Nuo skilusių siūlių iki avarinės būklės balkonų
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius teigia, kad senų daugiabučių defektus galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas – konstrukcinius ir inžinerinius.
„Konstrukciniai defektai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus – plyšius, iškritusią mastiką, nesandarias siūles, kurios leidžia drėgmei ir teršalams patekti į vidų, o tai ilgainiui skatina armatūros koroziją. Taip pat dažnai fiksuojami išorinių sienų pažeidimai – betono ar keramzitbetonio paviršiaus skilimai, atšokęs tinkas, keraminių plytų ir mūro erozija. Balkonų konstrukcijos dažnai pažeidžiamos dėl betoninių elementų atsisluoksniavimo ir armatūros atsidengimo, o stogai – dėl nesandarumo ties parapetais, ventiliacijos kanalais, pažeistos hidroizoliacijos“, – vardija R. Marcinkevičius.
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris priduria, kad daugiabučių pažeidimų pobūdis priklauso ir nuo jų konstrukcijos tipo. Mūriniuose namuose dažni įtrūkimai, atsirandantys dėl pamatų sėdimo, o dekoratyvinis plytų mūras – ištrupėjęs ar išsisluoksniavęs. Tuo metu stambiaplokščiams daugiabučiams būdingos nesandarios jungtys, pažeidimai sunkiai prieinamose vietose, lodžijų elementų deformacijos. Dalis tokių pastato konstrukcijų, anot eksperto, jau patenka į avarinės būklės zoną.
Inžinerinės sistemos taip pat kelia problemų
Inžineriniai defektai – kita dažna problema. Pasak R. Marcinkevičiaus, šildymo sistemose neretai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, naudojami pasenę ar visiškai neautomatizuoti šilumos punktai, nesureguliuoti arba nusidėvėję radiatoriai, neefektyvūs vamzdynai.
Dar viena kritinė sritis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Kadangi vamzdynų sistemos senos, surūdijusios ar susidėvėjusios, dažni avariniai atvejai.
Ne ką mažiau problemų kelia pasenusios natūralios ventiliacijos sistemos, kurios daugelyje senų pastatų nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Dėl nepakankamo oro judėjimo patalpose kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis. Elektros instaliacija taip pat kelia grėsmę: pasenę laidai, netinkama izoliacija ir per menka galia neatitinka šiuolaikinių buitinių poreikių ir saugumo reikalavimų.
Priežastys: laikas, oras ir žmonių požiūris
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pabrėžia, kad senų daugiabučių defektai atsiranda dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Problemos kyla ne tik dėl pastato amžiaus ar nepalankių klimato sąlygų, bet ir dėl to, kaip pastatas buvo suprojektuotas, kokios medžiagos naudotos statybos metu bei kaip jis buvo prižiūrimas per kelis dešimtmečius.
„Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai – net prieš 30–60 metų. Per tiek laiko statybinės medžiagos natūraliai dėvisi: vyksta betono erozija, armatūra koroduoja, plečiasi mikroįtrūkimai. Be to, to meto technologiniai sprendimai neatitiko šiandienos energinio efektyvumo ar ilgaamžiškumo standartų“, – paaiškina R. Marcinkevičius.
Klimato poveikis taip pat turi reikšmingą įtaką – ypač ryškūs temperatūrų svyravimai (nuo –25 °C žiemą iki +30 °C vasarą), krituliai ir drėgmė. Per nesandarias vietas drėgmė lengvai patenka į konstrukcijas, o užšalimo ir atitirpimo ciklai sukelia mūro ar betono irimą.
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. pabrėžia ir žmonių požiūrį į pastato priežiūrą.
„Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad atsako tik už savo buto vidų. Tačiau iš tiesų jie yra viso namo bendrasavininkai – nuo pamato iki stogo. Kol šito nesuvoksime, tol bus sunku užtikrinti efektyvią ir ilgalaikę priežiūrą“, – teigia A. Šneideris.
Galimybė ne tik atkurti, bet ir sustiprinti
Anot R. Marcinkevičiaus, daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos tolesnei eksploatacijai: „Kompleksiškai atlikta renovacija ne tik atnaujina pastatą, bet dažnu atveju pailgina jo gyvavimo ciklą 25–40 metų ar net ilgiau. Tam įtakos turi naujos šilumos izoliacijos konstrukcijos, atnaujintos inžinerinės sistemos bei sustiprintos konstrukcinės jungtys“.
Pasak A. Šneiderio, renovacija turėtų būti kompleksinė – neužtenka vien išorinio atnaujinimo ar kosmetinių pataisymų. Būtina atnaujinti ir vidines inžinerines sistemas bei konstrukcinius mazgus. „Tinkamai atlikta renovacija ir toliau vykdoma priežiūra gali suteikti pastatui dar 50 metų sklandžios eksploatacijos“, – akcentuoja ekspertas.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
