Verslas

Neslūgstant šalčiams savaitgalį didžiuosiuose miestuose budės daugiau avarinės tarnybos specialistų. Tuo metu Kaune vandentiekio avarijų jau padaugėjo du kartus – neatlaiko prieš penkis dešimtmečius pakloti vamzdynai. Smulkių gedimų pasitaikė ir šilumos trasose. Spustelėjus šalčiui „Kauno vandenų“ darbuotojai patys nebespėja taisyti kiūrančių vamzdžių – pagalbon pasikvietė rangovus.

Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, kuris gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje. Pramonininkų teigimu, siūlomas projektas sukuria realias prielaidas visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos griovimui Lietuvos mastu.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Nuo gegužės mėnesio iš Vilniaus oro uosto keleivius vežantys taksistai negalės taikyti specialių padidintų tarifų. Taksi įmonės savo automobiliuose taip pat galės diegti taksometrų čekių spausdintuvus. Šie ir kiti pakeitimai numatyti Susisiekimo ministerijos atnaujintose keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais taisyklėse. Naujoji tvarka taksi įmonėms leis automobiliuose turėti spausdintuvus, kurie būtų sujungti su taksometru.

Pasaulinė drabužių ir aksesuarų gamintoja Italijos kompanija „Benetton“ traukiasi iš biržos po 26 metus trukusios viešosios prekybos akcijomis, praneša laikraštis „Corriere della Sera“. Benetonų (Benetton) šeima paskelbė išpirksianti mažumos akcininkų turimą dalį. Apie „Benetton“ pasitraukimą iš biržos buvo paskelbta netrukus po pranešimų apie tai, kad Italijos kompanija svarsto galimybę susijungti su Ispanijos mažmenininke „Inditex“, kuriai priklauso „Zara“ prekės ženklas.

Jau baigėsi pirmasis investicijų ir turto valdymo bendrovės  „Finasta“, vienos didžiausių  finansavimo paslaugų bendrovių  „Snoro lizingas“ bei „Snoro“ banko mažmeninės bankininkystės tinklo pardavimo proceso etapas. Dėl šių verslų investuotojai parodė didelį susidomėjimą – sulaukta  daug neprivalomųjų preliminarių pasiūlymų.

Šiandien „Facebook“ pradės viešai prekiauti kompanijos akcijomis, praneša „International Financing Review“. Ekspertai tikėjosi, kad „Facebook“ pirminis viešas akcijų pasiūlymas (IPO) sieks 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau kompanija nutarė sumažinti šį skaičių iki 5 mlrd. JAV dolerių. „Facebook“ nusprendė patikrinti kaip seksis išplatinti pirmąją akcijų emisiją. Sulaukusi sėkmės kompanija ketina tęsti akcijų platinimą.

Ieškantieji poros, laimingos sąjungos skųstis šiemet neturėtų. Beveik visus 2012-uosius angelai sargai padės ieškoti išrinktojo. Iki kovo pradžios Baltasis Mėnulis (Selenė), siejamas su angelais sargais, judės didžiuoju meilės ženklu Liūtu. Jis primena, kad svarbiausios meilės sąlygos yra tyras vaikiškas džiaugsmas (Liūtas siejamas su vaikais) ir meile sau – tikra, nesuvaidinta, kaip mažų vaikų. Prisiminkite vaikystę, kai buvo gera ir vertinote, puoselėjote save.

2011 metais buitinės technikos rinka paaugo 13 proc. Kaip skaičiuoja „Topo centro“ atstovai, praeitais metais rinką labiausiai „maitino“ televizoriai (jų pardavimai išaugo 44 proc.), nešiojamieji kompiuteriai (20 proc.), skaitmeniniai fotoaparatai (21 proc.) Augo TV, krito DVD pardavimai „Visi buitiniai prietaisai, kuriuos pirko lietuviai, atpigo apie 10 proc.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Pusė darbuotojų ir darbo ieškančiųjų pripažįsta, kad šiuo metu jiems svarbiausia ne karjeros galimybės, ne darbo pobūdis ar atmosfera darbe, bet atlyginimas. O patys darbdaviai nėra linkę iškart atskleisti visų žaidimo taisyklių ir įvardinti, koks atlyginimas siūlomas, paskelbus darbo skelbimą. Vos dešimtadalyje darbo pasiūlymų skelbimų tiksliai nurodoma, kokio atlygio kandidatas gali tikėtis. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Sunkumų drebinama telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia Siemens Networks“ paskelbė panaikinsianti 2,9 tūkst. darbo vietų Vokietijoje - beveik trečdalį visų Vokietijos padalinio etatų, skelbia „Associated Press“. „Nokia Siemens“ darbuotojų profsąjungos atstovas pareiškė, kad profsąjunga nesutinka su tokiu sprendimu ir ketina bandyti išsaugoti tiek darbo vietų, kiek įmanoma. Tuo tarpu koncernas ketina atleisti darbuotojus ne tik Vokietijoje. Pasak „Reuters“, dar 1,2 tūkst.

Didžioji Britanija pasirengusi „atverti duris“ Prancūzijos bankininkams, nepatenkintiems planuojamu finansinių sandorių mokesčiu. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, rašo „The Guardian“. D. Cameronas pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė apie planus nuo šių metų rugpjūčio įvesti finansinių sandorių mokestį, nepriklausomai nuo kitų Europos valstybių pozicijos.

Lietuvoje antrus metus iš eilės bus paskelbtas turtingiausių šalies verslininkų šimtukas, kurį sudarė savaitraštis „Ekonomika.lt“. Tai – vienintelis tokios apimties turtuolių reitingas, plačiai nušviečiantis finansinę verslininkų padėtį Lietuvoje. Šiuo reitingu siekiama ne tik pasidžiaugti verslininkų sėkmės istorijomis, bet ir suteikti daugiau viešumo apie jų valdomą turtą. „Manau, kad paviešinus, kas ir kokį turtą valdo mūsų šalyje, kokiu būdu jis buvo uždirbtas, bus daugiau skaidrumo.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

Kiekvienų metų pradžia Londono Sičio ir Niujorko Volstrito bankininkams reiškia viena – tuoj prasidės premijų sezonas ir konkurencinė kova dėl vietos po saule. Tačiau panašu, kad šiemet įprastomis milijoninėmis premijomis galės pasilepinti vos vienas kitas bankininkystės virtuozas. Didžiosioms finansų institucijoms karpant išlaidas, nepakankamu užmokesčiu nepatenkintos bankininkystės žvaigždės ir prekiautojai akcijomis meta darbus.

Vaikai gimsta iš meilės, bet vien jos nepakanka. Šeimos finansų specialistai perspėja, kad taupyti atžaloms reikia pradėti gerokai anksčiau nei šios gimsta, mat kūdikio atsiradimas šeimoje gerokai palengvina pinigines. Naivu tikėtis, kad dauguma demografinę šalies padėtį gerinančių tautiečių, planuodami šeimos pagausėjimą, pradės taupyti, kad vėliau nepajustų drastiško kišenių ištuštėjimo.

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį. Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų.

Pastaraisiais metais nepaliaujamai augant maisto kainoms, žemdirbių kišenės nesipučia. Žemės ūkio produkcijos gamintojų pečius vis labiau slegia didėjančių gamybos sąnaudų ir augančių įvairiausių reikalavimų našta, o perdirbėjų ir prekybininkų pelnai nemažėja. Brangstantis maistas, atotrūkis tarp gamintojų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų, augančios gamybos sąnaudos verčia susirūpinti ir ES institucijos.

Niujorko valstijos gyventojas, specialiai pirkęs tik iš „natūralių produktų“ pagamintus traškučius, taip jais nusivylė, jog nusprendė atlikti produkcijos tyrimą. Gauti rezultatai taip supykdė vyrą, kad jis įtūžį ruošiasi išlieti teisme – prieš „Frito – Lay“ kompaniją šią savaitę pateikė teismo ieškinį, kuris netrukus gali tapti kolektyviniu.

Vilniaus daugiabučiuose, prisijungusiuose prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, 2011 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 35. Šis rodiklis sumažėjo 7 proc., palyginus su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kuomet buvo 38. Tai rodo Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA), visoje Lietuvoje vykdančios minėtą programą, duomenys. Kuo svertinis šilumos koeficientas mažesnis, tuo efektyviau daugiabučiai vartoja šilumą.

Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.

Sheffieldo universiteto studentė Lauren Platts, lapkričio mėnesį pirkdama tariamos degtinės butelį už vos £5.99, išgirdo prekeivį juokaujant, kad ši degtinė ją apakinsianti. Ji nė nebūtų pagalvojus, kad tai visai ne pokštas. Gėrimo, kurį mergina nusipirko, poveikis buvo neįprastai stiprus ir merginos rega tikrai sutriko po to, kai ji išgėrė trečdalį butelio turinio, maišydama jį su saldžiais gazuotais gėrimais. Po vakarėlio mergina net porą dienų nesugebėjo atsikelti iš lovos.

Vieni ieško būdų, kaip puoselėti plaukus, kiti domisi, kaip juos parduoti. Nors taip užsidirbti nėra  populiaru, tačiau tokiu būdu prisidurti prie stipendijos ar algos ryžtasi ne viena. Į supirkėjus kreipiasi ir merginos, ir mamos – šios atneša dukrų kasas. Tai tapo kai kurių panevėžiečių trumpalaikiu pajamų šaltiniu. Parduoda plaukus Vieni ieško būdų, kaip puoselėti plaukus, kiti domisi, kaip juos parduoti.

Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,3 proc., praneša Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“. „Rosstat“ apskaičiuotas BVP prieaugis – 0,2 proc. didesnis nei prognozavo šalies Ekonomikos plėtros ministerija ir 0,1 proc. didesnis už šalies premjero Vladimiro Putino prognozę. Palyginus su 2010 metais, bendri augimo tempai beveik nepasikeitė. BVP augimas daugiausia siejamas su padidėjusiomis pramonės atsargomis. 2010 metais jos sudarė 1 proc.

Darbo pokalbių metu užduodami klausimai gali skirtis iš esmės, bet visais jais potencialus jūsų darbdavys bando išsiaiškinti tuos pačius dalykus: jūsų patirtį ir gebėjimus atlikti jums siūlomą darbą; jūsų entuziazmą ir susidomėjimą siūlomu darbu; jūsų tinkamumą konkrečiai darbo pozicijai. „Telegraph.co.uk“ įvardija dešimt dažniausių klausimų, užduodamų darbo pokalbio metu.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas, skelbia agentūra „Eurostat“. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, kurias vienija bendra valiuta, gruodžio mėnesį buvo 10,4 procentai bedarbių. Lapkričio mėnesį nedarbo lygis siekė 10,3 proc., skelbia bbc.co.uk. Gruodį net 16,5 mln. žmonių euro zonoje neturėjo darbo, 751 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (22,9 proc.), žemiausias – Austrijoje (4,1 proc.

Lenkija pasitvirtino savo šalies prekės ženklą, kuriuo jau šiemet žymės savas prekes. Tai, ekspertų teigimu, pirmiausiai pajus Lietuvos maisto pramonė. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, išskirtus lenkiškus produktus, kurie jau ir taip žinomi kaip pigesni, lietuviai, tikėtina, dar labiau pirks, o brangesnės lietuviškos produkcijos lentynose gali mažėti. Prekės ženklą kaimyninė Lenkija sukūrė ir ims naudoti šiemet.

Valstybės parama biodegalams gaminti, kuriai išleista 67,2 mln. latų (apie 330 mln. litų), nepasiteisino, pripažino Latvijos ūkio ministras. 2003-2010 metų programoje buvo numatyta, kad biodegalų dalis padidės iki 5,75 proc. visos degalų rinkos, o faktiškai 2010 metais šis rodiklis tebuvo 2,96 proc., žurnalistams antradienį sakė ministras Danielis Pavliutas. Planuota, kad 2010 metais Latvijoje bus pagaminta 75 tūkst. tonų biodegalų, o pagaminta tik 58,3 tūkst. tonų, įskaitant ir 39 tūkst.

Draudimo bendrovės DNB skambučių centro Norvegijoje darbuotojai protestuoja prieš naujomis technologijomis paremtą stebėjimo sistemą, kuri fiksuoja, kiek laiko jie praleidžia tualete, skelbia „telegraph.co.uk“. Darbuotojams leidžiama per dieną tualete praleisti ne ilgiau nei aštuonias minutes ir jei jie viršija tam skirtą laiką, vadovus informuoja mirgančios lemputės.

Gerų vadovų Lietuvoje trūksta, tikina ekspertai. Tam, kad juos sumedžiotų, įmonės kartais ryžtasi mokėti ne tik didelius atlyginimus vadovams, bet ir baudas konkurentams už jų perpirkimą. O pačių galvų medžiotojų – vadovų paieškos ekspertų – požiūris į „medžioklę“ skiriasi kaip diena ir naktis.

„Rogers Holdings“ vykdantysis direktorius Jimas Rogersas teigia net nesvarstantis galimybės įsigyti „Facebook“ akcijų, nes jų kaina bus pernelyg aukšta, rašo CNBC. J.Rogersas sako nemėgstantis investuoti į tokio pobūdžio vertybinius popierius, nors daugelis žmonių neretai susigundo sparčiai brangstančiomis IT kompanijų akcijomis. Investuotojai atsižvelgia į jo nuomonę.

Pasienyje su Baltarusija susidariusios vilkikų eilės artėjant savaitgaliui ir didėjant grįžtančių iš Rusijos autotraukinių skaičiui greitai nesumažės, mano nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Didžiausia sunkvežimių eilė yra susikaupusi Medininkų-Kamenyj Log poste iš Baltarusijos pusės – antradienį čia laukė apie 350 vilkikų.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.

Viešbučius internetu rezervuojanti bendrovė „Hotel.info“ paskelbė, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį nakvynė Lietuvoje kainavo pigiausiai Europoje. Lietuvoje svečiai mokėjo vidutiniškai 51,68 svaro (212 litų) už naktį. „Hotel.info“ apibendrina, kad Rytų ir Vidurio Europa yra itin patraukli keliautojams, kadangi tarp pigiausių šalių taip pat patenka Čekija, Vengrija, Lenkija ir Bulgarija. Be to, per metus nakvynė viešbučiuose labiausiai – beveik 7 proc. – sumažėjo Lenkijoje.

Antradienį, sausio 31 d. sostinėje vykusioje spaudos konferencijoje valstybinė įmonė „Regitra“ kartu su Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pristatė praėjusių metų automobilių registravimo rezultatus ir paskelbė pirmines prognozes ateinantiems metams. Kaip pažymėjo abiejų organizacijų atstovai, automobilių parkas šalyje ir toliau plečiasi, tačiau jo kokybė prastėja.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Prancūzijos kompanija „Carrefour“, didžiausia Europoje mažmeninės prekybos bendrovė, atleido savo vykdomąjį direktorių Larsą Olofssoną. L. Olofssoną šiame poste pakeis Georges Plassatas, kuris naująsias pareigas pradės eiti nuo birželio 18 dienos. Priimti tokį sprendimą paskatino nepatenkinami korporacijos finansiniai rodikliai. Nuo 2009 m. sausio, kai L. Olofssonas buvo paskirtas direktoriumi, „Carrefour“ neteko apie 7 mlrd. eurų rinkos vertės.

Kol Lietuva kantriai tebelaukia laikinųjų branduolinio kuro saugyklų, šalies likimo seserys Slovakija ir Bulgarija tokias jau įsirengė ir planuoja tolesnius atominių elektrinių uždarymo darbus. Turėdama didelį įdirbį šioje srityje Slovakija uždaro Bohunicos atominę elektrinę be panikos, kai Bulgarijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, apie Kozlodujaus atominius reaktorius verda karštų aistrų.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) vasario 3-5 dienomis į Vilnių sukvies daugiau kaip 100 Prancūzijos turizmo paslaugų verslo ir žiniasklaidos atstovų. Vilniuje šiais metais savo tradicinį kasmetinį susitikimą rengiantys Prancūzijos kelionių organizatoriai aptars galimybes plėtoti turizmo paslaugas Baltijos šalyse.

Jau artimiausiu metu Rusijos automobilių pramonės giganto „AvtoVAZ“ kontrolinis akcijų paketas atiteks „Renault-Nissan“ aljansui. Gali būti, kad „Lada“ markės automobilius gaminantį milžiną vakariečiai valdys jau vasario pabaigoje. Rusijos automobilių koncerno bendraturčiai jau patvirtino, kad aptartos ir suderintos visos būsimo sandorio detalės. Manoma, kad sutartis pasirašyta bus vasario pabaigoje, arba, pirmomis kovo dienomis. „RBC Daily“ skelbia, kad sandorio suma dar nėra žinoma.

Įmonių indėlių banke vidutinė suma praėjusiais metais nežymiai mažėjo, tačiau indėlių padėta daugiau ir ilgesniam laikotarpiui, o susidomėjimas retesnėmis valiutomis augo. Praėjusiais metais vidutinė įmonės indėlio suma buvo 3,2 mln. litų. Lyginant su 2010 metais, vidutinė indėlio suma sumažėjo 9 proc. Per metus įmonių, sudariusių indėlio sutartį, skaičius išaugo 1,4 karto. Tai rodo „Danske“ banko indėlių statistika. Praėjusiais metais pastebimai ilgėjo indėlio sutarties laikotarpis.

Derybos su tiekėjais ir klientais yra įprasta ir neatsiejama kiekvieno verslo dalis. Tačiau pakreipti derybas sau palankia linkme pavyksta toli gražu ne visiems ir ne visada. Vienas iš svarbiausių derybų etapų – pasiruošimas, kuris gali suteikti didesnį pasitikėjimą ir užtikrintumą bei slaptų „kozirių“, praversiančių kritiniais momentais. Ruošiantis deryboms su klientais, pirmiausia identifikuokite kliento ir savo vaidmenį.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo, kad pasaulis turi suskubti imtis priemonių, nes, smarkiai didėjant žmonių skaičiui, gali pritrūkti maisto, vandens ir energijos. Išteklių paklausa rekordiškai išaugs, nes prognozuojama, kad iki 2040-ųjų planetos gyventojų skaičius nuo 7 milijardų išaugs iki 9 milijardų. Be to, per ateinančius 20 metų vidurinioji klasė padidės 3 milijardais gyventojų. JT teigia, kad jau 2030 metais pasauliui reikės bent 50 proc. daugiau maisto, 45 proc.

Investuotojų asociacijos suvienyti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai kreipėsi į teismą. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pareiškę 410 smulkiųjų investuotojų prašo grąžinti 8,172 mln. litų. „Po sėkmingai pasibaigusios bylos dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos, pavyko suburti dar didesnę smulkiųjų akcininkų grupę, kuri reikalauja grąžinti deponuotas lėšas už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams. Pasak D. Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

Lietuvos verslo konkurencingumas ir gyventojų gerovė itin priklauso nuo energijos išteklių kainų. Skaičiuojama, kad pasaulinei naftos kainai pakilus tik 20 dolerių už barelį, per metus iš Lietuvos Rytų kryptimi papildomai iškeliauja vienas milijardas litų. Elektros energijos Lietuva 2011 metais per 11 mėnesių importavo už 1 mlrd.189 mln. litų. Tai 378 mln.