Verslas

Seimas nutarė nesikišti į vaistinių rinką – įstatymu nebus nustatyta, kiek to paties tinklo vaistinių gali veikti miestuose. Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstyti Povilo Urbšio siūlymo miestuose leisti veikti tik iki penkių to paties tinklo vaistinių. Už tai Farmacijos įstatymo pataisos svarstymą balsavo 12, prieš – 21, o susilaikė 74 parlamentarai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis. Preliminariais skaičiavimais, centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų. Ministro teigimu, auditas padės nustatyti įmonei padarytą žalą bei atsakingus asmenis.

Konkurencijos taryba (KT) įspėjo Rusijos kapitalo įmonę „Yandex. Taxi“ dėl klaidinančios reklamos, nes ši prisistatinėjo kaip taksi paslaugų teikėja. Mobiliąją pavežėjimo programėlę administruojanti bendrovė teigia, kad praėjusią savaitę pabaigta reklamos kampanija žmonių neklaidino. Tarybos antradienį BNS persiųstame komentare rašoma, kad „Yandex. Taxi“ iš esmės teikia pavežėjimo paslaugą, nors reklamavosi esanti taksi bendrove.

Vyriausybei planuojant imtis priemonių mažinti maisto kainas ir suvaržyti didžiųjų prekybos tinklų dominavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). „Kryžiaus žygiai“ prieš aukštas kainas ir infliaciją – prieš tai, ko nėra. Nes infliacijos nėra, 2 proc. infliacija yra labai sveika, esant tokiam atlyginimų augimui.

Opozicinė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) sąjungos frakcija ragina švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę svarstyti apie atsistatydinimą. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija prašo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinti ministrės vyro įmonės laimėtus pirkimus. „Manome, kad ši situacija turi būti vertinama politiškai.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė kartelį tarp Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvaus vario metalo laužo pardavimo aukciono dalyvių – bendrovių „Norvesta“ ir „Sypra“ – ir skyrė joms sankcijas, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Vokietijos bendrovės „Sypra“ skundą kaip nepagrįstą. Pernai gruodį taryba „Norvestai“ ir „Syprai“ skyrė atitinkamai 27,5 tūkst. ir 27,1 tūkst. eurų baudas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje išlieka mažiausia Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu) Lietuvoje pakilo 2,1 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje pabrango 1,6 proc., paslaugos - 3,3 proc., Latvijoje - vienodai 2,8 proc., Estijoje - atitinkamai 3,1 proc. ir 4,4 procento.

Į Klaipėdos uosto infrastruktūrą per artimiausius trejus metus numatyta investuoti 407 mln. eurų, iš jų beveik ketvirtadalis – 94 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Didžioji dalis investicijų – 293 mln. eurų – bus skiriama krantinių statybai ir rekonstrukcijai, skelbia uosto direkcija. Uosto vadovas Arvydas Vaitkus sako, jog šiemet numatoma atnaujinti išorinius uosto vartus, išplėsti kanalą ir išgilinti akvatoriją.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

2 miškų urėdijas į vieną valstybės įmonę apjungusi Valstybinių miškų urėdija (VMU) nuo kitų metų sausio gali netekti dar apie 150 specialistų. Lietuvos darbo birža BNS informavo rugpjūtį sulaukusi VMU pranešimo apie numatomą 157 darbuotojų atleidimą visuose šalies regionuose. VMU atstovė spaudai Vilija Railaitė BNS paaiškino, kad reorganizuojant įmonę ir peržiūrint padalinių funkcijas, jų specialistams rugpjūtį pasiūlyta keisti darbo sutartis.

Nauji mokslo metai jau prasidėjo, tačiau ne viena Lietuvos mokykla vis dar neturi pakankamai mokytojų. Pedagogai važinėja mokyti net per kelias mokyklas, kad tik mokiniai neliktų be pamokų iš viso. Pastebima ir tai, kad su bėda bandoma kovoti priimant dirbti nekvalifikuotus mokytojus. Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje užregistruotos 133 laisvos darbo vietos mokytojams. Labiausiai trūksta anglų ir pradinio ugdymo mokytojų.

Lietuvoje jau užmarštin baigia iškeliauti tie laikai, kai už perkamą automobilį ir kitą techniką būdavo atsiskaitoma grynaisiais ir iš karto.  Dabar maždaug kas antras automobilis yra nuperkamas lizingu (išsimokėtinai su likutine verte arba be jos), o bendrovės, kiti ūkio subjektai lizingu arba veiklos nuomos būdu įsigyja net 90 proc. savo technikos.

Statybas Vilniaus pakraštyje vykdančios bendrovės vadovai, panašu, išsižadėjo statybvietėje sunkiai sužalotų ukrainiečių. Iš pradžių policijos pareigūnams pripažinę, jog du vyriškiai, ant kurių užvirto keliasdešimt tonų sverianti sienos konstrukcija, jų įmonės darbuotojai, vėliau jau tikino jų nepažįstantys. Taigi įtariama, jog Ukrainos piliečiai dirbo nelegaliai. Ir tokių nelegalų iš svečios šalies Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugėja.

Vartotojų teisės yra plati sritis, apimanti skirtingus prekybos būdus, numatanti skirtingas sąlygas ir terminus norint pasinaudoti viena ar kita teise, todėl natūralu, kad visuomenėje apie jas vis dar pasitaiko įvairiausių mitų. Klaidingai vadovaudamiesi šiais mitais vartotojai gali susidurti su sunkumais užtikrindami savo teises ir teisėtus interesus, rašoma pranešime spaudai.

Norintys sėkmingai planuoti savo asmeninius finansus, turėtų kasdienybėje pritaikyti gerai žinomą taisyklę „50–20–30“, pataria marketingo specialistas Deividas Kranauskas. Garsioji „50–20–30“ formulė sako, kad visą savo mėnesinį biudžetą reikėtų suskirstyti į tris kategorijas. „Kategorija 50 yra visos jūsų pajamos, skirtos būtinosioms gyvenimo išlaidoms padengti – būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir t. t. – viskam, ko jums reikia išgyventi. 20 proc.

Lietuvos valdžia žengia pirmuosius žingsnius, sudarant sąlygas mobiliojo ryšio operatoriams nuo 2022 metų vidurio diegti naujos kartos 5G ryšį. Vyriausybė šią savaitę nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iki 2022 metų žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną.

Tiek Palangos, tiek ir Neringos verslininkai sako, jog praėjusi vasara buvo išskirtinė. Tokia, kaip prieš 10 metų: orai lepino, poilsiautojų netrūko. Rudens pradžiai verslininkai taip pat pasiruošę: į pajūrį svečius vilioja žemomis kainomis. Neringos verslininkai teigia, kad didesnei turistų grupei rasti nakvynę vis dar - iššūkis.  Neringos savivaldybės duomenimis birželio – rugpjūčio mėnesiais į Neringą atvyko daugiau nei 95 000 transporto priemonių.

Vilniaus gyventojai stoja į kovą su meru Remigijumi Šimašiumi dėl miško šalia savo namų išsaugojimo. Savivaldybė miško vietoje planuoja naujus daugiabučius, nors gyventojai tikri, kad įstatymai tą daryti nusižiūrėtoje vietoje draudžia. Vilniuje pastaruoju metu – statybų bumas, ypač daugiabučių. Sostinės tarybos opozicija teigia, kad vilniečių pamėgti žali plotai statybų aikštelėmis virsta chaotiškai ir be didelių įpareigojimų rangovams. Gyventojai įsitikinę – planuojamos statybos – neteisėtos.

Žiniasklaidoje daug kalbama apie verslo įtaką politikai, bet nutylima apie politikos įtaką verslui. Be to, žiniasklaidoje formuojama nuomonė, kad darbo vietas kuriantys verslininkai yra nepatikimi, visuomenė bandoma nuteikti prieš verslą, mano „Kesko Senukai“ įkūrėjas ir akcininkas Augustinas Rakauskas.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Už valstybės informacinių išteklių valdymą atsakingas ūkio viceministras Elijus Čivilis sako, kad didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuva, siekdama skatinti skaitmeninę visuomenę, yra talentų trūkumas. „Europos Sąjungos kasmet sudaromame skaitmeninės visuomenės indekse mes nekylame į viršų, nes mes nesivystome taip sparčiai kaip kitos šalys. Pagrindinė problema yra talentų trūkumas – mes neturime pakankamai žmonių, kurie dirbtų skaitmeniniame pasaulyje.

Verslas inicijuoja pataisas, kad būtų atšaukti du alkoholio prekybos draudimai. Vienas – jau galiojanti prievolė: tomis valandomis, kai alkoholio neparduoda parduotuvėse, jį kavinėse, baruose ir restoranuose parduoti tik išpilstytą, kad, nespėjus išgerti, nebūtų galima išsinešti. Kita verslo siekiama įteisinti pataisa – atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu tose lauko kavinėse, kurios su alkoholio licencija veikia tik vasarą, skelbia lrt.lt.

Beveik tūkstančiui jaunų šeimų pageidaujant valstybės finansinės paramos pirmam būstui įsigyti provincijoje, valdžia dar šiemet žada rasti lėšų padidinti subsidijas, kurioms šiuo metu skirta 2 mln. eurų. Kai kurie parlamentarai kritikuoja subsidijų dalybas įtardami, kad jos neskaidrios. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad nuosavo būsto įsigijimo finansavimas dar šiais metais bus didinimas.

Vienas didžiausių košmarų keleiviui – atvykimo terminale paskutiniam laukiant savo bagažo pamažu suprasti, kad jo... nėra. Arba nuo bagažo juostos nusikelti apdaužytą kaip kiaušinį naują lagaminą.

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad reikia dar vieno tyrimo, kuris atsakytų į klausimą, ar sprendimai dėl "Snoro" ir Ūkio bankų bankrotų aplinkybių buvo tik ekonominiai ir kieno tai buvo interesas, jei buvo, praneša lr.lt. Pasak Valstiečių žaliųjų lyderio, tokia mintis jam kilo pakalbėjus su savo partijos deleguotu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu.

Kilus naujiems įtarimams dėl pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą, didžiausio Danijos banko akcijų kursas penktadienį krito antrą kartą šią savaitę. JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ penktadienį pranešė, jog „Danske Bank“ viduje atliekamas tyrimas dėl Estijos filialo veiklos buvo išplėstas ir dabar į jį įtrauktos visos operacijos su ne Estijos klientų lėšomis, kurios buvo atliktos nuo 2007 iki 2015 metų.

Vienai didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir antrinei "Lietuvos geležinkelių" įmonei Geležinkelio tiesimo centras (GTC) teisme nepavyko užginčyti beveik 55 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Kauno iki Palemono statybos rangovo konkurso rezultatų.

Turto bankas už maždaug 7 mln. eurų ketina rekonstruoti buvusio Geologijos instituto pastatą Vilniaus Naujamiestyje. Numatoma, kad jame po daugiau nei dvejų metų įsikurs valstybės institucijos. Turto banko atstovė ryšiams su visuomene Aldona Grinienė sako, jog rangovo konkursą numatoma paskelbti šių metų pabaigoje, o darbus baigti 2020 metų pabaigoje. „Šiuo metu patvirtinta projekto vertė yra 7 mln.

Vienos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,8 proc., o vien verslo įmonėse – 10,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, labiausiai žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose (15,1 proc.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 15,838 mlrd. eurų, importas – 17,472 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8 proc. ir 8,4 proc. daugiau nei per septynis 2017-ųjų mėnesius. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 1,634 mlrd. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis nei prieš metus (1,455 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (4,5 proc.), įvairių chemijos produktų (56,1 proc.

Kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Esant tokiai situacijai, būtinas aiškus sektoriaus reglamentavimas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

 Vyriausybėje dėl taršos Klaipėdoje rengiamas pasitarimas – penktadienį į Vilnių iškviestas Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras liberalas Artūras Šulcas. Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, priešpiet surengtame pasitarime dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) vienai didžiausių dujų prekybos bendrovių pasaulyje Nyderlandų „Shell“ pardavė dalį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio. „LDT susitarė su „Shell Western LNG“ dėl mažos apimties SGD perkrovų Klaipėdoje iš „Independence“ laivo-saugyklos. Pirmoji perkrova vyks rugsėjį į šiuo metu atvykstantį „Coral Methane“ dujovežį“, – BNS atsiųstame komentare teigė LDT generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.

Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordines aukštumas. Palyginti su liepa, ji padidėjo 8 proc. iki 59,03 Eur/MWh – paskutinį kartą panaši kaina užfiksuota 2015 metais. Kainos augimą lėmė elektros importo iš Švedijos apribojimas dėl prasidėjusio planinio „NordBalt“ jungties su Švedija remonto. Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio.

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros grupė „City Service“ plečiasi į Ispanijos pietus. „City Service“ valdoma „Grupo Aresi de Inversiones“ Ispanijoje pradės veiklą Malagos regione, kuriame iki šiol neteikė paslaugų. Rugpjūčio pradžioje įsigyti paslaugų portfeliai Marbėjoje, Nueva Andalūzijoje ir Manilvoje.

2013-aisiais, prasidėjus didžiajam renovacijos proveržiui, Lietuvoje jau renovuota 2013 namų. Šiuo metu proceso tempas nė kiek nelėtėja, nes dar pusė tūkstančio namų atnaujinama. Galimybė sutaupyti mažiausiai 40 procentų šildymo kaštų vilioja daugelį, o sėkmės istorijų ir patenkintų gyventojų pasakojimų apstu.

Mėsos perdirbėjų nuomonės dėl firminių savo parduotuvių skiriasi – vienos bendrovės sutinka, kad tai geras papildomas pardavimo kanalas, tačiau savo parduotuvių skaičių mažina, tačiau kitos, priešingai, renkasi lojalių pirkėjų auditoriją ir planuoja savo parduotuvių tinklus plėsti, rašo „Verslo žinios“. Kalbėdami apie firminių parduotuvių pliusus, gamintojai dažniausiai mini artimą kontaktą su vartotojais ir greitesnę pinigų apyvartą.

Vyriausybės parengtą priemonių planą, kaip padidinti žmonių perkamąją galią bei neleisti prekybininkams pasiimti dalies didėsiančių jų pajamų, patys prekybininkais ir kai kurie ekspertai vertina skirtingai. Smulkieji verslininkai sako, kad su didžiąja dalimi siūlymų sutiktų, tuo metu stambiųjų prekybos tinklų atstovai tikina, kad siūlymai iškraipo rinką.

Prekybininkus ketinama įpareigoti savo plėtrą derinti su savivalda, todėl Seimui siūloma nustatyti teritorinį dominuojančios padėties apibrėžimą. Kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS abejojo, ar prekybos centrų plėtros derinimas su savivalda duos naudos, nes, pasak jo, prekybos tinklai plėtrą yra beveik baigę.

Anksti prasidėjusi, karšta ir rugsėjį vis dar nesibaigianti vasara pakoregavo smulkesnių kojinių gamintojų apyvartą – kai kurių Lietuvos rinkai produkciją gaminančių įmonių pardavimo mastas sumažėjo per pusę. Nesidžiaugia ir užsienio rinkas užkariavę gamintojai – čia juntami besiartinančios krizės požymiai ir gerokai sumažėjęs vaitojimas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaune veikianti šeimos įmonė „Virūla“ produkcijos pardavė beveik 60 proc. mažiau, apie 90 proc.

Rusijoje atsiradusios finansinės piramidės atgarsiai persikėlė į Lietuvos teismo salę – Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl galbūt apgaule užvaldytų didelių pinigų sumų. Ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas dar 2012 metų kovą, gavus Lietuvos banko pareiškimą.

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovybė, siekianti, kad būtų panaikintas 5 proc. medienos apyvartos mokestis, tai aptars su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Seimo vadovas penktadienį Kaune susitiks su asociacijos valdyba ir dalyvaus jos posėdyje su parlamentarais, biokuro gamintojais bei mokslininkais. Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad pusė Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams ir juose jau ketvirti metai iškertama mažiau medienos.

Bitkoino kursas ketvirtadienį toliau sparčiai traukė žemyn, pasirodžius pranešimams, kad JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ kol kas atsisakė planų paleisti kriptovaliutų prekybos operacijas. Nuo trečiadienio bitkoinas iš viso atpigo beveik 10 proc. bei atsidūrė žemiausiame taške per pastaruosius devynis mėnesius. Trečiadienį 6949,01 JAV dolerio kainavęs bitkoinas ketvirtadienio popietę atpigo iki 6400,74 JAV dolerio, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.

Lietuva ir dar penkios Europos šalys sutarė bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius transporto projektus – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, tarptautines automagistrales „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“. Ekonomikos forume Lenkijoje, Krynicoje, šešių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos – transporto ministrai pasirašė tai numatančią bendrą deklaraciją, pranešė Susisiekimo ministerija.

Vieno didžiausių Lietuvos bankų „Luminor“ analitikai nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių – šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,3 proc., tačiau 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 3 proc. ir 2,5 procento.

Kainų komisija ketvirtadienį suderino centralizuotai šilumą tiekiančių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) investicijų projektus, kurių bendra vertė – 3,1 mln. eurų. Bendrovė 2018-2019 metais planuoja daugiabučių prijungimą prie tinklų bei papildomos šilumos trasos į Pilaitę statybą.

Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius iš viso parduota 81,15 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 1,4 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį, kai jų parduota 82,3 tūkstančio. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, NT rinkos aktyvumas ūgtelėjo 0,9 proc. iki 11,3 tūkstančio. Butų pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,6 proc. iki 22,3 tūkst., individualių namų – 1,2 proc. iki 7 tūkstančių.