Verslas

 Jau antrą savaitę iš eilės vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo 8 proc. – siekė 39,39 EUR/MWh. Tokį kainų kritimą lėmė 27 proc. didesni elektros perdavimo pajėgumai iš Estijos ir Rusijos. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje svyravo nuo 5,06 EUR/MWh iki 58,10 EUR/MWh. Augo „Estlink” jungties pajėgumai Estijoje vidutinė elektros kaina sumažėjo 13 proc. ir tesiekė 24,61 EUR/MWh. Čia kainos svyravo nuo 4,06 EUR MWh iki 57,99 EUR/MWh.

 Nuo šiol Vilniaus Savivaldybės darbuotojai turi teisę individualiai pasirinkti, kada ateiti į darbą ir kada iš jo išeiti. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, leista rinktis ne daugiau kaip dviem valandomis skirtis galinčią darbo laiko pradžią ir pabaigą, išlaikant nustatytą 8 valandų darbo dienos, 40 valandų trukmės 5 darbo dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis darbo laiko režimą.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

 Seimui dar metams pratęsus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, šios pataisos iniciatorius, „darbietis“ Kęstutis Daukšys „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad valdžia nerado sprendimo, kaip būtų galima kompensuoti lengvatos šildymui panaikinimą, todėl ir buvo nutarta tą lengvatą palikti.

 Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu.

Politikai nutarė vieneriems metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, nes atsisakant šios lengvatos, reikia dar labiau sumažinti šilumos kainą, teigia premjeras. „Iki Seimo rinkimų (iki kitų metų liepos 1-osios pratęsta lengvata, rinkimai - spalį - BNS) tikriausiai dėl to, kad pratęsus pusmečiui, po to vėl būtų grįžtama prie to paties klausimo. Kiek atsimenu, ta pataisa visada būna pratęsiama, tai čia yra politinis požiūris.

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.

 Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nusprendus kitaip, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus:  „Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume.

 Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija. Laiko susitarti lieka vis mažiau – dabartinė, antroji, Graikijos gelbėjimo programa baigiasi birželio pabaigoje. Susitars paskutinę minutę „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad susitarimas tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių bus pasiektas.

 Daugiau kaip 800 įvairių prekyviečių ir paslaugų teikimo vietų Vilniuje ir kituose didmiesčiuose − tiek jų per vieną mėnesį pažymėjo pirkėjai specialioje programėlėje norėdami jose atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai galimybės už paslaugas ir pirkinius mokėti negrynaisiais pinigais pasigendama pašto skyriuose ir Gariūnų turgavietėje.

Akcijų medžioklė prekybos tinkluose, nuolaidų kuponų žvejyba pašo dėžutėse – tai žingsniai, kuriuos atlieka ne tik lietuviai norėdami įsigyti prekių pigiau. Tačiau yra ir kitokių būdų įsigyti įvairių prekių už nedidelę kainą. Vienas iš jų – valstybės konfiskuotos prekės. Išmanusis telefonas „Iphone 5“ už 50 eurų ar sidabrinis žiedas už 5 eurus, tai ne akcija, tai valstybės konfiskuotos prekės, kurias galima įsigyti ir internetu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Kinijos vicepremjeru Gaoly Zhangu (Gaoliu Džangu), teigia, kad abiejų šalių ekonominis bendradarbiavimas intensyvėja. „Lietuvos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas vis labiau intensyvėja. Didėja mūsų eksportas į šią šalį, stiprėja verslo ryšiai. Turime išnaudoti šį bendradarbiavimo potencialą su viena didžiausių ekonomikų pasaulyje.

Vyriausybei pritarus siūlymui nuo liepos padidinti minimalią algą (MMA) 25 eurais iki 325 eurų, o premjerui Algirdui Butkevičiui užsiminus, kad norą nuo kitų metų sausio MMA padidinti iki 350 eurų, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad MMA kėlimas gali būti ir duoklė už socialinį modelį.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

Vienas didžiausių baldų prekybos centrų „Baldų rojus“ skelbia stulbinančią akciją – kviečia baldus įsigyti nuo 1 euro. Jau ateinantį šeštadienį, birželio 27 dieną 13 val., prekybos centro kieme prasidės antrasis naujų baldų aukcionas, kuriame visų baldų pradinė kaina bus vienas euras. Pirmasis toks aukcionas buvo stebėtinai sėkmingas – pirkėjai tiesiog „iššlavė“ visus baldus ir sutaupė daug pinigų namų įsirengimui ar atsinaujinimui. Dauguma baldų buvo parduoti pigiau nei rinkos kaina.

Jeigu ketinate įsigyti svarbų pirkinį ar jau suplanavote atostogas užsienyje, specialistai netrukus jums primins, kokios teisės jus saugo nuo apgaulės ir ką daryti, jei prekė nekokybiška. Pasirodo, lietuviai savo vartotojo teises išmano prasčiau nei kitų Europos Sąjungos gyventojai. Vis dėlto padėtis gerėja. Skundų sulaukiama vis mažiau, nes vis dažniau pirkėjai ir pardavėjai konfliktus išsprendžia taikiai. Tiesa, ir patys pirkėjai mėgsta pasukčiauti.

Kiekvienas svajojame apie jaukų būstą, kuriame būtų gera praleisti laiką, pasikviesti svečių ir visą laiką būti pakilios nuotaikos. Nieko nelaukdami siūlome keletą idėjų, kurios tikimės pakurstys jūsų fantaziją ir įkvėps griebtis permainų namuose.

Premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį Vilniuje susitiko su Kinijos vicepremjeru Gaoly Zhangu. Tai pirmas tokio aukšto rango Kinijos politiko vizitas Lietuvoje. Per susitikimą valstybių atstovai aptarė ekonominį bendradarbiavimą bei Lietuvos galimybes eksportuoti maisto produktus į Kiniją. Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Kinijos atstovu įvyks pirmadienį. Kinijos vicepremjeras G.Zhangas – pirmas pagal rangą iš keturių Kinijos premjero pavaduotojų.

Važinėjimas dviračiu yra ne tik smagus būdas palaikyti gerą fizinę formą, bet taip pat gali kelti darbuotojų moralę, jei šie kartu dalyvauja žygiuose ir važiavimuose. Amerikos dviratininkų lygoje dalyvauja maždaug 500 kompanijų, kurios laikosi dviratininkams draugiškos politikos – nuo alaus bravorų iki technologijų kompanijų. Portalas „Entrepreneur“ skelbia šių įmonių patarimus kitiems. Biurai turi būti pritaikyti dviratininkams.

Vienam kauniečiui laimėjus pusaštunto milijono eurų prizą „Eurojackpot“ – loterijos bilietų pardavimai gerokai išaugo. Žmonės eina, perka loterijos bilietus ir taip pat tikisi nutverti laimės paukštę už uodegos. Ir išties, ar kada susimąstėte, kiek pinigų išleidžiate loterijai? Ar juos švaistote vėjais, ar tiesiog pinigus leidžiate pramogai? O gal jūs, jei nuolat perkate loterijos bilietus, jau esate nuo jos priklausomas, kaip kazino gyvenimus pralošiantys žaidėjai.

Geriausi dalykai gyvenime gali būti nemokami, tačiau tai nereiškia, kad jie nepareikalaus laiko ir pastangų. Ypač, kai kalbama apie svarbias gyvenime pamokas ir įgūdžius. Portalas entrepreneur.com skelbia 9 savybes, kurių išmokti yra labai sunku, bet jos būtinai pravers gyvenime. Laiko planavimas Darbdaviai itin vertina žmones, kurie moka planuoti savo laiką. Labai svarbu surasti strategiją, kuri veikia pačiam žmogui ir jos laikytis.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

 Alytuje per kelerius metus atsiras maisto klasteris: į vieną projektą susijungs kokoso aliejaus, kakavos produktų gamyklos ir planuojamas statyti šokolado fabrikas. Šokolado specialistas Domantas Užpalis tikisi, kad klasteris ne tik padidins gamybos našumą, bet ir dar labiau išgarsins Lietuvą kaip aukštos kokybės šokolado šalį: „Pamatėme labai didelę galimybę papildyti visą produkto ciklą. Turėsime galimybę pirkti žaliavą, turėti nenutrūkstamą tiekimą.

Žmonės atsipalaiduoja vien galvodami apie atostogas. Vis dėlto jų organizavimas ir pasirinkimas gali tapti labai rimtu išbandymu, mat, ekspertų teigimu, šiemet už tą pačią kainą galima pamatyti daugiau, o padidėjęs tiesioginių skrydžių skaičius organizavimą daro lengvesniu. Taip pat sudarėme TOP 9 tautiečių pasirinkimus šią vasarą.

Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, komercinių bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas riboja vartotojų pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Toks vieno iš mokėjimo būdų diskriminavimas kelia didelį susirūpinimą vartotojams. „Bankų sprendimas riboti nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumas sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apriboja vartotojų pasirinkimo galimybes.

 Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamų produktų dėka veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas. Pavyzdžiui, lietuvių daugiaspalviai ultra spartieji lazeriai yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Kiti ypač galingi lazeriai perpjauna net iki 2-3 cm storio plieninius lakštus.

Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą skirti kasmėnesinę 100 eurų kompensaciją už ikimokyklinį ugdymą. Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad toks sprendimas pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę,taip didinama socialinė atskirtis.

 Graikijai ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavykstant susitarti dėl finansinius sunkumus išgyvenančios Graikijos skolų mokėjimo, Lietuvos finansų ministras sako nėra tikras, ar šalies bankai pirmadienį atsidarys, nes ES finansų ministrams nepateikta reali šalies finansinė situacija.

SEB banko duomenimis, daugelis didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų negalvoja apie tai, kaip savo turto valdymą perleis įpėdiniams. Šiuo metu turto paveldėjimo klausimu yra pasirūpinę tik vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) didelį turtą valdančių asmenų Baltijos šalyse. „Remiantis tyrimo duomenimis, žmonės turto perdavimu įpėdiniams pradeda labiau rūpintis sulaukę vyresnio amžiaus arba tada, kai pradeda disponuoti didelės vertės turtu.

 Inreal duomenimis vos 13 proc. (21 iš 161) šiuo metu plėtojamų šalies didmiesčiuose nekilnojamojo turto projektų diegia išmaniąsias technologijas. Dauguma jų – orientuotos į mažesnes eksploatavimo sąnaudas. Nepaisant to, kad išmaniųjų sistemų diegimas suteikia nekilnojamojo turto projektams išskirtinumo rinkoje, vystytojai minimaliai investuoja į šias technologijas. Tokių projektų Lietuvoje yra labai nedaug.

 Kas antras lietuvis yra numatęs biudžetą atostogoms. Tuo tarpu atostogų nuotaikos septynių Europos valstybių mastu niūresnės – poilsiui sukaupęs lėšų yra kas trečias europietis. Be to, beveik kas antras europietis, įskaitant ir lietuvius, pavasarį dar nežinojo, kiek tiksliai išleis atostogoms. Tokius rezultatus atskleidžia Centrinės ir Rytų Europos šalyse atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Pasaulinė valiutų vertės dinamika rimtai sujaukė brangiausių pasaulio miestų dešimtuką. Tyrimų bendrovės „Mercer“ sudaryto sąrašo viršūnėje šiais metais nebepamatysime tokių miestų kaip Tokijas ar Maskva. Didžiausias Japonijos metropolis krito iš 10 į 11 vietą, nors dar 2013 metais kasmet sudaromame brangiausių gyventi miestų sąrašę buvo trečioje pozicijoje. Taip atsitiko dėl pastaruosius metus pingančios jenos JAV dolerio atžvilgiu, rašoma portale ft.com.

 Vyriausybei pritarus nuo liepos padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad, jeigu verslas dėl šio didinimo nesugeba išsilaikyti, jo ir nereikia.  „Jeigu yra verslų, kurie moka minimalią algą, tai visa visuomenė supranta, kad šituos verslus reikia viena ar kita forma kažkaip išpjauti ir išnaikinti. Klišas aveles reikia naikinti.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA), atliko visų Lietuvos prekybos tinklų kainų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šiame kare laimi vartotojas. Šių metų birželio pradžioje Pranešu.lt surinko ir palygino visų Lietuvoje šiuo metu veikiančių prekybos tinklų analogiškų prekių kainas trimis skirtingais laikotarpiais: vasario viduryje, vos tik prekybos tinklai paskelbė sumažinę kainas, kovo pabaigoje ir birželio pradžioje. Tyrimą Pranešu.

Sportiniai automobiliai buvo ir bus ne tik savininko, bet ir šalies ūkio gerbūvio vienas iš indikatorių. Šiandien prabangių sportinių automobilių vairuotojai Lietuvoje reikalauja ne tik daugiau automobilių, bet ir specializuotų atstovybių, o tai neabejotinai geras ženklas prabangos sektoriui. Prieš pusantrų metų į Lietuvą pritraukusi Vokietijos sportinių automobilių gamintoją „Porsche“ koncerno įgaliotoji atstovė „Prime Auto“ plečiasi.

Šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda vis daugiau dyzelinu varomų automobilių, o bene kiekviena degalinė gali pasiūlyti mažiausiai dvi dyzelino rūšis. Nepaisant populiarumo, kartais diskutuojama dėl šių degalų kokybės skirtumo ir poveikio aplinkai. Ekspertų nuomone, technologijos sparčiai tobulėja, todėl įsitikinimai, kurie prieš kelerius metus dar buvo tikrovė, dabar jau tikrai gali būti priskiriami prie mitų.

 Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas žalio pieno pirkimą-pardavimą reguliuojantis įstatymas bus žalingas Lietuvos vartotojams ir įmonėms. Įstatymu draudžiama į Lietuvą įvežti žaliavinį pieną, kol nebus nupirktas visas pienas, pagamintas Lietuvoje. Taip Lietuvos įmonės bus priverstos pirkti brangesnę žaliavą, o tai ilgainiui reikš brangesnius pieno produktus vartotojams. Lietuvos pieno produktų gamintojams bus draudžiama į Lietuvos rinką tiekti produktus iš ne Lietuvoje pagaminto pieno.

Skolų kamuojama Graikija be pašalinės finansinės pagalbos vargiai ar sugebės iki birželio 30 dienos sumokėti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), mano Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius ketvirtadienį dalyvauja euro grupės posėdyje Liuksemburge, kur šalys tarsis dėl Graikijos likimo. „Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad be pašalinės finansinės paramos, kurios dabar graikai būtent ir negauna, kol tęsiasi derybos, jiems būtų sudėtinga šitokią sumą sumokėti.

Vyriausybei trečiadienį nutarus didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ sakė nesuprantanti, iš kur valdžia turi tiek optimizmo. Anot jos, toks veiksmas tik didins šešėlį. „Nežinau, kur čia reikėtų dairytis to ekonominės padėties pagerėjimo – ar į privatų sektorių, ar į viešą sektorių, kur čia įvyko toks milžiniškas proveržis, ar bendrasis vidaus produktas augo aštuoniais proc.

Lietuvoje nebėra kam dirbti. Apie tai vis dažniau ir dažniau prabyla lietuvos darbdaviai. Jie skundžiasi, kad naujai priimti darbuotojai neatsakingi, reikalauja didžiulių algų, nors neturi nei darbo patirties, nei įgūdžių. Įmonių vadovai sako, kad dabartinė darbuotojų karta į darbą žiūri atmestinai, nevertina savo darbo vietos.

Graikijoje žmonės nenori priimti jokių atsiskaitymų banko kortele, suprasdami, kad jų sąskaitos bankuose bet kada gali būti įšaldytos, „Žinių radijui“ trečiadienį iš Graikijos sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Labai pasijaučia gyventojų, ypač pardavėjų, nuotaikos, kuomet visiškai nenorima matyti banko kortelių, ir visų atsiskaitymų nori tik grynaisiais pinigais.

 Vyriausybės sprendimas padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų neturėtų padaryti neigiamos įtakos Lietuvos verslui ar užsienio investicijoms, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad verslas nuo to (MMA didinimo - BNS) nenukentės nei investicijos, nes matome, kad investicijos iš užsienio valstybių Lietuvoje auga“, - interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius. Pasak jo, valstybė ir joje veikiantis verslas turi šiuo metu visas galimybes padidinti MMA.

 Lietuvoje vis dar vangiai mažėjant nedarbo lygiui, daugeliui bedarbių puikią išeitį gali pasiūlyti laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau šią, darbuotojų nuoma vadinamą, paslaugą dar lydi keletas niekuo nepagrįstų mitų. Jie gąsdina darbo ieškančius žmones ir taip sutrukdo sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Manote, kad tai nebūtina? Specialistų teigimu, automobilį reikia paruošti ne tik prieš šaltąjį metų sezoną, bet ir vasaros sezonui. Tad norėdami turėti įsimintas vasaros atostogas ir nesukti galvos dėl savo automobilio galimų gedimų reikia atminti, kad yra svarbi nuolatinė automobilio priežiūra.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Dažnai vadovo sugebėjimas suburti komandą yra įvardijamas kaip X faktorius, su kuriuo gimstama. Kiti gi teigia, kad lyderystės yra išmokstama ir tai labai priklauso nuo šiandienos realijų, mat senus vadovus gali pakeisti jauni ir užsienio verslo guru įkvėpti vadovai. Visgi Lietuvos verslo lyderiai samprotauja, kad tam tikros savybės yra pamatinės ir jos keičiasi tik nežymiai. „Universalios lyderystės savybės išlieka, bet jos vystosi spirale, todėl atsiranda vis naujų savybių.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius prokurorų prašo ištirti savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sandorius.   Vilniaus meras Remigijus Šimašius prokurorų prašo ištirti savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sandorius.   Mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS informavo, kad kreipimąsi Vilniaus apygardos prokuratūrai meras išsiuntė trečiadienį.