Verslas

Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas.  Centrinio banko teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos šalių rodiklių. Anot LB, Lietuvoje gyventojai būstui vidutiniškai išleidžia apie 11 proc.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiūtė. „Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos per pastarąjį dešimtmetį yra labai išvystytos. Tokiuose įrenginiuose pagaminta elektros energija yra maždaug apie 50 proc.

Senuose daugiabučiuose bene brangiausia ir daugeliui galvos skausmą kelianti įranga yra liftai. Daugelis jų gana dažnai genda, tad gyventojai patiria ne tik nepatogumų, bet ir papildomų išlaidų. Vis dėlto šiemet pastebimos tendencijos, kurių nebuvo daugelį metų. Daugiabučių namų prižiūrėtojai nepamena tokių metų, kad naujų liftų paklausa būtų taip smarkiai išaugusi.

Ketvirtadienį sostinės Vingio parke vyks koncertas „Jaunas kaip Vilnius“. Už šiemetinį ir kitus dvejus metus vykstantį renginį Vilniaus miesto savivaldybė bendrovei „Aštuntas elementas“ sumokės iki 3,4 mln. jūsų eurų, nors dėl lėšų gynybai trūkumo Seimas neseniai padidino mokesčius. Nors sumokės milijonus eurų, Vilniaus miesto savivaldybė renginį kažkodėl vadina nemokamu.

Vis labiau įsisiūbuoja skandalas dėl to, kad nacionalinė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į Paryžiaus olimpines žaidynes galėjo nepatekti, nes krepšininkai veikiausiai per daug pasilinksmino Puerto Rike vykusios atrankos metu. Krepšininkai negauna algos už tai, kad vasaras leidžia rinktinėje. Tačiau Lietuvos krepšinio federacijai kasmet skiriami milijonai eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Be kita ko, už juos organizuojamos ir krepšininkų kelionės, jų apgyvendinimas ir maitinimas.

Dar prieš keletą metų „AvtoVAZ“ koncernas džiaugėsi sėkmingomis „Renault“ investicijomis, tačiau nuo vakarietiškų gamintojų priklausoma kompanija dabar ieško būdų kaip išgyventi. Dabar tikimasi, jog naujos technologijos ir komponentų tiekėjai iš Kinijos turėtų išspręsti šią problemą. Rusijos invazija į Ukrainą kaip reikiant pakoregavo ambicingus „AvtoVAZ“ planus. Po to, kai „Renault“ nusprendė atsikratyti prancūzų kompaniją į dugną tempiančio balasto,  „AvtoVAZ“ ištiko krizė.

„Iki“ darbuotojams nuo šiol – dar naudingesnis papildomas sveikatos draudimas. Nuolat į komandos gerovę investuojantis prekybos tinklas „Iki“ jau 4 metus iš eilės visus darbuotojus draudžia papildomu sveikatos draudimu. Šiemet ši ypač vertinga iniciatyva buvo papildyta naujove: darbuotojai patys renkasi jiems aktualiausią draudimo variantą. Odontologija, optika, o gal medicininė reabilitacija – dabar kiekvienas „Iki“ darbuotojas pats sprendžia, kam išleisti dali savo draudimo krepšelio.

Didžiausios statybos sektoriaus įmonės praėjusiais metais gavo 2,95 mlrd. eurų pajamų – 29,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o ikimokestinį pelną didino 3,6 karto – nuo 57,87 iki 209.93 mln. eurų, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, daugiausia pajamų – 192,95 mln.

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Internetinei didmeninės prekybos bendrovei „Baltijos didmena“ už vartotojų klaidinimą skirta 100 tūkst. eurų bauda, pirmadienį pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Anot tarnybos, bendrovė interneto svetainėje membershop.lt skleidė reklamą, kurioje kainos buvo lyginamos tokiu būdu, jog vartotojams galėjo būti sukuriamas įspūdis, kad prekėms yra taikoma nuolaida, nors iš tiesų jokia nuolaida nebuvo taikoma.

Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. „Veiksmingam sankcijų įgyvendinimui ir sankcijų apėjimo prevencijai reikia ne tik teisinių priemonių naujuose sankcijų paketuose Rusijai, bet ir moralinio kompaso,“ – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas jis.

Kiekvienas nori gyventi gražiame ir sutvarkytame būste. Daugelis gyventojų nieko nelaukia ir patys ima remontuoti savo butus. Tačiau tai daryti dažnu atveju jie gali tik su kaimynų leidimu. Jo nepaprašius ar negavus, gyventojams gali tekti mokėti baudas. Tuo galėjo įsitikinti skaitytojas Tomas. Močiutei norėjęs padėti vilnietis atsidūrė bėdoje. Jis pasakojo, kaip neseniai padėjo močiutei suremontuoti buto balkoną.

Vykstant ginčui tarp nacionalinio transliuotojo bei Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) dėl šio taikomų signalų perdavimo paslaugų kainų, Seimo narys siūlo įstatymu įpareigoti jas vertinti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Tai numatančias su Susisiekimo ministerija bei ryšių rinkos reguliuotoju suderintas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas pirmadienį registravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

JAV orlaivų gamintoja „Boeing Co.“ sulaukė iš Pietų Korėjos aviakompanijos „Korean Air“ 40-ies lėktuvų įsipareigojantį užsakymą – po 20 777X ir 787 modelių. Dokumente, pasirašytame Farnboro aviacijos parodoje, taip pat numatyta galimybė „Korean Air“ pristatyti dar 10 „787 Dreamliner“ lėktuvų. Finansinės sandorio sąlygos neatskleidžiamos. Pagal kataloguose nurodytas kainas jo vertė būtų apie 15 mlrd. JAV dolerių, tačiau dažniausiai užsakovės išsidera nemenkų nuolaidų.

Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius.

Europos Sąjunga vartotojų apsaugos institucijos pirmadienį paragino „Facebook“ savininkę „Meta“ imtis veiksmų, kad numalšintų Europos vartotojų grupių nuogąstavimus dėl naujojo „mokėjimo už privatumą“ modelio, ir perspėjo, jog antraip teks imtis atitinkamų veiksmų. Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija dėl to pateikė oficialius kaltinimus „Meta“ pagal bloko Skaitmeninių rinkų aktą (SRA), o tai atveria kelią potencialioms milijardų eurų baudoms.

Siekiant išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pietinę dalį, tam numatyta 100 hektarų apimanti teritorija. „Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek apie uosto įmonių veiklos diversifikavimą, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, suformuojant naują teritoriją, yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Statybos projektų valdymo bendrovės „Jungtiniai projektai“ pasiūlymas bendrovės „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) skelbtame Vilniaus oro uosto sandėlio ir komercinio pastato rangovo konkurse atmestas galutinai, o įmonė pripažinta teikusi melagingą informaciją.

Euro zonos valstybių biudžetų deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį skelbia Eurostatas. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius šis santykis buvo 4,0 procento. Neskaitant Graikijos, Italijos ir Kipro, kurių duomenų Eurostatas nepateikia, nustatyta 3 proc. BVP deficito riba per pirmus tris šių metų mėnesius buvo viršyta penkiose bendros valiutos bloko narėse: Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Suomijoje.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje siekė 6,5 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,3 punkto iki 6,8 proc., moterų – nepakito – 6,1 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 62,0 tūkst. bedarbių – 0,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 0,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

 Kauno centrinės dalies bei senamiesčio gyventojai nuo antradienio bus palikti be karšto vandens. Karštas vanduo jiems nebus tiekiamas dėl Pergalės katilinės rekonstrukcijos ir Šv. Kotrynos gatvėje vykdomų darbų. „Dėl Pergalės katilinės rekonstrukcijos darbų, nuo 2024-07-23 8:00 val. iki 2024-07-26 14:00 val.

Tvarkant įvažiavimus į Kauną, nuo pirmadienio įvesti nauji eismo ribojimai mieste. Ties prekybos centru „Mega“ uždaromos dvi iš keturių eismo juostų. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, laikinai keisis tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių judėjimas viaduku, jungiančiu Užnerio ir Jotvingių gatves. Dvi iš keturių veikusių eismo juostų uždaromos mažiausiai dviem mėnesiams. „Pėstiesiems rekomenduojame vengti kelionių šiuo viaduku – pagrindinis takas bus tvarkomas.

Europos Sąjungai sugriežtinus el. parašo saugumo reikalavimus ir siekiant užtikrinti asmens tapatybės kortelių, kaip el. parašo kūrimo įtaisų, atitiktį saugumo standartams, senesnės nei iki 2024 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės nuo liepos 23 dienos nebegalės būti naudojamos kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimui. Apie tai primena Migracijos tarnyba.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė grynąjį pelną savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį sumažinusi beveik perpus, augus skrydžių paklausai, bet atpigus bilietams. Pasak Airijos aviakompanijos pranešimo, grynasis pelnas balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai sumenko 46 proc. iki 360 mln. eurų, įplaukoms sumažėjus 1 proc. iki 3,63 mlrd. eurų. Keleivių padaugėjo 10 proc. iki 55,5 mln.

Kaip sutaupyti maistui, apsipirkti sklandžiau ir greičiau – rūpi kiekvienam. Ne išimtis ir šiemet suburtos „Iki“ klientų valdybos nariai, kurie atskleidė, kas jiems padeda akimirksniu sumažinti savo išlaidas kiekvieno apsipirkimo metu. Visgi, net ir įgudę taupytojai kartais pamiršta kai kuriuos „Iki“ lojalumo programos privalumus – o juos išnaudoti išties verta. Juk kuo daugiau sutaupysite, tuo vertingesnius prizus galima laimėti įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse.

Trišalei Tarybai nepavykus susitarti dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad verslui sutikus ją kelti 10 proc. darbo užmokestis aptarnavimo sektoriuje kils 69 proc., lyginant su 2019 metais. Todėl, pasak asociacijos vadovės, grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didins šešėlį sektoriuje.

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst.  Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę, praneša Užimtumo tarnyba. Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje.

„Michelin“ žvaigždutes gavusių ar į bendrovės gidą įtrauktų restoranų apyvarta jau išaugo iki 50 proc., teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, tokie restoranai Lietuvoje padeda visam turizmo sektoriui, nes užsienio turistams parodo – šalyje saugu apsilankyti. „Kiek kalbėjau su restoranais (įvertintais „Michelin“ – ELTA), tai apyvarta juose apie 40-50 proc. pakilo, ypač tuose, kur gavo žvaigždutes.

Nuo šiol valstybinės pensijos skiriamos paprasčiau. Nuo liepos 1 d. gyventojai, turintys teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, dėl jų skyrimo turi kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius. Taip pat įsigaliojo paprastesnė ir asmenims naudingesnė šių pensijų skyrimo tvarka.

Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą. Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas įpareigoti įmones apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti likus ne mažiau kaip valandai iki jų darbo pradžios netenkina profsąjungų, bet džiugina darbdavius. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad keisti situaciją reikia, nes dabar pranešimai teikiami ne popieriuje, o skaitmeniniu būdu.

Tūkstančiai vairuotojų keliuose pažeidinėja įvairias Kelių eismo taisykles (KET). Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie pasitelkia vieną gudrybę, kaip išsisukti nuo gresiančios atsakomybės. Prasižengus kelyje, tarkime, viršijus leistiną greitį, kai kuriais atvejais vairuotojai vis tiek bando išvengti paskirtos baudos ir nusprendžia naudoti tam tikras gudrybes. Pavyzdžiui, kai kurie jų apsimeta, kad įvykdyto pažeidimo metu prie automobilio vairo buvo kitas asmuo.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neteisėtai atsisakė pašalinti su Transporto kompetencijų agentūra (TKA) nesuderintas šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis, konstatavo teismas. Kaip nurodo Regionų administracinis teismas, išnagrinėjus skundą nustatyta, kad atsisakydamas sankryžose panaikinti kauniečio nurodytas lenteles meras pažeidė Kelių šviesoforų įrengimo taisykles ir metodiką, draudžiančius nesuderintų lentelių eksploatavimą.

Magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos tarp Riešės ir Molėtų rekonstrukcijos kaina gali siekti daugiau nei 170 mln. eurų. Tokią sumą LRT naujienų portalui įvardijo valstybinius kelius valdanti įmonė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija). Bendrovės atstovė Jolita Orentaitė informavo, kad ši beveik 43 kilometrų ilgo dar neatnaujinta atkarpa siekiant kokybiškesnio ir greitesnio projektų įgyvendinimo yra suskirstyta į penkis atskirus ruožus.

Siekdamas pažaboti benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų  vartojimo augimą, Seimas ketina nustatyti šių degalų mažinimo tikslus – nuo kitų metų ketinama apriboti šio kuro pylimą į kelių transporto priemones, ypač į viešąsias. Planuojama, kad iki 2030 metų naftos degalų turėtų sumažėti maždaug 39 proc. lyginant su 2021 metų suvartotais kiekiais. Vyriausybė būtų įpareigota parengti priemonių planą tokiam tikslui pasiekti.

Daugelis darbuotojų nežino, kiek uždirba jų kolegos. Tačiau jau netrukus ši informacija taps vieša. O jeigu atlyginimas tose pačiose pareigybėse dviem darbuotojams skirsis, jie galės reikalauti darbdavio algas suvienodinti. 2023 metų balandį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios jau 2026 metais. ES direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Valdantieji susikirto dėl tarpmiestinių autobusų, kurių ypač trūksta kaimuose. Konservatoriai užsimojo stabdyti Skuodžio keleivių vežimo reformą ir viltis deda į stambiuosius vežėjus. Tačiau laisviečių valdoma Susisiekimo ministerija Seimo komiteto parengtą projektą jau apskundė konkurencijos tarybai ir STT, kaltindami korupcija ir gąsdina, kad bilietai brangs, ypač paklausiausiuose maršrutuose. Tyruliai – gyvenvietė į pietus nuo Šiaulių.

Bendrovė „Microsoft“ pranešė, kad penktadienį dėl defekto, aptikto viename programinės įrangos atnaujinime, buvo paveikta 8,5 mln. įrenginių su „Windows“ operacine sistema. Tai yra mažiau nei 1 proc. visų „Windows“ kompiuterių, šeštadienį tinklaraštyje rašė „Microsoft“ kibernetinio saugumo vadovas Davidas Westonas.

Siekiant efektyviau spręsti senjorų problemas, Seimas imasi svarstyti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Praėjusį ketvirtadienį už šį Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą dokumentą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Įstatymo projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo komitetai. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas prie šio klausimo svarstymo planuoja grįžti rudens sesijoje.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai bendras vidutinis vyrų ir moterų algų atotrūkis siekė 14 proc. Tai – 3 procentais daugiau, nei 2022-aisiais. Ar dėl to reikės įsikišti valstybei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis vadovas Emilis Ruželė. Atlyginimų atotrūkis yra skaudi tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Ypač karštai vasarai išauginus elektros energijos poreikį ir nulėmus svyravimus, „Enefit“ ekspertas Valdemar Fiodorvičius neabejoja – stabilumu elektros rinka nepasižymės ir artimiausiais mėnesiais. Todėl, anot jo, dabar būtų palankiausias metas fiksuoti elektros kainą ir taip apsidrausti nuo jos šuolių. Pirmąjį šių metų vasaros mėnesį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina su PVM buvo 0,79 ct/kWh, aukščiausia siekė 40,49 ct/kWh, o mėnesio vidurkis – 11,09 ct/kWh.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Tautodailininkas iš Klaipėdos Saulius Birštonas tikina, kad Palangoje šio amato atstovai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Maža to, kad viskas brangsta, tai dar ir pirkėjai nusisuka, rasdami ženkliai pigesnių kinietiškų alternatyvų. Palangoje kalbintas vyras atskleidė, kiek vidutiniškai kainuoja paveikslai, taip pat pasidalijo asmenine patirtimi, kaip iškart gali pasakyti – pirks žmogus paveikslą ar tik ateis pasižvalgyti ir pasuks savais keliais nieko neįsigijęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę galutinai atmetė Austėjos Landsbergienės valdomo „Vaikystės sodo“ skundą dėl Vilniaus savivaldybės neišmokėtos kompensacijos už darželinukų ugdymą. Neskundžiama LVAT nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtas „Vaikystės sodui“ nepalankus sprendimas.

Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.  Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo.

Būsto kainų didėjimas lietuvius verčia atsigręžti ir į senesnės statybos būstą, kuriam neretai  yra reikalinga renovacija.Tačiau gyventojai įspėjami – net jei tai ir yra jūsų nuosavybė, už kurią sumokėjote sutaupytus pinigus, dar nereiškia, kad galėsite viską remontuoti iškart, tam gali reikėti ir specialių leidimų. Tad noras atsinaujinti savo būstą kai kuriais atvejais gali kainuoti itin brangiai.

Piršlybų tradicijos mena pagonybės laikus, tuo metu sužadėtuvių žiedas su deimantu gana nauja tradicija, – pastebi juvelyrikos specialistai. Anot jų, mitas, kad žiedui su deimantu vyras turėtų išleisti tris savo algas. Specialistai skaičiuoja, kad šiuolaikiniai vyrai sužadėtuvių žiedui skiria apie 1 tūkst. eurų. Vieni renkasi iš parduotuvių siūlomos pasiūlos, kiti ieško autorinių darbų.

Šiais laikais nedaug žmonių savo reikmėms konservuoja produktus žiemai, tam nėra reikalo, nes tiek šviežių vaisių ir daržovių, tiek konservuotų galima įsigyti prekybos centruose. Tačiau sovietmečiu konservavimas buvo vienas iš būdų – pigiai ir skaniai valgyti visus metus. Žmonės buvo raginami netgi sugedusius konservus iš naujo konservuoti, o vėliau valgyti. Sovietų Sąjunga, kaip ir dabar Rusija, yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje.