Verslas

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Šakių rajono savivaldybė, lyginat su aplinkinėmis savivaldybėmis – Jurbarku ir Vilkaviškiu – įgyvendino gana kuklų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projektų skaičių, pastebi daugiausiai renovacijos projektų šioje savivaldybėje administruojančios įmonės vadovas Algirdas Naujokaitis. Tačiau per šimtą daugiabučių turinčioje savivaldybėje, daugiau nei 10 proc. renovuotų daugiabučių – jau didelis pasiekimas.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių vartotojų. Akivaizdu, jog šioms dviem bendruomenėms reikia vieniems kitų.

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Telšių rajono savivaldybės laukia darbingas ruduo – naujausiam Aplinkos ministerijos kvietimui dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ruošiasi apie dešimt senos statybos namų. Net savivaldybėje, kurioje per pastaruosius penkerius metus buvo atnaujinti 46 daugiabučiai – toks atnaujinimo spurtas nemenkas iššūkis.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pirmajai grupei savo darbuotojų Estijoje jų noru jiems po oda ketvirtadienį implantavo NFC lustus, taigi dabar jie galės be jokių raktų ar elektroninių kortelių, pavyzdžiui, patekti į bendrovės patalpas ir iš jų išeiti, atidaryti spintas ir naudotis spausdintuvu. NFC lustas implantuojamas į ranką po oda tarp nykščio ir smiliaus. Pirmasis lustą gavo „Tele2 Eesti“ vadovas Chrisas Robbinsas.

Kada paslaugų teikėjai pateikia sąskaitas? Iki kada geriausia atsiskaityti už komunalines ir kitas paslaugas? Kaip nepasimesti ir nepamiršti jų sumokėti? Keletas patarimų, kurie leis kasmėnesines sąskaitas apmokėti be jokio vargo. Kai gaunate ne vieną sąskaitą ir jų visų sulaukiate skirtingu metu, nesunku pridaryti klaidų, arba, tiesiog, pamiršti.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių ir kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet jis augs 3,4 proc. (anksčiau prognozuota 3,2 proc.), o 2019-aisiais – 2,8 proc. (2,7 proc.). LB pranešė, kad ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį esą vėsina lėčiau augantis eksportas.

Registrų centro duomenimis šį rudenį butų kainos mažėjo. Vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis. Lyginant š. m. III ketvirčio kainų vidurkį su pernai metais, būstas brango apie 5,4 proc., rašoma pranešime spaudai.  Senos statybos butai Senų butų kaina šalyje per III ketvirtį buvo 829 eurai už kvadratinį metrą – 1,6 proc. mažiau negu II ketvirtį, tačiau 6,7 proc.

Apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų šalies biudžetas netektų 68,2 mln. eurų mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų šimtais milijonų eurų, o bendras vartojimas sumažėtų beveik trečdaliu. „Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Mėgėjiškuose soduose siūloma leisti bet kokią komercinę veiklą, bet tik su bendrijos pritarimu. Tokias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas leidžiančias veiklas, nesusijusias su mėgėjų sodininkyste, registravo penkios „valstietės“ Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė bei Guoda Burokienė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.

Vidutinė šilumos kaina spalį, palyginti su rugsėju, didėja 5,78 proc. Per metus – palyginti su pernai spaliu – šiluma brango 5,11 proc., skelbia Kainų komisija. Spalį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje siekia 4,94 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM). Tarp penkių didžiųjų miestų spalį už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Pasak komisijos, kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainos augimas.

350 žmonių. 3 lėktuvai. 7 tonos bagažo. Taip visai savaitei „Tesonet”, viena didžiausių IT sprendimų paslaugas teikiančių lietuviškų įmonių, savo biurą perkėlė į šiltus kraštus. Inovatyviose Vakarų šalių kompanijose taikomą darbo, komandos formavimo bei atostogų derinimą (angl. workation) darbuotojams vis dažniau taiko ir Lietuviškos kompanijos. Tiesa, ši įmonė tai daro didžiausiu mastu jau beveik dešimtmetį. Dirba 4 val.

Vieną didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų valdanti bendrovė „Benu vaistinė Lietuva“ nubausta už vartotojų klaidinimą skelbiant kosmetikos produktams taikomas nuolaidas. Už įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 1 tūkst. eurų bauda, pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tarnyba tyrimą pradėjo dėl vartotojo skundo, kad vaistinės reklaminiame leidinyje buvo skleidžiama informacija, jog „Bioderma“ kosmetikai taikoma 25 proc.

Kaune apie 9.50 val. gautas pranešimas, jog Islandijos pl., susidūrė 4 transporto priemonės: 3 vilkikai ir lengvasis automobilis "Volkswagen". Pirminiais duomenis vairuotojai blaivūs, dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą pristatytas vienas vilkiko vairuotojas. Įvykio vietoje dirba pareigūnai, reguliuoja eismą. Šioje kelio atkarpoje darosi spūstys, abi eismo juostos šiuo metu yra nepravažiuojamos, pareigūnai esant galimybei rekomenduoja rinktis kitą maršrutą.

Lietuva 2008 metais buvo beveik ant bankroto ribos, teigia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. Pasak jo, 2008-ųjų pabaigoje tarptautinės rinkos užsidarė, todėl vienintelė išeitis Lietuvai buvo skolinimasis vidaus rinkoje. „Lietuva buvo traktuojama kaip esanti vos ne ant bankroto ribos. 2008 metų pabaigoje reitingų agentūros dar labiau numušė Lietuvos reitingus ir pasidarė tai, ką patyrė Graikija, ir iš ko šiaip ne taip sugebėjome išbristi.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Nuo rugpjūčio vidurio remontuojama jungtis su Švedija „NordBalt“ pradės veikti kur kas anksčiau nei planuota – spalio 12 dieną, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Visus remonto darbus pavyko atlikti sklandžiai, oro sąlygos buvo palankios. Rangovai savo darbe laikėsi griežčiausių kokybės reikalavimų, ir mes kartu dedame visas pastangas, kad rinka galėtų kuo daugiau išnaudoti infrastruktūrą“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į kurias investavo 14,2 mln. eurų ir sukūrė 26 naujas darbo vietas. Bendrovė antradienį oficialiai atidarė visiškai vandenyje tirpių trąšų – kristalinio karbamido fosfato gamybos cechą. Jame per metus bus pagaminama iki 25 tūkst. tonų trąšų. Pasak „Lifosos“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, cechas yra itin modernus, nedarantis beveik jokio poveikio aplinkai.

Dalis „Tele2“ klientų negali naudotis telekomunikacijų paslaugomis, tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas. Pasak jo, įvyko gedimas viename iš „Tele2“ duomenų centrų, todėl dalis klientų negali naudotis paslaugomis. „Gedimą taisome ir artimiausiu metu atstatysime, dalį apkrovos perėmė kitas duomenų centras. Jei neturite ryšio – perkraukite telefoną arba pabandykite skambinti šiek tiek vėliau.

Nors iki oficialių pokyčių, kurie numatyti lapkričio 1-ąją, dar liko kiek daugiau kaip trys savaitės, tačiau jau šiandien dalyje Lietuvoje veikiančių degalinių vairuotojai gali pastebėti atsiradusį naują degalų žymėjimą. Tai yra rezultatas dar pavasarį priimtų Prekybos naftos produktais pakeitimų, kuriais buvo nustatyta nauja degalų žymėjimo tvarka. Naujas degalų žymėjimo standartas priimtas siekiant suvienodinti esamą sistemą visoje Europos Sąjungoje.

Po beveik dešimtmečio diskusijų Seimas leido Lietuvoje vystyti naują transporto priemonę – metro. Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 31. Seimas metro idėjai pritarus, sudaromos sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys yra europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Seimo narys „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys (VMI). A. Guoga pernai deklaravo 26,5 mln. eurų turtą. 24 mln. iš šių lėšų sudaro akcijų vertė. V. Martikonis deklaravo 19,1 mln. eurų turtą, iš kurio 16,9 mln. eurų yra akcijų vertė. R. Karbauskis deklaravo 15,3 mln. eurų dydžio turtą, iš kurio 9,7 mln.

Ekonomistai neabejoja, kad krizės kartojasi kas tam tikrą laiką, tačiau jas gali sukelti labai skirtingos priežastys. Lietuvos banko ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo apie tai, kas gali sukelti kitą krizę. „Dabar lyg ir kelia galvą toks pasakojimas, naratyvas: nereikia laukti krizės iš kažko vieno didelio, reikia laukti krizės iš kelių srovelių, kurios susijungusios gali reikšti kažką.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog atnaujinus Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų teikimo formą, duomenys peržiūrai pateikiami pagal papildomus kriterijus, taip pat skelbiamas 200 didžiausią turtą už 2017 m. deklaravusių viešų asmenų sąrašas, kurį vartotojai galės atsisiųsti ir Excel formatu. „Šiemet ženkliai išaugo skelbiamų gyventojų turto deklaracijų išrašų kiekis, kadangi nuo 2018 m. sausio mėn.

Praeitą savaitę atšalus orams ir nurimus vėjui, elektros kainos išaugo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina augo kiek daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Skirtingi elektros kainų pokyčiai Estijoje kaina stiebėsi daugiausiai – 17 proc. iki 50,56 EUR/MWh, Lietuvoje – 12 proc. iki 59,41 EUR/MWh ir Latvijoje – 10 proc. iki 58,59 EUR/MWh.

Ekonominės rizikos padidėjimas, kurį išprovokavo įtampa prekybos santykiuose ir kylantys įsiskolinimo lygiai, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) paskatino pabloginti pasaulio ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Atsižvelgęs į tai, kad pasaulio prekybos augimas dėl JAV ir Kinijos prekybos karo turėtų gerokai sulėtėti, TVF pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio 2018 ir 2019 metais prognozes sumažino po du dešimtadalius iki 3,7 proc.

Pasaulio ūkio augimas tebėra tvirčiausias per pastaruosius keletą metų, tačiau sustiprėjusios rizikos, visų pirma tarptautinėje prekyboje, ima neigiamai veikti globalios ekonomikos „garvežius“: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos ir euro zonos ekonomikos artimiausiais metais augs lėčiau, nei anksčiau tikėtasi.

Vyriausybė ir Registrų centras duomenis žiniasklaidai žada atverti jau šią savaitę, trečiadienį priėmus laikiną sprendimą. Vyriausybė taip pat trečiadienį žada Seimui skubos tvarka teikti Visuomenės informavimo ir Civilinio kodekso pataisas – iki tol duomenis naudoti leistų trečiadienį Ministrų kabineto planuojamas priimti nutarimas. „Sprendimai rasti, tačiau tai užtruko keletą savaičių. Mes negalime ignoruoti ir Vyriausybės, ir ministerijų teisininkų nuomonės dėl įstatymo pataisų.

Žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio aplinka stiprina įtaką valstybės grūdų rezervą bei kitas maisto atsargas saugančioje bendrovėje „Jonavos grūdai“ bei galbūt nori ją privatizuoti, R. Karbauskis teigia, kad tai yra neįmanoma tiek dėl jo paties pozicijos, tiek dėl įstatymų.

Šiandien paskelbta, kad po Lietuvos banko teikimo Europos Centrinis Bankas išdavė kredito unijai „Mano unija“ banko licenciją. Ji suteikia teisę paslaugas teikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Šis sprendimas yra svarbus Lietuvos finansų sistemai, nes „Mano unija“ tapo pirmuoju specializuotu banku šalyje.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 eurų – iki 430 eurų (realiai ji sieks 555 eurus), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau tuo pačiu brangs prekės ir paslaugos. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos centrų užmojai – daržovės sparčiai brango dėl įmantrių pakuočių. Per metus daugelio populiariausių lietuviškų daržovių kainos kaip reikiant šoktelėjo į viršų, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Ar žinai, kad Lietuvos gyventojai – didžiausi kelionių automobiliais entuziastai Europos Sąjungoje? 90 proc. visų nuvažiuotų kilometrų Lietuvos gyventojai įveikia nuosavais automobiliais, skelbia „Eurostat“. Antri pagal nuvažiuotus kilometrus – portugalai. 89 proc. kelionių kilometrų jie įveikia automobiliais. Trečioje vietoje – Jungtinės Karalystės gyventojai (87 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjungoje automobiliais įveikiami 83 proc. visų kilometrų. 9 proc.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ laimėjo ginčą su  „Zigzag Travel“ dėl domenų „wizzair.lt“ ir „wizzair-skrydžiai.lt“ naudojimo. Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę uždraudė „ZigZag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose būtų vartojamas tarptautinis „Wizz Air“ prekės ženklas – žodis „wizzair“, įpareigojo Lietuvos įmonę neatlygintinai perleisti Vengrijos bendrovei domenus „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydžiai.

Augant ekonomikai ir trūkstant darbuotojų, vis daugiau derybinių galių atitenka dirbantiesiems, o ne darbdaviams. Vis dažniau kalbama apie trumpesnę darbo savaitę ar papildomas atostogų dienas. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi, kiek iš tiesų dirbame valandų per savaitę palyginus su kitomis šalimis. „Eurostat“ duomenimis, pernai visu etatu dirbantis žmogus Lietuvoje vidutiniškai dirbo 39,8 val. per savaitę.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Paskolos, kurias išduoda bankai, kredito unijos ar kitos finansavimo bendrovės, nei vienam besiskolinančiam neturi tapti našta ar galvos skausmu. Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti, specialistai pirmiausia rekomenduoja pasitarti su asmeniniu finansų ekspertu, kuris įvertina asmens ar šeimos pajamas, jų pastovumą, kredito istoriją bei kitus aspektus, turinčius įtakos galutiniam banko sprendimui. Įprastai paskolos yra skirstomos į atskirus į jų tipus.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Pirmadienį prasidėjusi darbo savaitė gali atrodyti perdėtai ilga, tačiau standartinės penkios darbo dienos greitai gali tapti praeitimi – to labai siekia Jungtinės Karalystės profsąjungos, rašo „Business Insider“. Anot Oksfordo universiteto docento Jan-Emmanuel De Neve, keturių dienų darbo savaitė padėtų pasiekti gerą darbo ir poilsio balansą, paliekantį laiko žmonėms mėgautis savo darbu ir laisvalaikiu.

Megztinis, prisotintas vitamino E ar apsaugantis nuo vabzdžių įkandimo, ir atsparus ugniai megztinis, apsaugantis nuo aštrių daiktų pjūvių ir Molotovo kokteilių. Tokie gaminiai gimsta netoli Kauno įsikūrusioje „Garlitos“ mezgykloje. Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios joje dirbantis direktorius Juozas Martikaitis tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kaip jo valdoma įmonė prisideda prie NATO šalių gynybos. Bendrovė „Garlita“ jau ilgus metus dirba su kariuomenėms skirtais megztais drabužiais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė apie vartotojų skundus dėl prekybos centruose parduodamos produkcijos kokybės. Neaplenkia vartotojų nusiskundimai ir prekybos „Lidl“, kuriame šią savaitę aptikta apie 40 kg nevartotinų vaisių. Atsakingiems asmenims gresia baudos. Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos specialistai „Tauragės žinias“ informavo, jog skundai dėl nekokybiškos produkcijos prekybos centruose – ne naujiena.

Ūkio ministerija nepritaria parlamentarų pasiūlymui Lietuvoje legalizuoti naminės degtinės gamybą, kad ja kaimo turizmo sodybų šeimininkai galėtų pavaišinti svečius, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius Seime yra įregistravę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlo leisti gaminti, parduoti ir vartoti iki 65 laipsnių stiprumo naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus kaimo turizmo sodybose.

Po 4 daugiabučius šiemet atnaujinusios Marijampolės ir Kėdainių savivaldybės panašios savo kvartalinės renovacijos planais, aktyviu atnaujinimo procesu, bei, kaip neslepia stambiausios šiose savivaldybėse renovaciją administruojančios įmonės, nuolatiniu darbu su gyventojais, kurio reikia net tose vietovėse, kuriose gyventojai iš esmės Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą vertina palankiai.

Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklą „Senukai“ valdančios „Kesko Senukai Lithuania“ bei kitų rinkos dalyvių galbūt neleistinų susitarimų. Tai paaiškėjo, bendrovei pasiskundus teismui – įmonė nesėkmingai ginčijo tarybos pareigūnų veiksmus. Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje patvirtino, jog „Kesko Senukai Lithuania“ kreipėsi į teismą dėl Konkurencijos tarybos veiksmų, tačiau komentarų apie tyrimą neteikė.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Klaipėdos energijos“ bazinė kaina mažės 12,3 proc. Bendrovė vartotojams paskirstys 7,2 mln. eurų papildomai gautų pajamų. Tai jau lapkritį sumažins galutinę šilumos kainą vartotojams. Kainų komisija penktadienį patvirtino mažesnę įmonės šilumos bazinę kainą – 4,05 cento už kilovatvalandę (kWh). Komisija nepripažino 2,1 mln. eurų bendrovės sąnaudų – sumažintos darbo užmokesčio, einamojo remonto ir aptarnavimo, kuro įsigijimo sąnaudos.