Verslas

Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai galime lengviau atsikvėpti – baimė, kad susidursime su nepatogumais, buvo nepagrįsta. Laikinai pagrindiniais šalies oro vartais tapęs Kauno oro uostas keleivius pasitiko ypač svetingai, o susiorientuoti jame – išties paprasta! Savo patarimais, kaip nepasimesti, dalijuosi ir aš – Makalius, Kauno oro uoste jau spėjęs apsilankyti ir viską patikrinti savo kailiu.

Nuo šių metų kovo pabaigos šilumos ūkį susigrąžinusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pranešė, kad metas reformoms. Mat anksčiau čia darbuotojai buvo susiję giminystės ar santuokos ryšiais, o vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai – neadekvatūs.  VŠT praneša, kad optimizavo įmonės struktūrą ir 12 proc. sumažino pareigybių skaičių. Šie pokyčiai dar šįmet bendrovei leis sutaupyti apie 2 mln. eurų.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Siekiant pritraukti daugiau investicijų ir pasirūpinti Lietuvos verslo interesais užsienyje, Vyriausybėje iškelta idėja ambasadose dirbančius komercijos atašė pakeisti specializuotais įstaigų atstovais. Idėjos šalininkai sako, kad atstovus būtų galima skirti ir atšaukti lengviau, o jie būtų labiau orientuoti į rezultatą. Kritikai perspėja negriauti esamos sistemos, ir ragina labiau koordinuoti ekonominį atstovavimą tiek Vilniuje, tiek Lietuvos ambasadose užsienyje.

Kas valdo Lietuvos savivaldybes? Vienų merų kišenės plyšta nuo milijonų, kitų tuo tarpu – švilpauja vėjai.  Patys turtingieji tikina turtus susikrovę dar prieš atėjimą į valdžią.  Naujienų portalas tv3.lt pateikia visų Lietuvos merų reitingą pagal deklaruotą turtą. Aukščiausias vietas užima verslininkai bei ūkininkai. Štai pirmoje turtingiausiųjų merų vietoje – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio turto deklaracija siekia 9 mln.

Oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos bei priešlėktuvinių raketinių sistemų modernizavimo bendrovė „LiTak-Tak“ praėjusiais metais gavo 21,664 mln. eurų pajamų - 60,4 proc. daugiau nei 2015 metais, kai įmonės apyvarta buvo 13,504 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 16,7 proc. iki 7,878 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „LiTak-Tak“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus išaugo 4,7 karto iki 9,1 mln.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos vaistinė“ praėjusiais metais gavo 32,332 mln. eurų pajamų - 13,5 proc. daugiau nei 2015 metais, kai vaistinės apyvarta buvo 28,484 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 14,7 proc. iki 1,618 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Norfos vaistinės“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė šiemet savo akcininkams numatė išmokėti 2,3 mln. eurų dividendus.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Prekybos centrus „Kubas“ valdanti Šiaulių bendrovė „Lupra“ praėjusiais metais gavo 30,378 mln. eurų pajamų - beveik tiek pat, kaip ir 2015 metais, kai jos buvo 30,36 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 48,7 proc. iki 742,5 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Lupros“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė pernai uždarė vieną prekybos centrą Kaune, bet atidarė prekybos centrus Šiauliuose bei Šiaulių rajone. 2016-ųjų pabaigoje įmonė valdė 29 prekybos centrus.

Įmonių paskolas garantuojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) skirs 16 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iš dalies kompensuoti smulkių įmonių, paėmusių paskolas verslumui skatinti, darbuotojų atlyginimus. „Ši priemonė yra surišta su verslumo skatinimo paskolomis.

Įsisiūbavus grybavimo sezonui, lietuviai į supirkimo punktus tempia grybus. Grybų nėra daug, užtat supirkimo kainos nemenkos. Už kilogramą voveraičių supirkėjai siūlo maždaug keturis eurus, neseniai davė ir visus penkis. Kai kurie grybautojai sako, kad su tokiomis grybų supirkimo kainomis visai neblogai išgyventi įmanoma. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje sutiktas Petras sako ką tik į supirkimo punktą pridavęs tris su puse kilogramo voveraičių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika, skatinama privataus vartojimo, sėkmingai atsigauna po vangaus 2015-2016 metų laikotarpio ir artimiausiu metu išlaikys spartų augimą. Liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai TVF pabrėžia, kad siekdama progreso, Lietuva privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai.

Didžiausios Lietuvoje aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ valdoma sraigtasparnių ir lėktuvų remonto bendrovė „Helisota“ praėjusiais metais gavo 27,075 mln. eurų pajamų - 97,3 proc. daugiau nei 2015 metais, kai įmonės apyvarta buvo 13,725 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas pernai išaugo 53,9 proc. iki 1,941 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Helisotos“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė šiemet numatė išmokėti 1,5 mln.

Seimui rudenį bus siūloma priimti pataisas, įpareigosiančias savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus - Sosnovskio barščius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.

Lietuvoje atotrūkis tarp skurstančių ir lobstančių milžiniškas, o turtinę nelygybę sumažinti šalis stengiasi mažiausiai iš visos Europos Sąjungos. Maža to, pasaulio mastu reitinge atsidūrėme netgi žemiau kai už kai kurias Afrikos valstybes. Toks tyrimas ekonomistų nestebina, lietuviai iš tiesų Europoje skursta kone labiausiai. O turtingiausių ir vargingiausių tautiečių pajamos skiriasi net 10 kartų.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

„Ryanair“ nutrauks skrydžius tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES), jeigu Londonas ir Briuselis iki kitų metų rugsėjo nesusitars dėl kelionių oro transportu sąlygų po „Brexit“. Jeigu iki 2018 metų rugsėjo šiuo klausimu nebus jokio „aiškumo“, Airijos pigių skrydžių įmonė išbrauks skrydžius iš ir į Jungtinę Karalystę iš savo 2019 metų vasaros tvarkaraščio, vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė įmonės komercijos direktorius Davidas O‘Brienas.

Rygoje, visuomenei oficialiai pristatytas Latvijos sostinėje kylančio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ (latv. „Akropole“) projektas. Renginio metu Rygos miesto vadovai ir „Akropolio“ projekto vystytojai paruošė kapsulę ateinančioms kartoms, kuri vėliau bus įbetonuota į prekybos ir pramogų centro pamatus.

Turtingiausias Indijos gyventojas Mukeshas Ambanis penktadienį pareiškė, kad jo telekomunikacijų įmonė „Jio“ pasiūlys nemokamus išmaniuosius telefonus. „Šis revoliucinis įrenginys, kurį pavadinome „JioPhone“, ir maži „Jio“ tarifai 1,3 mlrd. didžiausios pasaulyje demokratijos piliečių leis pasinaudoti visa skaitmeninio gyvenimo galia“, – pareiškė jis. Magnatas pažymėjo, kad telefonas turėtų pasirodyti nuo rugsėjo mėnesio.

Nuosavas būstas – dar ne viskas. Reikšminga ir aplinka, stovėjimo aikštelės, būsto išplanavimas. Būtent tokius aspektus Lietuvos gyventojai ir įvertino.

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių vitaminų, fizinio aktyvumo. Bet jei darbuotojas vis tiek jaučiasi nuolatos pavargęs, yra abejingas aplinkai ir savo asmeniniams pasiekimams, tuomet reikėtų susirūpinti. Profesinis perdegimas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikatorių ir laikomas pakankamai rimtu negalavimu.

Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2 procentus, Anot Lietuvos banko vadovo, toks infliacijos lygis yra normalus. „Bendras kainų lygis euro zonoje mažai keičiasi.

Žymiausią šalies kurortą renkasi ne tik ištroškę linksmybių, bet ir poilsiaujančios šeimos. Ir nors Palangoje netrūksta tėvų su vaikais, visi sutartinai kartoja – užsienyje atostogauti yra žymiai pigiau. Tuo tarpu verslininkai trina rankomis – tėvai mažiesiems leidžia išbandyti net ir piniginę gerokai palengvinančias pramogas. Trys dienos šeimai – tūkstantis eurų Iš Kauno atvykusi keturių asmenų šeima atostogavo tris dienas, tačiau Palangoje „paliko“ įspūdingą sumą.

 Klaipėdos uoste užstrigo beveik tūkstantis amerikietiškų automobilių. Aplinkosaugininkai jų nepraleidžia, nes mano, kad dauguma šių mašinų - sudaužytos ar sugadinto nepataisomai ir tinkamos tik į metalo laužą, o ne remontui ir Lietuvos keliams. Tuo metu daužtus automobilius remontuojantys ir lietuviams parduodantys verslininkai jau skaičiuoja milijoninius nuostolius. Jų manymu, šios mašinos dar gali važinėti šalies keliuose.  Klaipėdos uoste tikras automobilių kapinynas.

Pokyčiai siūlomuose mobiliojo ryšio paslaugų planuose kai kuriuos pasitiko lyg iš giedro dangaus. Didėjančios kainos maloniai nenudžiugino ir iškėlė klausimus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vida. Ji teigia nustebusi, kuomet ją pasiekė pasiūlymai su didesnėmis kainomis nei įprastai, o be to, informuota, kad planas bus pakeistas automatiškai. „Kai su jais kalbėjausi birželio pabaigoje, jų operatorius teigė, kad planus perjungs automatiškai. Tai yra, net ir be kliento sutikimo.

 „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutarus grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministras Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia, koks bus jo dydis. „Taip, yra toks svarstymas“ - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pareiškė ministras, konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas apie naują PVM tarifą šildymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis yra sakęs, kad šis tarifas nuo rudens turėtų būti 15 proc.

„Lietuvos geležinkeliai“ paruošė atsaką Kauno miesto savivaldybės mestam iššūkiui ir žengia dar vienu žingsniu toliau. Nuo liepos 20 d. dviratį maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal galima vežtis nemokamai, jei keleivio bilietas įsigyjamas internetu. Dviračiams draugiškesnės taps ir Vilniaus bei Kauno geležinkelių stočių erdvės. Dviračių vežimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal kainuoja nuo 2,16 EUR, šios kainos lieka galioti bilietams, įsigytiems bilietų pardavimo kasose arba traukiniuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti. „Didžiausias klaustukas yra dėl „Sodros“ neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete narių diskusijoje su finansų ministru pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą. Lietuva yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje konkuruojantys mobiliojo ryšio operatoriai suvienija jėgas kuriant vartotojams patogią nedidelės apimties atsiskaitymų sistemą ir teikiant šią paslaugą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka vienos didžiausių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus mokestinį tyrimą. Mokesčių inspektoriai analizuoja vykdytas finansines operacijas, kurių metų N.Numavičiui buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų. Apie tyrimą VMI yra informavusi Vilniaus miesto apylinkės teismą, nagrinėjantį N.Numavičiaus ieškinį Mindaugui ir Gintarui Marcinkevičiams.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Konkurencijos taryba kviečia suinteresuotus asmenis pateikti argumentuotas nuomones dėl „Swedbank“ siūlomų įsipareigojimų siekiant pašalinti galimas konkurencijos problemas. Jei paaiškėtų, kad „Swedbank“ įsipareigojimų nesilaikė, gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 proc. vidutinių dienos banko pajamų.

Socialdemokratai siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ne tik centralizuotai šilumai, bet ir visų rūšių kurui, kuriuo šildosi jos nenaudojantys gyventojai. Socialdemokratai Andrius Palionis, Juozas Olekas, Rimantė Šalaševičiūtė, Mindaugas Bastys ir Rasa Budbergytė užregistravo PVM įstatymo pataisą, kuria siūloma lengvatinį 9 proc. tarifą įtaikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektrai, kai iš jų gaminama šiluma.

Ilgai atidėliotas pirmasis nacionalinis čekių žaidimas įvyks jau šį rudenį. Žaidime norintys dalyvauti gyventojai galės internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant atsitiktinį skaičių generatorių bus išrinkti laimėtojai. Jie gaus piniginius prizus. Tikimasi, kad nacionalinis kvitų žaidimas paskatins žmones dažniau naudotis legaliomis paslaugomis ir pirkti legalias prekes.

Prasidėjus atostogų sezonui Pricer.lt užfiksavo degalų kainas degalinėse. Liepą praktiškai visose Vilniaus degalinėse benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos pigo arba kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką neženkliai didėjo, vidutinės kainos pasaulyje – mažėjo. Pricer.lt liepos mėnesio pigiausių degalų reitinge toliau lydere išlieka Kauno degalinė „Jozita“, kurioje, tiek benzino, tiek dyzelino, tiek suskystintų dujų kainos - užfiksuotos mažiausios.

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. Už tai sumokėtų vartotojai. Joks tai ne cukraus mokestis. Tai elementarus mokestis saldaus maisto valgytojams.

Klaipėdos jūrų uostas pirmąjį šių metų pusmetį pirmavo tarp Baltijos šalių uostų pagal konteinerių krovos apimtis. Šiemet sausį-birželį Klaipėdos uoste perkrauta 217,6 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 1,4 proc. daugiau nei 2016 metais tuo pačiu metu, kai perkrauta 214,6 tūkst. TEU, pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus išaugo 14 proc. iki 208,1 tūkst., Talino - 5,4 proc. iki 102,3 tūkst., Liepojos - dukart iki 2,1 tūkst. vienetų.

 Ar ragaujate skanėstus prekybos centruose? Už parduotuvėje suvalgyta saldainį ar išgertą gėrimą, net ir susimokėjęs pirkėjas gali užsitraukti apsaugininkų nemalonę, tačiau kiti paragauti įsigudrina ir į juos parduotuvės žiūri atlaidžiai.  Tad ar galima tautiečiams prieš perkant saldainius, riešutus ar kitus skanėstus įsitikinti, ar prekė verta mokamų pinigų?  Prekybos centrai – ne turgus. Čia žmonės nesidera, tačiau dalis prieš pirkdami tam tikrus produktus jų paragauja.

Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio finansuojami su sveikatos stiprinimu susiję projektai, įskaitant socialinę reklamą ir mokslinius tyrimus, kitąmet planuojama padidinti daugiau kaip 2 kartus iki 2,69 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad fondas būtų finansuojamas ne tik lėšomis, gautomis iš alkoholio akcizo, bet ir iš cigarečių bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Vyriausybei siūloma 2018 metais fondui skirti po 0,5 proc. šių mokesčių pajamų.

Estija šiais metais dėl ženkliai pagyvėjusios pasienio prekybos alkoholiu praras 22 mln. eurų mokesčių, pareiškė Estijos finansų ministerija. Pernai surinkta 251 mln. eurų alkoholio akcizų – 13,1 proc. daugiau nei užpernai ir 1,2 proc. daugiau nei tikėtasi. „Šiemet planuojamos 276 mln. eurų šių mokesčių įplaukos – 25 mln. eurų didesnės nei pernai.

Lietuvos bankas teigiamai vertina užsienio reikalų ministro Lino Linkevičius siūlymą sušvelninti reikalavimus Lietuvoje veikiantiems užsienio bankams, visų pirma, nereikalauti, kad bent vienas banko vadovas nuolat gyventų Lietuvoje.

Trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ laukia Europos Komisijos leidimo investuoti į bendrą momentinių mokėjimų sprendimą. „Europos Komisija rytoj (ketvirtadienį - BNS) priims sprendimą dėl Lietuvos operatorių kreipimosi, dėl to, kad norime vystyti bendrą projektą.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje šių metų pradžioje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų sausio-kovo mėnesiais, būstas Lietuvoje pabrango 10,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau būstas brango tik Čekijoje (12,8 proc.). Latvijoje būstas per metus pabrango 10,1 proc., Estijoje - 7,7 procento.

Mobiliojo ryšio operatorės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis sako, kad įmonės pajamas šiemet augino pastebimai išaugę mobiliųjų telefonų pardavimai, taip pat mobiliojo interneto namams paslauga. „Rezultatai yra geri, jais didžiuojamės. (...) Antrasis ketvirtis yra geras, pajamų augimas buvo didžiulis. Didžiausias veiksnys buvo telefonų pardavimai.

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, praneša, kad nuo 2017 m. spalio 29 d. keleiviams nebereikės mokėti papildomo mokesčio nešantis didelį rankinį bagažą į orlaivio saloną. Nurodoma, kad keleiviai kartu su savimi orlaivio salone galės turėti vieną rankinį bagažą, kurio išmatavimai atitiks šiuos matmenis 55 x 40 x 23 cm. Šis bagažas bus įtrauktas į bilieto kainą. Teigiama, jog toks pokytis reiškia, kad net 50 proc.

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

 Atlyginimai – vieni mažiausių, pensijos – irgi, tačiau kainos Lietuvoje kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Žmonės ironizuoja, kad net nebėra prasmės eiti į parduotuvę, nes brangsta pačios reikalingiausios prekės. Ekonomistai aiškina, kad Lietuva vėl „pirma nuo galo“ dėl... geresnio gyvenimo. mat didėjant algoms, kyla ir kainos.   Žmonių skundus šį kartą patvirtina ir naujausi „Eurostato“ duomenys.

Tarptautinis Kauno oro uostas kol kas gerai susitvarko su keturis kartus padidėjusiu keleivių srautu, kai iš rekonstrukcijai uždaryto Vilniaus oro uosto į jį praėjusios savaitės pabaigoje buvo perkelti beveik visi skrydžiai, sako Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris. „Keleivių srautas jau turbūt pasiekė tokį, kokio laukėme - turime tarp 10 ir 11 tūkst. keleivių per dieną. Planavome, kad keleivių vidutiniškai bus 10,8 tūkst., tai ši prognozė pildosi.

Pasibaigus vasaros sezonui, didmiesčių keliuose pagausėja transporto priemonių, susidaro spūstys. Ne paslaptis, kad tai į studijas grįžę studentai. Vis dėlto problemų su ilgomis eilėmis turi ir patys studentai. Tiesa, tai susiję su internetiniu ryšiu. Kaip pasakoja degudegu.lt interneto paslaugų užsakymo platformos, padedančios objektyviai pasirinkti interneto tiekėją bendraįkūrėjas Arminas Ubartas, rugsėjis – itin sudėtingas metas interneto paslaugas teikiančioms įmonėms.