Verslas

Žinant, jog kiekvieną mėnesį Europoje atšaukiama apie 5000, o vėluoja bene 30 kart tiek skrydžių, sunku patikėti, kad net dažnai lėktuvu keliaujantys nežino ir neatpažįsta triukų, kuriais oro linijos apgaudinėja keleivius. Į streso būseną įvarytus žmones bendrovės kvailina įpiršdamos jiems juoką primenančius maisto ar kelionių kuponus, o realaus dydžio kompensacijas anot statistikos išmoka vos 5 % nuskriaustųjų.

Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“. Tai atskleidžia portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas.

Nyderlanduose kilus krizei dėl vištų kiaušinių užteršimo nuodingu insekticidu ir šalyje pradėjus skersti vištas, pradėti tikrinti ir Lietuvos paukštynai. Kaip BNS pranešė Veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė, kol kas neturima informacijos, jog Lietuvos vištidėse būtų naudojamas blusoms naikinti pavojingas preparatas fipronilas. Anot jos, patikrinimų metu bus nustatoma, ar šio insekticido nėra vištų fermose. „Paukštynuose inicijuoti vertinimai, pažiūrėsime.

Pinigus per valstybės valdomą Lietuvos paštą, kurio vadovė Lina Minderienė praėjusį penktadienį neteko posto, plovė Lietuvoje gyvenantys Nigerijos piliečiai, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad šių metų pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Nigerijos piliečių pinigų plovimo susijęs su Lietuvos paštu. Anot jos, neatmestina, kad pinigus gryninti jie galėjo dėl silpnos pašto pinigų plovimo prevencijos.

Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.

115 tūkst. tonų asfalto, 165 km elektros kabelių ir 1000 sumontuotų žiburių. Šie įspūdingi skaičiai – iš šiuo metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo take atliekamų darbų eilučių. Pagal planą vykstanti rekonstrukcija perėjo į antrąją pusę ir leidžia užtikrintai teigti, kad pagrindiniai oro vartai į sostinę grįš, kaip ir buvo numatyta, rugpjūčio 17 d. 23:59 val. „Didžioji take numatytų darbų dalis jau baigta, pavyzdžiui, kilimo ir tūpimo takas šiandien jau išasfaltuotas.

Gili nežinia – vis dar neatsiimti „Teleloto“ laimėti 375 274 Eur. Toks solidus Aukso puodo laimėjimas vieną iš žaidėjų aplankė prieš dvi savaites. Tąsyk vyko simbolinis – 1111-as – „Teleloto“ žaidimas. Didelės sumos laimėtojas, kuris vis dar nežinomas, bilietą pirko Vilniuje, Ukmergės g. 244. Visi, ten pirkę „Teleloto“ bilietus, raginami juos pasitikrinti. Centrinis loterijos biuras su nekantrumu laukia Aukso puodo laimėtojo. Prieš porą mėnesių buvo laimėti du Aukso puodai dvi savaites iš eilės.

Vidaus reikalų ministro pasirašyti egzaminavimo sąlygų pakeitimai sudarys galimybę į vairavimo praktikos egzaminą „Regitroje“ atvykstantiems profesionalo (C, CE) bei vasaros sezoną vis populiaresnio motociklizmo (A1, A2) kategorijų siekiantiems vairuotojams patiems pasirūpinti transporto priemone.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Nors iki lemtingo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimo liko daugiau nei mėnuo, finansų rinkų dalyviai jau dabar užgniaužę kvapą dėlioja ateities scenarijus. Nerimauti juos verčia per paskutinį susitikimą paskelbta naujiena apie sąlyginai greitai prasidėsiantį 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų balanso mažinimą. Iki šiol tokio precedento, kuomet iš rinkos ištraukiama tokia didelė suma, istorijoje nebuvo.

Kilus krizei dėl vištų kiaušinių užteršimo nuodingu insekticidu – fipronilu, dėl kurio buvo uždrausta jais prekiauti, apie dešimt vištų ūkių Nyderlanduose, sekmadienio duomenimis, paskerdė savo vištas dedekles. Flandrijos televizijos kanalas VRT pranešė, kad vienas ūkis taip pat turi būti likviduotas Belgijoje. Jo duomenimis, Nyderlanduose paskersta 300–350 tūkst. vištų.

Generalinė prokuratūra, organizuojanti ikiteisminį tyrimą dėl šaldytų maisto produktų gamintojos „Judex“ galbūt padarytų pažeidimų ir veterinarijos darbuotojų veiksmų, kreipėsi į Rusiją su teisinės pagalbos prašymu, tačiau jo negauna jau ilgą laiką. Ikiteisminis tyrimas vykdomas jau metus. Per tą laiką įtariamųjų nepadaugėjo, jų liko tiek pat, kiek anksčiau skelbė prokuratūra – šeši.

Valdžia su džiaugsmu pranešė, kad nuo sausio mažės pridėtinės vertės mokestis knygoms ir viešajam transportui. Tai esą puiki žinia, nes žmonės galės daugiau skaityti ir pigiau važinėtis miestų transportu. TV3 žinios pasidomėjo, ar iš tiesų įžengę į knygynus ir įsėdę į autobusus žmonės lengviau atsipūs. Panašu, kad jokios didelės permainos čia nesišviečia. Vėlyvas rytas viename Vilniaus knygynų. Keletas žmonių neskubėdami verčia dar spaustuve kvepiančius puslapius, renkasi, ar pirkti.

Lietuvoje kartais net yra juokaujama, kad lietuviui gali pritrūkti pinigų maistui, bet niekada jų nepristigs degalams. Prie nuosavo automobilio teikiamų privalumų įpratę tautiečiai įprastai vengia alternatyvų, net ir tada, kai kuro kainos šokteli į viršų. Šiuo metu Lietuvoje degalų kainos išlieka pakankamai stabilios. Benzino kainos nusistovėjo ties 1,10 euro riba, o dyzelino – apie 1 eurą. Dujų litras taip pat jau keletą mėnesių kainuoja vidutiniškai apie 0,5 euro už litrą.

 Ateityje mokėsime ne popieriniais pinigais ar plastikinėmis kortelėmis, o kitais būdais. Europos Komisijai uždegus žalią šviesą, mobiliojo ryšio operatoriai kartu su bankais pradėjo kurti naują atsiskaitymo sistemą. Ar įsivaizduojate apsilankymą turguje be piniginės? Greitai už kasdienes prekes Lietuvoje galėsime atsiskaityti ne tik banko kortelėmis ar grynaisiais, bet ir telefonu.

 Europos Sąjunga jungia raudoną šviesą palmių aliejaus naudojimui biodegalų gamybai - neseniai Europos Parlamentas didele balsų dauguma balsavo už atsisakymą naudoti palmių aliejų kaip energetinę žaliavą nuo 2020 metų.

Nuo spalio planuojama didinti išmokas už sumedžiotas vyresnes negu dvejų metų šernų pateles bei nustatyti kompensacijas medžiotojams už gaišenų sunaikinimą - taip siekiama mažinti šių afrikinį kiaulių marą platinančių gyvūnų populiaciją šalyje.

 Daugelio prekių ir paslaugų kainos dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, pavyzdžiui, maisto produktų kainos sudaro apie 80 proc. bendrijos vidurkio, tačiau už drabužius ir avalynę mokame 4 proc. daugiau už ES vidurkį, Lietuvos radijui sakė sako Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja Nadežda Alejeva. „Jeigu palygintume su kitomis šalimis, tai drabužių kainos Lietuvoje viršija ES vidurkį. Būtent Lietuvos kainos, lyginant su ES vidurkiu, sudaro 104 proc. Tai jau 4 proc.

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ne visiems jis vienodai kainuoja. Tuo tarpu vandenų bendrovių vadovai teigia, kad kainų skirtumus nulėmė patys vartotojai. Naujienų portalas tv3.lt remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateikia vidutines visų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių paslaugų kainas.

Lietuvos bitininkų derlius šiais metais bus 30-40 proc. mažesnis negu pernai, Lietuvos radijui šeštadienį prognozavo Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Algirdas Amšiejus. „Kokį 30-40 proc. bus medaus mažiau nei pernai. Šiemet yra grikiuose nuostabaus medaus. Grikiai išgelbės bitininkus, nors kai kurie Žemaitijos bitininkai šviežio medaus dar neėmė. Bet žinau, kurie bitininkai turi vežiojamus bitynus ir iš avilio prisuks apie 70 kg medaus“, - teigė A.Amšiejus.

Vyriausybei siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui nuo kitų metų padidinti nuo 9 iki 15 proc., didžiajai daliai gyventojų šildymas pabrangs apie 3 eurus, o prastos būklės daugiabučių gyventojai gaus apie 6 eurais didesnes sąskaitas, skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė sako, kad komunalinės paslaugos ir būsto šildymas sudaro bene didžiausią šeimų išlaidų dalį, todėl bet koks paslaugų pabrangimas skaudžia...

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad Lietuvos paštas, kurio vadovė Lina Minderienė penktadienį atleista iš pareigų, gali sulaukti teisėsaugos patikrinimų. Tačiau ministras neatskleidžia, už kokius konkrečius pažeidimus L. Minderienė atleista. „Neatmetu, kad pašte bus ir daugiau patikrinimų“, - žurnalistams sakė R. Masiulis, paklaustas, ar galima tikėtis teisėsaugos patikrinimų pašte. Pažeidimų įmonėje nustatė ne tik Lietuvos bankas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Vidurvasarį universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai suintensyvino darbo paieškas – liepą jų įsiregistravo 2 tūkst. – 0,7 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai – 51 proc. baigusių profesines mokyklas. Kas trečias įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą.

TV3 pradeda Europos krepšinio čempionatui skirto HD kanalo „TV3 Krepšinis HD" transliacijas. Juo pirmą kartą Lietuvos televizijų istorijoje vaizdas bus rodomas „full HD“ kokybe. Kanalas matomas internetus adresu www.tv3krepsinis.lt bei kabelinių retransliuotojų plaformose. „Poreikis tokiam kanalui buvo seniai, - sako „TV3 New media“ vadovas Tomas Šakauskas. – Tačiau buvo du dalykai, kuriuos turėjome įveikti: mūsų bei vartotojų techninių galimybių ribos.

Valstybės Lietuvos pašto valdyba penktadienį iš pareigų atleido 6-erius metus įmonei vadovavusią Liną Minderienę, pranešė Susisiekimo ministerija. Pašto valdyba sprendimą priėmė, atsižvelgusi į netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei netinkamą informacinių technologijų rizikos valdymą. Šiuos pažeidimus, atlikęs Lietuvos pašto tikslinį patikrinimą, nustatė Lietuvos bankas. Pažeidimų nustatė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga. „Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi.

Naujausias Vyriausybės siūlymas nuo kitų metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms padidinti nuo 9 iki 15 proc. sustabdys dešimtimis milijonų eurų vertinamus naujų viešbučių projektus, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Prieš kurį laiką skelbėme apie tai, kas po remonto įsikurs atnaujintoje „Maximoje“, o šiandien skelbiama, kad po beveik keturis mėnesius trukusio atnaujinimo Vilniaus Mindaugo g. „Maxima“ pirkėjams duris atvers kitą ketvirtadienį, rugpjūčio 10 d., 12 valandą. Atnaujintas prekybos centras pirkėjų lauks ištisą parą. „Mindaugo g. „Maxima“ yra vienintelė visą parą dirbanti parduotuvė Vilniuje.

Naujajai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei iškėlus tikslą tapti viena didžiausių Europoje krovinių vežėjų, birželį jau aplenkė vieną konkurentę - Latvijos geležinkelių bendrovę. Anot įmonės atstovo, atotrūkį planuojama ir toliau didinti. Lietuvos įmonė birželį pervežė 4,38 mln. tonų krovinių, Latvijos - 3,106 mln. tonų. Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko, bendrovė tikisi ir toliau didinti krovinių apimtis bei aplenkti konkurentus.

Baltijos šalių premjerai jau trečią kartą bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramos svarbiems projektams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai kitą penktadienį susitiks Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą.

Nuo šiol LP EXPRESS kurjerių pristatomų siuntų gavėjai už pirkinius gali atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortelėmis, rašoma išplatintame pranešime.  Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai dažnai nepasitiki išankstiniu apmokėjimu, todėl kur kas mieliau už internetu užsisakytą prekę atsiskaito jos pristatymo metu. „Įvertinę šį poreikį, nusprendėme įdiegti ir atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis.

Po valstybės tarnybos pertvarkos Lietuvoje valstybės tarnautojų sumažėtų daugiau nei dvigubai, liktų apie 20 tūkst. tarnautojų. Tačiau pakeitus apmokėjimo ir motyvavimo sistemą šių žmonių tarnyba valstybei būtų kur kas labiau kvalifikuota ir kokybiška, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Rekordas uostamiestyje – vienu kruiziniu laivu atplaukė daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Skaičius įspudingas, tačiau ar iš tiek turistų turi naudos pajūrio verslininkai? Kiek turistai išleidžia, ką perka ir kas iš jų uždirba – išvysite reportaže. Tik ką išlydėjusią didžiuosius burlaivius šiandien Klaipėdą vėl puošia laivas – šį kartą įspūdingas kruizinis. Kone trijų šimtų metrų ilgio „Costa Pacifika“ šią vasarą į uostamiestį užsuko pirmą kartą.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Palangos paplūdimyje klesti pogrindinė prekyba žuvimi – poilsiautojams rūkyta žuvis siūloma tiesiai iš laivo, tuo tarpu maisto produktų inspektoriai kraupsta: vasarą apsinuodyti žuvimi – labai lengva, o laive tikrai nėra tinkamų sąlygų laikyti rūkytą žuvį. Tačiau kol yra paklausa, bus ir pasiūla, į pavojus dažnas nusispjauna ir moka eurus. Palangos paplūdimys. Per bangas artėja laivelis, netrukus jį apspinta žuvies kvapo suvilioti poilsiautojai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad su Vyriausybe derinami planai įkurti Vilniaus laisvąją ekonomikos zoną (LEZ). Ji būtų kuriama pietinėje miesto dalyje, Pagiriuose, kur šiuo metu veikia Vilniaus logistikos parkas ir intermodalinis terminalas. Šią idėją meras trečiadienį aptarė su premjeru Sauliumi Skverneliu. „Aptarėme galimybę statytis gamykloms aplink Vilnių - industrinio parko arba laisvosios ekonominės zonos projektą.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, užteks tik telefono numerio.

Nors Palangoje netrūksta aikčiojančių dėl milžiniškų kainų restoranuose, išgirdę, kiek kainuoja patys brangiausi kurorto patiekalai galite net žagtelti. Gi retas už lėkštę maisto galėtų leisti sumokėti net 40 eurų. Kviečiame susipažinti su brangiausiais kurorto restoranų patiekalais ir įvertinti, ar už tokį šedevrą sutiktumėte mokėti dažnam net ir šokiruojančias sumas. „Safari“ – 20 eurų Restorano pavadinimas išduoda, kad čia galima tikėtis labai skirtingų gyvūnų mėsos.

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, kad augančių kainų poveikis verslui yra akivaizdus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai, arba 77 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų nurodo, jog didėjančios kainos stabdo verslo plėtrą.

Keliaudami neužmirškite savo bekontaktės mokėjimo kortelės – su ja patogiai atsiskaitysite daugelio šalių parduotuvėse, maitinimo įstaigose ir netgi viešajame transporte. Mokėti bekontakte kortele yra saugiau nei grynaisiais, ypač vietose, itin gausiai lankomose turistų. Žinoma, net ir laikydami pinigus kortelėje, nepraraskite budrumo, tuomet atostogų nesugadins vagystės ir kiti nesusipratimai.

Lietuvių tarptautinių finansinių perlaidų startuolis „TransferGo“ gavo naują investiciją. 2.9 mln. USD siekiančias investicijas įmonė naudos augdama turimose ir naujose rinkose. Į bendrovę antrąsyk investavo Švedijos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Vostok Emerging Finance“. „TransferGo“, vienas didžiausių Lietuvos startuolių, iki šios dienos viso pritraukė apie 10.55 mln. dolerių rizikos kapitalo investicijų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.

  Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šiandien Vyriausybė pagaliau pristatė patobulintą mokesčių sistemą. 2018 – uosius metus jie nurodė, kaip kovos su skurdu metais. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendroje sumoje išlieka tie patys pirminiai skaičiai – bus skirta apie 600 mln. eurų socialinės gėrovės paketui, kuriuos Vyriausybė bandys rasti ne įvedinėdama papidomų mokesčių, o perskirstant biudžetą. „Siūlymai buvo svarstomi iš nevyriausybinių organizacijų, verslo ir šiandien tie pasiūlymai nėra galutiniai.

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria koalicijos partnerių socialdemokratų siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, teigdamas, kad kainos dėl to nemažės. „Tai tikrai nebūtų reali kova su kainų augimu, nes praktiškai kalbant apie maisto produktų kainas, tai PVM mažinimas, deja, taip rodo, kad lieka pardavėjui ir vartotoją labai retai pasiekia.

Ketvirtadienį Vyriausybė pristato pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, atsižvelgus į visuomenės nuomonę. Finansų ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad iki 15 proc.