Verslas

Kovo–gegužės mėnesiais registruojama daugiausia žalų dėl pažeistų automobilių stiklų, nes keliuose po žiemos gausu smulkių akmenukų. Kaip rodo vienos draudimo bendrovės statistika, pavasarį registruojama 30 proc. daugiau tokių žalų nei kitais metų laikais, o, palyginti su mažiausiai nuostolių langams sukeliančiu žiemos sezonu – augimas net 50 proc.

Pernai nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas sujungė Taurus ir miestą, lengviau pasiekti tapo kadaise poilsiautojų mėgtą hipodromą. Tiesa, dabar jis apaugęs žolėmis, medeliais ir nenaudojamas. Hipodromo žemę svarstyta leisti privatizuoti ir statyti ten gyvenamuosius namus. Tačiau idėjos atsisakyta. Tikimasi, kad atsiradus investuotojams erdvė būtų pritaikyta turistams. Idėją straipsniui pasiūlė hipodromo kaimynė – Senvagės gatvės gyventoja.

2014 m. daugiau nei ketvirtadalį tiekiamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) Lietuvoje sudarė hidroenergija (27,4 %). Pasitelkiant vandenį per metus buvo pagaminta apie 394 mln. kWh elektros. Iš AEI pagaminta elektros energija praėjusiais metais sudarė 14,6 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Energija iš vandens buvo antra pagal tiekiamą kiekį. Didžiausią AEI elektros energijos dalį sudarė vėjo energija. „Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad socialinio draudimo sistema būtų keičiama, efektyviau ir teisingiau perskirstant biudžeto lėšas, o ne daugiau jų išleidžiant. Mokslininkams rengiant naują socialinį modelį, jo socialinio draudimo dalį kūręs R.Lazutka sako, kad jis turėtų padidinti teisingumo jausmą ir paskatinti žmones noriau dalyvauti socialinio draudimo sistemoje.

 Jei gydytojo kabineto ar grožio salono laukiamajame neradote naujausio populiaraus žurnalo numerio, tai gali reikšti, kad jį negrąžinamai „pasiskolino“ prieš jus apsilankęs klientas. LRT.lt pašnekovai neslepia: iš grožio ir sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų laukiamųjų dažniausiai dingsta populiarūs lengvo turinio žurnalai su daugybe nuotraukų, o rimtesni leidiniai lieka nepaliesti. „Tikrai taip, kartais klientai pasiima žurnalus iš stendų.

 Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba. Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske.

 Lietuvoje pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai gali išaugti tik tuo atveju, jei atsigaus ekonomika Vakarų Europoje, teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. „Matom, kad beveik visos NVS šalys devalvavo savo valiutą, kad galėtų kažkiek eksportuoti į Rusiją, tačiau joms europietiškos ir lietuviškos prekės yra per brangios šiandien, ta pati Rusija irgi didžiuliame neapibrėžtume. Dėl trečiųjų šalių – tam reikia laiko.

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015-2017 metams ir parengė jas 2018 metams. Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas. Nors numatomas lėtesnis, nei prognozuota praėjusių metų rudenį, Lietuvos ekonomikos augimas, jis esą ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje, sakoma pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti Lietuvos degalinių sąjungos (LDS) ir Konkurencijos tarybos ginčą dėl pastarosios atsisakymo pradėti tirti akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje.

 Euro zonoje prognozuojamas gamintojų nuotaikų gerėjimas. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad euro zonos gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas pagerės nuo 51 vasarį iki 51,5 kovą. Efektas – ir BVP augimui Minėtas gamybos sektoriaus pasitikėjimo indeksas (PMI) bus skelbiamas antradienį.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus.

 Europos Komisija paskelbė, kad 2014 m. beveik 2500 rūšių pavojingų produktų  – nuo žaislų iki transporto priemonių – arba nebuvo įleista į ES rinką, arba buvo pašalinta iš rinkos dėl galimo pavojaus ES vartotojams. Šis skaičius, palyginti su 2013 m., padidėjo 3 %.   Jau 12 metų Europos Komisija ir ES valstybės narės bendradarbiauja, kad Europos rinkoms teikiamos prekės būtų saugios. Todėl naudojamasi skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema.

Ukraina nuo balandžio 1 dienos stabdo gamtinių dujų importą iš Rusijos, pranešė Ukrainos energetikos ministras Vladimiras Demčyšynas. Jo žodžiais, taip nuspręsta todėl, jog „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina yra didesnė nei iš Europos importuojamų. Kijevas siekė, kad Maskva nuo balandžio sumažintų dujų kainą iki 250 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Dabar Ukrainos „Naftogaz“ Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ už tūkstantį kubų dujų moka 329 dolerius.

 Pagal Lietuvoje įsikūrusių arba plėtrą vykdžiusių užsienio kompanijų skaičių vienam gyventojui 2014 m. Lietuva tvirtai pirmavo regione, o užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skaičiavo rekordinius rezultatus – 29 Lietuvoje įsikūrusias užsienio kompanijas, kurios per artimiausius trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Estijos nacionalinės televizijos ekonomikos laida „Kapital“ domisi, kodėl Lietuva gerokai sėkmingiau pritraukia investicijas nei Estija.

 Aurelija Kaškelevičienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sostinėje Helsinkyje ir prie jo prisišliejusiuose  Espo ir Vantos miestuose nuomojamų butų pasiūla netenkina paklausos. Nors kasmet statoma vis daugiau nuomai skirtų daugiabučių, vienas projektas sulaukė išskirtinio dėmesio. Vantos mieste planuojama statyti daugiaaukštį, kuriame butų plotas butų tik 15 kvadratinių metrų. Tokius butus numatoma nuomoti už 500 eurų per mėnesį.

Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ gali jau nuo balandžio mėnesio uždrausti visą augalinės produkcijos eksportą iš Serbijos. Priežastis – galimas obuolių iš Lenkijos reeksportas į Rusiją. Apie galimą augalinės produkcijos eksporto iš Serbijos draudimą paskelbė tarnybos atstovė spaudai Julija Trofimova. Šį savaitgalį „Rosselchoznadzor“ užfiksavo didelį srautą obuolių iš Serbijos tiekimą į Rusiją. Tarnyba paprašė pasiaiškinti savo serbų kolegų, kokia jų kilmė.

 Įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą vasario mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,42 mlrd. EUR. Šiuo metu viena iš keturių įmonių Lietuvoje turi bent vieną pradelstą įsiskolinimą, dėl kurio galimybės gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui ar plėtrai yra ribotos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Paprastai patyčių išraiška darbe būna gana subtili ir rafinuota, tačiau jos tikrai egzistuoja, sako Kauno technologijos universiteto psichologė Milda Perminienė. „Yra kelios patyčių formos. Visų pirma yra patyčios, nukreiptos į darbą. Tai – nepagrįsta kritika: nors jūs viską puikiausiai atlikote, vis tiek randama smulkmenų, suteikiančių galimybę kritikuoti, pažeminti, neįvertinti.

Į Angliją išvykęs gyventi ir dirbti Linas pyksta ant tų, kurie sako, kad emigrantai išduoda savo šalį. „Tai nesąmonė – tiesiog nebuvo kitos išeities“, – aiškina jis savo sprendimą palikti Lietuvą LRT Televizijos laidoje „Emigrantai“. Lietuvoje – nepavyko „Visada norėjau turėti daug pinigų, būti finansiškai nepriklausomas“, – tokiais žodžiais savo istoriją pradeda Linas Malčius, iš Švenčionėlių laimės ieškoti emigravęs į vidurio Anglijoje esantį Granthamą. Nedidelį, bet jaukų miestelį.

Pieno gamintojai norėtų, kad valdžia nubrėžtų aiškią skirtį tarp tikrų žemdirbių kooperatyvų ir tų, už kurių nugarų esą velkasi perdirbėjų šešėlis. Kaip atskirti tikrus ir tariamus kooperatyvus, kurie esą tik imituoja žemdirbių kooperaciją, jei ir vieni, ir kiti gauna Žemės ūkio ministerijos pripažinimą? Pieno gamintojams ypač dabar svarbu, kad būtų išgryninta kooperacija, nes netrukus prasidės europinės paramos dalybos.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prestižiniame Vilniaus Antakalnio rajone dėl pažeidimų sustabdyta gyvenamųjų namų statyba. Saugomoje teritorijoje darbai vyko neatlikus archeologinių tyrimų, be to, savavališkai iškirsti medžiai. Vos už keliasdešimties metrų nuo barokinės Petro ir Povilo bažnyčios ir vienuolyno prasideda statybos. Teritorija priskirta Vilniaus senamiesčio apsaugos zonai, taip pat bažnyčios bei vienuolyno vizualinės apsaugos zonai.

 Ukraina šeštadienį pareiškė, kad tikisi susitarti dėl mažesnės Rusijos tiekiamų dujų kainos per trišales derybas, kurios ateinantį mėnesį turėtų būti atnaujintos Berlyne, su Europos Sąjunga. „Ukraina tikisi, kad kaina antrame ketvirtyje bus 250 JAV dolerių (232 eurai pagal dabartinį kursą) už 1 000 kubinių metrų“, – sakoma Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministro Volodymyro Demčyšyno pranešime, kurį paskelbė jo ministerija.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt   Ekspertai sako, kad mažėjančią emigraciją lemia gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje bei auganti konkurencija kitų šalių darbo rinkoje. Šios priežastys, anot specialistų, taip pat skatina išvykusiuosius grįžti į Tėvynę. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 36 tūkstančiai, o grįžo beveik 20 tūkstančių žmonių.

Diana Garmašaitė, geopolitika.lt Neramumai Ukrainoje tapo pagrindiniu katalizatoriumi, sąlygojusiu besitęsiančią Rusijos ir Vakarų pasaulio krizę. Dėl to ir pasaulio politinėje darbotvarkėje tikėtis stagnacijos neverta: kai Europos Sąjunga ir JAV, reaguodamos į neteisėtą Krymo aneksiją, paskelbė sankcijas Rusijai, Maskva garsiai eskalavo persiorientuojanti į bene svarbiausią Rytų Azijos regiono žaidėją – Kiniją.

Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.

LRT Televizijos laida „Stilius“, LRT.lt „Kartais saldumas, visą dieną esantis burnoje, vargina. Ateini ir – dar šitą reikia paragauti, gal ne...“, – pasakoja šokoladinės savininkas, konditeris Ali Gadžijevas, teigiantis, kad nepaisant tokių akimirkų, saldumynus labai mėgstąs. Jo teigimu, „suvalgyti skanų saldumyną yra kaip mini orgazmas“. Ali tiki, kad konditerija yra ta sritis, kur galima atrasti ir kurti dar labai ir labai daug.

 Vasarą į darbo rinką pradeda plūsti įvairias mokymo įstaigas šviežiai pabaigę absolventai, kupini vilčių pradėti karjerą išsvajotose darbovietėse. Deja, dažniausiai šios svajonės pradeda tirpti jau po pirmo darbo pokalbio, taip ir nesulaukus lemtingojo skambučio iš darbdavio. Kaip palikti tinkamą įspūdį pokalbio metu jaunuoliams tampa tikra mįsle. Tuo tarpu daugelis įmonių, ieškančių potencialių darbuotojų, teigia pasigendantys rimtai dirbti pasiruošusių kandidatų.

„Gelbėkit vaikus“ paramos koncerto „Už vaikystę“ metu, Lietuvos žmonės vargstantiems Lietuvos vaikams paaukojo daugiau nei 135 000 eurų. Be to, daugiau nei 6000 eurų buvo paaukoti aukojimo portale Aukok.lt.

 Inga Kontrimavičiūtė Saulėtąjį Europos kultūros lopšį Graikiją myli turistai, bet ne emigrantai. Lietuvą į Antikos filosofų šalį kasmet iškeičia vos apie 90 išvykstančiųjų. Tai juokingai mažai, palyginti su pagrindiniu lietuvių traukos centru Jungtine Karalyste, į kurią per metus emigruoja beveik 18 000 tautiečių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, į Graikiją plūdę lietuviai dabar kraunasi lagaminus.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Šiauliuose atidaryta moderni metalo apdirbimo ir detalių gamykla. Švedijos įmonių grupei ROL priklausanti „Statga“ į naują statinį investavo 6,5 milijono eurų. Tai – ketvirtoji įmonė Šiaulių pramonės parke. Naujosios gamyklos atidarymas prasidėjo kartu su Saulės užtemimu. Svečius sudomino abu įvykiai. O duris atvėrusi gamykla gamina metalines baldų dalis ir prekybos įrangos komponentus. Joje sumontuota daugiau nei 1 mln.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Kainų komisija patvirtino dujų perdavimo tinklo plėtros iki 2023-ųjų planą. Per artimiausią dešimtmetį dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber grid“ turi nutiesti dujotiekių jungtį į Lenkiją, magistralinio dujotiekio atkarpą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, paspartinti suskystintųjų dujų kelią į Latviją, antru vamzdžiu padidinti magistralinio dujotiekio nuo Vilniaus į Šakius pajėgumą.

 Šiandien Lietuvoje prasideda priešvelykinė „Maisto banko“ akcija. Jos pradžią paskelbė naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Nacionalinės akcijos iniciatoriai, jos partneriai ir savanoriai aukoti maisto produktų skurstantiems kviečia jau aštuonioliktąjį kartą.

 Siekiant mažinti alkoholio vartojimą, nuo 2018 metų stiprius gėrimus siūloma parduoti tik specializuotose parduotuvėse, o prekybos centrų skyriuose - tik iki 15 laipsnių stiprumo gėrimus. Be to, siūloma trimis valandomis sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką - leisti juo prekiauti nuo 10 iki 21 val. Dabar prekiaujama nuo 8 iki 22 val. Po 21 val. iš maitinimo įstaigų alkoholio išsinešti nebūtų galima, o iki tol - tik išpilstytoje taroje, o ne atkimštame butelyje.

 Iš Vokietijos į Klaipėdos uostą atplukdytas didžiausias Baltijos šalyse automobilinis teleskopinis kranas. Net 500 tonų keliamosios galios naująjį kraną pagal specialų užsakymą už 2,9 mln. eurų įsigijo „Strėlė logistics“ bendrovė iš „Liebherr“ gamintojo.

 Kai Lietuva lyginama su kitomis šalimis, dažnai pastebimi kelis kartus didesni atlyginimai Vokietijoje ar Švedijoje. Tačiau turime dairytis ne į atlyginimų skirtumus, o į tai, dėl kokios ekonomikos politikos šalys jų yra pasiekusios, sako LRT.lt pašnekovai. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per ketvirtį amžiaus pasiekė tikrai nemažai, bet jau laikas išjungti autopiloto režimą, imtis ekonomikos reformų, nes artėja sudėtingi savarankiško ekonominio augimo laikai.

 Mažylių laukiantiems tėveliams, kurių atžalos pasaulį turėtų išvysti per Šv. Velykas, verta suklusti -„Technorama“, parduodanti garso, vaizdo, buitinę ir kompiuterinę techniką Šv. Velykų pirmąją dieną gimusiems mažyliams padovanos po skalbyklę! Vaikelio atėjimas į šį pasaulį yra lydimas saldaus laukimo pabaigos, džiaugsmingų šypsenų ir sveikinimų, tačiau idėjos autoriai supranta ir nemenką vargą, kuris užgula tėvelių pečius.

 Tolimųjų reisų vairuotojų atliekamas darbas ypatingas tuo, jog darbuotojai ilgą laiką būna kelionėje, todėl jiems yra numatomos įvairios garantijos, kompensacijos dėl kelionių metu galinčių atsirasti papildomų išlaidų bei nepatogumų ir užtikrinama vienoda teisinė apsauga. Tačiau dažnai iškyla problema, kaip užtikrinti, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos tolimųjų reisų vairuotojams numatytos teisinės garantijos ir kompensacijos būtų taikomos praktikoje.

LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Nors pastaruoju metu daugėja bylinėjimųsi teisme, etiško advokato pareiga – patarti, kaip to išvengti. Be to, advokato pajamos susidaro ne tik iš teisminių procesų, todėl nerimauti, kad didėjantis bylų skaičius keltų grėsmę, dar neverta. Taip sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Advokatas kaip ir bet koks kitas žmogus turi gyventi oriai, o jo pajamas susidaro ne tik bylinėjimasis bet ir patarimai, kaip elgtis, kad jo nebūtų.

 Verslininko Nerijaus istorija įkvėps visus, manančius, kad praturtėti užsienyje – neįmanoma, kad emigrantai – tik pigi darbo jėga, pasmerkta visą gyvenimą lenkti nugaras fabrikuose dėl sotesnio kąsnio ir šviesesnės vaikų ateities. Tačiau Nerijaus sėkmės istorija Švedijoje – pribloškianti. Kai jis buvo vaikas, ne visada turėjo, ką valgyti. O dabar jo įkurti verslai išmaitina keliasdešimt šeimų ir toliau plečiasi. Emigrantas Nerijus Švedijoje įkūrė tikrą statybų imperiją.

Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.

 Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, reaguodamas į viešas diskusijas, pabrėžė, kad ministerija pritaria ne visiems mokslininkų siūlymams dėl vaiko priežiūros išmokų. „Tik primenu, kad socialinio modelio rengimas yra mokslininkų siūlymai, kurie teikiami diskusijai socialiniams partneriams, visuomenei, tačiau nereiškia, kad visi be išimties siūlymai bus teikiami kaip teisės aktai”, - pažymėjo viceministras L. Bartkevičius.

 2015 m. kovo 26–28 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015“. Tai dvidešimtoji pavasarinė ir iš viso keturiasdešimtoji paroda rengiama Universitete. Dienraščio „Verslo žinios“ apklausų duomenimis žemės ūkio paroda „Ką pasėsi....“ jau daug metų yra didžiausia Lietuvoje rengiama paroda. „Ką pasėsi... 2015“ dalyvaus 311 firmų ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams išmokų mokėjimo tvarką. SADM yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį, rašo naujienų portalas delfi.lt. Tėvams, pasirinkusiems gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, tvarka iš esmės nesikeistų.

 Vienus rinkimus keičia kiti – „Maisto banko“ akcijoje penktadienį ir šeštadienį 73 miestuose bus renkamas maistas skurstantiems. Tradiciškai skurdžiai gyvenantiems žmonėms bus prašoma aukoti kruopų, makaronų, aliejaus, miltų, konservų ar kitų ilgai negendančių maisto produktų. Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena 610 tūkstančių žmonių. „Spinter“ apklausų duomenimis, pastaraisiais metais maisto paaukoja kas trečias lietuvis.

 Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotams pratęsus trečiadienį pradėtą streiką, penktadienį vėl atšaukti skrydžiai tarp Vilniaus ir Frankfurto. Lietuvos oro uostų atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, jog penktadienį atšaukti 2 skrydžiai iš Vilniaus. Ketvirtadienį jie nebuvo atšaukti, nes streikuojantys pilotai tądien nenutraukė vidutinio ir trumpo nuotolio skrydžių. Bendrovė penktadienį atšaukė 700 skrydžių – maždaug pusę planuotų skrydžių.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo gegužės pirmos dienos, norint patekti į saugomas teritorijas Lietuvoje, teks įsigyti vieną eurą kainuojantį bilietą. Tai numatyta projekte, kurį šiomis dienomis turi pasirašyti aplinkos ministras. Tokiai tvarkai priešinasi Klaipėdos valdžia.

Ukrainoje, Kijeve šeštadienį prasideda savaitę truksiantis projektas „Dėkojame Lietuvai“. Projekto tikslas – padėkoti Lietuvai už paramą Ukrainai tarptautinėje arenoje, supažindinti ukrainiečius su Lietuvos verslo ir turizmo galimybėmis, kulinariniu paveldu. Lietuvos verslininkai, dirbantys Ukrainoje, šioje prekybos–laisvalaikio galerijoje įkurs Lietuvą pristatančią ekspoziciją.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.

Nors traumos dažniausiai asocijuojasi su nutrūktgalviškais vairuotojais, apsnigtais keliais ar piktais mušeikomis, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nelaimės ištinka atrodo pačiose nekalčiausiose vietose. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai pačios keisčiausios traumos žmonių tykojo kirpykloje bei mokyklos klasėje.   „2014 m. gavome pranešimą apie mokytoją, kuriai bevedant pamoką ant galvos užkrito pakabintas bareljefas.