tiek iš gyventojų, tiek iš verslų“, – pranešime sakė „Wolt Baltics“ generalinis direktorius Mantas Lomsargis.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Finansų ministerijos pasiūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai yra kompromisiniai, tačiau siūlymus didinti ar kitaip keisti kitus mokesčius ji vadina valdžios kerštu ir sako, kad gyventojai dėl jų nukentės.  „Dėl nekilnojamojo turto, tai kompromisinis kaip ir variantas, dėl kitų – tai ne kompromisinis, o kerštas, atsakymas į visuomenės pasakytą nuomonę, kad jūs nesurinksite tų mokesčių.

Ketvirtadienį oficialiai registruotos mokesčių įstatymų pataisos. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuriuo apmokestinamos Lietuvoje gyvenančių žmonių darbinės ar kitokios pajamos. Jei Seimas pritars Finansų ministerijos pateiktam projektui, jau nuo kitų metų didesnė dalis gyventojų mokės daugiau mokesčio. Skaičiuojama, kad dėl GPM pakeitimų 181 tūkst. gyventojų papildomai sumokės 242 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius ramina dėl trečiadienį ministerijos pasiūlyto mokesčio visoms ne gyvybės draudimo sutartis. Pasak jo, laisva rinka šioje srityje užtikrins, kad draudimo įmonės Lietuvos nepaliks. „Aš būčiau skeptiškas tų atžvilgiu, kurie kategoriškai sako, kad visi (draudikai – ELTA) išvažiuos, šitas nunyks ar anas sužlugs – taip tikrai nebus, nes privačiame sveikatos draudime ir kitose draudimo srityse yra laisva rinka“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.

Iš pareigų traukiasi nuo 2022 metų „Regitrai“ vadovavęs Vaidas Dominauskas. Kaip trečiadienį pranašė „Regitra“, laikinai įmonei vadovaus Klientų aptarnavimo departamento direktorius Rytis Polikauskas. Naujojo įmonės vadovo konkursą žadama skelbti artimiausiu metu.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai yra netikėti ir nebuvo aptarti.  „Viena kalbame darbo grupėse, antra – koalicijos taryboje, trečia gauname įstatymo projektus. Pirmadienį koalicijos taryboje buvo aptartos tos vietos, kur bus sudėtinga palaikyti ir susitarti, tame tarpe ir dėl nekilnojamojo turto, apie vadinamąsias grindis, bazę, tarifus tam tikrus.

Siūlymas nuo 40 tūkst. eurų taikyti nekilnojamo turto (NT) mokestį yra kompromisinis, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Taip pat, anot jo, Finansų ministerijos siūlomas NT mokesčio modelis per daug neapkrautų Lietuvos gyventojų.  „Tai kompromisinis variantas, paruoštas atsižvelgus į išsakytus neramumus“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.  „Šeima, turinti 250 tūkst.

Trečiadienį Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus – aštri Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio kritika. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti. „Įspūdis toks, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija verslo neišgirdo. Mokesčiai kils gerokai daugiau negu net buvo diskutuojama.

Lietuvos bankas (LB) pernai gavo 812 skundų – dukart mažiau nei 2023 metais. Banko teigimu, pokytį lėmė labai sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. Daugiausia skundų sulaukiama dėl bankų (41 proic.), elektroninių pinigų įstaigų (23 proc.) ir draudikų (apie 13 proc.) teikiamų paslaugų, pranešė LB.  Skundai dėl mokėjimo paslaugų sudarė 62 proc., draudimo – 14 proc., kreditavimo – 12 proc. visų skundų. Kiti skundai gauti dėl investicinių ir kitų paslaugų.

Finansų ministerija siūlo apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, jei cukraus ar saldiklių kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 5 gramus. Taip pat, kaip rodo trečiadienį registruotas projektas, būtų apmokestinti gėrimų paruošimui naudojami sirupai, milteliai ar kiti koncentratai.  Finansų ministerija siūlo, kad cukraus mokestis būtų taikomas dviem tarifais 100 litrų pagaminto gėrimo.

Dalies mokesčių pakeitimus parengusios ir trečiadienį paskelbusios Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius tikisi, kad po 2-3 metų iš padidintų mokesčių valstybės biudžetas papildomai gaus apie 600 mln. eurų pajamų per metus, Pasak R. Šadžiaus, ministerijos ekspertų skaičiavimais, pagal blogiausią scenarijų šie pakeitimai šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,2 proc.

Finansų ministerija siūlo padidinti Valstybės gynybos fondą, taip užtikrinant, kad priėmus mokesčių pakeitimus gautos papildomos valstybės biudžeto pajamos būtų nukreiptos krašto apsaugai. Mokesčių pertvarkos projekto aiškinamajame rašte pateikiami skaičiavimai, rodantys, kad padidinti mokesčiai  2026 metais leis į Valstybės gynybos fondą skirti 306 mln. eurų, o 2027 metais – jau 523,6 mln. eurų. Siūloma numatyti, kad fondą papildytų lėšos, gautos iš draudimo sutarčių mokesčio.

Finansų ministerija siūlo visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu. Trečiadienį pateiktame mokesčių pertvarkos projekte išimtis numatyta tik civilinei transporto priemonių vairuotojų atsakomybei. Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos.

Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje 2030 metais turėtų pasiekti valstybės keliamą tikslą – 300 tūkst., sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Jo teigimu, savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų skaičius toliau sparčiai auga. „(Gaminančių vartotojų – BNS) skaičius, kuris užfiksuotas Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje, yra 300 tūkst., iki 2028 metų siekis turėti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.

Finansų ministerijai pasiūlius atnaujintą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimą, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius teigia, kad 40 tūkst. eurų grindys – per žemos. „Manau, kad Finansų ministerija galėtų nustatyti aukštesnes grindis, tad ieškosime atsakymų. Tiesa, labai džiaugiamės, kad nors pasikeitė žemiausias koeficientas – nuo 0,5 iki 0,1 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“.  „Kamuolys yra Kinijos rankose. Kinija turi sudaryti su mumis sandorį. Mes neturime sudaryti sandorio su jais“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kurį perskaitė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus.

Į valstybės kontrolierės pareigas siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė pabrėžia, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje vis pasigirstančios kalbos, esą Seimo inicijuojamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditas neturėtų būti atliekamas, yra pavojingos.  „Audito pavedimas yra numatytas įstatymu, tuo tarpu bandymas sakyti, kad audito nereikia, tikrai nėra gera praktika.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) lošimų organizatoriui „Tete-a-tete“ kazino  skyrė 15 tūkst. eurų baudą už azartinių lošimų įstatymo pažeidimą. Praėjusių metų lapkričio 14 dieną tarnyba gavo pareiškėjo pranešimą, kad įmonė panaikino jo paskyrą. Pareiškėjas pranešė, kad tų pačių metų lapkričio 13 d. vakare įmonė atsiuntė laišką apie vienašališką pareiškėjo paskyros uždarymą vadovaujantis bendrovės Nuotolinio lošimo reglamentu.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau ateityje mokestį gali teikti mokėti tiems, kurių turtas vertas daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Tai numato ketvirtadienį Finansų ministerijos registruotos NT mokesčių įstatymo pataisos, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas. Tą padarius, pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2026 m. pradžios.

JAV aviacijos milžinė „Boeing“, neseniai išgyvenusi skausmingą darbo santykių ginčą ir kokybės kontrolės krizę, pateko į stiprėjančio Vašingtono ir Pekino prekybos konflikto sukūrį. Didžiausia JAV eksportuotoja „Boeing“ atsidūrė kryžminėje ugnyje po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė importo muitus Kinijos produkcijai iki 145 proc., išprovokuodamas atsakomuosius Pekino 125 proc. muitus amerikietiškiems gaminiams.

Finansų ministerija siūlo nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.  Be to, siūloma keisti kitas PVM lengvatas – knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 proc.

Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis. Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neabejoja, kad balandžio pabaigoje vyksiančiame mitinge prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį dalyvaus visų partijų nariai. „Bus ir socialdemokratų, ir „Vardan Lietuvos“ demokratų, labai daug konservatorių ir liberalų atvažiuos. (…) Jie čia atvažiuoja paprastai, kaip žmonės ir aš tikrai to nedrausiu.

Vien todėl, kad kažkas išgėrė, viršijo greitį ar nesusikaupė, kasmet keliuose žūva žmonės. Ne išimtis ir šventės, rašo Policijos departamentas. Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje vykdys sustiprintas prevencines priemones, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką. Kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas bus sustabdytas.

Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.  Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc.

Verslui, norinčiam įsirengti energijos kaupimo įrenginius, bus išdalinta iki 100 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų. Verslas, vystantis šiuos projektus šalia vėjo ar saulės elektrinių, dėl finansavimo galės kreiptis nuo balandžio 22-os, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. „Kaupimo sprendimai kartu su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tampa kertiniu žingsniu į visišką šalies energetinį savarankiškumą.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė Danijos įmonės „Nordic Solar“ vystomą saulės elektrinių parką Švenčionių rajone.  „Saulės elektrinių parko transformatorių pastotė jau prijungta prie elektros perdavimo tinklo, o parkas pradėjo bandomąją generaciją.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ paliko galioti Lietuvai anksčiau suteiktą „A2“ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva. Agentūros analitikai vertina, kad artimiausius kelerius metus šalies biudžeto deficitas augs dėl didėjančių išlaidų gynybai, o ekonomika išliks stipri dėl vidaus paklausos – šiemet realaus BVP augimo tikimasi 2,8 proc., kitąmet – 2,5 proc., trečiadienį pranešė Finansų ministerija.

Ukrainos–Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje valdybos pirmininkės Kristinos Laimos Aleknienės įmonė „Euromed distribution“ pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, skelbia LRT radijas. Ši įmonė šiemet eksportuos milijonų vertės medicinos prekių į Baltarusiją, kur pateks į valstybines gydymo įstaigas. Kaip rodo LRT radijo turimas dokumentas, prekės pagamintos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kinijoje.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Nors šaltuoju metų sezonu gyventojai sunaudojo 6 proc. mažiau šilumos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai už šilumą mokėjo daugiau.  „Žinoma, išorės oro temperatūra yra pagrindinis faktorius, kuris lemia šilumos suvartojimą ir išlaidas. Tai jis buvo tikrai palankus ir šilumos suvartota vidutiniškai apie 6 proc.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia besitikintis, jog vasarą planuojamas iš naujo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursas sulauks bent dviejų dalyvių.  Tai jis sakė Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus kai kurių aukciono sąlygų pakeitimams, viena kurių – aukcionas įvyktų, jeigu jame dalyvautų bent du dalyviai. Pakeitimus toliau svarstys Seimas.

Naftos kainai tarptautinėje rinkoje kritus žemiausiai per daugiau nei ketverius metus, tai atsiliepia ir Lietuvos gyventojams – degalai pinga, tačiau BNS kalbinti ekspertai bei rinkos stebėtojai sako, kad prognozuoti, kaip skaičiai toliau keisis degalinių švieslentėse – sudėtinga. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė, kad gyventojai jau dabar gali pajausti sumažėjusios naftos kainos poveikį. „Pajus ir dabar jau jaučia.

Slidinėjimo avarijoje žuvo vienas iš aukščiausių „Lego“ vadovų ir artimas Danijos karališkosios šeimos draugas, praneša užsienio žiniasklaida. 64 metų Michaelis Halbye slidinėjo išskirtiniame Verbjė kurorte Šveicarijos Alpėse, kai nuvažiavo už slidinėjimo trasos ribų ir patyrė sunkių sužalojimų. Jis buvo išgabentas į ligoninę, tačiau netrukus po atvykimo mirė nuo vidinio kraujavimo.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį planuoja baigti vertinti iki šiol sukauptą informaciją apie valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą – jo įgyvendinimo eigą, atliktus darbus bei investicijų panaudojimą.