Verslas

Verslo kūrimas gali būti daug streso pareikalausiantis iššūkis, tačiau yra klausimas, kuris sukelia daugiausiai įtampos ir abejonių: ar startuolis bus sėkmingas. Nesėkmės baimė yra pagrindinis variklis, genantis pirmyn, tačiau taip pat ji gali priversti atsisakyti savo verslo idėjos. Nėra vieno faktoriaus, kuris galėtų nulemti sėkmę, tačiau yra begalės pavyzdžių, kaip net genialiausios idėjos krenta prieš rinką, o spontaniškiausi sumanymai uždirba milijonus. Portalas entrepreneur.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus, kad 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai turi atgauti savo pinigus, žmonės ir įmonės draudimo išmokas atgaus per SEB banką, pranešė Indėlių draudimo fondas. Išmokas fondas SEB bankui planuoja pervesti iki gruodžio 15 dienos. Apie tikslią išmokų atsiėmimo tvarką ir datą, kada indėlių sertifikatų turėtojai galės kreiptis į SEB ir atsiimti lėšas, fondas žada informuoti vėliau.

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.

Nusprendę parduoti automobilį, vairuotojai tikisi, kad pirkėjas atsiras pakankamai greitai – vidutiniškai per porą savaičių. Ne parduodate, o ieškote automobilio? Derėkitės – vidutiniškai pusė vairuotojų iš pradžių nustato šiek tiek didesnę kainą, o paskui arba patys ją sumažina skelbime, arba nusileidžia, rimtam pirkėjui ėmus derėtis. Vairuotojai automobilį tikisi parduoti greičiau nei per mėnesį Ketinantys parduoti automobilį negalvoja, kad pardavinėjimo procesas turėtų užtrukti ilgą laiką.

Įmonių internetinėse svetainėse įprasta rasti bent kelis sakinius apie tai, kad darbuotojai - didžiausias ir brangiausias jų turtas. Vis dėl to tuo turtu atsikratoma pirmiausiai, jeigu įmonė patiria finansinius sunkumus. Maža to, darbuotojų atleidimas yra gana efektyvus būdas padidinti įmonės vertę - taip yra todėl, kad dalies darbuotojų atsisakiusios įmonės akcijų vertė dažniausiai rinkoje pakyla.

Lietuviai galimybę atsiskaityti kortele jau laiko kone savaime suprantama. Vis dėlto verslui, ypač smulkiajam, sprendimas dėl atsiskaitymo kortelėmis terminalo įdiegimo nėra toks jau lengvas, mat reikalauja investicijų. Kaip pasakoja banko „Citadele“ banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė Gintarė Sakalauskaitė – Radionovienė, yra tam tikros verslo sritys, kaip viešbučiai, transporto priemonių nuoma, restoranai, kurios be atsiskaitymų kortelėmis išsiversti negalėtų.

Didelių diskusijų ir neramumų pasaulyje sukėlusi taksi paslaugų teikėja „Uber“ pradeda veiklą Vilniuje. Dalis Lietuvos gyventojų į mobiliuosius telefonus gavo žinute su pasiūlymu pasinaudoti „Uber“ savaitgalio akcija važiuoti nemokamai. Dar trečiadienį „Uber“ atstovai susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi apie reikiamą teisinę bazė, mokesčius ir saugumą.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

 Lietuva ir Kinija pasirašė protokolą dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų į Kiniją eksportuojamiems pieno produktams. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog susitarimas svarbus, Lietuvai laukiant Kinijos eksporto sertifikatų, kad šalis galėtų vežti pieno produktus į Kiniją. „Susitarta dėl bendrų reikalavimų, kuriuos turės atitikti lietuviški pieno produktai ir veisliniai galvijai, kuriuos ketinama eksportuoti į Kiniją.

Kretingos rajone veikianti medienos gamybos bendrovė „Akmena“, padidinusi švedų baldų koncernui „Ikea“ gaminamos produkcijos apimtį, šiemet planuoja apie 8 proc. apyvartos augimą, rašo „Verslo žinios“. Priėmusi švedų pasiūlymą gaminti apie trečdaliu daugiau virtuvinių staliukų bendrovė, pasak jos direktoriaus Dangiro Samaliaus, buvo priversta perskirstyti gamybos pajėgumą ir investuoti apie 100 tūkst. eurų į klijavimo cecho įrangą. Be to, įmonėje buvo sukurta 20 naujų darbo vietų.

Liko mažiau nei mėnuo iki gruodžio 15-osios – dienos, iki kada privalo būti deklaruotas ir sumokėtas nekilnojamojo turto (NT) mokestis už 2015 metus. Tačiau Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl kai kurių šio mokesčio įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, gyventojai liko nežinioje – praėjo pusantro mėnesio, tačiau iki šiol nėra pateiktas joks oficialus išaiškinimas ar komentaras dėl šių metų NT mokesčio deklaravimo ir mokėjimo tvarkos.

  Vyriausybė turės svarstyti, ar kitų metų biudžete numatyti 4 mln. eurų iš pagrindų numatytai atnaujinti Kauno Laisvės alėjai. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį svarstęs Seimo narių siūlymus kitais metais didinti finansavimą iš biudžeto įvairioms sritims, pavedė šią užduotį Vyriausybei. Papildomai biudžete numatyti lėšų alėjos rekonstrukcijai siūlo socialdemokratai Orinta Leiputė, Birutė Vėsaitė, Antanas Nesteckis ir Artūras Skardžius.

Daugiabučių gyventojai per šilumos sezoną visoje Lietuvoje išplėtę akis laukia žinių, kaip atrodys jų sąskaitos. Tačiau naujienos iš skirtingų tos pačios valdžios institucijų apie kitų metų šilumos kainas - visiškai priešingos. Energetikos ministerija žada šilumos kainų kritimą. „Šilumos ūkiai, kurie vartoja gamtines dujas, galėtų atpiginti šilumos kainas savo vartotojams.

Klaipėdos jūrų uostas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 18,987 mln. eurų grynojo pelno - 9,2 proc. daugiau nei 2014 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 17,389 mln. eurų. Uosto pajamos per metus išaugo 11,6 proc. iki 40,654 mln. eurų, teigiama veiklos ataskaitoje. Uosto rinkliavos per metus ūgtelėjo 12,7 proc. iki 34,955 mln. eurų, žemės nuomos pajamos - 5,2 proc. iki 5,451 mln. eurų, veiklos sąnaudos ūgtelėjo 13,5 proc. iki 19,8 mln. eurų.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Lietuva siekia tapti pirmąja šalimi, į kurią Jungtinės Amerikos Valstijos eksportuotų suskystintas gamtines dujas (SGD), sako šalies pareigūnai. Tačiau jie oficialiai nepatvirtina, kad dėl to jau susiderėta. „Mes siekiame, kad pirmas krovinys (SGD iš JAV - BNS) pasiektų Lietuvą, bet tik už konkurencingą kainą. Ji priklausys nuo to, kaip pavyks susiderėti. Derybos dar nėra baigtos, galutinio atsakymo kol kas nėra“, - BNS sakė energetikos ministros patarėjas Mantas Dubauskas.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.

Verslą kuriantys lietuviai vis dar nedrįsta skolintis iš bankų ar kredito unijų ir verslą pradeda savo santaupomis. Apklausus daugiau nei tris šimtus labai mažų, mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių vadovų, paaiškėjo, kad dauguma verslininkų verslo pradžią finansavo iš asmeninių lėšų arba padedant draugams ar giminaičiams. Asmeninėmis santaupomis verslo pradžią finansavo du trečdaliai apklaustųjų, lėšomis iš giminaičių ar draugų – kiek mažiau nei trečdalis. Apie 13 proc.

Tarp investuotojų ir visuomenės jau senokai gajus pokštas, kad kavinės nebėra tiesiog kavinės, mat jos jau tapusios startuolių ir pradedančiųjų verslininkų susitikimų kambariais. Vis dėlto Kaune atsirado pirmoji bendradarbiavimo erdvė, kuri po savo stogu priima naują darbo formos sampratą. Šių metų pradžioje pradėjęs veikti Laisvės alėjoje įsikūręs „Talent Garden Kaunas“ bendradarbystės centras šiandien gali pasigirti, kad tapo darbo vieta 50 nepriklausomų profesionalų.

Švedija ir Lietuva palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, antradienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom). „Švedija ir Lietuva - tai valstybės, kurios Europos Sąjungoje laikosi pozicijos, kad sankcijos Rusijai turi būti pratęstos, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, o visi įkaitai, tarp jų ir Nadežda Savčenko bei kiti, privalo būti paleisti“, - pareiškė Kijeve su Lietuvos užsienio reikalų minis...

Jeigu baiminatės teroro išpuolių ar apiplėšimų, keliaukite į Islandiją. Įstabūs gamtos reiškiniai, išplėtotas turizmas ir mažiausiai žmogžudysčių. Taip skelbia saugiausių pasaulio valstybių indeksas. O štai meilės miestas Paryžius po penktadienio skerdynių žaibiškai neteko populiarumo. Kelionių agentūros pastebi, kad ypač sunerimę tie, kurie į kelionę planavo leistis netrukus. „Truputėlį turim skambučių, užklausų, iš žmonių, kurie jau yra nusipirkę keliones į Paryžių.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Nesvarbu esi didelė ar maža valstybė – užsienio investicijos yra labai svarbus ekonomikos elementas. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 12,9 mlrd. eurų ir, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,1 procento. „Investuok Lietuvoje“ vyresnioji analitikė Lijana Lubytė tikina, kad apie 2015 metų investicijas dar sunku kalbėti, nes TUI srautas yra nuolat besikeičiantis ir sunkiai nuspėjamas.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai atgaus savo pinigus, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tačiau indėlių draudimo sistema negalioja „Snoro“ platintoms obligacijoms. „Snoras“ buvo išleidęs apie 86 mln. eurų vertės indėlių sertifikatų ir 96 mln. eurų vertės obligacijų. LAT antradienį paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Iki šiol nė vieni šių investuotojų neatgavo pinigų, nes jie nebuvo apdrausti, kaip įprasti indėliai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje.

Remdamasis pasiūlytais Mokėjimų įstatymo pakeitimais, Lietuvos bankas sudarė sąrašą su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų būtiniausių paslaugų, kurios būtų teikiamos už reguliuojamą kainą. Kainos apribojimai įsigaliotų Seimui patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Mokėjimo sąskaitų direktyva.

Pusiausvyra ir stabilumas versle yra itin vertinami elementai. Ypač jei kalba pasisuka apie apyvartines lėšas. Ne paslaptis, kad smulkiajam verslui dar tik kuriant savo klientų ir tiekėjų bazę tenka dažnai susidurti su prašymu už suteiktas paslaugas ar prekes susimokėti vėliau. Jei šios įmokos vėluoja, tenka atidėti mokėjimus tiekėjams, o šie ne tik gali atsisakyti teikti savo paslaugas, tačiau prarasti pasitikėjimą įmone.

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvacinėje dalyje aiškiai pasisakė, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ teikiama tikrovės neatitinkanti informacija per jų kanalus www.rekvizitai.vz.lt ir creditinfo.lt kreitorizika.lt menkina bendrovių dalykinę reputaciją, yra nepagrįsta ir net įžeidžianti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo fakto nustatymo ir jos gynimo.

Didžiausią Baltijos šalyse prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima  LT“ griaus senąją Alytaus autobusų stotį - tai buvo pranešta pirmadienį Alytaus miesto savivaldybėje vykusio  mero Vytauto Grigaravičiaus ir „Maxima  LT“ generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio susitikimo metu, pranešė portalas alytusplius.lt. „Bendrovės generalinis direktorius sakė, kad šiuo metų konkrečių idėjų, ką norėtų čia daryti neturi, tačiau paties sklypo įsisavinimo ir panaudojimo minties neatsisako.

Dujų skirstomojo tinklo operatorė „Lietuvos dujos“ šiemet per devynis mėnesius iš tęsiamos dujų skirstymo veiklos uždirbo 6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 73 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai įmonė iš šios veiklos buvo uždirbusi 3,5 mln. eurų pelno. Įmonės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2014-ųjų mėnesiais, padidėjo 4 proc. iki 36,8 mln.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Imdami banko paskolą, finansiškai įsipareigojate keliems ar net kelioms dešimtims metų. Nors sudėtingai skambanti bankų ir paskolų sistema dažnai gąsdina besiskolinančiuosius, norint sutaupyti ir gauti jūsų pernelyg neapsunkinančią paskolą, reikėtų žinoti, ko reikalauti iš konsultanto, prašant būsto paskolos banke. Pateikiu tris svarbiausius argumentus. Suteikti paskolą su mažiausia tuo metu nustatyta marža. Bankas greičiausiai jums siūlys didesnę maržą, nei skolinimosi metu esama mažiausia.

Darboholizmo forma, kai žmogus per daug laiko praleidžia darbe, nėra naudinga įmonei. Toks žmogus pavargsta, negali racionaliai vertinti situacijos, mažėja jo produktyvumas. Taip teigia vienas iš labiausiai vertinamų Lietuvos vadovų Petras Masiulis, „TELE2“ generalinis direktorius. Jo teigimu, žmogus privalo turėti ambiciją gyventi pilnavertį šeimos gyvenimą, ir pilnavertį darbo gyvenimą – tada jis bus laimingesnis. Kad lietuviams nepakanka 8 darbo valandų per dieną, rodo ir tyrimai.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausanti bendrovė „Vičiūnių grupė“ įsigijo Kauno centre esantį apleistą nebaigtą statyti viešbutį „Respublika“. Tikėtina, kad jame ateityje įsikurs ir grupės biuras. Grupė BNS patvirtino, kad jos bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš įmonės „Kauno arka“ už neatskleidžiamą sumą perka Karaliaus Mindaugo prospekte esantį pastatą, kuriame turėjo įsikurti viešbutis „Respublika“. „Tikimės, kad šis sandoris taps naudinga verslui investicija.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Nuo rugsėjo mėnesio į sostinę su drauge studijuoti atsikrausčiusi Ernesta nustėro pamačiusi, kiek kainuoja buto nuoma. Merginos vylėsi susirasti pigesnį variantą, tačiau tokie būstai buvo išgraibstyti. Tad dviejų kambarių butą sostinėje studentėms teko išsinuomoti už nemenką sumą. „Tai kaina 280 eurų mėnesiui, dar plius komunaliniai, tai mums studentėms tikrai didelė suma.

Šiandien vis sunkiau rasti pasiteisinimų, kodėl nereikėtų pradėti verslo. Internetas palengvino ne tik pradedančiojo verslo procesus, viešinimą ir prekybą, tačiau 2010 metais įsteisintas verslo stegimas internetu pakeitė ir jo pradžios sampratą. Vien šiemet iš 5412 uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) daugiau nei pusketvirto tūkstančio buvo registruota internetu. Mažųjų bendrijų (MB) įkūrėjai dažniau registruoja savo verslą internetu, mat iš 1557 MB 1342 buvo registruota internetu.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įstatymu numatyti pagrindą leisti laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina užsiimti veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Leidimas užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje būtų išduotas, jeigu Ūkio ministerija patvirtintų, kad planuojamas kurti verslas atitinka reikalavimą.

Lietuva yra tarp mažiausiai labdarai skiriančių valstybių pasaulyje, rodo Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Charities Aid Foundation“ sudarytas pasaulio dosnumo indeksas. Lietuva šių metų reitinge užima 142 vietą iš 145 pasaulio valstybių. Prastesnį rezultatą pademonstravo tik Jemenas, Kinija ir Burundis.

Norite greitai užsidirbti? Lengvai. Nė neišeidami iš namų? Kaip tik tokį būdą jums siūlome! Tokių ir panašių skelbimų vis daugėja internete. Jie prieš akis vis iškyla tiesiog naršant socialiniuose tinklalapiuose. Gal ir teisybė? Kaip veikia tokie mechanizmai? Tik... pačių siūlytojų taip užsidirbti pinigų paklausti neįmanoma – tinklalapyje nenurodytas nei telefonas, nei elektroninio pašto adresas. Kiek tai teisėta?   „Aš tai vertinčiau kaip reklamą. Reklamą ir daugiau ne siūlymą.

Spalį pasitvirtino specialistų perspėjimai, jog šildymo sezonui nepasiruošus iš anksto, gali tekti mokėti brangiau. Tie šilumos gamintojai, kurie nusprendė biokurą įsigyti trumpalaikiais sandoriais, spalį biokurą pirko ženkliai didesne kaina. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis tikina, kad tuose miestuose, kuriuose biokuras yra perkamas šiuo metu ir už kurį yra mokama ženkliai daugiau, šildymo kainos taip pat bus didesnės.

Užklupus vėsiems orams daugelį ima pulti peršalimo ligos. Na, o užpuolus slogai, paprastam kosuliui ar gerklės perštėjimui pirmiausiai griebiamės liaudiškų priemonių. Ne paslaptis populiariausias daugelio vaistų vaistas medus. Tačiau kokiu medumi gydytis ir ar jis iš tiesų vaistas specialistai pataria būti atidiems. Mat kartais spintelėje galite turėti visišką niekalą. Šiemet bitininkai skundžiasi, kad prikopinėjo trečdaliu, kai kur net penktadaliu mažiau medaus nei ankstesniais metais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gavo pranešimą iš Airijos kompetentingos institucijos apie nesaugius upėtakių ikrus, kurių sudėtyje nustatyta neleistina, farmakologiškai aktyvi medžiaga fenoksietanolis.

Rusijai planuojat apmokestinti sunkiasvorius Lietuvos vežėjų automobilius už važiavimą keliais, Lietuvos susisiekimo viceministras sako, jog šalis taip pat apmokestins Rusijos vežėjus. „Mes esame juos (Rusiją - BNS) informavę jau, kad jei jie įves mokestį, tai ir mes įvesime.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.