Verslas

Vėjo elektrinių gamybai išaugus 83 proc. didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 12 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė bendrovė „LTG Infra“ pagrįstai apskaičiavo 29,3 tūkst. eurų užmokestį „Gargždų geležinkeliui“ už 2021–2022 metais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui skirtus, bet nepanaudotus geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). „Gargždų geležinkelis“ skunde RRT tvirtino, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ nepagrįstai apskaičiavo šį užmokestį, tačiau RRT skundą a...

Tikintis greičiau į Ukrainą gabenti naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ pagamintą dyzeliną, jis iš geležinkelio į autocisternas bus kraunamas bendrovės „Klaipėdos nafta“ Marijampolės naftos terminale.    Pagal susitarimą „Klaipėdos nafta“ tapo komercine terminalo operatore, o „Orlen Lietuva“ – pagrindiniu jo naudotoju,  pranešė „Klaipėdos nafta“. „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Oro linijų bendrovės šiais metais skraidins 4,35 mlrd. keleivių, arba beveik tokį patį rekordinį skaičių keleivių, kaip 2019-aisiais, aviacijos pramonei atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos, pirmadienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Remiantis organizacijos duomenimis, sektorius taip pat sugrįš į pelningumą, o grynasis pelnas 2023 metais pasieks 9,8 mlrd. JAV dolerių, arba dvigubai daugiau nei skaičiuota anksčiau.

Gedimino Žiemelio kontroliuojama Airijoje registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 404,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (317,1 mln. eurų). Grupės paskelbti neaudituoti tarpiniai rezultatai rodo, kad jos nuostolis šiemet siekė 33,5 mln. eurų – 2,5 karto daugiau (13 mln. eurų). Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) smuko 45 proc. iki 23 mln. eurų (42 mln.

Valstybės valdomo parodų ir kongresų centro „Litexpo“ pajamos iš parodų ir renginių organizavimo per keturis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų (pernai – 2,04 mln. eurų), o pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) didėjo 87 proc., pranešė bendrovė. Į šio laikotarpio pajamas neįtrauktos pajamos, gautos iš pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui. „Po pandemijos metais patirto nuosmukio grįžome su dar didesne jėga.

Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje tiesiamas pietinis aplinkkelis – pirmą jo dalį numatoma baigti šių metų rudenį. Kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, aplinkkeliui tiesti ir susijusioms sankryžoms įrengti šiemet skirta 369,8 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.

Prasidėjus vasarai, Kaunas tradiciškai dėlioja planus bei ruošiasi gražiausiai žiemos šventei, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Miesto savivaldybė skelbia viešą konkursą ir ieško, kas papuoš pagrindinę miesto kalėdinę eglutę bei Rotušės aikštės erdves. Meninių idėjų ir dalyvių paraiškų laukiama iki birželio 28 d. 11 val. „Kasmet Kaune sutviska ypatinga žaliaskarė. Tikimės, kad šie metai bus ne išimtis ir galėsime mėgautis tikra žiemos pasaka Rotušės aikštėje.

Per balandį ir gegužę pasirašius sutartis su projektuotojais, iki 2026 m. Vilniuje atsidarys dar keturios naujos įvairaus amžiaus vaikams skirtos švietimo įstaigos: darželis Balsiuose (Aušrinės g. 10A), darželis Šnipiškėse (Kernavės g. 82), progimnazija Pavilnyje (S. Lozoraičio g. 95) bei progimnazija Pašilaičiuose (Pavilnionių g. 25). Progimnaziją S. Lozoraičio g. 95 bei progimnaziją Pavilnionių g. 25 projektuos MB „De architectura“, darželio Kernavės g. 82 projektuotoju tapo MB „Statinio proje...

Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinį ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygį (laipsnį). Darbo funkcija, anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlyg...

Gyventojai gauna SMS žinutes siunčiamas „Sodros“ vardu. Sulaukus įtartino pranešimo, svarbu nespausti jokių jame pateikiamų nuorodų. Visą asmeninę su valstybiniu socialiniu draudimu susijusią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Melagingose žinutėse siunčiamose iš užsienio šalių telefono numerių pranešama apie neva susidariusią gavėjo valstybinio socialinio draudimo skolą ir nuo sąskaitos nuskaičiuotus pinigus.

Kiekvienas gyventojas, turintis sąskaitą banke, kas mėnesį moka nustatytą mokestį už tam tikrą kiekį paslaugų. Finansų įstaigas prižiūrintis centrinis bankas siūlo keisti dabar galiojančia tvarką.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pradeda darbo vizitą JAV, kur dalyvaus Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume, susitiks su potencialiais investuotojais ir pristatys Lietuvos potencialą biotechnologijų srityje. Čikagoje ministrė atidarys Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forumą, jame pristatys Lietuvos ekonomikos pasiekimus ir Lietuvą, kaip platformą JAV investicijoms, pranešė ministerija.

Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet planuojama skirti 1,2 mln. eurų, o nuo karo pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) suteikė 2,9 mln. eurų šios šalies mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams. Kaip pirmadienį pranešė LMT, su 1,2 mln. eurų lėšomis šiemet taryba pasirengusi Lietuvoje įdarbinti visus to pageidaujančius Ukrainos mokslininkus. Paraiškos tam priimamos nuolat ir šiais metais jau skirta 0,9 mln. eurų įdarbinant 44 Ukrainos mokslininkus.

Prekybos ir pramogų centrų valdymo bendrovei „Akropolis Group“ vadovaus ir jos valdybos pirmininku išrinktas Nerijus Maknevičius. Iki šiol grupei vadovavęs Manfredas Dargužis paskirtas bendrovės „Maxima grupė“ vadovu ir išrinktas valdybos pirmininku, o „Maximai LT“ vadovaus Jolanta Bivainytė. Kartu su N. Maknevičiumi į „Akropolis Group“ valdybą išrinkta bendrovės finansų vadovė Gabrielė Saponaitė, pranešė grupė. Valdyboje taip pat dirba Jurgita Žagunytė-Genevičienė, pranešė bendrovė.

Lietuvos oro uostai, skelbia, kad jau šių metų rudenį pradės visų Vilniaus oro uoste keleivius aptarnaujančių autobusų atnaujinimo programą. Bus pradedamos viešųjų pirkimų procedūros ir per artimiausius metus, planuojama, bus nupirkti bei antžeminių kompanijų naudojimui suteikti 12 hibridinių arba visiškai elektra varomų autobusų, kurie pakeis visus šiuo metu antžeminių kompanijų naudojamus dyzelinius autobusus.

Danijos įmonė „Rohde Nielsen“ teismui neįrodė, kad Klaipėdos uosto direkcija už akvatorijos dugno valymo darbus privalo mokėti 0,6 mln. eurų daugiau nei sutarta – iš viso 4,6 mln. eurų (be PVM), nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 1-ąją nutarė, kad nėra sąlygų keisti sutartos kainos dydžio.

Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje tyrimas.

Lietuvoje traukiantis baldų gamybos rinkai, įmonėms mažinant apimtis ir atleidžiant  darbuotojus, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas teigia, kad valstybė turėtų padėti baldų gamintojams išlaikyti darbuotojus. „Valstybė tuos paruoštukus turi, jie visai neseniai buvo padaryti, prisiminkime, kokia situacija buvo, kada prasidėjo pandemija.

Logistikos grupės „Finėjas Group“ krovinių pervežimo bendrovė „Finėjas“, pernai gerokai auginusi pajamas ir pelną, šiemet numato plėsti vilkikų ir puspriekabių parką. Pernai įmonė įsigijo 414 naujų transporto priemonių ir pardavė 109 naudotas.  „2023 metais numatoma ypatingą dėmesį skirti išlaidų analizei, jų minimizavimui ir veiklos efektyvumui.

Eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu – šią taisyklę, kaip sutaupyti, žino bene kiekvienas. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose populiarėja dar viena gudrybė sumaniam apsipirkimui – atvirkštinis pirkinių sąrašas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šis metodas gali padėti gerokai sumažinti išlaidas ir išvengti maisto švaistymo, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Patalpas Kauno Laisvės alėjoje, kur anksčiau veikė „Luminor“ bankas, už beveik 1 mln. eurų įsigijo aukcioną laimėjusi krovinių gabenimo bendrovė „Longlita“, rodo Registrų centro duomenys. „Longlitos“ vadovas Edvardas Burneika BNS Plius nekomentavo detalių apie įsigytą objektą ir ką patalpose ketina įrengti.   Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gegužės 26 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Longlita“ iš Turto banko už 989 tūkst. eurų įsigijo 423 kv.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį lankysis koncerno „Achemos grupė“ valdomoje Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE). Parlamentarai susitiks su „Achemos“ vadovais, aptars chemijos pramonės sunkumus ir iššūkius, bendrovės pasiekimus aplinkosaugos srityje, investicijų projektus bei transformaciją siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui nuo pirmadienio pradeda vadovauti konkursą laimėjusi Eglė Lukošienė. Kiek anksčiau ji sakė dėsianti pastangų, kad Lietuva būtų lyderė pinigų plovimo prevencijos srityje.    E. Lukošienė iki šiol vadovavo Lietuvos banko Teisės taikymo skyriui. Ji yra dirbusi advokatų kontorose, Vertybinių popierių komisijoje.

Daugeliui pensijos pragyvenimui neužtenka. Todėl gyventojai raginami kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Jų atstovai žada dideles, 1 tūkst. eurų viršijančias pensijas, tačiau su sąlyga, kad įmokas mokės ne tik patys žmonės, bet ir jų darbdaviai. Tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį siūlymą vertina skeptiškai. Anot jų, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateity.

Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.   Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų Lietuvoje lengviau darbą pradėti iš trečiųjų šalių, taip pat iš Ukrainos, atvykusiems advokatams ir mediatoriams. Projektą šią savaitę parlamente pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sakė, kad pataisos parengtos reaguojant į Ukrainos advokatų kreipimąsi, jose numatyti saugikliai, kad tokia praktika negalėtų verstis teisininkai iš šalių agresorių.

Egiptas sekmadienį pasitelkė tris vilkikus, kad ištrauktų sugedusį naftos tanklaivį, dėl kurio trumpam sustojo eismas Sueco kanale, pranešė už itin svarbų vandens kelią atsakingi pareigūnai. Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Seavigour“, vykstantis iš Rusijos į Kiniją, trumpam sustabdė eismą abiem kryptimis. Sueco kanalo direkcija pranešė, kad įvyko techninis gedimas.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ieškos, kas dvejus metus už 242 tūkst. eurų (su PVM) prižiūrės 270 sostinės pakraštyje esančių viešojo transporto stotelių paviljonų.  Pasak įmonės atstovės Gretos Vasiliauskaitės, baigiantis sutarčiai su dabartiniu rangovu norima užtikrinti nuolatinę stotelių paviljonų priežiūrą bei esant poreikiui jų remontą.

 Lietuva su Latvija ir Estija tarptautinėje „Expo 2025“ parodoje Osakoje, Japonijoje, planuoja bendrą Baltijos šalių paviljono koncepciją. „Formuluojant tiek bendrus, tiek individualius Baltijos šalių dalyvavimo parodoje tikslus ir uždavinius bus atsižvelgiama į geopolitinį, ekonominį ir kultūrinį Baltijos šalių ir Japonijos bendradarbiavimo potencialą.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė apie birželio mėnesį numatytas organizuoti respublikines prevencines priemones. Pranešime skelbiama, kad policija vykdys įvairius patikrinimus: ► Birželio 2–4 d., 14–20 d. ir 24–26 d. – transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Pažymėtina, kad birželio 14–20 d. prevencinė priemonė (angl.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Seimui siekiant sugriežtinti taisykles elektriniams paspirtukams, savivaldybės sutinka, kad ribojimai reikalingi, tačiau skeptiškai vertina parlamento idėją paspirtukams neleisti važiuoti šaligatviu. Parlamentarai prieš kelias savaites pritarė paspirtukų eismą griežtinančioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms po svarstymo.  Seime dar bus balsuojama atskirai dėl jų priėmimo.

Nors dabar daugelio akys nukrypusios į tarybos nariui skirtų lėšų neskaidrų įsisavinimą įsipainiojusius Vyriausybės narius, Seime – pilna politikų, kuriems irgi gali pradėti svilti padai, kai bus paviešintos jų pinigų naudojimo ataskaitos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas iki ateinat į parlamentą dirbo Trakuose, kur buvo seniūnas ir Trakų tarybos narys.

Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos. Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.

Jau netrukus įsigalios nauji pakeitimai, kuriais bus siekiama pažaboti ridos klastotojus. Jeigu specialistai nustatys, kad transporto priemonės odometro duomenys yra netikslūs, tokiu automobiliu jums bus draudžiama naudotis.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Vilnius ruošiasi didžiausiam renginiui per keletą dešimtmečių NATO viršūnių susitikimui. Per renginį liepos 11–12 dienomis daug kur Vilniuje bus draudžiamas automobilių, dviračių ir net paspirtukų eismas, į oro uostą neskris keleiviniai lėktuvai, o į Senamiestį žmonės galės patekti tik pėsčiomis. Dėl to verslininkai piktinasi, kad sulauks trečdaliu mažiau klientų nei įprastai, nukentės restoranų pelnai. Kai kurie restoranai net laikinai užsidarys, nes mano, kad klientų nesulauks.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kai kurias sostinės gatves ir kitas vietas ruošiamasi puošti įvairių dydžių aljanso vėliavomis. Vėliavų gamintojai taip pat sako pastebintys, kad pardavėjai suskubo NATO vėliavas įtraukti į asortimentą, tačiau jų pardavimai – nedideli.  Kol kas įvairių dydžių NATO ir aljansui priklausančių šalių vėliavų ieško kai kurios įmonės, valstybinės institucijos ir aljanso viršūnių susitikimo organizatoriai.

Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai. Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis. Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atliko mobiliosios programėlės „TikTok“ kibernetinio saugumo analizę ir rekomenduoja šios programėlės nenaudoti tarnybiniuose telefonuose. Centro teigimu, „TikTok“ naudojimas yra rizikos veiksnys, galintis turėti didelį neigiamą poveikį naudotojo skaitmeninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.

Eurostatui paskelbus, kad Lietuva pernai buvo trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainų augimą, šalies muziejų asociacija pastebi, kad tai buvo nulemta energinių kaštų didėjimo bei infliacijos. Eurostato duomenimis 2022-aisiais muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainos Lietuvoje per metus padidėjo 14 procentų. Labiau kainos augo tik Lenkijoje ir Airijoje.

Susisiekimo ministerija parengė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kurios numato apmokestinti elektromobilių krovimą valstybės valdomose stotelėse. Pataisų projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.

Jau antri metai, kaip AB „Lifosa“ veikti gali tik su laikinuoju administratoriumi. Lietuvos valdžiai uoliai laikantis Rusijos verslininkams ir verslams paskirtų sankcijų, įmonei buvo likę tik du keliai – nedirbti visai arba dirbti taip, kaip leidžia Finansų ministerija. Ir nors Finansų ministerija aiškino, esą bando padėti „Lifosai“, tačiau šios gamyklos darbas, kai ją prižiūrėti buvo paskirtas laikinasis administratorius, visą tą laiką yra nestabilus ir labai apsunkintas.

„Pasistačiau automobilį raudonoje zonoje, nepastebėjau ženklo ir sumokėjau už geltoną. Gavau baudą. Ar ji gali būti panaikinta?”. Tokie ir panašūs klausimai neretai yra užduodami gyventojų įvairiose „Facebook“ grupėse. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsako, kad visi atvejai yra vertinami individualiai, neretai baudos yra naikinamos. „Rinkliavos mokestis arba gautas pranešimas (geltonas lapelis) nėra bauda.