Verslas

Po gamtos stichijos siautėjimo antradienio vakarą elektros tiekimas buvo sutrikęs iš viso apie 27 tūkst. vartotojų, trečiadienį jis neatkurtas dar maždaug dviem tūkstančiams, BNS informavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas. Valento Nevieros teigimu, labiausiai nukentėjo Kauno regionas: Kauno miestas ir rajonas, Šakiai, Vilkaviškis, Marijampolė. „Iš viso įvairiu metu be elektros buvo likę 27–28 tūkst. vartotojų, iš jų 20 tūkst.

Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie metodai smulkiesiems išlikti nepadės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nusprendė sugundyti keleivius pasinaudoti besibaigiančia vasara ir pakeliauti. Bendrovė skelbia, kad šiandien, per Žolines, taikys 20 proc. nuolaidą bilietams, kurių skrydžiai bus vykdomi iki rugsėjo 16 dienos. Pranešime spaudai rašoma, kad artėjant vasaros pabaigai „Wizz Air“ siūlo Lietuvos keleiviams pasinaudoti paskutinėmis galimybėmis apsivilkti lengvus vasarinius apdarus prieš oro temperatūrai atvėstant ir įsigyti bilietų itin žemomis kainomis.

Lietuvoje baigus javapjūtę, skelbiama, kad derlius yra 30 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Maždaug tiek sumažės lietuviškų grūdų eksportas, nes savo reikmėms jų sunaudojama labai nedaug, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. „(Javapjūtė) baigėsi gerokai anksčiau, net trimis savaitėmis, negu ankstesniais metais. Ūkininkai skubėjo nusiimti derlių iki prognozuoto praėjusį savaitgalį lietaus.

Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis išnaudojo savo natūralų resursų „metinį biudžetą“ jau rugpjūčio 1-ąją. Ataskaitą paskelbė HSBC banko analitikai, citavę „Global Footprint Network“ (GFN) tyrimą.

Bendra visų kriptovaliutų rinkos kapitalizacija pirmą kartą šiemet nusileido žemiau 200 mlrd. JAV dolerių kartelės, o nuo metų pradžios krito daugiau nei 70 procentų. Rinkos stebėjimo portalo „CoinMarketCap“ duomenys rodo, kad kriptovaliutų rinkos kapitalizacija antradienį sumenko iki 191 mlrd. JAV dolerių ribos, kuri yra žemiausia nuo praėjusių metų lapkričio. Sausio mėnesį kriptovaliutų rinkos kapitalizacija buvo pasiekusi savo piką – 814 mlrd. JAV dolerių.

Automobiliai, kaip ir žmonės, nėra amžini. Esame įpratę senus dalykus keisti naujais, tačiau, kalbant apie automobilius, mūsų šalyje įprasta ir priimtina įsigyti visai ne pirmos jaunystės transporto priemonę. Todėl klausiame specialistų: ką reiktų žinoti prieš perkant naudotą automobilį? „Autoplius.

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių kišenėje, o telefonu atliekamos funkcijos dažnai prilygsta toms, kurias anksčiau darydavome vien kompiuteriais. Bet šis pokytis neįvyko iš karto. Per ilgus metus telefonai keitėsi palengva, o ryžtingas naujoves juose išdrįsdavo įdiegti tai vieni, tai kiti gamintojai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkelių“ ruošiasi atstatyti 19 kilometrų ilgio ruožą iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. Prieš dešimtmetį išardytu keliu produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba praėjusią savaitę pritarė preliminarios 10 mln. eurų vertės investicijų projektui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, konservatorius Arvydas Anušauskas ragina valdžią paviešinti, ar Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje yra įvertinta grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu. Anot jo, „VIA SMS Group“ veikia asmenys, tiesiogiai susiję su žlugusio „Parex“ banko savininkais. Dėl to jis kreipėsi į finansų ministrą ir Lietuvos banko valdybos pirmininką.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad jo šalis boikotuos amerikietiškas elektronines prekes, keršydama už sankcijas, kurias Vašingtonas paskelbė Ankarai dėl amerikiečių pastoriaus sulaikymo. „Mes boikotuosime amerikietiškas elektronines prekes“, – pareiškė jis per televiziją.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius įregistruota 106,3 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 8,1 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą (98,3 tūkst.). Vidutinis tokių automobilių amžius siekė 12 metų, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Dyzelinių automobilių dalis šiemet siekė 74,5 proc. (pernai – 75,1 proc.). Šiemet 153,6 tūkst. naudotų automobilių buvo perregistruoti, pasikeitus jų savininkams (2,6 proc.

Automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijanti „Modus grupė“ investuoja 30 mln. eurų į naują saulės jėgainių parką Ukrainoje. Bendrovė pranešė, kad 35 megavatų (MW) galios jėgainių projektą įgyvendins grupės įmonės „Green Genius“ ir „Modus Energy International“. „Nuolat ieškome galimybių investuoti į saulės energetikos projektus visoje Europoje.

Už netinkamai organizuotą Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų konkursą Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui skirta 72 tūkst. eurų dydžio bauda. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį dėl sankcijų perkančiajai organizacijai. „Dėl viešo intereso tikslinga išsaugoti darbų sutartį. Teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad ji pradėta vykdyti, ir įvykdyta projektavimo darbų už 105,9 tūkst. eurų.

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ filialas Lietuvoje iki spalio pabaigos atsisakys dalies verslo klientų ir toliau dirbs tik su tarptautiniais grupės klientais. Be to, Lietuvoje toliau veiks banko paslaugų centrai. Mažmeninės bankininkystės verslo „Danske Bank“ Baltijos šalyse atsisakė dar 2016 metais. Banko filialas Lietuvoje šią savaitę jau informavo verslo klientus apie numatomas uždaryti jų sąskaitas.

Neseniai namų, atnaujintų pagal naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos modelį, skaičius viršijo 2000. Be to, šiemet pirmus tvirtus žingsnius žengė kvartalų energinio efektyvumo programos – šiemet finansavimą atnaujinimui gavo 168 daugiabučiai, įtraukti į kvartalus savo savivaldybėse. Norėdami sužinoti apie renovacijos modelį, kuris padėjo Lietuvai pasiekti šių rezultatų, į Lietuvą atvyko Sakartvelo atstovai.

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. „Mes imsimės visų įmanomų priemonių, kad kainos Lietuvoje prekybos tinkluose maisto produktų nekiltų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė R. Karbauskis. Anot jo, viena galimų priemonių būtų prekybos centrų darbo laiko ribojimas savaitgalį, taip paskatinant mažesnių parduotuvių steigimąsi.

Bene pagrindinė išaugusių medienos kainų priežastis yra Latvija, kuri dėl durpynų gaisrų turi mažiau savo medienos, todėl jos atvyksta įsigyti Lietuvoje, o vėliau per uostus išplukdo į Skandinavijos šalis, „Lietuvos žinioms“ sako gamtinių išteklių biržos „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Įtakingiausiu verslo ir ekonomistų atstovu šalies gyventojai laiko SEB banko prezidento patarėją, ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo naujienų portalo delfi.lt paskelbta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Visuomenės apklausos duomenimis, nedaug nuo G. Nausėdos atsiliko nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, bei grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ savininkas Tautvydas Barštys.

Seimas rudenį turėtų apsispręsti, ar riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis. Pasak parlamentinio Ekonomikos komiteto vadovo Rimanto Sinkevičiaus, priimant sprendimą, būtina įvertinti tokio žingsnio ekonomines ir finansines pasekmes, taip pat atsižvelgti į prekybos centrų darbuotojų interesus. „Aiškinsimės, kokią naudą iš to turėsime ir kokios bus sąnaudos.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tęsiasi karas dėl vaikiško šampano ir alkoholinių gėrimų kontrolės. Iš visų Seimo siūlomų apribojimų ūkio ministerija pritaria tik draudimui pardavinėti degtinę jogurto indeliuose. Visos kitos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, bandymas iš parduotuvių lentynų išstumti vaikišką šampaną ar alų bambaliuose, anot ūkio ministerijos, neveiksmingos. Esą nauji draudimai nepamatuoti, dėl to apriboti laisvą prekių ribojimą nėra Lietuvoje nėra prasmės.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Per šį tyrimą lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje.

Nuo potvynių kenčiantys Rusnės gyventojai estakados sulauks kitų metų gegužę , o kada bus baigta užliejamo kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcija, kol kas neaišku – paaiškėjus, kad po juo yra durpių sluoksnis, statytojams reikės papildomai stiprinti žemės sankasą ir kalti polius. Tačiau šių darbų rangovas kol kas nepasirinktas – dalyviai pasiūlė per didelę kainą. Bendra projekto vertė, siekusi apie 9,5 mln. eurų, neabejotinai augs. Be to, potencialūs rangovai skundžiasi galbūt neskaidriu konkursu.

Prekių ir paslaugų kainų augimą gali pažaboti didesnė konkurencija, kurios mažmeninėje rinkoje šiuo metu trūksta, teigia premjeras. Anot Sauliaus Skvernelio, svarstoma palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, taip pat mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką, galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga group“ žengia į Kanados rinką. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pasirašiusi sutartį su vienu didžiausių pasaulio prekybos tinklų „Costco Wholesale Canada“. Jam bus tiekiamos įmonės gaminamos sriubos – tai bus didžiausias „Auga group“ konservuotų produktų užsakymas užsienyje. „Derybos dėl mūsų produkcijos prekybos šiame tinkle truko mažiau nei metus.

Valstybės įmonė Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei, kad ši galėtų vykdyti teisėtvarkos funkcijas, šią savaitę paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylinėtis su Registrų centru 2016 metais pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė, siekusi įrodyti turinti teisę nemokamai gauti gyventojų registro duomenis, nes yra teisėtvarkos institucija.

Nuo 2020 metų Lietuvos gyventojams gali pabrangti šiukšlių išvežimas – valdžia brandina dar vieną su aplinkosauga susijusį mokestį. Jo lėšomis ketinama skatinti ekologišką atliekų tvarkymą ir antrinį jų panaudojimą siūlantį verslą. Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį.

Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyva iš „stabilios“ tapo „teigiama“, praneša Finansų ministerija. Šalies ilgalaikio kredito reitingo perspektyva pakeitė tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“, teigiamai įvertinusi valstybės įgyvendinamą fiskalinę politiką. Šiuo metu agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir F1) lieka nepakitę. „Tai džiugi žinia Lietuvai.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai profesionaliems darbuotojams kainuoja nemažus pinigus, todėl neturint pakankamo santaupų kiekio imama svarstyti, iš kur gauti papildomų pajamų.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirmajame aukcione parduotas visas jam pasiūlytas dujų kiekis – 110 gigavatvalandžių (GWh), pranešė aukcioną organizavusi Baltijos šalių gamtinių dujų birža „GET Baltic“. Pasak „GET Baltic“, SGD tiekimo ir prekybos bendrovės „Litgas“ sukauptas dujų likutis sudomino visų trijų Baltijos šalių didmeninės gamtinių dujų rinkos dalyvius ir buvo parduotas vienam iš jų už 22,62 euro už megavatvalandę (MWh) kainą, kuri yra aukštesnė nei nustatyta pradinė minimali pardav...

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pradeda verslo klasės skrydį iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą galėsiančios pasiūlyti aviakompanijos paiešką. Bendrovės vadovas Marius Gelžinis sako, jog jau užmezgami kontaktai su potencialiais vežėjais. „Tiesiogiai bendraujame ir mezgame kontaktus su oro vežėjais.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomas diskusijas su verslininkais ir socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkiai didinti maisto ir paslaugų kainų, jo patarėjas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot Skirmanto Malinausko, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose. S. Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis dar kartą patvirtino, kad dabartiniai teritorijų planavimo dokumentai „Hanner“ įsisavinamoje buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numato futbolo areną, jos statyti bendrovė neketina. Pasak A. Avulio, „Hanner“ taip pat neplanuoja atsisakyti arba pristabdyti teritorijoje jau suplanuoto antro biurų pastato projekto.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ už dalies buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje jau yra pastatyti statiniai, naudojimą valstybei sumokės 1 mln. eurų. Generalinės prokuratūros teigimu, dar neužstatytoje teritorijos dalyje bendrovė galės statyti tik futbolo areną. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis anksčiau yra sakęs, kad arenos šioje vietoje nestatys.

Europinės automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija, išplatinant kelią nuo 2 iki 4 juostų, bus baigta šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis viliasi, kad naujas platesnis kelias gerokai sumažins avarijų jame mastą. „Šiais metais – taip yra pažadėję rangovai, kad šiais metais bus baigta“, – LRT radijui sakė R. Masiulis, penktadienį vykstantis apžiūrėti šio ruožo rekonstrukcijos darbų.

Po dvejų metų Lietuvoje, kaip tikimasi, įsigaliosiantis naujas per šalį važiuojančių vilkikų mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 70 mln. eurų per metus, o šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad vinjetes numatoma pakeisti mokesčiu, kuris priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo. „Įvedus naują apmokestinimo sistemą, kurią planuojame pateikti Seimui neužilgo, pagal ją mes galėtume surinkti daugiau lėšų. Planuojame apie 70 mln.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Remiantis bendrovės „Mokilizingas“ pirmojo šių metų pusmečio veiklos duomenimis bei kelionių agentūrų pastebėjimais, lietuviai vis rečiau viliasi rasti patrauklią paskutinės minutės kelionę ir atostogas planuoja iš anksto. „Stebint paskolų kelionėms tendencijas, į akis pirmiausia krenta vis tolygesnis jų pasiskirstymas per metus.

Vasaros sostinė Palanga išgyvena renovacijos proveržį – nuo 2013 m. jau atnaujinti 60 daugiabučių. Dalis atnaujintų senos statybos namų dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pradėjo dar prieš kelerius metus, tačiau savo kelionę link šiltesnio ir patogesnio gyvenimo baigė tik šiemet. Iki metų pabaigos mieste turėtų būti baigtas dar 4 namų atnaujinimas, vyksta pasirengimo darbai ir kitiems metams – norą dalyvauti renovacijoje jau išreiškė bent dešimt daugiabučių.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ skyrė kompensacijas klientams, kurie būdami užsienyje praeitą penktadienį ir šeštadienį negalėjo pasinaudoti tarptinklinio ryšio paslauga. „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas teigė, kad klientams, be kita ko, bus kompensuota mėnesio abonento įmoka, padengtos kelių dienų tarptinklinio ryšio išlaidos.

Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų.

Po 20 metų didžiausi Europos oro uostai dėl intensyvesnio oro eismo, kurį, be kita ko, skatins pigių skrydžių bendrovių plėtra, bus itin perkrauti, parodė Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) atliktas tyrimas. Iki 2040 metų metinis skrydžių skaičius regione turėtų padidėti 4 mln., o tai reiškia papildomus maždaug 360 mln. keleivių, pažymi Eurokontrolės tyrimo autoriai. Esant dabartiniams oro uostų pajėgumams, kiekvienas skrydis vėluos vidutiniškai 20 minučių.